Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2S-590-280/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2S-590-280/2022
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00713-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė (pirm.)
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Skolininkas
R. S., K. S.
Civilinė byla Nr. e2S-590-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00713-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.2.2.2; 3.1.14.8.2; 3.3.1.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-7411-1056/2022 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotiems asmenims skolininkui R. S., K. S., antstolei E. R.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui R. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. S. priklauso ½ K. S. gaunamo darbo užmokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakyta priimti ir jis grąžintas padavusiam asmeniui. Išaiškinta pareiškėjai, kad ji turi teisę pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo pareikšti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

3. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis išieškojimo iš fizinių asmenų nukreipiamą į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pažymėjo, jog pareiškėjai pasirinkus savo teisių gynimo būdą, įtvirtintą (duomenys neskelbtini) straipsnyje, pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

4. Nustatė, kad antstolė E. R. vykdomojoje byloje Nr. 0069/18/01682 vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08)483-83466 dėl 750,00 Eur skolos, išieškojimo išieškotojos (pareiškėjos) Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš skolininko R. S., 2022 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-22-69-30085 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, yra pareikštas vykdymo procese, kurį atlieka antstolė E. R.. Antstolės E. R. kontoros buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pripažino, jog pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko R. S. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Pripažinta, kad pareiškimas pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl jį atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Nurodo, kad pareiškėja 2022-07-26 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu suinteresuotiems asmenims R. S. (skolininkui), K. S., antstolei E. R., dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9797-1051/2022 VMI prie FM prašymą buvo atsisakyta priimti, jis grąžintas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad CPK 594 straipsnio norma nėra taikytina, o taikytinos bendrosios bylų teismingumą reglamentuojančios CPK normos. CPK 29 straipsnis reglamentuota, kad ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Teismas nurodė, jog prašymu reiškiamas reikalavimas nustatyti skolininko R. S., turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. S., kurių gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams (CPK 29 straipsnio 1 dalis). Prašymą jau buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Tuo tarpu, kreipusis į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus buvo priimta ginčijama nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Nustatyta, kad antstolė E. R., kurios kontoros buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0069/18/01682 vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08)483-83466 dėl 750,00 Eur skolos, išieškojimo išieškotojos (pareiškėjos) Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš skolininko R. S., 2022 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-22-69-30085 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus prašydama nustatyti, kad skolininkui R. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. S. priklauso ½ K. S. gaunamo darbo užmokesčio, tačiau teismas atsisakė tokį pareiškimą priimti kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams, su kuo nesutinka apeliantė.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).

11. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9797-1051/2022 VMI prie FM jos prašymą jau buvo atsisakyta priimti, jis grąžintas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui, kadangi teismo buvo konstatuota, jog bylų, kuriose prašoma nustatyti skolininko turto dalį, teismingumas yra nustatomas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles.

Pažymėtina, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalis).

Taigi, šiuo atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą (duomenys neskelbtini)straipsnio pagrindu – pasiūlius antstolei, kai ši jau areštavo turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Pareiškėjai pasirinkus savo teisių gynimo būdą, įtvirtintą (duomenys neskelbtini)straipsnyje, pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl tariamo pirmosios instancijos teismo padaryto teismingumo pažeidimo yra nepagrįsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę.

Nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9797-1051/2022 VMI prie FM jos prašymą jau buvo atsisakyta priimti, jis grąžintas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui, buvo išaiškinta, kad byla yra teisminga Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams, pažymėtina, kad šios nutarties teisingumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka nebuvo tikrinamas.

Nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų priimtos nutarties vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-525-569/2022, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-714-368/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1972-643/2022, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1249-934/2020 yra patiekiami nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinamai dėl bylų, kuriose prašoma nustatyti skolininko turto dalį, teismingumo. Minėtose nutartyse taip pat laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškimas pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi Šiaulių apylinkės teismas turto dalies nustatymo klausimo iš esmės nesprendė, pareiškėjai neužkirstas kelias kreiptis iš naujo su prašymu dėl skolininko dalies turte nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė