Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir P. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K. ir L. rajono savivaldybės Socialinės globos centrui (duomenys neskelbtini), institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl patikrinamas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų pareiškimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2679-780/2020 buvo laikinai apribota P. M. ir J. M. tėvų valdžia į nepilnamečius vaikus V. M. ir P. M.. Iš tėvo P. M. ir motinos J. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. M. ir P. M. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iš kiekvieno iš tėvų iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių V. M. ir P. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyta L. rajono savivaldybės socialinės globos centre (duomenys neskelbtini), pas budinčią globotoją Z. Č.. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi iškelta civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams V. M. ir P. M.. V ir P. M. buvo nustatyta nuolatinė globa, paskirta globėja Z. Č. ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjos Z. Č. šeimoje. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT- 4232-743/2021, Z. Č. atleista iš nuolatinės globėjos pareigų ir vaikų nuolatine globėja paskirta J. K., vaikų nuolatinės globos vieta nustatyta J. K. šeimoje.

17. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindė netinkamu įrodymų vertinimu, nevisapusišku ir neobjektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais.

18. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

19. Spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos gyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas).

20. Iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo nustatyta, kad pareiškėjai P. ir J. M. nuo 2015 m. sistemingai vartojo alkoholį, savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpino, neužtikrino vaikams saugių gyvenimo sąlygų. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjų nepilnamečiai vaikai eilę kartų buvo paimami iš tėvų, jiems buvo nustatoma laikinoji globa. Apeliantai taip pat sutinka, kad laikino jų tėvų valdžios apribojimo priežastys buvo dvi, t. y. piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais bei tai, kad jie tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiais vaikais.

21. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra išnykusios Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo sprendime įvardinti pagrindai, dėl kurių pareiškėjams buvo laikinai apribota tėvų valdžia.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, pareiškėjai savo elgesio pasikeitimą, įvykusį po Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo priėmimo, iš esmės grindė aplinkybėmis, kad jie ilgą laiką nebevartoja alkoholio, jų nuomojamas butas yra tvarkingas, jame yra vaikams reikalingi baldai ir daiktai, pareiškėjas P. M. įsidarbino pagal darbo sutartį.

23. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi apsaugoti geriausius vaiko interesus. EŽTT praktikoje geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

24. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuo 2020 m. liepos 3 d. abiejų pareiškėjų elgesyje yra įvykę pozityvių pasikeitimų, t. y. abu pareiškėjai ilgą laiką nevartoja alkoholio, yra sukūrę tvarkingą buitį, P. M. įsidarbino.

26. Kita vertus, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad teigiami pokyčiai yra pakankamai stabilūs. 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta su šeima dirbanti atvejo vadybininkė I. P. paaiškino, kad pareiškėjams 2021 m. gruodžio 21 d. baigiasi užsikodavimo nuo alkoholio vartojimo terminas ir jie nesutinka šios metodikos taikymo pratęsti, dėl to ši priemonė neįtraukta į pagalbos šeimai planą. P. M. nevykdo įpareigojimo lankyti priklausomybės ligų specialisto konsultacijas.

27. Pažymėtina, kad pareiškėjas įsidarbino tik nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, todėl ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama, kaip P. M. elgesio ilgalaikis stabilus teigiamas pokytis.

28. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog tam, kad būtų pagrindas panaikinti tėvų valdžios apribojimą, teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis, t. y. ne tik alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą, bet taip pat ir rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjų P. ir J. M. elgesio teigiami pokyčiai neapima visų sričių, neatskleidžia tinkamo bei pakankamo rūpinimosi šeimos poreikiais, reikalais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, jog pareiškėjai, nors ir raginami pagalbą šeimai teikusių valstybės institucijų atstovų, nedėjo pakankamai pastangų emociniam ryšiui su vaikais atkurti. Išklausius 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad P. M. paaiškino, jog nuo 2021 m. spalio 26 d. vykusio teismo posėdžio su vaikais nekalbėjo, kadangi dirbo. 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta su šeima dirbanti atvejo vadybininkė I. P. paaiškino, kad, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio, vaikai su tėvais bendravo tik vaizdo skambučiais, „vaikai neturėjo apie ką kalbėti su tėvais“.

