Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. M., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

suinteresuotiems asmenims J. K. ir Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės globos centro „Židinys“ direktoriui E. A.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č. – S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K. ir Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės globos centrui „Židinys“, su institucija teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalis išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų aspektu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Teismas šioje byloje nustatė tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes – Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2020 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-2679-780/2020 laikinai apriboti atsakovo P. M. ir J. M., tėvų valdžią į nepilnamečius jų vaikus V. M. ir P. M.. Priteisti iš tėvo P. M. ir motinos J. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. M. ir P. M. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iš kiekvieno iš tėvų iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą išieškoti Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui „Židinys“, ir nustatyti nepilnamečių V. M. ir P. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „Židinys“, pas budinčią globotoją Z. Č.. Alytaus apylinkės teismas Lazdijų rūmai 2020 m. liepos mėn. 3 d. nutartimi, iškėlė civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams V. M. ir P. M., vaikams V. ir P. buvo nustatyta nuolatinė globa, paskirta globėja Z. Č. ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjos Z. Č. šeimoje ir Z. Č. paskirta uzufrukto teise, lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tvarkytoja. Alytaus apylinkės teismo 2021-09-22 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT- 4232-743/2021, buvusi nepilnamečių vaikų V. ir P. M. nuolatinė globėja Z. Č. atleista iš nuolatinės globėjos pareigų ir vaikams paskirta kita nuolatinė globėja J. K., kad nepilnamečių vaikų nuolatinės globos vieta nustatyta J. K. šeimoje ir ji paskirta uzufrukto teise, lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tvarkytoja. Priteisto išlaikymo pareiškėjai vaikams neteikia, pareiškėjai susitikdami su vaikais nuperka lauktuvių, vaisių, saldumynų, žaislų.

Taigi, šioje byloje aktualu nustatyti, ar yra išnykusios 2020 m. liepos 3 d. teismo sprendime nustatytos priežastys, dėl kurių pareiškėjams buvo laikinai apribota tėvų valdžia į jų vaikus V. M. ir P. M., ar po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė pareiškėjų elgesys ir jie patys gali auklėti savo vaikus, taip pat vertinti, ar vaikų grąžinimas tėvams atitinka geriausius vaikų interesus.

Iš minėto teismo sprendimo nustatyta, kad pareiškėjai savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpino, vartojo alkoholį, neužtikrino vaikams saugių gyvenimo sąlygų, negalėjo apginti savo nepilnamečių vaikų turtinių ir neturtinių teisių bei interesų, jie stengėsi tai daryti, tačiau jiems nepavykdavo. Kaip matyti iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų E. K., I. P. parodymų, pareiškėjai vaikus nuo minėto teismo sprendimo lankė, jiems buvo leista susitikti su vaikais miesto parke gyvai, vėliau buvo leidžiama vaikams grįžti pas tėvus savaitgaliui su nakvyne. Iš globėjos paaiškinimų ir socialinių darbuotojų paaiškinimų bei Socialinės globos centro „Židinys“ atstovo paaiškinimo, nustatyta, kad pareiškėjai išlaikymo savo vaikams neteikė, susitikimų metu atveždavo lauktuvių, žaislų vaikams. Pastaruoju metu pareiškėjai apie vaikų ugdymą ir sveikatą sužino iš socialinių darbuotojų, nes tiesiogiai su globėja ir vaikais nebendrauja, nes vaikai atsisako su tėvais bendrauti.

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai savo vaikais domisi, pareiškėjams yra aktuali jų sveikata, ugdymas, savijauta, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių esminių ir svarių įrodymų, kokių realių priemonių jie ėmėsi ketindami rūpintis vaikų kasdieniu auklėjimu, priežiūra, ugdymu. Vien antro būsto nuoma ir alkoholio nevartojimas, bei ta aplinkybė, kad P. M. susirado darbą nėra pakankamos, sukurti vaikams tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, o tai yra vienas iš faktorių siekiant, kad būtų panaikintas laikinas tėvų valdžios apribojimas, be to, svarbiausias elementas – tinkamo ryšio su vaikais atkūrimas, siekis tapti tėvais vykdančiais tėvų pareigas (rūpestis jų ugdymu ir sveikata, gebėjimas prižiūrėti vaikus, atpažinti jų poreikius ir lūkesčius, tinkamos psichosocialinės aplinkos sukūrimas, materialinis išlaikymas ir kt.).

Pareiškėjai savo prašymą panaikinti tėvų valdžios apribojimą grindžia tuo, kad pakeitė gyvenimo būdą ir siekiu, kad vaikai ateityje gyventų su jais. Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjų paaiškinimų, suinteresuotojo asmens J. K. paaiškinimo, Socialinės apsaugos centro „Židinys“ atstovo paaiškinimo, socialinės darbuotojos E. K. paaiškinimo nustatyta, kad pareiškėjai dėl priklausomybės lankė kursus apie alkoholio žalą, lankė psichologo konsultacijas. Pripažintina, kad teismo sprendime nurodytas pareiškėjų laikino tėvų valdžios apribojimo pagrindas dėl priklausomybės iš dalies yra išnykęs, pareiškėjai pakeitė savo elgesį, ilgą laiką nebevartoja alkoholio, palaiko tam tikrą ryšį su vaikais (CPK 178, 185 straipsnis). Nors pareiškėjai palaiko ryšį su vaikais, tačiau, teismo vertinimu, jų santykiai negali būti vertinami tokiais, kuriuose vaikų ir tėvų psichoemocinis ryšys yra atkurtas arba šios bylos aplinkybių kontekste – sukurtas.

Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjams nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jų elgesys yra pasikeitęs, jie gali tinkamai auklėti vaikus ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

Teismas pažymi, kad negali nepastebėti ir nevertinti pareiškėjų teigiamų siekių ir pozityvių pasikeitimų. Teismo vertinimu, pareiškėjų dedamos pastangos yra reikšmingos ir svarbios, tačiau jos šiuo metu dar nėra pakankamos teismui priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tai, kad tėvai siekia bendrauti su vaikais yra teigiamas pokytis, tačiau teismas daro išvadą, jog tėvai dar nėra pasirengę visiškai ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikių. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai posėdžio metu, bei pačių vaikų nuomonė – kad jie nenori grįžti gyventi pas tėvus, ir dar daugiau, šiuo metu jie visiškai atsisako su tėvais bendrauti. Jie išreiškė nuomonę, kad nori gyventi pas globėją.

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjų išsakytų argumentų matyti, kad jie turi norą susigrąžinti vaikus ir juos auginti, tačiau nenuosekliai tai suvokia kaip sukurs vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, kaip juos augins ir kaip auklės, kaip juos ir iš ko išlaikys, skubotai, dar neatsistačius vaikų ir tėvų tarpusavio ryšiui, to siekia, taip pablogindami situaciją santykiuose su vaikais.

Teismas vertindamas pareiškėjų pasiruošimą auginti vaikus, atsižvelgia į tai, kad daugelį aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo sąlygomis, pareiškėjai vertina labai optimistiškai, t. y. nurodo, kad jei vaikai būtų nuolat su jais tai viskas būtų gerai, jie kaltina globėją, kitas institucijas, kad jiems trukdo susigrąžinti vaikus ir teigia, kad jie pasirengę tai daryti. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių, kad pabuvus savaitgaliais jiems kartu su vaikais santykiai su vaikais pablogėjo, teismo vertinimu, tai rodo, kad ryšys tarp tėvų ir vaikų nėra pakankamas, jis nepagrįstas vaikų pasitikėjimu, kad tėvai visiškai pasikeitė ir vaikams šeimoje augti bus saugu, kad jų poreikiai bus visiškai užtikrinti.

Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjai šiai dienai yra įvykdę visas sąlygas ir įgiję pakankamai įgūdžių, kad jiems būtų grąžinti vaikai ir panaikintas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai padarė ženklią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, savo vaikus lanko, jais domisi, P. M. yra dirbantis, tačiau tokios pastangos nėra pakankamos, kad galėtų savarankiškai auginti du nepilnamečius vaikus. Globėjos šeimoje vaikais yra visapusiškai rūpinamasi, jie gauna visą reikalingą pagalbą, rūpinimąsi jų visaapimančiu vystymusi, lavinimu, sveikatos būkle.

Teismas, vertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. M. ir P. M. interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjos J. K. namuose, todėl, nesant CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytų visų tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, šiuo metu tėvų valdžios apribojimas ir globos panaikinimas prieštarautų vaikų interesams, tenkinti pareiškimo nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, teismas aiškiai mato pareiškėjų pastangas ir jas vertina kaip tinkamas, teismas skatina pareiškėjus ir toliau dėti pastangas siekiant vaikus auginti savo šeimoje, nes biologinė šeima, kurioje vaikas yra saugus ir juo yra pasirūpinta, yra pati natūraliausia ir vaikui priimtiniausia socialinė aplinka.

Teismas akcentuoja, kad įvykę septyni vaikų ir tėvų susitikimai, kurių trukmė apie valandą laiko, ar kelių savaitgalių pabuvimas su vaikais kartu, negali būti laikomi pakankamais kokybiškam ryšiui su vaikais sukurti. Teismas pažymi, kad pats gyvenimas ir santykiai su vaikais yra platesni nei tik bendravimas prižiūrint socialiniams darbuotojams. Teismas laiko, kad vaiko teisių apsaugos institucija, kaip globą administruojanti institucija, kartu su vaikų globėja, taip pat turėtų dėti didesnes pastangas sukuriant prielaidas galimam vaikų grąžinimui tėvams ateityje. Teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste pažymi, kad tėvams ir vaikams gyvenant tame pačiame mieste, turi būti rasti tokie sprendimai, kad su vaikais būtų galima bendrauti ne tik darbo dienomis ir ne tik darbo valandomis. Teismo įsitikinimu, didesnės ne tik pačių pareiškėjų pastangos, tačiau ir šios bylos suinteresuotų asmenų pastangos, bendros vizijos turėjimas ir veiksmų koordinavimas ateityje galėtų tapti pagrindu panaikinti tėvų valdžios apribojimą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia pareiškėjų prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 408 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų P. M. ir J. M. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.