- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-734-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07020-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- N. T.
- Atsakovas
- Ž. Č., AB “Specializuotas transportas”
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-300-650/2015, pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovams Ž. Č., AB “Specializuotas transportas”, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl dalies kapavietės valdymo teisės ir asmens įrašymo į laidojimų ir kapavietės statinių žurnalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. N. T. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė : 1) nustatyti jai valdymo teisę į (duomenys neskelbtini) kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį, kurioje palaidoti jos tėvai A. Č. ir O. L. Č.; 2) įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) kapinių priežiūrą atliekantį asmenį AB „Specializuotas transportas“ įrašyti į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą ieškovę kaip už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalies, kurioje palaidoti A. Č. ir O. L. Č., priežiūrą atsakingą asmenį.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse, kape Nr.641-642 iki ieškovės motinos O. L. Č. buvo palaidoti 3 asmenys – O. Č. (senelė), P. Č. (ieškovės senelis) ir A. Č. (ieškovės tėvas). Kapavietės priežiūra rūpinosi ieškovės motina O. L. Č.. Jai mirus (duomenys neskelbtini), į kapinių žurnalą kaip kapavietę prižiūrintis asmuo buvo įrašytas atsakovas Ž. Č. (ieškovės pusbrolis, O. Č. ir P. Č. turto paveldėtojas). Tarp ieškovės ir atsakovo iškilo ginčas dėl kapavietės tvarkymo – ieškovės tėvų kapavietės tvorelė įrengta nekokybiškai, ji sutrūkinėjusi, ją būtina keisti. Tačiau atsakovas ne tik nesutinka jos rekonstruoti, tačiau neduoda sutikimo ieškovei to padaryti toje dalyje, kur palaidoti jos tėvai. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, pranešdama, kad ketina uždengti ½ dalį kapavietės granito plokšte ir pasiūlė jam prisijungti prie kapavietės tvarkymo ir plokšte uždengti likusią kapavietės dalį. Atsakovas nesutiko su ieškovės ketinimais ir pranešė, kad jis vienintelis yra už kapavietės tvarkymą atsakingas asmuo, todėl be jo leidimo jokie tvarkymo darbai negali būti atliekami. Ieškovė, manydama, kad jos tėvų kapas prižiūrimas netinkamai ir jam būtina rekonstrukcija, kreipiasi į teismą dėl dalies kapavietės valdymo teisės nustatymo ir ieškovės įrašymo į kapinių žurnalą kaip už kapavietės Nr.(duomenys neskelbtini) ½ dalies, kurioje palaidoti O. L. Č. ir A. Č., priežiūrą atsakingą asmenį. Ji sutinka, kad antrosios kapavietės dalies, kurioje palaidoti atsakovo seneliai, priežiūra rūpintųsi atsakovas. Tai neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, gerai moralei.
Atsiliepimas
A. Ž. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko. Jis buvo atsakingas už kapavietės tvarkymą ir iki ieškovės O. L. Č. mirties. Po motinuos mirties ieškovė nepareiškė pretenzijų dėl kapo priežiūros ir tvarkymo. Po ieškovės motinos mirties ginčai atsirado dėl to, kad ieškovė be pagrindo kaltina atsakovą, kad kapavietės tvorelė įrengta nekokybiškai, sutrūkinėjusi. Kai ieškovė panoro savo tėvų palaidojimo vietos pusėje uždėti plokštę, atsakovas nesutiko, nes jam nebuvo pateiktas joks kapavietės uždengimo planas ar projektas, nebuvo pateiktas ir leidimas atlikti tuos darbus. Dabar, kai buvo pateiktas kapavietės dalies projektas, atsakovas sutiko, kad būtų uždengta granito plokštė ieškovės tėvų palaidojimo pusėje. Jis taip pat sutiko, kad ieškovei būtų suteikta valdymo teisė į (duomenys neskelbtini) kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį, kur palaidoti O. L. Č. ir A. Č., kad ieškovė būtų įrašyta į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą kaip minėtos kapavietės ½ dalies priežiūrą atsakingu asmeniu.
Atsakovas AB „Specializuotas transportas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Jis nurodė, kad teisės akto leidėjas nenumato, kad kapavietės priežiūra būtų priskirta keliems asmenims ir keli asmenys būtų registruoti kaip atsakingi už kapavietės priežiūrą asmenys. Priešingu atveju kilus nesutarimams tarp dviejų atsakingų už kapavietės priežiūrą asmenų būtų neįmanoma palaidoti mirusio asmens ginčo kapavietėje ir tokiu būdu laikytis tiek LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo, tiek Kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimų. Tai, kad tokie konfliktai gali būti numatomi, rodo ir ieškinio pateikimas teismui. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai nepatvirtino šalių taikos sutarties.
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Šiaulių miesto savivaldybės administracija visiškai pritarė atsakovo AB „Specializuotas transportas“ argumentams. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovė konkretų ginčą dėl kapavietės tvorelės keitimo turėtų spręsti ne nustatinėdama valdymo teisę į kapavietės dalį, o esant nepagrįstam atsakovo atsisakymui leisti jai tai padaryti, kreiptis į teismą dėl leidimo jai atlikti tvorelės keitimo darbus gavimo. Mano, kad taikos sutarties projekto nuostatos prieštarauja teisės aktams, dėl ko ji negalėjo būti tvirtinama.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Jis nurodė, kad N. T. ir Ž. Č. negali būti nustatomi kitokie elgesio standartai, nei tai būtina pagal įstatymą, reglamentuojant viešosios teisės normomis žmonių palaikų laidojimo tvarką, kapaviečių tvarkymo ir priežiūros taisykles, todėl šioje byloje atsisakė patvirtinti taikos sutartį. Ieškovės patikslinti reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi tai prieštarautų tiek bendrajai valdymo teisės sampratai, tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms žmonių palaikų kapaviečių tvarkymą ir priežiūrą. Teismas atsisakė remtis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-385/2011, kadangi joje analizuojamas visiškai kitoks materialinio teisinio pobūdžio klausimas, nei nagrinėjamoje byloje. Sprendime teismas nurodė, kad pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir atlikimo tvarką, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr.1207 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo turi ją prižiūrėti, pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis gali padaryti kapinėms ar kitoms kapavietėms. Teismas pripažįsta, kad ieškovė, kilus poreikiui dėl tvorelės (bortelių), antkapio ar kitų detalių keitimo toje kapavietėje bei tuo atžvilgiu nesutarus su atsakovu Ž. Č., turėjo savo teisėtus lūkesčius įgyvendinti ne prašydama teismo nustatyti valdymo teisę į kapavietės dalį, bet kreiptis į patį atsakovą dėl leidimo jai atlikti konkrečius darbus kapavietėje, o negavusi jo, ginčą spręsti teismine tvarka. Po laidojimo bendrame giminaičių kape atsakovas Ž. Č. prisiėmė pareigą įamžinti ieškovės motinos prisiminimą ir iškalė paminkle jos duomenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė N. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
1. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kilusiam ginčui taikytinos valdymo teisę reglamentuojančios materialinės teisės normos, ieškovė siekia tapti teisėta faktine dalies kapavietės valdytoja, kad galėtų įgyvendinti savo prigimtinę teisę, tačiau pirmosios instancijos teismas, deklaratyviai įvardindamas, kad ieškinio tenkinimas prieštarautų bendrajai valdymo teisės sampratai, tokio savo argumento nepagrindė. Apeliantei nesuprantama, kodėl jos ieškinio tenkinimas pažeistų bendrąją valdymo teisės sampratą. Sprendime dėl to nėra motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika šiuo konkrečiu atveju netaikytina, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-385/2011 sprendė visiškai kitus materialinius teisinius santykius. Apeliantė nurodo, kad būtent šioje nutartyje yra pateiktas išaiškinimas, kad atsakingi už kapavietės priežiūrą asmenys yra faktiniai kapavietės valdytojai, turintys išvestinę valdymo teisę. Šis išaiškinimas svarbus nagrinėjamoje byloje.
