Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „LSV Intergroup“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „LSV Intergroup“ prašymą dėl skolininko dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. J., S. J. ir antstolė B. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Šios apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „LSV Intergroup“ pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo, konstatavęs, kad toks pareiškimas nėra teismingas šiam teismui, nes sprendžiant dėl tokio prašymo teismingumo taikytinos bendrosios ieškinio teismingumo taisyklės. Teismas pažymėjo, kad prašyme nurodyta skolininko gyvenamoji vieta – Rukainių k., todėl jis teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Be to, teismas sprendė, kad skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra antstolio procesinės veiklos kontrolė, todėl pareiškimas vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis) pateikiamas pagal vykdomojo dokumento vykdymo vietą. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).Byloje nustatyta, jog antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas turi patikrinti, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepadarė klaidos nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Taigi teismas spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. CPK numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomąjį raštą priėmusio antstolio D. Š. kontora yra Mėnulio g. 7, Vilniuje. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškimas pareikštas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdymo procese yra teismingas tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio vykdančio vykdomąjį dokumentą procesinę veiklą, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 594 straipsnio 1 dalis).Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 593 straipsnis, 594 straipsnis, 667 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo, kadangi pareiškimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „LSV Intergroup“ pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.