Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ralenga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ralenga“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

7.4. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nėra pagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 22 d. atsakymą Nr. A33(1)-8447 bei įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2024 m. birželio 28 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Callida“ yra 0.1698 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

13. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „Callida“ ir UAB „Ralenga“ vadovas yra M. O.

14. Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo duomenimis, UAB „Callida“ veikla yra sustabdyta nuo 2024 m. balandžio 8 d. iki 2029 m. balandžio 8 d.

15. UAB „Callida“ direktorius Marius Osipovičius 2024 m. balandžio 2 d. Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgaliojo UAB „Tetumas“ ir 2024 m. kovo 29 d. Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgaliojo „Ralenga“, tame tarpe, disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), atstovauti įmonę visose valstybinėse, savivaldybės ar visuomeninėse institucijose ir kt.

16. Ieškovas 2024 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir pateikti susipažinimui ir pasirašymui, atsisakius pateikti atsakymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis. Prašyme nurodė, kad UAB „Callida” yra įgaliojusi UAB „Tetumas” dėl žemės sklypo vystymo ir plėtojimo adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis gautu įgaliojimu UAB „Tetumas” planuoja vystyti žemės sklypus ir pradėti statybas, planuojama parengti projektą kelio atkarpai (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), kuriuo būtų atkuriami esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumai.

17. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024 m. liepos 22 d. pateikė atsakymą Nr. A33(1)-8447, kuriame nurodė, jog sudaryti Preliminarų susitarimą dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra pagrindo, nes savivaldybės infrastruktūros plėtra nesusijusi su konkretaus statytojo (vystytojo) reikmėmis ir ją savo lėšomis įgyvendina savivaldybės infrastruktūros valdytojai. Pažymėjo, jog prašyme bendrovė prašo pateikti tik ją dominančią informaciją, kaip civilinių teisinių santykių subjektui, pateikdama UAB „Tetumas“ įgaliojimą, kuriame nurodomas tik vienas iš penkių galimai planuojamų objektų, kuriems aptarnauti būtų reikalinga savivaldybės infrastruktūra, kuri nesusijusi su bendrovės reikmėmis.

18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13177-892/2024 pagal ieškovės UAB „Vetumas“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, konstatuota, kad „bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės užsakymu buvo parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės (vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius 2023 m. liepos 25 d. Nr. SKPS-1041/23 išdavė ieškovei UAB „Vetumas“ gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto prisijungimo prie susisiekimo komunikacijos sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė siekia, jog būtų sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis pagal jos parengtą (duomenys neskelbtini) gatvės (vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą.<...> tiek projektas, tiek jame numatyti atlikti darbai nesuponuoja manymo, kad ketinama kurti naują savivaldybės infrastruktūrą, ją didinti ir (ar) atkurti esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. <...> statinio paprastasis remontas nereiškia jo parametrų kitimo, tai yra jo didinimo. Aplinkybė, kokias specialias sąlygas 2023 m. liepos 25 d. išdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius nekeičia išvados dėl atliktinų darbų pobūdžio (paprastasis remontas).“.

19. 2025 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-702-603/2025, išnagrinėjęs apeliantės UAB „Vetumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13177-892/2024, ir jį atmesdamas, akcentavo, kad „teisingų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliantės akcentuojamos atsakovės išduotos Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikta prie Sąlygų pasirašyti sutartis. Pastarieji atsakovės išduoti dokumentai savaime nesuponuoja apeliantės siekiamos Sutarties sudarymo. Kaip minėta, 2023 m. liepos 25 d. išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, kuriose numatytas gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, o byloje nėra duomenų, jog dėl tokių sąlygų būtų teiktas skundas“.

20. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius 2023 m. liepos 25 d. Nr. SKPS-1041/23 išdavė statytojui UAB „Vetumas“ gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto prisijungimo prie susisiekimo komunikacijos sąlygas. Pagal išduotas Sąlygas statytojas įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susisiekimą nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini).

21. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų su priedais (DOK-16026), ieškovės parašyme nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 285,93 m atstumu nuo kelio atkarpos pažymėtos raidėmis „A – B“. Be to, yra parengtas gretimos teritorijos detalusis planas (TDP registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

22. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog jos noras sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo turi būti analizuojamas ne tik paties Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) nuostatomis, bet ir įstatymo paskirtimi ir priėmimo prielaidomis, t. y. apeliantė akcentuoja, kad svarbu atsižvelgti į Aiškinamąjį raštą dėl SIPĮ projekto, jame nurodytus įstatymo priėmimo tikslus, įstatymu spręstinas problemas ir pan.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 1 straipsnio 8 dalyje pateiktas teisės akto projekto lydimųjų dokumentų apibrėžimas, pagal kurį teisės akto projekto lydimieji dokumentai - tai šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatyti privalomi parengti ir kartu su teisės akto projektu teisės aktą priimančiam subjektui privalomi pateikti dokumentai, taip pat kiti su teisės akto projektu susiję dokumentai. Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkoma ir skelbiama be kita ko, yra teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai) (Teisėkūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, teisės akto projekto aiškinamasis raštas yra priskiriamas teisės akto lydimiesiems dokumentams, kurio turinys yra sukonkretintas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje.

24. Taigi, nors apeliantė ir akcentuoja, jog SIPĮ projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo tikslas, paskirtis ir pan. yra svarbūs nagrinėjamos bylos aspektu ir į jį turi būti atsižvelgiama, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad išimtinai įstatymas, o ne su juo susiję lydimieji dokumentai turi privalomą teisinę galią, be to, aiškinamuoju teisės akto projekto raštu yra paaiškinamas ir pagrindžiamas priimamo teisės akto poreikis, siektinos išspręsti problemos ir pan., tačiau konkrečios privalomos nuostatos kyla išimtinai priimto teisės akto (konkrečiu atveju – SIPĮ) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas apie jos siekio sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties analizavimą ne tik įstatymo, bet ir įstatymo paskirtimi ir juo spręstinomis problemomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

25. SIPĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.

26. Pagal SIPĮ 7 straipsnio 3 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai), siekdamas (siekdami) suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus, inicijuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą, pateikdamas (pateikdami) raštu pasiūlymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui. Taigi iniciatorius gali inicijuoti SIP sutartį tik tada, kai siekia suprojektuoti, įrengti ar pastatyti teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus.

27. Pagal SIPĮ 8 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų vadovaujantis šiuo įstatymu ir Civiliniu kodeksu: 1) kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas, – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo; 2) kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir vadovaujantis Statybos įstatymu privaloma pranešti apie statybos pradžią, – iki šio pranešimo dienos; 3) kai neprivaloma pranešti apie statybos pradžią, – iki statybos darbų pradžios.

28. SIPĮ 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra numatytas vienas iš atvejų, kuomet savivaldybės infrastruktūros sutartis yra nesudaroma, t. y. kai savivaldybės infrastruktūros plėtra nesusijusi su konkretaus statytojo (vystytojo) reikmėmis ir ją savo lėšomis įgyvendina savivaldybės infrastruktūros valdytojai.

29. Vertinant ieškovės 2024 m. birželio 28 d. prašymo turinį adresuotą atsakovei nustatyta, kad jame nurodoma tik tai, jog UAB „Callida“ įgaliojo UAB „Tetumas“ vystyti ir plėtoti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bei kad planuojama pradėti statybas ir parengti projektą kelio atkarpai (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Tačiau prašyme nekonkretizuotas planuojamas statyti objektas, jo parametrai, neišdėstyta, kokiu mastu ir kodėl jo naudojimui būtų reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra, taip pat nepateikta duomenų, jog teritorijų planavimo dokumentuose būtų suplanuota atitinkama savivaldybės infrastruktūra ar jos elementai, kuriuos ieškovė siektų suprojektuoti, įrengti ar pastatyti kaip savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorė. Vien abstraktus ketinimas parengti kelio atkarpos projektą savaime nepatvirtina, kad planuojami darbai atitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros sąvoką SIPĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme, t. y. kad būtų kuriama nauja savivaldybės infrastruktūra arba didinami ar atkuriami esamos infrastruktūros pajėgumai.

