Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1478-967/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2A-1478-967/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04931-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1478-967/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04931-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 d. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mortaga“ dėl sumokėto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės UAB ,,Mortaga“ (toliau – atsakovė) 28 152,79 Eur sumokėtą avansą; 2) pripažinti ab initio negaliojančia 2015 m. spalio 21 d. preliminarios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P 3.1.3 punkto dalį, kurioje nurodyta ,,o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“; 3) pripažinti ab initio negaliojančia 2015 m. spalio 21 d. preliminarios sutarties dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P 3.1.3 punkto dalį, kurioje nurodyta ,,o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“; 4) priteisti iš atsakovės 1 332,71 Eur dydžio žalą, 368,64 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove sudarė 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P.

3. 2015 m. spalio 21 d. preliminariąja sutartimi dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P atsakovė įsipareigojo rezervuoti ir ateityje ieškovui parduoti svečių namų paskirties, 2 kambarių patalpas (preliminarus plotas – 50,3 kv. m²) su daline apdaila ir priklausančia nustatyto dydžio žemės sklypo idealiąja dalimi, kurių projektinis Nr. S14, taip pat parkavimo vietą, kurios projektinis Nr. 2 kartu su sandėliuku. Šalys sutarties 1.6 punktu susitarė, kad turto pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2017 m. vasario 1 d. Pagal sutarties 2.4 punktą, ieškovas sumokėjo atsakovei 13 460,20 Eur dydžio avansinį mokėjimą, tokiu būdu įvykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus.

4. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, neužtikrindama, kad turto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta iki 2017 m. vasario 1 d., pasiekus sutarties 1 1.7 punkte numatytą turto 90,00 procentų baigtumą.

5. Kadangi 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P galiojimas pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 dalies pagrindu, o tvarka, per kokį terminą turi būti grąžintas avansas ieškovui sutarties pasibaigimo atveju, neaptarta, prievolės įvykdymo terminas apibrėžtas pareikalavimo momentu. Ieškovui reikalavimą atsakovei pareiškus 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimu, 13 460,20 Eur avansas turėjo būti grąžintas iki 2017 m. spalio 1 d. To nepadarius, atsakovė nuo 2017 m. spalio 3 d. laikytina pažeidusia prievolę dėl avanso grąžinimo.

6. Tuo tarpu 2015 m. spalio 21 d. preliminariąja sutartimi dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P atsakovė įsipareigojusi rezervuoti ir ateityje ieškovui parduoti gyvenamosios paskirties, 3 kambarių butą (preliminarus plotas – 59,4 kv. m²) su daline apdaila ir priklausančia nustatyto dydžio žemės sklypo idealiąja dalimi, kurių projektinis Nr. G02, už bendrą preliminarią 97 950,60 Eur kainą (sutarties 1.4.1, 2.1 punktai). Sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, kad turto pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2017 m. vasario 1 d. 2017 m. sausio 25 d. papildomo susitarimo Nr. 1 1 punktu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas pratęstas iki 2017 m. balandžio 1 d.

7. Pagal sutarties 2.4 punktą ieškovas sumokėjo atsakovei 14 692,59 Eur avansinį mokėjimą, tačiau pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta.

8. Atsakovė nukrypo nuo statinio projekto ir per ieškovo planuojamo įsigyti buto lango vidurį sumontavo apsauginę tvorelę, ne tik gadinusią estetinį vaizdą žiūrint per langą, bet ir kėlusią potencialias saugumo problemas, butui esant pirmame aukšte, palipus ant sumontuotos tvorelės galint pasiekti buto langą ir pro jį patekti į vidų. Dėl sumontuotos tvorelės ieškovas informavo atsakovę ir prašė pašalinti defektą, tačiau ši savo lėšomis tai padaryti atsisakė. Ieškovui nesutikus savo lėšomis apmokėti statybinių darbų defektų šalinimo, šalys bendro kompromiso nerado, nesudarydamos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties per 2015 m. spalio 21 d. preliminariojoje sutartyje dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P ir 2017 m. sausio 25 d. papildomame susitarime Nr. 1 nustatytą terminą.

9. Atsakovei parengus ir atsiuntus ieškovui pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, o ieškovui pateikus pastabas ir klausimus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, atsakovė į ieškovo pateiktus klausimus ir pastabas nekreipė dėmesio, neteikdama paaiškinimų ir nesiekdama kompromiso, taip pat neteikė pasiūlymų dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų keitimo.

Šalies argumentai

10. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 18 d. gavo atsakovės raštą, kuriame ši nurodžiusi, kad 2015 m. spalio 21 d. preliminarioji sutartis dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P pasibaigusi / negaliojanti dėl jo kaltės. Atsakydamas į 2017 m. rugsėjo 18 d. raštą, ieškovas 2017 m. rugsėjo 25 d. rašte teigęs, kad jis nevengia ir nevilkina pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nes jos sąlygos nėra galutinai suderintos, todėl šalys šiuo momentu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti negali. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas patyrė žalą / nuostolius.

11. 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P 3.1.3. punktuose nurodyta, kad ieškovui atsisakius sudaryti pagrindines turto pirkimo-pardavimo sutartis ir / ar jų nesudarius dėl kokių nors kitų priežasčių, sumokėtas avansas negrąžinamas, tačiau tokia pati atsakovės atsakomybė jai nusprendus nesudaryti pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių nenumatyta. Ieškovas su atsakove 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P sudarė prisijungimo būdu, pagal iš anksto atsakovės parengtas standartines sąlygas, jų, išskyrus parduodamą turtą ir kainą, individualiai nederinant. Preziumuojama, kad 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautas sumas, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teisė gauti iš verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį, yra nesąžiningos.

12. Kadangi atsakovė 2015 m. spalio 21 d. preliminariojoje sutartyje dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariojoje sutartyje dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P nustatytais terminais sumokėto avanso negrąžino, skaičiuotinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo pradžios.

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės, tačiau dėl ieškovo kaltės, jam tai padaryti atsisakius.

14. Nors atsakovė ir nesuspėjo pastato, kuriame yra patalpos, 90,00 procentų baigtumo įregistruoti laiku, tačiau tinkamai apie tai 2016 m. gruodžio 27 d. pranešimu informavo visus suinteresuotus asmenis. Ieškovui šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau nelėmė jo apsisprendimo nutraukti 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir prašyti grąžinti sumokėtą avansą. Reikalavimą gražinti sumokėtą avansą atsakovei ieškovas pateikė tik 2017 m. rugsėjo 25 d. Nors rašytinio susitarimo dėl termino sudaryti pagrindinei patalpų pirkimo-pardavimo sutarčiai pratęsimo šalys nesudarė, tačiau laikė 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P galiojančia ir sukeliančia jos šalims atitinkamas teises bei pareigas.

15. Dėl sumontuotos apsauginės tvorelės pašalinimo pagal 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P su ieškovu bendrauta ne kartą. Ieškovo nurodyti teiginiai apie tariamą buto nesaugumą yra hipotetiniai ir paremti prielaidomis. Nurodytas defektas nėra esminis ir butui pagal jo tikslinę paskirtį naudotis netrukdanti, todėl negali būti laikomas pakankamu pagrindu nesudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Į visus ieškovo dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pateiktus komentarus ar klausimus buvo atsakyta.

16. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo priversta tolimesnį bendradarbiavimą su ieškovu nutraukti bei laikyti 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P negaliojančiomis dėl ieškovo kaltės, todėl jo reikalavimas priteisti sumokėtus avansus – nepagrįstas.

17. 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P 3.1.4 punktais šalys susitarusios dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą įskaitinių netesybų forma.

18. Aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad pagal 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų, nėra.

19. Kyla pagrįstų abejonių ar šioje situacijoje ieškovas gali būti laikomas vartotoju, galinčiu ginti savo teises pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 1 dalį.

20. Ieškovui priklauso patalpos, kuriose registruota jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“; tame pačiame objekte, kuriame yra patalpos bei butas, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įsigijęs dar tris negyvenamosios paskirties patalpas, du sandėliukus bei automobilio stovėjimo aikštelę. Tai rodo, kad įsigytą turtą ieškovas ketino naudoti verslo tikslais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-409-734/2019 ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 28 152,79 Eur sumokėto avanso, 368,64 Eur palūkanų, 1 332,71 Eur nuostolių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 485,5 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo valstybei 150,00 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei – 1 439,9 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas nurodė, kad atsakovė neįvykdė 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P sąlygų ir iki 2017 m. vasario 1 d. nesudarė su pirkėju pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, iki nustatyto termino pastato, kurio statybos baigtumas būtų 90,00 procentų, jį įregistruojant VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre, nepastačius, o papildomų susitarimų nepasirašius. Atsakovės siųsti pranešimai neįrodo 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P termino pratęsimo, todėl jai kyla pareiga grąžinti ieškovui 13 460,20 Eur avansą 3.2.2 punkto pagrindu per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo (CK 165 straipsnio 4 dalis).

23. Teismas konstatavo, jog pagal 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, jai nukrypus nuo statinio projekto, o derybos – neproduktyvios.

24. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ab initio negaliojančiomis 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P 3.1.3 punktų dalis, nurodydamas, kad 2015 m. spalio 21 d. preliminariąja sutartimi dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P ieškovas ketino įsigyti komercinės paskirties patalpas, o 2015 m. spalio 21 d. preliminariąja sutartimi dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P – gyvenamąjį būstą, byloje nesant duomenų, kad jį ketinta įsigyti asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti ir tai būtų vienintelis gyvenamasis būstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-409-734/2019 dalyje dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir jį pakeisti, pripažįstant ab initio negaliojančiomis 2015 m. spalio 21 d. preliminarios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P 3.1.3 punkto dalį, kurioje nurodyta „o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo Pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“ ir 2015 m. spalio 21 d. preliminarios sutarties dėl statomo buto pirkimo- pardavimo Nr. MO-2015-29P 3.1.3 punkto dalį, kurioje nurodyta „o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo Pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių.“, priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Jeigu sutartis atitinka vartojimo kredito sutarties požymius, t. y. prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais), ji kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Siekiamo įsigyti ar įsigyjamo turto rūšis, pobūdis ir / ar patalpų paskirtis negali lemti sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas dėl svečių namų paskirties patalpų įsigijimo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kokiu tikslu ieškovas sudarė sutartis su atsakove, nepagrįstai nesivadovaudamas CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta prezumpcija dėl nesąžiningų sutarties sąlygų.

25.2. Ieškovas butą siekė įsigyti turėdamas tikslą jame gyventi, ką patvirtina šalių susirašinėjimas, kuriame nurodyta, jog butas nesaugus ieškovo vaikams. Svečių namus ieškovas siekė įsigyti siekdamas užtikrinti savo vaikų gerovę ateityje, nebūtinai svečių namų paskirties turtą turint naudoti tik komerciniais tikslais. Tam tikroms turto savybėms keliami mažesni techniniai reikalavimai taip pat lemia ir jo kainą, jam esant pigesniu už butą.

25.3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties, nepagrįstai jos nelaikė vartojimo sutartimi, grįsdamas tuo, kad ieškovas turi gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes toks gyvenamosios vietos adresas nurodytas ieškinyje. Šiuo adresu yra įsikūrusi advokato R. P. kontora, o toks ieškovo adresas korespondencijai ieškinyje buvo nurodytas siekiant išvengti nesusipratimų dėl dokumentų jam įteikimo. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo aiškintis bylos nagrinėjimo iš esmės metu, užduodamas ieškovui klausimus arba prašydamas jo pateikti duomenis apie valdomus nekilnojamo turto objektus, tačiau jų netyrė.

