- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-140-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00077-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Rasa Gudžiūnienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Megrame“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. J. 100 572,58 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. ieškovė su UAB „Statybuteka“ (toliau – ir bendrovė) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PV21014702 (toliau – Sutartis 1). 2022 m. kovo 10 d. ieškovė su UAB „Statybuteka“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PV22030080 (toliau – Sutartis 2). Šiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo pagaminti, statinyje sumontuoti ir perduoti UAB „Statybuteka“ šiose sutartyse nurodytus gaminius (langus, vidaus duris, terasos (balkono) duris), o UAB „Statybuteka“ įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už gaminius pardavimo kainą. Pagal Sutarties 1 6.2 papunktį UAB „Statybuteka“ įsipareigojo sumokėti pardavimo kainą (21 296 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)). Pagal Sutarties 2 6.2 papunktį UAB „Statybuteka“ įsipareigojo sumokėti pardavimo kainą (108 295 Eur su PVM).
3. Suėjus sąskaitų faktūrų Nr. MGO-002330 ir Nr. MGO-002667 mokėjimo terminams, ieškovė 2022 m. birželio 23 d. kreipėsi į UAB „Statybuteka“ su priminimu dėl vėluojančio atsiskaitymo. Kadangi UAB „Statybuteka“ nereagavo į ieškovės priminimą dėl vėlavimo atsiskaityti, 2022 m. liepos 22 d. ieškovė pateikė UAB „Statybuteka“ pretenziją sumokėti iki 2022 m. liepos 26 d. 87 661,65 Eur skolą pagal abi sutartis. UAB „Statybuteka“ nesumokėjo ieškovei nurodytos skolos. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 87 611,65 Eur skolos ir 442,50 Eur delspinigių priteisimo. 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismas galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 22 d., UAB „Statybuteka“ šio teismo sprendimo neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2022 m. spalio 17 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-342-425/2022 iškėlė UAB „Statybuteka“ nemokumo (bankroto) bylą. Teismo nutartis iškelti UAB „Statybuteka“ bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. spalio 26 d. Kadangi UAB „Statybuteka“ neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. galutinio sprendimo, padidėjo bendras UAB „Statybuteka“ skolos ieškovei dydis (įskaitant delspinigius ir procesines palūkanas). UAB „Statybuteka“ bankroto byloje patvirtintas 91 337,37 Eur ieškovės finansinis reikalavimas.
5. UAB „Statybuteka“ nemokumo administratoriui pateikus prašomą informaciją ir dokumentus, ieškovei tapo aišku, kad sudarant Sutartį 2 UAB „Statybuteka“ vadovas A. J. žinojo, jog dėl bendrovės prastos finansinės padėties Sutartimi 2 prisiimtų įsipareigojimų UAB „Statybuteka“ įvykdyti negalės. Atsakovas užėmė UAB „Statybuteka“ direktoriaus pareigas nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Atsakovas nuo 2018 m. vasario 6 d. yra ir UAB „Statybuteka“ akcininkas.
6. Ieškovės vertinimu, UAB „Statybuteka“ vardu veikiantis vadovas ir akcininkas – atsakovas atliko neteisėtus veiksmus tiesiogiai nukreiptus į žalos ieškovei atsiradimą, kadangi laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Statybuteka“ iškėlimo ir toliau vykdė veiklą. Žinodamas apie kritinę UAB „Statybuteka“ finansinę padėtį, atsakovas, veikdamas esant ypatingai didelei rizikai, nusprendė sudaryti su ieškove Sutartį 2. Sudarydamas Sutartį 2, bendrovei esant nemokiai, atsakovas prisiėmė asmeninę žalos atlyginimo ieškovei riziką, jei tokio sandorio bendrovė negalės tinkamai įvykdyti ir atsiskaityti su ieškove. Atsakovo neteisėtų veiksmų visuma lėmė tai, kad UAB „Statybuteka“ pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal Sutartį 1 ir sąskaitą faktūrą Nr. MGO-002330, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. birželio 16 d.
7. Atsakovas, būdamas UAB „Statybuteka“ vadovu, veikė priešingai ieškovės, kaip kreditorės, interesams, kadangi: (i) laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Statybuteka“ iškėlimo, o tai lėmė, kad bendrovė veikė būdama nemoki ir sudarė Sutartį 2 su ieškove realiai neturėdama galimybės atsiskaityti; (ii) priimdamas sprendimą sudaryti Sutartį 2, pažeidė fiduciarines pareigas elgtis sąžiningai ir protingai ieškovės, kaip kreditorės, atžvilgiu; (iii) Sutartį 2 sudarė viršydamas bet kokią protingą riziką, o sprendimas sudaryti Sutartį 2 buvo priimtas pažeidžiant verslo sprendimo priėmimo taisyklės sąlygas; (iv) pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką.
8. Prievolė mokėti palūkanas ieškovei atsirado 2022 m. liepos mėn. po to, kai buvo laiku neatsiskaityta. Ieškovė palūkanas prašo skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 26 d., t. y. kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą, iki 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 91 337,37 Eur už 67 dienas 10,86 proc. dydžio (8 proc. + 2,86 proc.) – 1 820,79 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. nuo 91 337,37 Eur už 135 dienas 12,78 proc. dydžio (8 proc. + 4,78 proc.) –4 317,37 Eur. Bendra palūkanų suma yra 6 138,16 Eur. Ieškovė taip pat turėjo kitų išlaidų, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su bendrovės ir atsakovo veiksmais: 2 478,57 Eur bylinėjimosi išlaidų bankroto procese, 618,48 Eur išlaidų teisinei pagalbai, susijusių su atstovavimu ginčą sprendžiant ne teismo tvarka. Iš viso ieškovei padaryta 100 572,58 Eur žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės UAB „Megrame“ ieškinį, pareikštą atsakovui A. J., atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Megrame“ atsakovui A. J. 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas sutiko su ieškove, kad UAB „Statybuteka“ finansiniai rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. buvo prasti, ji veikė nuostolingai ir buvo nemoki, t. y. įsipareigojimų turėjo daugiau nei faktinio turto, tačiau atsakovas neinicijavo bendrovės bankroto procedūros, o tai neatitiko Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvo.
11. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad netinkamas atsakovo veikimas (bankroto bylos neinicijavimas kai po 2021 m. ūkinės finansinės veiklos įvertinimo vadovui turėjo būti akivaizdu, jog UAB „Statybuteka“ yra nemoki), Sutarties 2 sudarymas su ieškove, kad ir trūkstant lėšų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimų dėl mokėjimų eiliškumo nesilaikymas, nebuvo specifiškai orientuotas būtent tik į ieškovę ar galimai ir kitą konkretų kreditorių, jog būtent jam būtų padaryta žala. Atsakovo netinkamas veikimas didino UAB „Statybuteka” nemokumą, skolų dydį ir dėl to neatitiko kreditorių visumos interesų, bet neįrodyta, kad juo siekta padaryti žalą būtent ieškovei. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorių buvo virš 70, jų reikalavimai sudaro beveik 600 000 Eur. Nėra duomenų, kad nemokumo administratorius būtų nustatęs ar būtų nustatyta kitais būdais, jog su šiais kreditoriais ar kitais asmenimis būtų buvę sudaryti ginčytini sandoriai. Taip pat nėra duomenų, kad būtų buvę įvertinta, jog atsakovas padarė žalą UAB „Statybuteka“ ir dėl to inicijuoti teisminiai procesai, tyčinis bankrotas nenustatytas.
12. Teismas įvertino, kad aplinkybė, jog tam tikrais atvejais nebuvo laikytasi mokėjimų tvarkos dėl maždaug 22 500 Eur sumokėjimo (bent 4 kartus mažesnės sumos nei ieškovės patvirtintas finansinis reikalavimas) savaime nepatvirtina, jog tuo specifiškai būtent ieškovei siekta padaryti žalos ir ji padaryta. Nurodė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovo elgesys buvo individualiai nukreiptas į žalos ieškovei padarymą, todėl vien tokios išvados padarymas yra pakankamas išvadai, jog tiesioginis ieškinys buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
13. Netenkinęs reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, teismas nevertino išvestinių reikalavimų dėl palūkanų priteisimo pagrįstumo.
14. Nustatęs, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog jis dėl bylos nagrinėjimo teisme patyrė 3 085,50 Eur atstovavimo išlaidų, teismas šias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB „Megrame“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo veiksmus ieškovės atžvilgiu bei apsiribojo bendro pobūdžio faktų analize, taip neatskleisdamas bylos esmės ir netinkamai išspręsdamas ginčą.
15.2. Ieškovė pagrindė, kad UAB „Statybuteka“ jau būnant nemokiai, atsakovas sudarydamas Sutartį 2 bei ją vykdydamas pateikė ieškovei melagingą informaciją apie UAB „Statybuteka“ mokumą.
15.3. Ieškovė pagrindė aplinkybes, kad turėdama galimybę bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, UAB „Statybuteka“ šios pareigos nevykdė ir be pateisinamų priežasčių mokėjo kitiems kreditoriams, bet ne ieškovei.
15.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsakomybei taikyti turėjo būti konstatuotas UAB „Statybuteka“ tyčinis bankrotas ar nuginčyti UAB „Statybuteka“ sandoriai.
Atsiliepimas
16. Atsakovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
16.1. Tokio pobūdžio reikalavimas, kokį byloje pareiškė ieškovė, yra pripažįstamas kreditoriaus tiesioginiu ieškiniu bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui. Reikšdama tokį ieškinį ieškovė privalo įrodyti, kad egzistuoja visi tokio reikalavimo reiškimo pagrindai. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė, kadangi: 1) nėra ir nebuvo veiksmų iš atsakovo pusės, kurie būtų išimtinai nukreipti į žalos būtent ieškovei padarymą; 2) ieškovė nėra vienintelis UAB „Statybuteka“ kreditorius. Vien tik antrosios eilės kreditorių yra apie 50; 3) UAB „Statybuteka“ bankrotas yra įprastas bankrotas, kurį lėmė visiems žinomos priežastys (karas Ukrainoje, COVID-19 pandemija, sutrikę finansiniai srautai).
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar atsakovo veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus – ieškovės – teisių pažeidimą ir ar atsakovo veiksmai pasireiškė specifiškai tik ieškovės atžvilgiu.
Šalies argumentai
16.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad neinformuodamas ieškovės apie UAB „Statybuteka“ nemokumą Sutarties 2 sudarymo ir vykdymo metu atsakovas jos atžvilgiu neva elgėsi neteisėtai. Atsakovas elgėsi teisėtai, kadangi Sutarties 2 sudarymo metu (2022 m. kovo mėn.), UAB „Statybuteka“ turėjo daug vykdomų užsakymų pagal galiojančias sutartis su įvairiais užsakovais, iš kurių tuo metu buvo planuojama gauti daugiau nei 800 000 Eur pajamų, t. y. Sutarties 2 sudarymo metu finansinė padėtis nebuvo vertinama kaip tokia bloga, kad nebūtų galima atsiskaityti su ieškove. Atsakovas neteikė ieškovei apgaulingos ar klaidinančios informacijos.