30. Apeliantė iš esmės teigia, kad pateikus pasiūlymą savivaldybė privalo pradėti SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą ir tik tam tikrais atvejais gali atmesti pasiūlymą. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Pirmiausia turi būti nustatyta, kad egzistuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo prielaidos pagal SIPĮ 7 straipsnio 3 dalį, t. y. kad iniciatorius siekia suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar jos elementus ir šiuo tikslu raštu pateikia pasiūlymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui. Tik esant šioms sąlygoms atsiranda pareiga taikyti 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą pasiūlymo vertinimo procedūrą. Jeigu bent viena iš šių prielaidų neegzistuoja, savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimas teisine prasme neįvyksta, todėl 7 straipsnio 4 dalis netaikoma.

31. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, t. y. neidentifikuotas konkretus statinys, kuriam būtina savivaldybės infrastruktūros plėtra; kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) paprastasis remontas turi būti atliktas „Vetumas“ lėšomis, pagal atsakovės išduotas susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini); yra parengtas gretimos teritorijos detalusis planas (TDP registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, pagal kurio 4.1. papunktį - už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolesnę eksploataciją pagal detalųjį planą bei šio įsakymo 2 punkte nurodytų įsipareigojimų vykdymą atsakingas sklypo (-ų) savininkas; ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad planuoja parengti projektą kelio atkarpai (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), kuriuo būtų atkuriami esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumai.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad ieškovė siekė įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūros plėtrą kaip savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorė. Byloje nenustatyta, kad planuojami darbai būtų nukreipti į naujos savivaldybės infrastruktūros sukūrimą ar esamos infrastruktūros pajėgumų didinimą. Todėl nenustačius SIPĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų prielaidų, savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui neatsiranda pareiga pradėti 7 straipsnio 4 dalyje numatytų veiksmų. Todėl atsakovė pagrįstai nepradėjo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo procedūros, o apeliantės argumentai dėl netinkamo SIPĮ 7 ir 8 straipsnių taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties institutas yra skirtas reglamentuoti atvejus, kai infrastruktūros plėtra objektyviai būtina konkretaus statinio ar vystomo projekto naudojimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė tokio tiesioginio ir būtino ryšio tarp planuojamo statinio ir savivaldybės infrastruktūros plėtros SIPĮ prasme.

34. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog turi planų vystyti individualius nekilnojamojo turto projektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl UAB „Retumas“ ir UAB „Vetumas“ siekia įgyvendinti projektą ir įrengti kelio atkarpą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktas pavadinimas „Privažiuojamoji gatvė prie (duomenys neskelbtini) nuo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, be to, keliu naudosis ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypai, kuriuose taip pat yra numatyta gyvenamųjų namų statyba. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, iš Vilniaus rajono savivaldybės kelių tinklapio matyti, jog detaliuoju planu yra suformuota Ds kategorijos gatvė, kuriai suteiktas pavadinimas „Privažiuojamoji gatvė prie (duomenys neskelbtini) nuo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170, kurios įrengimas pagal detaliojo plano nuostatas priskirtinas žemės sklypo savininkams, be to, pagal išduotas Sąlygas statytojas UAB „Vetumas“ įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susisiekimą nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini). Likusi kelio dalis iki UAB „Callida“ valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nėra įrašyta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą ir nėra inžinerinės savivaldybės infrastruktūros objektas pagal SIPĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju aktualus ne bendras infrastruktūros poreikis statiniams naudoti, bet tai, ar egzistuoja savivaldybės infrastruktūros plėtra, kaip ji apibrėžta SIPĮ 2 straipsnio 6 dalyje.

35. Taigi kelio dalis iki (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą ir nelaikytina savivaldybės infrastruktūros objektu pagal SIPĮ 2 straipsnio 1 dalį. Nesant savivaldybės infrastruktūros objekto, negali būti konstatuojama ir jo plėtra SIPĮ prasme.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės 2024 m. birželio 28 d. prašymą, nurodė, jog nėra pagrindo sudaryti preliminarų susitarimą dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, kadangi siūloma infrastruktūros plėtra nėra susijusi su konkretaus statytojo (vystytojo) reikmėmis, o jos įgyvendinimas numatytas savivaldybės infrastruktūros valdytojų lėšomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas atsakovės argumentas laikytinas atitinkančiu įstatyme nustatytą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimo modelį. Todėl jis laikytinas pagrįstu atsisakymu inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros procedūrą.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.