Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. L. dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020 m. kovo 31 d. teisme buvo gautas atsakovo A. L. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties panaikinimo ir prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

10.7. Nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, nepaisant atsakovo pagrįstų argumentų ir nesilaikant protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų.

10.8. Teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti terminą, vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsniais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tačiau atsakovas mano, kad išdėstė argumentus ir pateikė motyvus, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas turėjo pagrindą nurodytus LAT praktikos išaiškinimus vertinti jo naudai, o ne priešingai.

10.9. Teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nėra teisininkas ir susidariusios aplinkybės valstybėje koreguoja tam tikrų išvadų formavimą. Teisingumo kriterijus turi būti taikomas abiem šalims vienodai. Šiuo atveju viskas sprendžiama tik ieškovės naudai, nepaisant jokių atsakovo argumentų.

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Atsakovas A. L. atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti. Pagrindiniai skundo argumentai – atsakovas pats nesinaudoja savo LITEKO VEP posistemio paskyra, o sužinojęs apie priimtą nutartį dėl paskelbto karantino negalėjo greitu laiku susirasti advokato, kuris parengtų atskirąjį skundą. Teigia, kad dėl šių svarbių priežasčių praleido terminą atskirajam skundui paduoti, todėl prašo teismo šį terminą atnaujinti.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

16. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad apie 2020 m. kovo 12 d. nutartį sužinojo, kai buhalterijoje gavo vykdomąjį raštą apie pinigų išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teigia, kad per EPP (Elektroninių paslaugų portalo) sistemą teikti dokumentus jam padėjo darbuotoja, kuri šiuo metu nedirba, ir nurodo, kad ta aplinkybė, jog kažkada dokumentai buvo pateikti per EPP, dar nereiškia, kad nutartis gauta teismo nurodytu laiku.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. nutartimi teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis tą pačią dieną (2020 m. kovo 12 d.) per EPP sistemą buvo išsiųsta atsakovui A. L..

18. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje ieškovės V. G. ieškinys atsakovui buvo išsiųstas per EPP. Į šį ieškinį atsiliepimą atsakovas pateikė taip pat per EPP. 2020 m. sausio 30 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo atsakovui buvo išsiųsta per EPP, o atsakovas, vykdydamas šią nutartį, prašymą teismui taip pat pateikė per savo asmeninę EPP paskyrą. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. kovo 4 d. nutartis, kuria nustatyta atsakovo pareiškimo nagrinėjimo data (2020 m. kovo 12 d.), taip pat buvo išsiųsta atsakovui per EPP sistemą.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovas turi patirties civilinėse bylose, nes jis yra dalyvavęs gana daug civilinių bylų. Kai kuriose iš šių bylų atsakovas dokumentus taip pat gavo ir teikė per EPP sistemą, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. eL2-4342-1071/2018 atsakovas prieštaravimus dėl teismo įsakymo pateikė iš savo asmeninės EPP paskyros. Vadinasi, atsakovas turėjo pakankamai patirties, kad vesti bylą per EPP ir jokių priežasčių, kodėl procesiniai dokumentai jam turėtų būti siunčiami ir kitais būdais, nebuvo. Be to, procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo 22 punktu, apie procesinių dokumentų išsiuntimą nurodytu būdu proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Tai posistemis daro automatiškai. Teismas, esant proceso dalyvio aktyvuotai LITEKO VEP posistemio paskyrai neprivalo siųsti papildomų pranešimų proceso dalyviui apie procesinių dokumentų įteikimą nurodytu būdu. Juolab kad atsakovas neprieštaravo dėl aptariamo procesinių dokumentų įteikimo būdo, neteikė prašymo dėl kitokio dokumentų įteikimo būdo taikymo.

20. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovui buvo tinkamai pranešta tiek apie jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą 2020 m. kovo 12 d., tiek apie 2020 m. kovo 12 d. nutarties priėmimą. Pagal įstatymą laikytina, kad minėta 2020 m. kovo 12 d. nutartis atsakovui tinkamai įteikta buvo 2020 m. kovo 13 d. Atsakovo argumentai, kad jis apie ją nežinojo, nes darbuotoja, kuri rūpinosi dokumentų siuntimu per EPP, nedirbo, anksčiau paminėtų įstatymo nuostatų ir išvadų paneigti negali. Be to, minėti argumentai neatrodo įtikinami, nes atsakovo argumentai apie darbuotoją, kuri rūpinosi EPP sistema, yra abstraktūs ir nekonkretūs. Atsakovas, turėdamas bylinėjimosi patirties, turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir praleidimo padarinius, todėl turėjo pareigą ir galimybes domėtis jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo eiga, pasirūpinti, kad per EPP gauti procesiniai dokumentai būtų peržiūrimi ir į juos laiku reaguojama. Juolab kad apie jų gavimą pranešama elektroniniu paštu, kuriuo naudotis, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovas buvo pajėgus, be kita ko, atsižvelgiant į jo amžių, taip pat aplinkybę, kad jis yra ūkininkas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 12 d. nutartis skundžiama per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos, paskutinė termino atskirajam skundui paduoti diena nagrinėjamu atveju buvo 2020 m. kovo 20 d. Atsakovas 2020 m. kovo 31 d. pateikdamas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, terminą skundui paduoti praleido daugiau nei dešimt dienų.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su procesinių dokumentų jam įteikimu per EPP ir naudojimusi šia sistema, dėl anksčiau šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų nepagrindžia termino paduoti atskirąjį skundą praleidimo priežasčių svarbos. Tačiau atsakovas skunde taip pat nurodo, kad paskelbto karantino metu neturėjo galimybės operatyviai susirasti advokato, kuris už nedidelį honorarą paruoštų atskirąjį skundą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino svarbiomis.

23. Minėta, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas dalyvavo ir dalyvauja ne vienoje byloje, naudojosi EPP sistema, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, kai kuriose bylose jį atstovauja (atstovavo) advokatas (advokato padėjėjas). Karantino metu advokatų paslaugos nebuvo uždraustos, su jais buvo galima susiekti telefonu ar kitu nuotoliniu būdu. Iš nagrinėjamo atskirojo skundo matyti, kad atsakovui pavyko sėkmingai susirasti advokatą (kuris ir anksčiau buvo teikęs atsakovui teisines paslaugas), sutikusį parengti atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 12 d. nutarties. Be to, šioje byloje atsakovas buvo nurodęs, kad bylą ves pats, ką sėkmingai ir darė teikdamas procesinius dokumentus, kurie iš esmės atitiko įstatymo reikalavimus. Taip pat minėta, kad atsakovas, turėdamas bylinėjimosi patirties, turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir praleidimo padarinius, todėl turėjo pareigą ir galimybes rūpintis procesinių veiksmų atlikimu per įstatymų nustatytus terminus. Atsakovo abstraktūs argumentai, kad karantino metu jis turėjo rūpintis ūkiu ir negalėjo skirti dėmesio teisminiams procesams, taip pat neatrodo įtikinami ir pakankami, kad pateisinti aptariamo termino praleidimą daugiau kaip dešimt dienų.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad terminą atskirajam skundui pateikti praleido dėl svarbių, nuo jo valios iš esmės nepriklaususių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.