Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims V. Š., S. Š. ir antstolei A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko V. Š. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine S. Š..

Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, konstatavęs, kad toks pareiškimas nėra teismingas šiam teismui, nes sprendžiant dėl tokio prašymo teismingumo taikytinos bendrosios ieškinio teismingumo taisyklės. Prašyme nurodyta skolininko gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbiami), todėl jis teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Be to, teismas sprendė, kad skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra antstolio procesinės veiklos kontrolė, todėl pareiškimas vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis) pateikiamas pagal vykdomojo dokumento vykdymo vietą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymo pateikimas CPK 667 straipsnio pagrindu nėra grindžiamas antstolio procesinės veiklos kontrole, todėl taikyti CPK 594 straipsnio nuostatų nėra pagrindo, sprendžiant tokio prašymo teismingumo klausimą. Kaip matyti iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškimo dėl skolininko V. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, jis yra paduotas ne ieškinine tvarka (ieškinio pareiškimu), bet CPK 667 straipsnio tvarka, paduodant teismui prašymą (pareiškimą). Toks pareiškimas nagrinėtinas vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko, kurio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir siekiama nustatyti. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Dėl šios priežasties aplinkybė, jog antstolis pasiūlė išieškotojui, skolininkui ar bendrosios nuosavybės turėtojui paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Civilinio proceso kodeksas numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomąjį įrašą vykdo antstolė A. S., kurios kontora yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašymą nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, pagrįstai pareiškė tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, procesinę veiklą, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 594 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 594 straipsnis, 667 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.