Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1249-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e2S-1249-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00625-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1249-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00625-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-07-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-6358-723/2020, kuria atsisakytas priimti pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolės T. G. kontoroje yra vykdomas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019-10-04 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-4617-418/2019 dėl 3,58 Eur dydžio skolos išieškojimo iš skolininko R. G.. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkas registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, kito asmeninio turto, iš kurio gali būti išieškoma, nenustatyta. Taip pat nustatė, kad skolininkas 2017-03-18 yra sudaręs santuoką su S. V., kurios vardu atidaryta banko sąskaita, į kurią patenka piniginės lėšos.

Šalies argumentai

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėjas arba VMI prie FM) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko R. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020-07-03 nutartimi bylą pagal pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pagal teismingumą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams (1 t., b. l. 21). Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

3.1. Pareiškimas dėl skolininko turto dalies pareiškiamas ne antstolio buveinės vietos teismui, o skolininko gyvenamosios vietos teismui, todėl pareiškimas neteismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui ir turi būti perduodamas į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-07-03 nutartį. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pagal teisinį reguliavimą skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas yra klausimas, kylantis iš vykdymo proceso, o šio, kaip ir kitų prašymų (pareiškimų), susijusių su vykdymo procesu, nagrinėjimas yra priskirtinas būtent apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kompetencijai. Taigi, bylų, kuriose prašoma nustatyti skolininko turto dalį, teismingumas yra nustatomas ne pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) I dalies IV skyriuje įtvirtintas teismingumo taisykles, o pagal specialiąją CPK 594 straipsnyje įtvirtintą antstolio pareiškimų vykdymo procese teismingumo taisyklę, pagal kurią tokie pareiškimai yra teismingi antstolio kontoros buveinės vietos teismui (1 t., b. l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-07-13 nutarties, kuria pareiškimas atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020-07-13 nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškimas dėl skolininko turto dalies pareiškiamas ne antstolio buveinės vietos teismui, o skolininko gyvenamosios vietos teismui, todėl pareiškimas neteismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui ir turi būti perduodamas į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, t. y. pagal skolininko R. G. gyvenamąją vietą. Teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

7. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė 2020-04-08 patvarkymu kreipėsi į skolininką R. G. ir jo sutuoktinę S. V. su siūlymu per dvidešimt dienų antstolei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 4, CBP-4854). Per nustatytą terminą sutikimo iš skolininko negavus, antstolė 2020-05-29 patvarkymu pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 4, CBP-4854).

9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Civilinio proceso kodeksas numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-146-258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1340-450/2018).

10. Vadovaujantis CPK 594 straipsnio 1 dalimi, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

11. Viešai skelbiamoje informacijoje (www.antstoliurumai.lt) nurodyta, kad antstolės kontoros buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl, darytina išvada, kad pareiškimas pareikštas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdymo procese yra teismingas tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio vykdančio vykdomąjį dokumentą procesinę veiklą, šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjama byla, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-15 nutartimi (1 t., b. l. 8), vadovaujantis CPK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis, buvo perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Todėl esant pastarajai nutarčiai, byla nagrinėtina ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose, bet Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė ir aiškino teismingumą reglamentuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-07-03 nutartį, kuria pareiškimas atsisakytas priimti, panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza