Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., E. G. ir antstolei Terezai Gerasimovič dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. L. pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/22/00312 pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-177-810/2021 dėl 33 186,55 Eur skolos, ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. G. išieškotojos M. L. naudai. Antstolė 2022 m. gegužės 2 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje.

8. Pareiškėja M. L. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, prašydama nustatyti, kad skolininkei R. G. priklauso: ½ dalis buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis sutuoktinio E. G. pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš jo darbinės ir intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpų ir kitų išmokų. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4552-970/2022 atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, kadangi antstolės Terezos Gerasimovič kontoros buveinė yra registruota Šalčininkuose (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, tačiau 2022 m. birželio 30 d. nutartimi teismas perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams, nes šios civilinės bylos nagrinėjimui paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič yra suinteresuoto asmens antstolės Terezos Gerasimovič sutuoktinis. 2022 m. birželio 30 d. byla perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir argumentavo tuo, kad pareiškimas teismingas pagal suinteresuotų asmenų (skolininkų) R. G. ir E. G. deklaruotą gyvenamąją vietą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.

9. Pareiškėja su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka, todėl pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarties.

10. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai).

11. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad bylų, kuriose prašoma nustatyti skolininko turto dalį, teismingumas yra nustatomas ne pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, tačiau tam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, - teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

12. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pareiškimas dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo yra teismingas pagal skolininkų gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu – pasiūlius antstolei. Pareiškėjai pasirinkus savo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CPK 667 straipsnyje, pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-146-258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1340-450/2018). Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomąjį raštą priėmusios antstolės Terezos Gerasimovič kontora yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarties argumentas, jog byla teisminga Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams, akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4552-970/2022 atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą nurodydami, kad pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, kadangi antstolės Terezos Gerasimovič kontoros buveinė yra registruota Šalčininkuose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams negalint bylos nagrinėti dėl objektyvių priežasčių ir perdavus bylą kitiems to paties teismo rūmams, pastarieji bylą besąlygiškai privalėjo priimti savo žinion. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, be kita ko, prieštarauja ir CPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatoms

14. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės M. L. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos M. L. pareiškimo dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.