25.4. Įstatymas nedraudžia asmeniui įsigyti antrą butą ir / ar neįtvirtina jokių sąlygų, kad asmuo, valdydamas daugiau nei vieną butą ir / ar siekdamas įsigyti antrą butą, negali būti laikomas vartotoju. Ieškovas valdo tik 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir jame negyvena. Kito gyvenamojo būsto neturi. Pirmosios instancijos teismas buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį galėjo pripažinti ne vartojimo sutartimi tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įrodžiusi, kad ieškovas butą siekė įsigyti su verslu susijusiais tikslais.

25.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ši įmonė taip pat turi butus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame ieškovas pagal sudarytą sutartį ketino įsigyti gyvenamąsias patalpas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijęs parkavimo vietą ir sandėliuką, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra susijusios su įrodinėjimo dalyku. Ieškovas santykiuose su atsakove dalyvavo kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas, todėl ieškovo užimamos pareigos, ir / ar vadovaujamos įmonės sudaryti sandoriai su atsakove nagrinėjamos bylos kontekste negalėjo nei būti vertinami, nei turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui ieškovo ir atsakovės sudarytas sutartis kvalifikuoti ne vartojimo sutartimis.

25.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.401 straipsniu, jį galint taikyti netesybų dydžiui nustatyti, kai fizinis asmuo atsisako nuo preliminarios sutarties per dešimt dienų nuo jos sudarymo, tačiau ne vėlesnėse sutarties vykdymo stadijose. Darant prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas šią normą taikė pagal analogiją, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.401 straipsnio 3 dalimi, klaidingai apskaičiavo maksimalų mokėtiną netesybų dydį, pirkimo-pardavimo kainą padalinęs iš 5 (arba padauginęs iš 20,00 procentų), o ne padauginęs iš 1/5 (0,2 procento), todėl gavo neteisingą netesybų dydį, jį laikydamas atitinkančiu įstatymo nuostatas. Dėl neteisingai atliktų skaičiavimų pirmosios instancijos teismas neapgrįstai konstatavo, kad ginčo sutartyse įtvirtintas netesybų dydis atitinka protingą ir CK 6.401 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą netesybų dydį.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-409-734/2019 dalyje de?l nesa?z?iningu? vartojimo sutarc?iu? sa?lygu? pripaz?inimo negaliojanc?iomis palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Vartotojas suprantamas kaip silpnesnioji vartojimo sutarčių šalis, tačiau šiuo atveju ieškovas tokiu negali būti laikomas, nes yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl kasdienėje darbinėje veikloje susiduria su įvairaus pobūdžio sandorių sudarymu ir turi šioje srityje ilgametę patirtį. Ieškovas savo vardu yra įsigijęs ir nuosavybės teise valdo dar vieną patalpą ir du žemės sklypus, o tai atitinkamai patvirtina faktą, jog jis turi patirties sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas, sudarydamas preliminariąsias sutartis, ketino turtą naudoti verslo tikslais, tik vėliau pakeitė savo ketinimus dėl paties įsigyjamo turto apimties.

26.2. Preliminariąja patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas siekė įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas ir dar pirmame pastato aukšte, kur pagal nusistovėjusią praktiką įprastai ir yra įkuriamos įvairaus pobūdžio komerciniams tikslams tenkinti skirtos patalpos. Tokią atsakovės poziciją pagrindžia ir VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, jog ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, jau priklauso vienos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriose registruota jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju ieškovas praktiškai vienu metu sudarė sutartis dėl penkių nekilnojamo turto objektų pirkimo-padavimo, kuriais siekė įsigyti daugiau nei 120 kv. m² ploto nekilnojamojo turto, o tai rodo tam tikrus verslumo požymius.

26.3. Pagrindinė sutartis dėl patalpų pirkimo-pardavimo nebuvo sudaryta, nes pats ieškovas, dar iki termino pabaigos informavo atsakovę, jog neketina pirkti patalpų ir nori, kad atsakovė padėtų ieškovui surasti kitą šio turto pirkėją, tokiu būdu pats atsisakydamas sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ieškovui neatvykus į notarų biurą sudaryti sutarties.

26.4. Net jeigu ir būtų konstatuota, kad tarp šalių sudarytos preliminariosios sutartys laikytinos vartojimo sutartimis, teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima teigti, jog preliminariųjų sutarčių 3.1.3 punktai yra nesąžiningi ir negaliojantys, nėra. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, įskaitant ir ginčo preliminariąsias sutartis, yra savanoriškos ir nėra sudaromos prisijungimo būdu, o tai atitinkamai reiškia, jog ieškovas turėjo realią galimybę įvertinti visas preliminariųjų sutarčių sąlygas ir, esant poreikiui, inicijuoti jų pakeitimą, o to nepadaręs jis prisiėmė visas iš sudarytų preliminariųjų sutarčių nuostatų kylančias teises ir pareigas. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikęs nei vieno įrodymo, kuriuo remdamasis teismas būtų galėjęs daryti išvadą, jog ieškovas butą ir patalpas ketina įsigyti šeimos poreikiams tenkinti, taip pat neteikė įrodymų ir apie savo gyvenamąją vietą bei valdomą turtą.

