- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-525-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03982-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., E. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ pareiškimo suinteresuotiems asmenims V. Š. (skolininkui), E. Š., antstolei E. R., dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. liepos 27 d. gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GS Core“ pareiškimas suinteresuotiems asmenims V. Š. (skolininkui), E. Š., antstolei E. R., dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „GS Core“ pareiškimą.
Šalies argumentai
3. Teismas vertino, kad šioje byloje pareiškėja UAB „GS Core“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko V. Š. turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Š., lygią ½, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 594 straipsnio norma nėra taikytina, o taikytinos bendrosios bylų teismingumą reglamentuojančios CPK normos.
4. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto prašymo matyti, jog prašymu reiškiamas reikalavimas nustatyti skolininko V. Š., turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Š., kurių gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „GS Core“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „GS Core“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 594 straipsnis, 667 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
5.2. Pareiškimas paduotas ne ieškinine tvarka (ieškinio pareiškimu), bet CPK 667 straipsnio tvarka, paduodant teismui prašymą (pareiškimą). Toks pareiškimas nagrinėtinas vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko, kurio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir siekiama nustatyti.
5.3. Vykdomąjį dokumentą vykdo antstolė E. R., kurios kontora yra adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti laikoma, kad pareiškėja UAB „GS Core“ pareiškimą nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, pagrįstai pareiškė tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, procesinę veiklą, šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (CPK 594 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje yra vykdomas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 676,91 Eur skolos, 16,00 Eur žyminio mokesčio ir 78,65 Eur palūkanų iš V. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojos UAB „GS Core“ naudai. Antstolė 2022 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje.
9. Pareiškėja UAB „GS Core“ kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. Š. priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės E. Š. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį ar kitų joms prilygintų išmokų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo turi teisę kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus, kadangi skolininko ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju CPK 594 straipsnio norma nėra taikytina, o taikytinos bendrosios bylų teismingumą reglamentuojančios CPK normos.
10. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).
11. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad bylų, kuriose prašoma nustatyti skolininko turto dalį, teismingumas yra nustatomas ne pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, tačiau tam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
12. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais. Vertintina, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pareiškimas dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, yra teismingas pagal skolininkų gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
13. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
14. Taigi, šiuo atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu – pasiūlius antstolei. Pareiškėjai pasirinkus savo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CPK 667 straipsnyje, pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomąjį raštą priėmusios antstolės E. R. kontora yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byla teisminga Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams, akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reglamentavimui.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos UAB „GS Core“ pareiškimo dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.