3.Apeliantė sutinka, kad jos ieškinio reikalavimas nesutampa su imperatyviomis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis žmonių kapaviečių tvarkymą ir jų priežiūrą, kadangi teisės aktuose numatyta, kad už kapavietės priežiūrą yra atsakingas vienas asmuo. Tačiau apeliantė mano, kad toks formalus ir pažodinis teisės normos aiškinimas prieštarauja tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, tiek gerai moralei, tiek vertybėms, kurias ši norma gina. Jokie teisės aktai nenustato draudimo teisėtai vieną kapavietę valdyti keliems asmenims, juolab, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju kapavietėje buvo palaidotos dvi šeimos. Kapavietės išdėstymas leistų jos teisėtiems valdytojams be ginčų tvarkyti atskiras jos dalis, toks tvarkymas nedarkytų visų kapinių vaizdo.
4. Teismo sprendime nurodoma, kad tenkinus ieškovės ieškinį, bus neproporcingai pažeisti atsakovo teisėti interesai. Apeliantė su tuo nesutinka ir mano, kad atsakovo pozicija ginčą išspręsti taikos sutartimi buvo palaikyta visą laiką, jis apsigalvojo dėl antrojo atsakovo nepritarimo sudaryti taikos sutartį. Atsakovo Ž. Č. pozicija rodo, kad jo teisėti interesai nebus pažeisti. Situacija, kai apeliantė negali tinkamai ir teisėtai prižiūrėti savo tėvų kapo, yra ydinga, prieštaraujanti gerai moralei ir neišvengiamai sukelianti ginčus ateityje. Apeliantei negalint prižiūrėti tėvų kapo pagal jos suvokimą ir požiūrį į tam tikras vertybes, apeliantei beliks tėvų palaikus perlaidoti, nesant kito alternatyvaus pasirinkimo. Tai prieštarautų teismo nurodytoms lietuvių tautos tradicijoms.
5. Byloje jau kilo ginčas dėl kapavietės tvarkymo, atsakovų pozicija tik patvirtina, kad tik teisminiu keliu apeliantė gali apginti savo pažeistas teises. Visiškai neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, apylinkės teismas formaliai įvertino kilusį ginčą ir nurodė, kad apeliantė pirmiausia turėtų kreiptis į atsakovą dėl leidimo atlikti kapavietės tvarkymo darbus, kai iš abiejų atsakovų pateiktos pozicijos matyti, kad jokie leidimai ieškovei nebūtų duodami ir tai privestų prie dar vieno ginčo teisme. Toks teismo požiūris prieštarauja koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas, priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias valdymo teisę, todėl turi būti panaikintas, o apeliantės ieškinys patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. Č. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodė, kad jo pozicija visada buvo aiški – jis niekada nepageidavo bylinėtis teisme, tačiau buvo priverstas tai daryti dėl apeliantės veiksmų. Teismas ginčą išsprendė tinkamai, vadovaudamasis įstatymu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Specializuotas transportas“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodė, kad CK 4.22 straipsnyje valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį. Šio valdymo skiriamasis požiūris yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą. Ieškovė nėra įgijusi savarankiškų daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į kapavietę ar žemės sklypą. Atsakovo nuomone, byla pradėta ne ta teisena. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tas teismo sprendimas, kuris buvo sukurtas analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioje turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Konkrečiu atveju teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Pripažindama, kad ieškinio reikalavimas nesutampa su imperatyviomis teisės normomis, apeliantė visgi teigia, kad teismo formalus ir pažodinis teisės normos aiškinimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams , gerai moralei. Atsakovas įsitikinęs, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas vienas asmuo. Teisės akto leidėjas nenumato, kad kapavietės priežiūra būtų priskirta keliems asmenims. Atsakovė mano, kad ieškovė nebent galėtų kreiptis į teismą su reikalavimu dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą pakeitimo, tačiau tokio reikalavimo ji nėra pareiškusi. Atsakovė prašo priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodo, kad sutikti su apeliaciniu skundu nėra pagrindo. Kapinių tvarkymo taisyklėse kalbama apie vieną asmenį, kuris atsakingas už kapavietės priežiūrą. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas pažeistų imperatyvias teisės normas, prieštarautų Kapinių tvarkymo taisyklių punktams. Kapavietėje palaidotų giminaičių susitarimo reikalas, kuris iš jų bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, tačiau tai turi būti vienas asmuo. Trečiasis asmuo nurodo, kad priimtas teismo sprendimas turėtų būti paliktas galioti, o apeliacinis skundas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti ieškovės apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, pirmiausia atkreipia dėmesį į teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai yra aiškūs ir nuoseklūs, padarytos išvados atitinka procesinės ir materialinės teisės normas. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-385/2011 iš tikrųjų pasisako dėl valdymo teisės reglamentavimo nagrinėjamame ginče. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai įvertino šios nutarties esmę, tačiau tai savaime nerodo, kad teismo sprendimas yra netesėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad dėl valdymo teisės normų pirmosios instancijos teismas pasisakė, analizuodamas atsakovo Ž. Č. teises į visos kapavietės valdymą.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad joks įstatymas nenumato teisės kapavietę tvarkyti keliems asmenims. Ji pati pripažįsta, kad jos ieškinio reikalavimas nesutampa su imperatyviomis įstatymo nuostatomis. Nagrinėdamas bylą teismas privalo remtis įstatymais ir poįstatyminiais aktais, kurie reguliuoja nagrinėjamo ginčo esmę (CK 1.3 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurį grindė LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo bei poįstatyminio aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr.1207, patvirtinančiu Kapinių tvarkymo taisykles. Tai reiškia, kad buvo remiamasi imperatyviomis, įstatymu aiškiai sureguliuotomis kapinių priežiūros nuostatomis. Nors apeliantė nurodo, kad toks formalus ir pažodinis teisės normos aiškinimas prieštarauja tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, tiek gerai moralei, tiek vertybėms, kurias ši norma gina, teismas negali nukrypti nuo įstatymo nuostatų, priešingu atveju būtų pažeisti kitų suinteresuotų ginče asmenų interesai. Kolegija sprendžia, kad kapavietės valdymas po ½ dalį ir suteikimas tvarkyti atskirais plotais, pažeistų ne tik įstatymines normas. Artimų giminių ginčas teisme dėl kapavietės valdymo po ½ dalį savaime rodo nesugebėjimą nesutarimus spręsti korektiškai, išlaikant pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovo interesų pagarbiai elgtis su artimų giminaičių atminimu – jų kapavietę sutvarkyti tinkamai.
Kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimas iš esmės atidalinti po ½ dalį kapavietės ir perduoti valdymo teises dviems asmenims, prieštarauja jau nurodytoms teisės normoms. Apeliantei neatimama teisė reikalauti pakeisti kapavietės valdytoją, tačiau reikalauti jį pakeisti tik vienai daliai kapavietės negalima. Visiškai nesuprantamas būtų apeliantės siekis vieną ir tą pačią kapavietę tvarkyti skirtingais būdais, juolab, kad apeliantė ketintų savo kapavietės dalį, kurioje palaidoti tėvai, tvarkyti pagal jos suvokimą ir požiūrį į tam tikras vertybes. Toks požiūris gali nesutapti su atsakovo požiūriu, o tai reikštų naują ginčą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo Ž. Č. teisės nagrinėjamoje byloje būtų neproporcingai pažeistos. Kapinių priežiūros taisyklių 20 punkte yra išvardinta eilė pareigų, kurias turi vykdyti būtent atsakovas. Tuo tarpu jam suteikta tik viena teisė – būti palaidotam šioje kapavietėje.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje
Atsakovas AB „Specializuotas transportas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą yra sumokėjęs 525,70 Eur advokato kontorai (b. l. 179-180). A. Ž. Č. taip pat naudojosi advokato pagalba ir už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur (b. l.169). Šios sumos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl apeliacinį skundą patenkinus, jos priteistinos atsakovams iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovės N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui AB „Specializuotas transportas“ (įmonės kodas 144128180) 535,70 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.