- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-1861-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04731-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- K. G. L.
- Pareiškėjas
- S. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11024-587/2018 pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. G. L. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad po motinos mirties liko šis nekilnojamasis turtas – 5/8 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties laiku palikimą priėmė įpėdinis – suinteresuotas asmuo K. G. L., tačiau pareiškėjas CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido, į notarą laiku nesikreipė dėl teisinio neišprusimo, kadangi dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytas toks trumpas terminas. 2018 m. vasario 24 d. gavus iš Kauno miesto 2-ojo notarų biuro raštą, pareiškėjui tapo žinoma, jog mirus jo motinai notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. G. L. su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas meluoja kalbėdamas apie savo tariamą teisinių žinių stoką ir nežinojimą, kad palikimui priimti yra nustatytas toks trumpas terminas. Pareiškėjas nutyli tą faktą, kad po savo įtėvio ir suinteresuoto asmens tėvo K. A. L. mirties (mirė (duomenys neskelbtini), jis 2007 m. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo. Nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas, tiek kiti joje dalyvavę asmenys buvo priversti susipažinti su paveldėjimo klausimus reglamentuojančiomis nuostatomis, įskaitant Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje įtvirtintus palikimo priėmimo terminus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjui S. L. terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
4. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys pripažino esant įtemptus tarpusavio santykius, taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog terminas palikimui priimti praleistas sąlyginai nežymiai (terminas palikimui priimti baigėsi 2018 m. vasario 19 d., o pareiškimas dėl termino atnaujinimo teisme gautas 2018 m. kovo 23 d.). Vertindamas priežastis, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti, teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog terminą palikimui priimti parleido dėl teisinių žinių stokos.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad sužinojęs apie palikimo atsiradimą ir paveldėjimo bylos užvedimą, pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos jam suteikimo ir pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir/ar nerūpestingumo. Nurodė, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens K. G. L. teises.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.57 straipsnio 2 dalį atnaujinus terminą palikimui priimti, praleidusiam palikimo priėmimo terminą įpėdiniui perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį. Teismas sprendė, kad ši teisės norma yra pakankama pareiškėjo interesų apsauga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atnaujinus terminą pareiškėjui priimti palikimą, suinteresuoto asmens interesai būtų neproporcingai pažeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. L. pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai: pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių ir nesutikimo su pareiškimu motyvų. Iš skundžiamos nutarties neaišku, kodėl suinteresuoto asmens argumentai buvo atmesti. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurio išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamai bylai.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens įrodinėjamų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, pareiškėjo, kaip verslininko, kuriam taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai sprendžiant tiek su palikimo priėmimu susijusius, tiek bet kuriuos kitus turtinius klausimus, statuso. Atskirojo skundo motyvai patvirtina, jog aplinkybė, kuria pareiškėjas rėmėsi kaip svarbia priežastimi, sutrukdžiusia jam priimti palikimą, ir kuria remdamasis teismas atnaujino pareiškėjui terminą priimti palikimą, realiai neegzistavo. Teisinių žinių stoka teismų praktikoje nevertinama kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę ir lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.
7.3. Pareiškėjas, pretenduodamas į likusią po motinos mirties nuosavybės teise jai priklausiusią 5/8 dalį buto, ne tik nepasirūpino, kad būtų užtikrintas motinos daliai tenkančių mokesčių už butą mokėjimas, buto saugumas ir tvarka, bet visiškai neišlaiko ir nesirūpina jam pačiam tenkančia buto dalimi. Suinteresuotas asmuo jau eilę metų vienas moka mokesčius už butą, t. y. apmoka ne tik savo bei motinos, bet ir pareiškėjo vardu išrašomas sąskaitas.
7.4. Atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, būtų pažeisti suinteresuoto asmens, kuris po motinos mirties vienas rūpinosi jos palikto turto priežiūra ir išlaikymu, teisėti interesai. Pareiškėjui įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepareiškus noro priimti motinos palikimą, suinteresuotam asmeniui 2018 m. balandžio 5 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
7.5. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad S. L. gyveno (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad motina keletą metų prieš mirtį gyveno pas suinteresuotą asmenį jo gyvenamajame name Kaune. Šalių motina sunkiai sirgo, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Tam, kad galėtų nuolat prižiūrėti bei rūpintis savo sunkiai sergančia motina, apeliantas ją apgyvendino pas save, nuolat vežiojo pas gydytojus. Tuo tarpu pareiškėjas nesirūpino motina, neprisidėjo prie jos slaugos, jos nelankė ir visiškai ja nesidomėjo, nors gyvena netoliese. Motinai mirus, pareiškėjas nerado laiko ir noro dalyvauti jos laidotuvėse, tokiu būdu įskaudindamas ne tik suinteresuotą asmenį, bet ir kitus mirusios artimuosius. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė, kad jam tariamai nebuvo pranešta apie motinos mirtį (ši aplinkybė nėra nurodoma pareiškime kaip reikalavimo pagrindas), tačiau būdamas normaliai atidus ir rūpestingas bei bent minimaliai domėdamasis savo motina ir jos sveikata, pareiškėjas objektyviai negalėjo nežinoti šios aplinkybės, tuo labiau, kad laidotuvėse dalyvavo pareiškėjo sūnus. Apeliantas nurodo, kad jis vienas rūpinosi motinos laidotuvių organizavimu, apmokėjo su tuo susijusias išlaidas (kvitų bei jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos pateiktos į bylą), tačiau pareiškėjas iki šiol taip ir neišreiškė noro kompensuoti bent dalį patirtų išlaidų.