16.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad turėdama galimybę bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, UAB „Statybuteka“ šios pareigos nevykdė ir neva be pateisinamų priežasčių mokėjo kitiems kreditoriams, bet ne ieškovei. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad bendrovė, atsiskaitydama su vienais kreditoriais, o su kitais – ne, atliko nesąžiningus veiksmus, nukreiptus konkrečiai tik į ieškovę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 28 d. ieškovė UAB „Megrame“ su UAB „Statybuteka“, kurios vadovu tuo metu buvo atsakovas A. J., sudarė Sutartį 1, kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti, statinyje sumontuoti ir perduoti UAB „Statybuteka“ sutartyje nurodytus gaminius (langus, vidaus duris, terasos (balkono) duris), o UAB „Statybuteka“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už gaminius pardavimo kainą – 21 296 Eur (įskaitant PVM).
19. 2021 m. liepos 23 d. ieškovė Sutarties 1 pagrindu išrašė ir pateikė UAB „Statybuteka“ apmokėti 15 210,28 Eur sąskaitą faktūrą Nr. MGO-002330.
20. 2022 m. kovo 10 d. ieškovė su UAB „Statybuteka“ sudarė Sutartį 2, kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti, statinyje sumontuoti ir perduoti UAB „Statybuteka“ sutartyje nurodytus gaminius (langus, vidaus duris, terasos (balkono) duris), o UAB „Statybuteka“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už gaminius pardavimo kainą – 108 295 Eur (įskaitant PVM).
21. 2022 m. gegužės 25 d. Sutarties 2 pagrindu išrašė ir pateikė UAB „Statybuteka“ apmokėti 87 611,65 Eur sąskaitą faktūrą Nr. MGO-002667.
22. 2022 m. birželio 23 d. ir 2022 m. birželio 30 d. ieškovė kreipėsi į UAB „Statybuteka“ su rašytinais priminimais dėl vėluojančio atsiskaitymo, nurodydama, kad UAB „Statybuteka“ yra iki galo neapmokėjusi sąskaitų faktūrų Nr. MGO-002330 ir Nr. MGO-002667 ir pagal jas yra skolinga ieškovei 89 552,82 Eur.
23. 2022 m. liepos 22 d. ieškovės atstovas advokatas M. B. pateikė pretenziją UAB „Statybuteka“, kuria pareikalavo iki 2022 m. liepos 26 d. sumokėti 87 661,65 Eur skolą pagal sąskaitas faktūras Nr. MGO-002330 ir Nr. MGO-002667. Duomenų, kad UAB „Statybuteka“ nurodytas skolas būtų sumokėjusi ieškovei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
24. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 87 611,65 Eur skolos ir 442,50 Eur delspinigių priteisimo iš UAB „Statybuteka“. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2689-852/2022 ieškinys buvo patenkintas visiškai. 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2804-852/2022, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Duomenų, kad UAB „Statybuteka“ būtų įvykdžiusi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2804-852/2022, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
25. 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Statybuteka“ iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-342-425/2022 iškėlė UAB „Statybuteka“ nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 26 d.
26. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-118-425/2023 patvirtinti bankrutuojančios UAB „Statybuteka“ 55 kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 527 808,46 Eur. Nurodyta Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtintas 91 337,37 Eur ieškovės finansinis reikalavimas. Duomenų, kad bankroto byloje būtų patenkintas visas ieškovės reikalavimas ar jo dalis, byloje nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Ieškovės (toliau – apeliantė) manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo veiksmus ieškovės atžvilgiu bei apsiribojo bendro pobūdžio faktų analize, taip neatskleisdamas bylos esmės ir netinkamai išspręsdamas ginčą. Su nurodytu apeliantės teiginiu nėra pagrindo sutikti.