Šalies argumentai

27. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-409-734/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas rašytinis susitarimas dėl 2015 m. spalio 21 d. preliminariojoje sutartyje dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P numatyto termino pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo, ieškovas dar 2017 metų sausio mėnesį nusprendė iš 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P kylančias teises ir pareigas perleisti tretiesiems asmenims, jis informavo atsakovę, jog neketina pirkti patalpų ir nori, kad atsakovė padėtų ieškovui surasti kitą šio turto pirkėją. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. sausio 31 d. papildomas susitarimas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad pirkėjas informuoja pardavėją ir patvirtina, kad siekia rasti kitą asmenį, kuris įsigys patalpas, todėl pirkėjo prašymu pardavėja turi teisę reklamuoti ir tretiesiems asmenims siūlyti įsigyti patalpas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šį susitarimą kaip įrodymą, formaliai nustatęs, kad susitarimas nėra pasirašytas. Nepaisant to, jog šalys susitarimo nepasirašė, jo projektas ir šalių susirašinėjimas įrodo bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. ieškovo atsisakymą sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo ne dėl atsakovės (pardavėjos) kaltės, bet dėl asmeninių priežasčių nulemto sprendimo.

27.2. Pagrindas pagal 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį turi būti esminis, o ne menamas. Nagrinėjant bylą, kurioje sprendžiama, ar atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovui pagal 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P sumokėtą avansą, būtina vertinti, ar ieškovas (pirkėjas) pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį tik tais atvejais, kai iš preliminariosios sutarties turinio negalima daryti išvados apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Jeigu preliminariojoje sutartyje tokia sankcija pirkėjui yra nustatoma, reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti: 1) ar sutartyje buvo numatyta tokia sankcija pirkėjui; 2) ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne; 3) dėl kieno kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, ar ieškovas įvykdė jam CK nustatytas pareigas, bendradarbiavo su atsakove ir dėjo maksimalias pastangas sudaryti pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į vėlesnį šalių susirašinėjimą. Ieškovas sukūrė tikėtiną prielaidą, jog atvyks į notarų biurą ir 2017 m. gegužės 4 d. 11.00 val. šalys pasirašys pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. B korpuso pastato, kuriame yra butas, 90,00 procentų baigtumas buvo įregistruotas 2017 m. vasario 14 d., o pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2017 m. birželio 1 d. Taigi, pastato, kuriame yra butas, 90,00 proc. baigtumo neįregistravimas nebuvo priežastis, galėjusi lemti ieškovo sprendimą atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį.

27.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino to, jog tarp ieškovo ir atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. buvo pasirašytas nekilnojamojo turto apžiūros aktas bei nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo apdailos vykdymui aktas. Pasirašydamas minėtus dokumentus, ieškovas aiškiai patvirtino, jog visi turto (buto) statybos darbai yra atlikti tinkamai, butas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį bei atitinka preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje ir visuose teisės aktuose numatytus kokybės reikalavimus, taip pat jį priėmė faktiškai naudoti. Nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė neva tai nukrypo nuo statinio techninio projekto reikalavimų bei kaip nustatė, kad dėl tariamų atsakovė nukrypimų nuo statinio techninio projekto reikalavimų (apsauginės tvorelės įrengimo) išties sumažėjo estetinis buto vaizdas per langą ir butas tapo mažiau saugus.

Žemesnės instancijos teismas

27.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog palūkanos iš atsakovės gali būti priteisiamos tik už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. vasario 5 d., tačiau vėliau vadovaujasi ieškovo ieškinyje nurodytu palūkanų skaičiavimu, kur palūkanos paskaičiuotos ne nuo 2017 m. spalio 3 d., o nuo 2017 m. spalio 2 d. Kaip ir nurodė pats pirmosios instancijos teismas, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo 2017 m. spalio 3 d.

27.5. Palūkanos CK 6.261 straipsnio pagrindu gali būti priteisiamos tik tuo atveju, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės mokėjimo terminą. Vis tik, pagrindinės patalpų bei buto pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ne dėl atsakovės, o dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovei neatsirado pareiga grąžinti ieškovui pagal preliminariąsias buto ir patalpų pirkimo-pardavimo sutartis atliktų avansinių mokėjimų bei mokėti palūkanų.

27.6. Pirmosios instancijos teismas nuostolius ieškovui priteisė nenustatęs aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė ne vieną kartą tiek susitikimų metu, tiek raštu teikė ieškovui įvairius pasiūlymus dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atliko papildomus darbus bei terasos architektūrinių sprendinių pakeitimus, šių darbų atlikimui skyrė papildomus darbuotojus, dėl ko butas buvo individualiai pritaikytas pagal ieškovo norus bei prašymus. Be to, nuostoliai ieškovui buvo priteisti neįvertinus jų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino to fakto ar nuostolius ieškovas išvis patyrė, t. y. nesiaiškino, ar mokėjimas Lenkijoje registruotai įmonei apskritai buvo atliktas (šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik abejotina ieškovo ir Lenkijos įmone, kurios pavadinimas sprendime net nėra įvardintas, sudaryta sutartimi).

Atsiliepimas

28. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas teiravosi, kaip sekasi pardavinėti butą, neįrodo, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė ieškovui buvo pažadėjusi grąžinti sumokėtą avansą, kai parduos svečių namų paskirties patalpas. Šios pozicijos atsakovė laikėsi visu šalių bendravimo laikotarpiu vykdant abi preliminariąsias sutartis, ką patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovės ieškovui rašytas raštas, kuriame ši sutikusi grąžinti ieškovui avansu sumokėtas sumas. Byloje esantys VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamo turto registro išrašai įrodo, kad pati atsakovė pažeidė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas ir iki 2017 m. vasario 1 d. neįregistravo 90,00 procentų baigtumo statybos.

28.2. Dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nepažeidė bendradarbiavimo pareigos su ieškovu, į ieškovo pateiktas pastabas atsakė dar 2017 metų gegužės mėnesio pirmomis dienomis, kai buvo derinamas pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikas, nes 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 metų gegužės mėnesį pateiktos pastabos dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nebuvo tapačios, todėl laikyti, kad į jas ieškovui buvo atsakyta dar 2017 metų gegužės mėnesį, nėra pagrindo. Negalima teigti, kad tarp šalių buvo suderintos visos pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Šalys vedė derybas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, tačiau atsakovei savo iniciatyva pasitraukus iš derybų ir ignoravus ieškovo pateiktas pastabas, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos nebuvo suderintos.