29. Iš byloje esančių įrodymų apie tėvų bendravimo su vaikais intensyvumą, spręstina, kad bendravimo su vaikais, tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio formavimo srityje J. M. padarė didesnę pažangą, nei P. M.. Kita vertus, konstatuotina, kad minėta pažanga nėra pakankama išvadai, jog J. M. jau yra pilnai pasirengusi tinkamai auklėti ir auginti grįžusius į šeimą vaikus, jais rūpintis, užtikrinti geriausius vaikų interesus.

30. Akcentuotina, kad norėti bendrauti su vaiku ir (ar) domėtis vaiku nepakanka, tėvai turi pareigą vaikus auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

32. 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje apklausti pareiškėjų vaikai V. M. (9 m.) ir P. M. (6 m.) aiškiai išreiškė savo nuomonę, nurodydami, kad grįžti gyventi pas tėvus jie nenori. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog vaikų amžius yra pakankamas, kad jie galėtų tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę. Į vaikų nuomonę gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, jei nustatoma, kad ji prieštarauja vaikų interesams. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių įrodymų visuma nesuteikia pagrindo tokiai išvadai. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad tarp pareiškėjų ir jų vaikų nėra atkurtas emocinis ryšys, pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų nepilnamečiai vaikai yra įgiję itin neigiamą patirtį (nuo mažo amžiaus dėl tėvų netinkamo elgesio eilę kartų vaikai buvo paimami iš tėvų). Vertintina, kad skubotas vaikų grąžinimas tėvams, nepilnai atkūrus emocinį ryšį, pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius, galėtų padaryti žalą vaikams. 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta su šeima dirbanti socialinė darbuotoja E. K. paaiškino, kad, jos nuomone, P. ir J. M. yra pasirengę priimti vaikus į šeimą. Šios liudytojos parodymus vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad liudytoja tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimą nurodė stebėjusi tik du kartus penktadieniais, stebėjimo trukmė nuo 40 min. iki 1 val. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad liudytoja E. K. kartu nurodė, jog P. ir J. M. ir jų vaikų tarpusavio ryšiui stiprinti labai reikalinga psichologo pagalba.

33. Nesutiktina su apeliantų argumentu, jog tolimesnis vaikų buvimas pas globėjus atitolina vaikus nuo tėvų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad būtent pareiškėjų aktyvios ir nuoseklios pastangos stiprinti jų ryšį su vaikais, valstybės institucijoms suteikiant reikiamą pagalbą ir patarimus, yra lemiantis veiksnys, siekiant sukurti jų tarpusavio tvirtus ir tvarius emocinius ryšius.

34. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad priteisto išlaikymo pareiškėjai vaikams neteikia. Pareiškėjai į bylą nėra pateikę įrodymų, kurie pagrįstų buvus objektyvias priežastis, sukliudžiusias bent iš dalies vykdyti šią tėvų pareigą. Minėta aplinkybė taip pat patvirtina, jog P. ir J. M., kaip tėvų, branda ir atsakomybė yra nepakankama.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia pareiškėjų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.

36. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išdėstytomis, jiems nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

37. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, jog pareiškėjai, nors ir pakeitė savo elgesį, tačiau dar nėra pilnai pasirengę visiškai ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikių, įskaitant sveikos ir saugios aplinkos jiems sukūrimą.

38. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog visi pareiškėjų elgesio teigiami pokyčiai po 2020 m. liepos 3 d. buvo stabilūs bei ilgalaikiai. Reikšmingos yra byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nepakankamu abiejų pareiškėjų P. ir J. M. ir jų vaikų emociniu ryšiu, vaikų išsakyta nuomone dėl nenoro grįžti gyventi pas tėvus, tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdamas į pareiškėjų vaikų amžių (9 m. ir 6 m.), fizinio ir psichinio saugumo poreikį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustačius visų CK 3.181 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, šiuo metu laikino tėvų valdžios apribojimo ir vaikų globos panaikinimas prieštarautų nepilnamečių vaikų V. M. ir P. M. interesams.

39. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas P. ir J. M. pareiškimą, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino procesines bei materialines teisės normas, reguliuojančias tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Suinteresuotas asmuo J. K. į bylą pateikė 2022 m. kovo 8 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu D. G., tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 250,00 Eur sumai (dokumento DOK-9512 priedai).

42. Suinteresuoto asmens J. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, suinteresuotam asmeniui J. K. iš pareiškėjų priteistina po 125,00 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.