28. Narinėjamu atveju aktualu tai, kad šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, buvusiam vadovui ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 100 572,58 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad žala ieškovei yra bendrovės bankroto byloje patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas ir teisinės išlaidos, ieškovės patirtos siekiant išieškoti skolą iš bendrovės. Žala ieškovei atsirado dėl to, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir toliau tęsė bendrovės veiklą, sudarė su ieškove Sutartį 2, nors tuo metu bendrovė jau buvo nemoki, o atsakovas žinojo, kad negalės atsiskaityti su ieškove tiek pagal šią, tiek pagal anksčiau sudarytą sutartį 1. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovę ir pažeisdamas atsiskaitymų eiliškumą, t. y. atsiskaitydamas su kitais bendrovės kreditoriais, nors ieškovei nebuvo mokama.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas, jam gali kilti pareiga atlyginti žalą. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tačiau siekiant taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę vien nurodytų pareigų pažeidimo fakto nepakanka – tokiu atveju yra būtina nustatyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, taip pat neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodyti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022, 29 punktas).
30. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė yra galima tiek pačiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19/2012). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą pačiai bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, bendrovės kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš bendrovės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių bendrovės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-701/2020, 30 punktas). Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovo ir kreditorių nesieja tiesioginiai prievoliniai santykiai, o vadovo fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei, vadovo atsakomybė kreditoriams atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nėra pajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, taigi, ji yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
31. Be pirmiau nurodytų juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo atvejų, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama ir bendrovės kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams, tačiau ši galimybė yra ribota ir taikoma itin siaurai. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 29 punktas ).
32. Aiškinant aukščiau nurodytą pirmąjį tiesioginio kreditoriaus ieškinio pareiškimo pagrindą, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Taigi, specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 31 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai; ji gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 37 punktas, 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 24-25 punktai). Tuo atveju, jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2023, 24 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip tiesioginio ieškinio pareiškimo pagrindą byloje įrodinėjo faktines aplinkybes, kad atsakovas, kaip tuometinis bendrovės vadovas, žinodamas apie tai, jog bendrovė yra pasiekusi faktinę nemokumo būseną ir negalės su ieškove atsiskaityti, veikdamas itin rizikingai ieškovės atžvilgiu, nusprendė sudaryti su ieškove Sutartį 2. Pasak ieškovės, atsakovo neteisėtų veiksmų visuma, kuri buvo nukreipta būtent į ieškovės teisių pažeidimą, lėmė tai, kad UAB „Statybuteka“ tinkamai neatsiskaitė su ieškove pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2.
34. Vertindamas bendrovės finansinę būklę aptartų sutarčių sudarymo ir vykdymo metu pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad bendrovės finansiniai rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. buvo prasti, ji veikė nuostolingai ir buvo nemoki, kadangi įsipareigojimų turėjo daugiau nei faktinio turto.
35. Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 m. dokumentai patvirtina, kad 2021 metais bendrovės turtas sudarė 416 050 Eur, o įsipareigojimai – 550 497 Eur, 2021 metais bendrovė dirbo nuostolingai ir patyrė 242 236 Eur nuostolį, dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai apie bendrovės prastą finansinę padėtį 2021 metų pabaigoje (2021 m. gruodžio 31 d.). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, byloje nesant duomenų apie bendrovės finansinės padėties pagerėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. kovo 10 d., daroma išvada, kad Sutarties 2 sudarymo metu (2022 m. kovo 10 d.) bendrovės finansinė padėtis taip pat buvo prasta.
36. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog sudarydama ar vykdydama Sutartį 1 ir (ar) Sutartį 2 bendrovė, kuriai atstovavo atsakovas, klaidino ieškovę dėl finansinės būklės, pateikė jai tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės finansinius rodiklius, veiklos perspektyvas, atliko kitokius, konkrečiai į ieškovę nukreiptus nesąžiningus veiksmus, siekdama gauti vien turtinės naudos iš Sutarties 1 ir (ar) Sutarties 2, tačiau iš anksto neturėdama ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Vien apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, Sutarties 2 sudarymo ir vykdymo metu pateikė apeliantei melagingą informaciją apie bendrovės mokumą, negali būti laikomi tokias faktines aplinkybes įrodančiais, kadangi tokias faktines aplinkybes patirtinančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, taigi savo teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis).
37. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog bendrovės vardu sudarydamas minėtas sutartis su apeliante, atsakovas neabejotinai žinojo, jog bendrovė jų negebės tinkamai įvykdyti, ar kad jų sudarymas neišvengiamai lems žalos padarymą ieškovei.
38. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad 2021 m., kai bendrovės finansinė padėtis rodė neigiamas jos veiklos perspektyvas, bendrovė sudarinėjo sutartis, kuriomis prisiėmė finansinius įsipareigojimus, išimtinai tik su ieškove. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. bendrovė sudarė sutartis ir su kitais kontrahentais, prisiėmė ir kitų finansinių įsipareigojimų kitų kreditorių atžvilgiu (pvz. 2021 m. birželio 14 d. bendrovė sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 21-06-14 su UAB „Vakarų Ikoda“).
39. Apeliantė neįrodė ir aplinkybių, kad dėl bendrovės veiklos tęsimo esant prastai jos finansinei būklei žala (nepatenkintas finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje ir dėl skolos išieškojimo patirtos teisinių paslaugų išlaidos) atsirado tik ieškovei, tačiau su kitais bendrovės kreditoriais (ar didžiąja jų dalimi) bendrovė tinkamai atsiskaitė. Priešingai, bankroto byloje Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-118-425/2023 patvirtintų bendrovės kreditorių skaičius (55 kreditoriai) ir jų nepatenkinti finansiniai reikalavimai, atskaičius ieškovės finansinį reikalavimą (436 471,09 Eur (527 808,46 Eur – 91 337,37 Eur)), patvirtina tai, kad neigiamų finansinių pasekmių dėl bendrovės veiklos tęsimo esant prastai jos finansinei būklei patyrė didelis skaičius bendrovės kreditorių, jų finansiniai reikalavimai sudaro didžiąją bendrovės bankroto byloje nepatenkintų finansinių reikalavimų dalį. Taigi, bendrovės veiklos tęsimas esant prastai bendrovės finansinei būsenai vienodai neigiamai paveikė tiek ieškovę, tiek ir kitus bendrovės kreditorius. Šiame kontekste aktualu tai, kad, kaip minėta, vadovaujantis šios nutarties 32 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, žala, dėl kurios priteisimo kreditorius gali kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu bendrovei, nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius.
40. Nesutiktina ir su apeliantės teiginiu, kad vien tai, jog apeliantė, turėdama galimybę bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, šios pareigos nevykdė ir atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, bet ne ieškovei, reiškia atsakovo, kaip, bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų kryptingumą, siekiant būtent ieškovės teisių pažeidimo.
41. Nors iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantės nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.) bendrovė atliko mokėjimus ne ieškovės, tačiau kitų kreditorių (UAB „Žinius“, UAB „Vakarų Ikoda“, UAB „Viada LT“, UAB „Raveno paslaugos“) išrašytoms sąskaitoms apmokėti, pažymėtina, jog tokie mokėjimai buvo sąlyginai nedideli (13 450,35 Eur) lyginant su apeliantei mokėtina suma pagal sąskaitas faktūras Nr. MGO-002330 ir Nr. MGO-002667 (89 552,82 Eur), taigi vien tokios sumos (13 450,35 Eur) sumokėjimas ne kitiems kreditoriams, o apeliantei, nebūtų žymiai sumažinęs bendrovės apeliantei neįvykdytos prievolės apimties ir bendrovė nebūtų visiškai (didžiąja dalimi) atsiskaičiusi su apeliante.