28.3. Ieškovas niekada neatsisakė sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, ką patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 25 d. raštas, tą padaryti norėdamas, tačiau turėjo teisėtus lūkesčius, kad atsakovė atsižvelgs į jo pateiktas pastabas dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.

Šalies argumentai

28.4. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad neva nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog atsakovė nukrypo nuo statinio projekto. Ieškovas į bylą yra pateikęs fotofiksacijas, statinio projektinės dokumentacijos ištraukas, kurios patvirtina, kad faktiškai pastatytos apsauginės tvorelės pabaiga yra kitoje vietoje, nei kad buvo suprojektuota.

28.5. Pateiktas patalpų apžiūros aktas yra sudarytas tik dėl patalpų priėmimo apdailos darbams vykdyti (2017 m. balandžio 21 d. patalpų perdavimo apdailai vykdyti aktas). Ieškovas, pasirašydamas šį perdavimo aktą, bendros patalpų būklės nevertino, nes jos buvo apžiūrimos tik dėl būsimų apdailos darbų vykdymo, todėl patalpų būklė buvo vertinama tiek, kiek tai buvo susiję su galimybe pradėti vykdyti apdailos darbus, o ne patalpas naudoti pagal paskirtį ar priimti nuosavybėn įvertinant visus patalpų trūkumus. Apsauginė tvorelė nėra patalpų dalis, t. y. atsakovė, įrengdama tvorelę, nukrypo ne nuo ieškovui parduodamos patalpos, kuri ir buvo apžiūrima, projekto, o nuo bendro statinio projekto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

31. Remiantis bylos medžiaga, ieškovas su atsakove sudarė 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-28P (toliau – sutartis Nr. 1) ir 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P (toliau – sutartis Nr. 2).

32. Nuo sutarties Nr. 1 pasirašymo dienos atsakovė įsipareigojo rezervuoti ir ateityje ieškovui parduoti: 1) svečių namų paskirties 2 kambarių patalpas (preliminarus plotas – 50,3 kv. m²) su daline apdaila ir priklausančia nustatyto dydžio žemės sklypo idealiąja dalimi, kurių projektinis Nr. S14, A korpusas, namo aukštas – 1; 2) parkavimo vietą, kurios projektinis Nr. 2 (tarp ašių a2/a1) kartu su sandėliuku, – bendra preliminari turto kaina – 89 734,70 Eur (sutarties 1 1.4, 1.4.1, 1.4.2, 2.1 punktai). Šalys susitarė sudaryti pagrindinę notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 1 d. (sutarties Nr. 1 1.6 punktas). Sutarties Nr. 1 pagrindu ieškovo atsakovei mokamas avansinis mokėjimas – 15,00 procentų nuo 2.1 punkte nurodytos bendros preliminarios turto kainos, t. y. 13 460,20 Eur (sutarties Nr. 1 2.4 punktas). Ieškovas patvirtino, jog jam yra žinoma, kad sutarties Nr. 1 sudarymo metu namas, kuriame bus turtas, nėra pastatytas; namo 90,00 procentų baigtumas bus įregistruotas ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 30 d.; iki sutarties pasirašymo su projektine dokumentacija (namo planais, parkingo / aikštelės planais ir kt.), taip pat su statybos darbų terminais jis yra susipažinęs ir neturi jokių pastabų atsakovei (sutarties Nr. 1 4.1-4.3 punktai).

33. Tuo tarpu pagal sutartį Nr. 2 nuo jos pasirašymo dienos atsakovė įsipareigojo rezervuoti ir ateityje parduoti ieškovui gyvenamosios paskirties, 3 kambarių butą su daline apdaila (preliminarus plotas – 59,4 kv. m) ir priklausančia nustatyto dydžio žemės sklypo idealiąja dalimi, kurių projektinis Nr. G02, A korpusas, namo aukštas – 1, bendra preliminari turto kaina – 97 950,60 Eur (sutarties Nr. 2 1.4, 1.4.1, 2.1 punktai). Pagrindinę notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje bus aptartos visos esminės sąlygos, įskaitant, bet neapsiribojant, atsiskaitymo tvarka bei nuosavybės teisės perėjimo momentu, susitarta sudaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 1 d. (sutarties Nr. 2 1.6 punktas). 2017 m. sausio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 1 notarinės buto ir priklausančios idealiosios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties terminas pratęstas iki 2017 m. balandžio 1 d. (1 punktas). Sutarties Nr. 2 pagrindu ieškovo atsakovei mokamas avansinis mokėjimas – 15,00 procentų nuo 2.1 punkte nurodytos bendros preliminarios turto kainos, t. y. 14 692,59 Eur (sutarties Nr. 2 2.4 punktas). Ieškovas patvirtino, jog jam yra žinoma, kad sutarties Nr. 2 sudarymo metu namas, kuriame bus turtas, nėra pastatytas; namo 90,00 procentų baigtumas bus įregistruotas ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 30 d.; iki sutarties pasirašymo su projektine dokumentacija (namo planais, parkingo / aikštelės planais ir kt.), taip pat su statybos darbų terminais jis yra susipažinęs ir neturi jokių pastabų atsakovei; supranta ir sutinka, kad pagal pagrindinę notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį jis pirks nebaigtą statyti turtą, kurio baigtumas bus 90,00 procentų ir privalės įsipareigoti savo lėšomis savarankiškai per šalių sutartą, bet ne ilgesnį kaip 90 kalendorinių dienų terminą atlikti būtinus įsirengimo darbus (sutarties Nr. 2 1.7, 4.1-4.3 punktai).

34. Ieškovas, vykdydamas sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 2.4 punktuose numatytus įsipareigojimus, 2015 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 69, 2015 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25005, 2015 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 70, 2015 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 71, 2015 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25008, 2016 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25018, atliko avansinius mokėjimus, iš viso 28 152,79 Eur.

35. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. MO-S-2017-102 informavo ieškovą, jog: 1) šalims nepavykus pasiekti kompromiso dėl sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo, jos laikomos pasibaigusiomis dėl ieškovo kaltės; 2) ji sutinka grąžinti ieškovo sumokėtus avansus, kai rezervuotos patalpos S14 ir G02 bus parduotos, tačiau iš avansų išskaičius 565,00 Eur ir raktų, spynų, dokumentacijos, daviklių ir reguliatorių vertę (jei šių daiktų ir dokumentų ieškovas negrąžina); 3) ji sutinka nupirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekte ,,Svečių namai, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius“ įsigytus sandėliukus ir transporto priemonės stovėjimo vietą už jų įsigijimo kainą.

36. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakyme į atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešimą Nr. MO-S-2017-102 nurodęs, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 neįvykdytos dėl ieškovo kaltės. Jo teigimu, sutartis Nr. 1 pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. šalims nesudarius turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties per sutartyje nustatytą terminą. Tuo tarpu pasisakydamas dėl sutarties Nr. 2, ieškovas pažymėjo, kad nevengia ir nevilkina pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo – jos šiuo momentu šalys sudaryti negali, nes nėra galutinai suderintos sąlygos, ką patvirtina 2017 m. liepos 7 d. elektroniniu laišku ieškovo siųsti pageidavimai / pastabos dėl pagrindinės notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pataisymų / pakeitimų; ieškovas pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neatsisako ir nori turtą įsigyti; atsižvelgiant į tai, kad įrengimo darbus vykdys atsakovė, prašo į turto pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas įtraukti ginčo tvorelės perkėlimo sąmatą, terasos plotą ir įrengimo sąmatą, o į turto perdavimo-priėmimo apdailos vykdymo aktą – šilumos skaitiklio parodymus.

37. Atsakovė 2017 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. MO-S-2017-116 ,,Dėl 2017 m. lapkričio 3 d. gauto susitarimo“ pareiškė, kad sutartis Nr. 1 nesudaryta dėl ieškovo kaltės, jam atsisakius įsigyti turtą, o pagal sutartį Nr. 2 – pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ieškovo vilkintas, teigiant, kad tikrai ketina ją sudaryti, todėl deryboms užsitęsus keletą mėnesių ir nepriėmus konkrečių sprendimų, nepasirašius papildomų susitarimų dėl sutarčių pratęsimo, ieškovas informuotas apie sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pasibaigimą dėl jo kaltės; avansų grąžinimas nėra privalomas, tačiau atsakovė sutinka sudaryti susitarimą ir numatyti, kad avansai bus grąžinti per 10 darbo dienų po to, kai ji notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduos patalpas S14 ir butą G02.

38. Ieškovas 2017 m. lapkričio 29 d. atsakyme į atsakovės 2017 m. lapkričio 14 d. pranešimą Nr. MO-S-2017-116 pažymėjo, jog 2017 m. spalio 11 d. susitikimo metu ieškovui pasiūlyta butą įsigyti už didesnę kainą nei nurodyta sutartyje Nr. 2, tačiau jau sekančią dieną jis informavo atsakovę, kad už padidintą kainą jo pirkti negali, todėl vėliau pateikė siūlomo sudaryti susitarimo projektą; 2017 m. spalio 11 d. susitikime taip pat susitarta, kad atsakovė grąžins jo sumokėtus avansus; atsakovė siūlė grąžinti avansus po turto pardavimo, tačiau ieškovas norėjo, kad avansų grąžinimui būtų nustatytas konkretus terminas; ieškovas siekia susidariusią situaciją išspręsti geruoju, todėl prašo pateikti siūlomo sudaryti susitarimo projektą.

39. Šalims nepavykus susitarti dėl avanso grąžinimo pagal sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, ieškovas prašė pripažinti ab initio negaliojančiomis jų 3.1.3 punkto dalis, kuriose nurodyta ,,o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“, suponuojančias prielaidą atsakovei pasilikti ieškovo sumokėtas avanso sumas, kaip papildomai neįrodinėtinų minimalių nuostolių atlyginimą; priteisti visas atsakovei sumokėtas avanso sumas pagal sutartis Nr. 1 ir Nr. 2; priteisti žalos, patirtos nesudarius sutarties Nr. 2, atlyginimą bei palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 28 152,79 Eur sumokėto avanso, 368,64 Eur palūkanų, 1 332,71 Eur nuostolių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 485,5 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo valstybei 150,00 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei – 1 439,9 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad pagal sutartį Nr. 1 pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta atsakovei iki nustatyto termino nepastačius 90,00 procentų statybos baigtumo pastato, kuris būtų įregistruotas VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre, papildomų susitarimų nepasirašant, o pagal sutartį Nr. 2 pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, jai nukrypus nuo statinio projekto ir deryboms buvus neproduktyvioms; tuo tarpu reikalavimą pripažinti ab initio negaliojančiomis sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 3.1.3 punkto dalis pirmosios instancijos teismas atmetė, remdamasis tuo, kad pagal sutartį Nr. 1 ieškovas ketino įsigyti komercinės paskirties patalpas, o sutartimi Nr. 2 – gyvenamąjį būstą, nesant duomenų, kad jis būtų vienintelis ir skirtas tenkinti jo asmeniniams ir šeimos poreikiams.

41. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1574-643/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-734/2019 dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 28 152,79 Eur sumokėto avanso, 368,64 Eur palūkanų, 1 332,71 Eur nuostolių ir 1 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, atsakovei priteisti iš ieškovo 2 879,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 672,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

42. Ieškovas pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1574-643/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-409-734/2019 bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1574-643/2019 dalį, kuria išspręsti ieškovo reikalavimai, susiję su sutartimi Nr. 2, ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, perduodant šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o kitą sprendimo dalį palikdamas nepakeistą, išaiškino, jog: 1) sutartimi Nr. 2 siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties patalpos (buto) – pobūdis suponuoja, kad sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti asmeninius ieškovo poreikius – apsirūpinti būstu, todėl teismai, netinkamai paskirstę šalims įrodinėjimo naštą, pažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai sutarties Nr. 2 nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties; apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės neištyrė bylos duomenų visumos šiuo aspektu ir jais nepagrindė tokiai išvadai padaryti teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodytumo; ieškovo ketinto įsigyti nekilnojamojo turto paskirtis, atsižvelgiant į tai, jog statomame svečių namų paskirties pastate buvo suplanuotos ir gyvenamosios, ne tik svečių namų ir komercinės, patalpos, suponuoja, jog sutartis Nr. 1 buvo sudaryta siekiant su ūkine komercine veikla susijusių tikslų, todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti įgyvendintas, papildomą apsaugą silpnesniajai šaliai vartojimo sutarčių atveju įtvirtinančių teisės normos netaikant. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020 nurodęs, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi: 1) patikrinti sutarties Nr. 2 kaip vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu; 2) vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis nustatyti teisiškai reikšmingas pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes (dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta sutartis).

Dėl rašytinių paaiškinimų

44. Atsakovė apeliacinėje instancijoje pateikė 2020 m. birželio 22 d. rašytinius paaiškinimus.

45. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Sprendžiant rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą svarbu dar ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-236/2019).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo 2020 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču, t. y. tik papildo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, pagrįsdama ją byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl jie yra prijungiami prie bylos medžiagos.

Dėl sutarties Nr. 2 sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu

47. Ieškovo teigimu, sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalis, kurioje nurodyta ,,o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“ – nesąžininga ir negaliojanti ab initio, ieškovui su atsakove sutartį Nr. 2 sudarius prisijungimo būdu pagal iš anksto atsakovės parengtas standartines sąlygas, kurių jos, išskyrus parduodamą turtą ir kainą, individualiai nederino.

48. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pozicija, 2020 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodžiusi, jog ginčo atveju sutartis Nr. 2 nebuvo sudaryta prisijungimo būdu; ieškovas turėjo realią galimybę daryti įtaką sutarties Nr. 2 sąlygoms ir esant poreikiui inicijuoti jų pakeitimų, tačiau to nedarė; ieškovas yra pasirašęs ant kiekvieno sutarties Nr. 2 lapo, kas rodo, jog jis buvo susipažinęs su sutarties Nr. 2 turiniu, visos jos sąlygos, įskaitant 3.1.3 punktą, jam buvo aiškios ir priimtinos; ieškovas buvo pajėgus derėtis dėl sutarčių sąlygų, turėjo derybinės patirties; sutarties Nr. 2 sąlygos – informatyvios, aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vartotojui.

49. Sutarties Nr. 2 3.1.3 punkte nustatyta, kad, pirkėjui tinkamai ir laiku neįvykdžius sutarties 2.4 punkto, nepasirašius notarinės sutarties per 3.1.4 punkte nurodytus terminus ar pratęstus terminus ir (ar) atsisakius sutarties (įskaitant jos nutraukimą) ir (ar) ketinimų sudaryti notarinę sutartį praėjus 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo, ši sutartis be atskiro pranešimo netenka galios, o pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka pardavėjui kaip pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems pardavėjo nuostoliams padengti. Pagal sutarties Nr. 2 3.2.2 punktą, pardavėjui pažeidus sutarties 1.6 punktą (pagrindinės notarinės sutarties sudarymo terminą), ši sutartis gali būti pirkėjo vienašališkai nutraukta pateikiant pardavėjui rašytinį pranešimą. Tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pirkėjo pranešimo gavimo dienos grąžinti pirkėjui visus iš jo gautus piniginius mokėjimus.

50. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 2 ir 4 dalys nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą.

51. Teisėjų kolegija nurodo, jog atsakovė, teigdama, kad sutartis Nr. 2 nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, turėjo įrodyti ne realią galimybę ieškovui inicijuoti sutarties Nr. 2 sąlygų pakeitimus, tačiau aplinkybę, kad ginčijama sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto sąlyga buvo aptarta individualiai. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nesant, nėra pagrindo daryti išvados, jog sutarties Nr. 2 sąlygos, susijusios su netesybų taikymu, būtų buvusios šalių individualiai aptartos iki sutarties Nr. 2 sudarymo ar jos pasirašymo momentu. Šiuo atveju ieškovo derybiniai įgūdžiai dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neturi teisinės reikšmės, ginčui esant dėl sutarties Nr. 2 3.1.3 punkte įtvirtintų netesybų, todėl ieškovo elgesys sutartinių teisinių santykių galiojimo laikotarpiu neleidžia savaime daryti išvados, kad jis savo minėtais įgūdžiais būtų pasinaudojęs ir sudarydamas sutartį Nr. 2. Dėl nurodytos priežasties, sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto sąlyga laikytina neatitinkančia skaidrumo reikalavimo, ieškovui, kaip vartotojui, prieš sudarant sutartį Nr. 2 nepateikus informacijos dėl įsipareigojimo sąlygų, t. y., kad tuo atveju, jeigu jis tinkamai ir laiku neįvykdys sutarties Nr. 2 2.4 punkto, nepasirašys notarinės sutarties per 3.1.4 punkte nurodytus terminus ar pratęstus terminus ir (ar) atsisakys sutarties (įskaitant jos nutraukimą) ir (ar) ketinimų sudaryti notarinę sutartį praėjus 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo, jo sumokėti pinigai liks atsakovei kaip mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems nuostoliams padengti.