7.6. Pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, o jo nurodoma aplinkybė apie tariamą teisinį neišprusimą neatitinka tikrovės ir nepatvirtina, jog pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese buvo suvaržyta, todėl teismui nebuvo pagrindo tenkinti jo pareiškimo.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas S. L. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, nustatydamas ir vertindamas priežastis, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti, neturėjo pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog terminą palikimui priimti jis praleido dėl teisinių žinių stokos. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjui 2018 m. vasario 24 d. gavus iš Kauno miesto 2-ojo notarų biuro raštą, jog notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla dėl (duomenys neskelbtini) mirusios motinos palikimo, jis nedelsiant kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo ir pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
8.2. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) nuo pareiškėjo nuslėpė motinos mirties faktą, dėl ko ir buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Be to, terminas priimti palikimą praleistas nežymiai. Taigi, pareiškėjas nors formaliai yra praleidęs terminą palikimui priimti po motinos mirties, tačiau šis terminas praleistas ne iš piktos valios ar aplaidumo, o dėl to, kad tuo metu apie motinos mirtį jis nieko nežinojo. Mano, kad šios aplinkybės vertintinos kaip ypač reikšmingos ir lėmusios termino palikimui priimti praleidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
12. Bylos duomenimis, pareiškėjas S. L. 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo motinos S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad, viena vertus, jis į notarą laiku nesikreipė dėl teisinio neišprusimo, kita vertus, kad tik 2018 m. vasario 24 d. gavęs iš notarės raštą, sužinojo, kad po motinos mirties atsirado palikimas ir yra užvesta paveldėjimo byla, todėl jis ir iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti.
13. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra palikėjos S. L. sūnūs. Palikėja dar 2006 m. gegužės 24 d. buvo sudariusi testamentą. S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jos mirties dieną jai nuosavybės teise priklausė 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po jos mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo kreipėsi apeliantas K. G. L., kuriam Kauno m. 2-ajame notarų biure 2018 m. balandžio 5 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, paveldėtas turtas – 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 54–56). Taigi, bylos nagrinėjimo dienai apeliantui nuosavybės teise priklauso 13/16 dalių ginčo buto, o pareiškėjui S. L. – 3/16 dalys ginčo buto (b. l. 58–59).
15. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pažymėtina, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentą, ar pagal įstatymą, jie per tris mėnesius turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
16. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo 2017 m. lapkričio 19 d. pareiškėjui atsirado teisė priimti mirusiosios S. L. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
17. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po S. L. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo K. G. L.. Apeliantas nurodo, kad dėl teisinio neišprusimo jis per tris mėnesius nespėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir nežinojo, kad įstatyme įtvirtintas toks trumpas terminas palikimui priimti.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
19. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas S. L. terminą kreiptis dėl paveldėjimo praleido dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, sprendė, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys dėl teisinio neišprusimo yra objektyvios, todėl terminą palikimui priimti atnaujino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
21. Apelianto nurodytas priežastis, kad dėl teisinio neišprusimo per tris mėnesius nesikreipė į notarą palikimui priimti, paneigia byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė mirusiajai S. L. (5/8 dalys), pareiškėjui S. L. (3/16 dalys) ir suinteresuotam asmeniui K. G. L. (3/16 dalys).
22. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjų S. L., K. G. L. ir S. L. pareiškimus patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad visi pareiškėjai priėmė palikimą po K. A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdami jį valdyti (civ. byla Nr. 2-02005-375/2008). Minėtoje byloje pareiškėjas S. L. buvo pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė aplinkybę, jog nė vienas iš įstatyminių įpėdinių per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 25–28). Ši aplinkybė teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjui S. L. turėjo būti žinoma, jog į notarą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per 3 mėnesius po palikėjo mirties. Taip pat pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nesikeitė ir galiojo nuo šio kodekso įsigaliojimo dienos – nuo 2001 m. liepos 1 d.
23. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties dėl teisinio neišprusimo, negali būti laikoma objektyvia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti.
