- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-336-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-07915-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- I. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9371-841/2017 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei I. S., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku A. J., gim. (data neskelbtina), tvarką: T. J. pasiima nepilnametį sūnų A. J., iš jo gyvenamosios vietos, kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, vaiką pasiimant 10.00 valandą ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., analogiškos valandos nustatomos ir sekmadienį; kiekvienos savaitės trečiadienį, vaiką pasiimant 18.00 valandą ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendraus Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus A. J. švenčia su tėvu T. J., o poriniais - su motina I. S.. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi A. J. jo gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai— motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjus apie tai vienai kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 6) tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi Tėvo dieną bei savo gimtadienį; motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi Motinos dieną ir savo gimtadienį; nuo 2017-01-01 dienos A. J., pasilieka su tėvu T. J., jo matymosi laiku, kas antrą savaitgalį, vaiką pasiimant šeštadienį 10.00 valandą ir grąžinant vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.
Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti sūnaus A. J., gimusio (data neskelbtina), gyvenamąją vietą su atsakove, jo motina I. S. bei nustatyti ieškovo T. J. bendravimo su vaiku tvarką: T. J. su sūnumi A. J. bendrauja du kartus savaitėje (antradienį ir ketvirtadienį) nuo 18 val. iki 20 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai I. S.; T. J. su sūnumi A. J. bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 10 iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai I. S..
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, rekomendavo nustatant bendravimo su mažamečiu A. J. tvarką, numatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas bendrautų su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; šalims nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovė ir jos motina, vaiko močiutė yra teigiamai nusistatę dėl ieškovo, jo motinos ir sesers bendravimo su vaiku, jokių draudimų dėl dažnumo ar bendravimo laiko nėra, išskyrus vaiko miego valandas. Tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, tėvas nemoka su vaiku bendrauti, vaikas nelaiko ieškovo tėvu. Atsakovės teigimu ieškovas, jo mama ar sesuo gali bet kada ateiti ir bendrauti su vaiku. Ieškovas nepaneigė atsakovės teiginių, kad ne kartą pažadėjęs ateiti aplankyti vaiką, pažado taip ir neišpildė, ir tik todėl bendravimas yra retas ir nereguliarus. Atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku ir ateityje neketina to daryti.
Teismas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų sprendė, jog šiuo laikotarpiu tarp skyrium gyvenančių tėvų nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismui nėra pagrindo nustatinėti konkrečią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlymu. Vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, sąlygos dėl pereinamojo bendravimo tvarkos su vaiku laikotarpio, teismas nenustatė, leidžiant natūraliai susiformuoti tėvo ir sūnaus pasitikėjimo ryšiams.
Teismas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų konstatavo, jog nesant tarp tėvų ginčo dėl vaiko A. J. yra nustatyta su atsakove, jo motina I. S. tėvų susitarimu.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas abiejų instancijų teismuose. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nors šiai dienai ir nėra ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, tai nereiškia, kad toks ginčas negali iškilti ateityje. Be to, nežiūrint į tai, kad CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, galimybę tėvams, gyvenantiems atskirai, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą šalių susitarimu, teisminė praktika orientuota į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas gali būti išspręstas teismine tvarka, net ir nesant iškilusio ginčo.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko su atsakovės pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka, todėl nesuprantama kodėl pirmosios instancijos teismas tos bendravimo tvarkos nenustatė.
Teismas neteisėtai ir nepagrįstai visiškai nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, nes įstatymas nenumato galimybės nepriteisti išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dėl to, kad šalis, turėdama galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, nusprendė samdytis privatų advokatą.
Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės I. S. apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pagal jo pageidaujamą tvarką nustatymo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pagal jos pageidaujamą kitokią tvarką su vaiku nustatymo, papildomai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo poziciją grindžia tuo, jog teismas, nenustatydamas atsakovės priešieškiniu pasiūlytos bendravimo su sūnumi tvarkos, su kuria ieškovas sutiko, taip pat nenustatydamas vaiko gyvenamosios vietos, nesivadovavo prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Mano, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai visiškai nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J., gim. (data neskelbtina) tėvai yra T. J. ir I. S., vaikas lanko (lopšelį-darželį) „Eglutė“. Iš T. J. 2015-04-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1356-291/2015 sūnaus A. J. išlaikymui yra priteista po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą išieško antstolis. T. J. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių r. savivaldybėje, nuo 2016-04-05 dirba pagalbiniu darbininku. I. S. studijuoja Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Socialinio darbo studijų programos ištęstinių studijų antrame kurse. Šioje byloje šalys buvo sutikusios dalyvauti teisminėje mediacijoje, tačiau atsakovė iš jos pasitraukė.
Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis), tačiau nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr. 1994 m. gegužės 26 d. sprendimą byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 290, par. 50, 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08, par. 170, 176).
Teisėjų kolegijos nuomone, vienas esminių nagrinėjamos bylos aspektų yra tai, jog šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, ar noro piktybiškai išvis drausti ieškovui bendrauti su vaiku nėra. Priešingai, tiek atsakovė, tiek jos motina, vaiko močiutė yra teigiamai nusistačiusios dėl ieškovo, jo motinos ir sesers bendravimo su vaiku, jokių draudimų dėl dažnumo ar bendravimo laiko nėra, išskyrus vaiko miego valandas. Vienintelė problema, kurią nurodė atsakovė yra tik ta, kad tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, tėvas nemoka su vaiku bendrauti, vaikas nelaiko ieškovo tėvu. Atsakovė sutiko, kad ieškovas, jo mama ar sesuo gali bet kada ateiti ir bendrauti su vaiku. Pats ieškovas nepaneigė atsakovės teiginių, kad ne kartą pažadėjęs ateiti aplankyti vaiką, pažado taip ir neišpildė, ir tik todėl bendravimas yra retas ir nereguliarus. Atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku ir ateityje neketina to daryti. Iš to spręstina, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, yra tik šalių siekis stengtis atkurti tėvo ryšį su nepilnamečiu sūnumi tam, kad ateityje tėvas ir sūnus galėtų bendrauti intensyviau, t. y. šalys bendravimo su vaiku tvarką ketina derinti abipusiu susitarimu.
Įvertinus bylos nagrinėjimo metu išdėstytas šalių pozicijas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant šiuo laikotarpiu tarp skyrium gyvenančių tėvų ginčo dėl bendravimo su vaiku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokios konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi skyrium gyvenantis ieškovas bendraus su sūnumi bendru šalių sutarimu. Juo labiau, šalys bylos nagrinėjimo metu sutarė dėl daug ilgesnio pereinamojo tėvo ryšių su sūnumi atstatymo laikotarpio, sprendimo priėmimo dienai realiai nebuvo jokios galimybės užtikrinti, kad būtent per tokį laikotarpį, o ne per ilgesnį tėvo ir sūnaus ryšys bus atkurtas ir sustiprės tiek, kad galima būtų nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką. Šalims patvirtinus, kad ieškovui nebuvo daroma jokių kliūčių bendrauti su sūnumi, nors jis sūnų lankė retai, teismui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovas su sūnumi bendraus dažniau ir artimas tėvo bei sūnaus ryšys susiformuos. Todėl vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į CPK 267 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti sąlyginį sprendimą, pirmosios instancijos teismas, tokios sąlygos nenustatė, leidžiant natūraliai susiformuoti tėvo ir sūnaus pasitikėjimo ryšiams. Pabrėžtina, kad teismas nurodė, jog pasikeitus aplinkybėms ir tėvams nesusitarus, tas iš tėvų, kuris nesutinka su esama tarpusavio susitarimu bendravimo tvarka, gali pakartotinai reikšti ieškinį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Būtent nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde atsakovė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikoje esamas rekomendacijas ir atmesdamas ieškinį ir priešieškinį, nurodė nustatytas aplinkybes, paminėtas šios nutarties 17 punkte ir tokiu būdu skatino pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Nesant nei itin konfliktiškam, nei komplikuotam bendravimui tarp pačių vaiko tėvų, teismas, nenustatydamas nei pagal vienos iš šalių prašymą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kurios nustatyti nebuvo jokios būtinybės, nekūrė formalios teismo sprendimu įtvirtintos situacijos dėl bendravimo tvarkos ir taip nedidino įtampos tarp skyrium gyvenančių tėvų, bet skatino pačius tėvus ieškoti kompromiso. Toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka ir vaiko interesus, ir tėvų interesus, ir neprieštarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai, kadangi vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, bendravimo formos, laiko, būdo ir tai pažymėta teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko tėvų susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrindinis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būdas (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ar konkrečiu atveju tėvai sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma atsižvelgiant į jų pareiškimus, aplinkybes, kuriomis atitinkami pareiškimai padaryti ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos tarp tėvų nėra. Ieškovas neprieštaravo, jog mažametis sūnus gyventų su atsakove ir nereiškė reikalavimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vaiko A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, jo motina I. S. tėvų susitarimu.
Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ir šalių procesinio elgesio tinkamumo plačiau neaptaria ir dėl jų nepasisako, kadangi atmetus priešieškinį, kaip ir apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo Civilinio proceso kodekso normos nenumato (CPK 98 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju šis klausimas tampa neaktualus.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.