Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovės N. T. atstovei advokatei V. B., atsakovui Ž. Č., atsakovo akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ atstovui advokatui Muradui Bakanui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovams Ž. Č., akcinei bendrovei „Specializuotas transportas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, dėl dalies kapavietės valdymo teisės nustatymo ir ieškovės įrašymo į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. T. pateikė ieškinį ( 1-3 b.l.) bei patikslintą ieškinį ( 86-88 b.l.) atsakovams Ž. Č., AB „Specializuotas transportas“, kuriuo prašoma nustatyti ieškovei valdymo teisę į Ginkūnų kapinių kapavietės Nr. XXX ½ dalį, kurioje palaidoti A. Č. ir Ona L. Č.; įpareigoti atsakovą AB „Specializuotas transportas“ įrašyti į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą ieškovę, kaip už kapavietės Nr. XXX ½ dalies, kurioje palaidoti A. Č. ir Ona L. Č., priežiūrą atsakingą asmenį; priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad Ginkūnų kapinėse, kape Nr. XXX iki ieškovės N. T. motinos mirties buvo palaidoti trys asmenys - O. Č. (ieškovės senolė), P. Č. (ieškovės senelis) ir A. Č. (ieškovės tėvas). Šios kapavietės priežiūra iki mirties rūpinosi ieškovės motina Ona L. Č.. 2013-10-24 mirus ieškovės motinai Onai L. Č., pastaroji taip pat buvo palaidota minėtame kape, kartu su vyru, šešuru bei anyta. Po ieškovės motinos mirties į Ginkūnų kapinių žurnalą, kaip kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, įrašytas O. Č. ir P. Č. turto paveldėtojas ieškovės pusbrolis (atsakovas) Ž. Č., tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl kapavietės priežiūros. Ieškovės teigimu, ieškovės tėvų kapavietės tvorelė įrengta nekokybiškai, ji sutrūkinėjusi, ją būtina keisti, tačiau atsakovas ne tik nesutinka rekonstruoti kapavietės, bet ir neduoda sutikimo ieškovei sutvarkyti kapavietės dalį, kurioje palaidoti ieškovės tėvai. Ieškovė 2014-05-14 kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie ketinimą vykdyti pusės kapavietės tvarkymo darbus, t. y. uždengti ½ dalį kapavietės, kurioje palaidoti ieškovės tėvai, granito plokšte, taip pat su siūlymu atsakovui prisijungti prie kapavietės tvarkymo ir uždengti likusią kapavietės dalį, kurioje palaidoti šalių seneliai, granito plokšte. Tačiau atsakovas 2014-05-20 atsakymu pranešė, jog nesutinka su ieškovės ketinamais vykdyti kapavietės tvarkymo darbais, nurodė, jog jis vienintelis yra už kapavietės tvarkymą atsakingas asmuo, todėl be jo leidimo jokie kapavietės tvarkymo darbai negali būti atliekami. Atsižvelgiant į tai, kad Kapinių tvarkymo taisyklės nenumato teisės reikalauti kapavietės dalies atskyrimo, ieškovė, manydama, kad jos tėvų kapas nėra tinkamai prižiūrimas ir jam būtina rekonstrukcija, turėdama prigimtinę teisę bei prievolę rūpintis tėvų kapu, kreipiasi dėl dalies kapavietės valdymo teisės nustatymo ir ieškovės įrašymo į kapinių žurnalą kaip už kapavietės Nr. XXX 14 dalies, kurioje palaidoti A. Č. ir Ona L. Č., priežiūrą atsakingą asmenį. Iš atsakovo pateiktos pozicijos akivaizdu, jog tik tokiu būdu ieškovė gali ginti savo pažeistas teises, siekdama teisėtai rūpintis ir tvarkyti tėvų kapavietę. Ieškovės manymu, šiuo metu nustatyta kapavietės Ginkūnų kapinėse Nr. XXX priežiūros tvarka, esant tik vienam atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui, ir atsakovo veiksmai prieštarauja ne tik įstatyme nustatytiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), bet ir gerai moralei. Ieškovė pažymi, kad neprieštarauja, jog atsakovas liktų kapinių žurnale įrašytas kaip asmuo, atsakingas už kitos kapavietės dalies, kurioje palaidoti seneliai, priežiūrą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė visus ieškinio reikalavimus, iš esmės paaiškino tuos pačius ieškinio motyvus, papildomai nurodė aplinkybę, kad jei ieškovei nebus nustatyta valdymo teisė į kapavietės dalį ir suteikta teisė ją tinkamai sutvarkyti, uždedant granito plokštę, pastaroji bus priversta prašyti leidimo išsikasti tėvų palaikus ir juos perlaidoti į kitą kapavietę.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje teiktais šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojo E. T. parodymais byloje, pateiktais šalių rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Ginkūnų kapinių kapavietėje Nr. XXX yra palaidoti A. P. Č. ir Ona L. Č., kurie yra ieškovės tėvai, ir O. Č. ir P. Č., kurie yra ieškovės ir atsakovo Ž. Č. seneliai (13 b.l.). Už kapavietės Nr. XXX priežiūrą yra atsakingas Ž. Č., kuris 2013-10-25 pateikė prašymą AB „Specializuotas transportas“ leisti būti atsakingu už kapavietės Nr. XXX priežiūrą (10, 101-102 b.l.). AB „Specializuotas transportas“ 2011-12-30 yra sudaręs Šiaulių miesto kapinių priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SŽ-1196 su Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl Šiaulių miesto kapinių priežiūros ir tvarkymo paslaugų atlikimo (40-45 b.l.), taip pat analogiška sutartis sudaryta tarp tų pačių šalių ir 2014-12-18 ( 106-112;120-140 b.l.). Iš šalių, liudytojo E. T. teiktų paaiškinimų nustatyta, kad vienoje kapavietės pusėje palaidoti ieškovės tėvai O. L. Č. ir A. P. Č., kitoje kapavietės pusėje palaidoti ieškovės seneliai O. Č. ir P. Č.. 2014-05-14 ieškovė kreipėsi į atsakovą Ž. Č. su pranešimu apie ketinimą vykdyti pusės kapavietės tvarkymo darbus, t.y. uždengti ½ dalį kapavietės, kurioje palaidoti ieškovės tėvai, granito plokšte, taip pat su siūlymu atsakovui prisijungti prie kapavietės tvarkymo ir uždengti likusią kapavietės dalį, kurioje palaidoti šalių seneliai, granito plokšte (8 b.l.). A. Ž. Č. 2014-05-20 atsakymu pranešė, jog nesutinka su ieškovės ketinamais vykdyti kapavietės tvarkymo darbais, nurodė, jog jis vienintelis yra už kapavietės tvarkymą atsakingas asmuo, todėl be jo leidimo kapavietės rekonstrukcijos darbai negali būti atliekami (9 b.l.). Šios šalys ginčo eigoje mėgino susitarti taikiai, prašė teismo tvirtinti taikos sutartį dėl valdymo teisės nustatymo į ½ kapavietės dalį pagal jų pačių parengtą ir pasirašytą kapavietės pertvarkymo projektą (61-62 b.l.).

Lietuvos Respublikos CPK 6.157 straipsnio l dalis numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Teismas sutikdamas su atsakovo AB „Specializuotas transportas“ ir trečiojo asmens savivaldybės administracijos teiktais argumentais ginče, kad tiek ieškovei N. T., tie atsakovui Ž. Č., nepaisant to, kad jie yra privatūs asmenys, negali būti nustatomi kitokie elgesio standartai, nei tai būtina pagal įstatymą, reglamentuojant viešosios teisės normomis žmonių palaikų laidojimo tvarką, kapaviečių tvarkymo bei priežiūros taisykles, šiame procese 2014-11-24 nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovės N. T. ir atsakovo Ž. Č. sudarytą taikos sutartį (79-81 b.l.). Be to nagrinėjamu ginčo atveju turėtų būti atsižvelgiama į normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standartus, veikiant analogiškoje situacijoje. Todėl teismas daro išvadą, kad iš esmės reikšmingos ginče tos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su ieškovės bei atsakovo Ž. Č. veiksmais bei teisėtais lūkesčiais prižiūrėti vieną kapavietę, kurioje palaidoti abiem šalims artimi giminaičiai.

Konstatuotina, kad valdymo teisės pripažinimas ieškovei į ½ dalį kapavietės Nr. XXX bei prašymas teismo įpareigoti Ginkūnų kapinių priežiūrą atliekantį asmenį - AB „Specializuotas transportas“ įrašyti į laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą ieškovę kaip už kapavietės Nr. XXX ½ dalies priežiūrą atsakingą asmenį, negali būti tenkinami, nes tai prieštarautų tiek bendrajai valdymo teisės sampratai, tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms žmonių palaikų kapaviečių tvarkymą ir jų priežiūrą. Ieškovė ieškinyje remiasi teismų praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011, kuria spręstas ginčas dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą paminklą ir joje konstatuota, jog atsakingi už kapavietės priežiūrą asmenys yra faktiniai kapavietės valdytojai, turintys išvestinę valdymo teisę, kuri atsiranda administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu. Minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimo statant kapavietėje paminklą reikalingumo, dėl faktinio kapavietės valdytojo teisių ir pareigų apimties. Teismas pažymi, kad pagal N. T. ieškinį keliamas visiškai skirtingas materialinio teisinio pobūdžio klausimas, t.y. ar kapavietės valdymo teisė gali būti dalinama ar už vienos kapavietės priežiūrą gali būti paskirti atsakingais asmenimis keli giminaičiai, kai jie iš esmės nesutaria dėl kapavietės priežiūros, be to ieškovė neginčija aplinkybės, kad būtent atsakovas Ž. Č. šiuo metu yra faktinis visos kapavietės valdytojas, kuris tokią teisę įgijo atitinkamo rašytinio sutikimo ir administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu.

P. Ž. palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė; kad kapines prižiūri savivaldybės (seniūnijos) paskirtas kapinių prižiūrėtojas; o už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale; atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi kapavietę prižiūrėti arba sudaryti jos priežiūros sutartį su kitais asmenimis, kad kapavietė būtų tvarkinga; atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms; kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora, kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu; statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas. Teismas sutinka su atsakovo AB „Specializuotas transportas“ bei trečiojo asmens išreikšta nuomone, jog ieškovė, kilus poreikiui dėl tvorelės (bortelių), antkapio ar kitų detalių keitimo toje kapavietėje bei tuo atžvilgiu nesutarus su atsakovu Ž. Č., turėjo savo teisėtus lūkesčius įgyvendinti ne prašydama teismo nustatyti valdymo teisę į kapavietės dalį, bet kreiptis į patį atsakovą dėl leidimo jai atlikti konkrečius darbus kapavietėje gavimo, ir negavus tokio leidimo, spręsti ginčą teisminiu keliu. Byloje šalių teiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais (14-19; 99-100 b.l.) nustatyta, kad po palaidojimo bendrame giminaičių kape ieškovės motinos O. L. Č. atminimo įamžinimo pareigą prisiėmė atsakovas Ž. Č., kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, ir ją įvykdė, greta kitų giminaičių vardų iškaldamas ir mirusiosios palaidojimo vietą žyminčius duomenis paminkle, esančiame kapavietėje, ir tai buvo įmanoma, atsižvelgiant į jau esančius paminkle įrašus ir likusį laisvą plotą. Nurodytos aplinkybės reikšmingos, šioje konkrečioje ginčo situacijoje sprendžiant, ar ieškovės prašomas jos teisių gynimo būdas (įpareigoti jai nustatyti valdymo teisę į kapavietę) proporcingas jos nurodytam galimam atsakovo Ž. Č. pažeidimui (įtrūkusios tvorelės palikimas, dviejų vietų gėlėms sodinti įrengimas, ieškovės motinos vardų, gimimo ir mirties datų iškalimas paminkle ir kiti šio atsakovo nesuderinti kapavietės tvarkymo darbai su pačia ieškove), ir ar atitinka protingumo, teisingumo kriterijus bei geros moralės nuostatas. Teismo nuomone, tenkinus ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu apgynus ieškovės lūkesčius turėti kapavietės dalies valdymo teisę, susiklostytų ydinga situacija, kad esant vienoje kapavietėje palaidotiems kelių šeimų giminaičiams, jų palikuonys, turėdami nevienodą požiūrį į tas pačias vertybes, skirtingai traktuodami kapų grožio ir prabangos sąvokas, reikalautų teisminiu keliu nustatyti jiems valdymo teisę į ½, 1/3 ir t.t. kapavietės dalį, nes norėtų rūpintis tik dalimi, kur palaidojo savo artimuosius, ir tai prieštarautų ne tik nurodytoms kapinių tvarkymo taisyklėms, reglamentuojančioms giminaičių susitarimą ir vieno atsakingo asmens paskyrimą už kapavietės priežiūrą, bet ir lietuvių tautos tradicijoms gerbti mirusiųjų atminimą, jų palaikams atgulus į bendrą šeimos ar giminės kapavietę amžinajai ramybei. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmesdamas pagrindinį ieškovės reikalavimą atsakovui Ž. Č. dėl valdymo teisės nustatymo į kapavietės dalį, tuo pačiu neturi pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovės reikalavimo kitam atsakovui AB „Specializuotam transportui) dėl įpareigojimo įrašyti į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą ieškovę, kaip už kapavietės Nr. XXX ½ dalies, kurioje palaidoti A. Č. ir Ona L. Č., priežiūrą atsakingą asmenį.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovo AB „Specializuotas transportas“ atstovas advokatas Muradas Bakanas bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, kad atsakovas atstovui už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą civilinėje byloje sumokėjo 579,24 Eur (103-104 b.l.). Atmetant ieškovės ieškinio reikalavimus šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d.6 p., 93 str. 1 d.) Patirtos išlaidos dėl advokato atstovavimo procese yra pagrįstos dokumentais, jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą ir reikalavimų pobūdį teismas jų neturi pagrindo mažinti.

Taip pat teismas turi pagrindą iš ieškovės priteisti 7,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, nes jos didesnės nei minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB „Specializuotas transportas“, juridinio asmens kodas 144128180, jo patirtas 579,24 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, 24 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui bylinėjimosi išlaidas - 7,54 Eur ( septynis eurus 54 centus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.