24. Pareiškėjas nurodė ir kitą priežastį, kodėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo – jog jis iš viso nežinojo apie savo motinos mirtį, nes apeliantas jam apie tai nepranešė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais taip pat nesutinka. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nors apeliantas su pareiškėju yra broliai, tačiau jų santykiai nebuvo geri. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad pareiškėjas po palikimo priėmimo po tėvo mirties šalių motina nesirūpino, pablogėjus motinos sveikatai, jos nelankė, taip pat nesirūpino jam priklausančios dalies buto priežiūra, išlaikymu, nemokėjo mokesčių, o apie jų motinos S. L. mirtį pareiškėjui turėjo būti žinoma, nes jos laidotuvėse dalyvavo pareiškėjo sūnus, kiti artimi giminaičiais, su kuriais pareiškėjo santykiai yra geri. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo netikėti šiais apelianto argumentais. Todėl yra pagrindas daugiau tikėtinai išvadai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie savo motinos mirtį, tuo pačiu ir apie palikimo atsiradimą.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas aktyvių veiksmų palikimui priimti ėmėsi tik tada, kad jam notarė pranešė, jog jis yra testamentinis įpėdinis, t. y. kai sužinojo, jog testamentu jam yra palikta dalis nekilnojamojo turto.
26. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
27. Taigi šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog abu įpėdiniai turėjo vienodas galimybes pasinaudoti įstatyme suteikta teise ir priimti palikimą po savo motinos S. L. mirties, tačiau pareiškėjas, turėdamas apsisprendimo laisvę, per įstatymu nustatytą terminą sąmoningai nepareiškė noro priimti palikimą. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos mirties nebuvo suvaržyta.
28. Apeliantas teigia, kad po motinos mirties pareiškėjas nepasirūpino, jog būtų apsaugotas motinai ir jam priklausantis butas, be to, pareiškėjas nemokėjo jo daliai išlaikyti priklausančių mokesčių. Byloje esančios AB „Kauno energija“ sąskaitos patvirtina, kad sąskaitos už viso buto šildymą buvo išrašomos atskirai kiekvienam buto savininkui, tačiau jas visas tiek iki motinos mirties, tiek po jos mirties apmokėdavo apeliantas K. G. L.. Sąskaitas už suvartotą vandenį, namo administravimą taip pat apmokėdavo apeliantas (b. l. 31–53).
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atnaujinus terminą pareiškėjui priimti palikimą, suinteresuoto asmens K. G. L. interesai nebūtų neproporcingai pažeisti. Priešingai, prieš tai teismas nustatė, kad pareiškėjas eilę metų visiškai neprisidėjo prie ginčo buto išlaikymo, nemokėjo mokesčių, be to, leistinais įrodymais nepaneigti apelianto argumentai, kad jis vienas rūpinosi savo motinos laidotuvėmis ir dėl to turėjo nemažų išlaidų (b. l. 60–63). Be to, verta pažymėti, kad apeliantas ilgą laiką prižiūrėjo sergančią šalių motiną savo namuose, pirko jai vaistus, vežiojo į gydymo įstaigas, dėl ko turėjo papildomų išlaidų. Tai reiškia, kad apeliantas patyrė išlaidas, dėl kurių kompensavimo pareiškėjas neužsimena. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad apelianto interesai nebus neproporcingai pažeisti.
30. Apibendrinant aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes jis savo motina tinkamai nesidomėjo, ja nesirūpino, nelankė, nedalyvavo jos laidotuvėse, todėl atnaujinti šio termino nėra pagrindo.
31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo S. L. pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino po S. L. mirties atnaujinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. L. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo K. G. L. su tokiu prašymu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus, atsiliepimą į pareiškimą, atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atmestas, suinteresuoto asmens K. G. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos abiejų instancijų teismuose priteistinos iš pareiškėjo.
34. Apeliantas K. G. L. pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jo išlaidas sudarė 524,97 Eur, kurios susidėjo iš atsiliepimo į pareiškimą parengimo, už advokato dalyvavimą teismo posėdyje (vyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 36 min., b. l. 118–128), o apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos yra 382,98 (b. l. 157–161).
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgus į bylos pobūdį, jog byla nėra sudėtinga, išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jokių papildomų prašymų ir atsikirtimų į juos nebuvo, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.15., 8.16., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos teisme viršija minėtas rekomendacijas, todėl yra pagrindas jas mažinti.
36. Pagal minėtų rekomendacijų 8.16 p. už atsikirtimų parengimą maksimalus numatytas koeficientas yra 0,4, veiksmai atlikti 2018 m. II ketvirtį, taikytinas 2017 m. IV ketv. brutto yra 884,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma gali būti 353,92 Eur; teismo posėdis vyko 2018 m. liepos 3 d., kuris truko 36 min., pagal 8.19 p., 9 p. koeficientas yra 0,1, taikytinas 2018 m. I ketv. brutto yra 895,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma gali būti 89,52 Eur. Minėta, kad apelianto pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 524,97 Eur, tačiau atsižvelgus į nutarties 35 punkte nurodytus argumentus, šios išlaidos mažintinos iki 443,44 Eur.
37. Už atskirojo skundo parengimą rekomendacijų 8.15 p. numatytas koeficientas yra 0,4, taikytinas 2018 m. I ketv. brutto yra 895,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma gali būti 358,08 Eur. Dėl nurodytų nutarties 35, 36 punktuose argumentų, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos 382,98 Eur apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 358,08 Eur ir iš viso iš pareiškėjo priteistina 801,52 Eur (443,44 Eur + 258,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti po S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atnaujinimo, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Kazimierui G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 801,52 Eur (aštuonis šimtus vieną eurą 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.