42. Be to, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-118-425/2023 patvirtintų bendrovės kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašo, su visais aukščiau nurodytais kreditoriais (UAB „Žinius“, UAB „Vakarų Ikoda“, UAB „Viada LT“, UAB „Raveno paslaugos“) apeliantė visiškai neatsiskaitė ir visi jie buvo įtraukti į bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, su bendru 16 570,19 Eur (815,27 Eur + 9 962,96 Eur + 5 791,96 Eur + 544,56 Eur) nepatenkintų finansinių reikalavimų dydžiu. Taigi, tokie kreditoriai neatsidūrė žymiai geresnėje padėtyje nei ieškovė, kadangi jų finansiniai reikalavimai bendrovės nebuvo visiškai patenkinti iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir šių kreditorių žymaus dydžio (16 570,19 Eur) nepatenkinta finansinių reikalavimų dalis turės būti tenkinama pagal tą pačią tvarką, kaip ir apeliantės, t. y. bendrovės bankroto procese (JANĮ 93– 98 straipsniai).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės apie nurodytiems kreditoriams pervestus mokėjimus bei bankroto byloje tų pačių kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus ir jų dydžius nesudaro pagrindo bendrovės atliktus mokėjimus ne ieškovės, tačiau kreditorių UAB „Žinius“, UAB „Vakarų Ikoda“, UAB „Viada LT“, UAB „Raveno paslaugos“ išrašytoms sąskaitoms apmokėti, vertinti kaip veiksmus, nukreiptus konkrečiai ir specifiškai būtent į ieškovės teisių pažeidimą.
44. Atsižvelgiant į išdėstytą, skirtingai nei byloje siekė įrodyti apeliantė, byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantės teiginių, kad bendrovės vadovo veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės, kaip bendrovės kreditorės, teisių pažeidimą.
45. Atmestinas ir apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo atsakomybei kilti turėjo būti konstatuotas UAB „Statybuteka“ tyčinis bankrotas ar nuginčyti UAB „Statybuteka“ sudaryti sandoriai.
46. Kaip minėta, pagal šios nutarties 31 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto.
47. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė neįrodė nei pirmosios (bendrovės veiksmai buvo nukreipti į būtent ieškovės teisių pažeidimą), nei antrosios (bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, jog atsakovas kaltas dėl tyčinio bankroto) iš nurodytų sąlygų tiesioginiam ieškiniui atsakovui, kaip bendrovės vadovui, pareikšti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė ir tai, kad byloje nenustatyta, jog su kitais bendrovės kreditoriais ar kitais asmenimis būtų buvę sudaryta ginčytinų sandorių, tačiau, skirtingai nei nurodė apeliantė, tokių aplinkybių nenustatymo teismas nesiejo su apeliantės teise reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui, kuri, kaip minėta, priklausė nuo šios nutarties 31, 46 punktuose nurodytų dviejų alternatyvių sąlygų egzistavimo.
48. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika bei padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad apeliantė neįrodė atsakovo veiksmų, nukreiptų konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą. Tokių aplinkybių byloje nenustatęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės, pareiškusios tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodžiusios specifinio jo pagrindo, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
49. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo veiksmus apeliantės atžvilgiu bei apsiribojo bendro pobūdžio faktų analize, taip neatskleisdamas bylos esmės, aktualu tai, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).
50. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021, 25 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atitinkamuose sprendimo punktuose aptarė pagrindinius šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus, sprendimo dalyse, susijusiose su ieškinio reikalavimais, pateikė teisinį byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą, nurodė, dėl kokių priežasčių netenkinami ieškinio reikalavimai.
52. Skirtingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, atskleidė bylos esmę, sprendime padarė išvadas, remdamasis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savarankiškai kvalifikuodamas teisinius santykius ir taikydamas ginčui aktualias teisės normas. Vien byloje esančių įrodymų vertinimas kitaip nei pageidautų apeliantė, savaime nepagrindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kurio nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apeliantei nepagrindus teiginių apie pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimą, tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas įvertino, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 329, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliantės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
56. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašė jas priteisti iš apeliantės.
57. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
58. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
59. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur x 1,5).
60. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 299 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsakovui iš apeliantės (ieškovės) priteisiama 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“, juridinio asmens kodas 302341672, atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 299 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.