52. Vertinant sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto sąlygą materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu, pažymėtina, jog preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešime Nr. MO-S-2017-102 nurodžiusi, kad sutinka ieškovui grąžinti avansą po to, kai bus parduotas butas, išskaičius 565,00 Eur jos patirtus nuostolius dėl ieškovo prašymu atliktų patalpos išplanavimo pakeitimų bei raktų, dūmų daviklių, radiatorių reguliatorių ir projektinės dokumentacijos kainas (jeigu šių daiktų ir dokumentų ieškovas nurodytu terminu negrąžintų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog dėl neįvykdytos organizacinės sutarties Nr. 2 atsakovės patirti nuostoliai yra ženkliai mažesni už minimaliuosius, įtvirtintus sutarties Nr. 2 3.1.3 punkte. Taigi, šiuo atveju sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalyje numatytos ieškovui taikytinos baudos dydis – 15,00 procentų, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sudaro prielaidas atsakovei taikyti neproporcingai didelę ieškovo sutartinę civilinę atsakomybę, jai pasiliekant 15,00 procentų sandorio kainos už sutarties Nr. 2 neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl ši sutarties sąlyga vertintina kaip nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir, ginčo atveju, netaikytina, grąžinant ieškovui atsakovės pasiliktą 14 692,59 Eur avansą.

Dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudariusių šalių kaltės nustatymo

53. Ieškovas nurodęs, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad: 1) atsakovė nukrypo nuo statinio projekto, įrengdama apsauginę tvorelę ties lango viduriu jo apačioje, kuri kenkė estetiniam vaizdui žiūrint pro langą ir kėlė potencialias saugumo problemas (butas – pirmame aukšte, todėl pasilipus ant sumontuotos tvorelės buvo galima lengvai pasiekti buto langą ir patekti pro jį į buto vidų), o atsakovė savo lėšomis defektą pašalinti atsisakė; 2) ieškovui pateikus pastabas ir klausimus dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė 2017 m. liepos 10 d. jai siųstame elektroniniame laiške užduotus klausimus ir pastabas ignoravo, t. y. neteikė paaiškinimų, nesiderėjo, neteikė pasiūlymų dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų keitimo, bandant abejoms šalims pasiekti priimtiną susitarimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nukrypo nuo statinio projekto, šis nukrypimas lėmė turimo ieškovui parduoti buto savybes (estetinis vaizdas per buto langą bei buto saugumas), atsakovė šias savo klaidas siekė ištaisyti ieškovo sąskaita ir tai lėmė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nelanksčias derybas, kurias ji nutraukė savo iniciatyva. Atsakovė nurodė, kad ies?kovas mine?tiems teiginiams, jog atsakovė neva tai nukrypo nuo statinio techninio projekto reikalavimu? bei kad de?l tariamu? atsakovės nukrypimu? nuo statinio techninio projekto reikalavimu? (apsaugine?s tvorele?s i?rengimo) sumaz?e?jo estinis buto vaizdas pro langa? ir jis tapo maz?iau saugus pagri?sti nepateike? jokiu? objektyviu? i?rodymu?, kaip antai bre?z?iniu? / projektu?, kurie liudytu?, jog aptariamas apsaugine? tvorele?s i?rengimas bu?tent taip, kaip ji yra i?rengta, yra pasekme? atsakovės netinkamu? veiksmu? – nukrypimo nuo statinio techninio projekto reikalavimu?; esamas neva tai defektas – neesminis ir netrukdytų įprastai ir normaliai naudotis butu pagal jo tikslinę paskirtį; toks defektas negali bu?ti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti sudaryti pagrindine? buto pirkimo-pardavimo sutartį.

54. Kadangi bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme spręsta, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė bylos duomenų visumos šiuo aspektu ir jais nepagrindė tokiai išvadai padaryti teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodytumo, nurodė, jog ieškovo kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo konstatuoti turi būti nustatytos svarbios aplinkybės, tokios kaip: ar atsakovė (ne)nukrypo nuo statinio projekto įrengdama ginčo tvorelę; ar pagrįstai atsakovė siūlė pašalinti ieškovo įvardytus defektus daugiausia ieškovo sąskaita; ar šalys suderino visas pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, atsižvelgiant į ieškovo atsakovei adresuotuose raštuose ir elektroniniuose laiškuose keltus klausimus; ar atsakovė pagrįstai kvietė ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį, t. y ar tokia sutartis galėjo būti sudaroma, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes.

55. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis.

56. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti, kad dėl atsakovės kaltės atsirado esminiai neatitikimai nuo statinio projekto, į bylą pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ architekto M. M. 2017 m. liepos 13 d. siųstą elektroninį laišką, kuriame šis rašęs, kad projektas praėjo viešinimo su visuomene procedūras; kartu prie minėto 2017 m. liepos 13 d. elektroninio laiško pridėtą buto ištrauką iš plano; apsauginės tvorelės fotofiksacijas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.) (toliau – reglamentas) 11.1, 11.2 punktuose nurodyta, kad statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto atveju projektas rengiamas dviem etapais – techninis projektas ir darbo projektas, kai taikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą arba statytojui pageidaujant. Darbo projektas – tai projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (reglamento 6.4 punktas). Iš atsakovės kartu su 2020 m. birželio 22 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos ištraukos iš statinio (daugiabuc?io gyvenamojo namo, esanc?io adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius) darbo projekto matyti, jog apsauginę tvorelę buvo numatyta įrengti ties lango viduriu. Nors atsakovė ir teigia, kad jokių nukrypimų nuo techninio projekto nenustatyta, tačiau negalima būtų nepastebėti, jog pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ architekto M. M. pridėtą buto ištrauką iš plano, apsauginė tvorelė buvusi numatyta ne ties lango viduriu, tačiau už jo. Atsakovė nepateikusi jokių duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs galimybę susipažinti su techninį projektą detalizuojančiais darbo projekto sprendiniais, iš kurių jam būtų žinoma apie perkeltą apsauginę tvorelę. Šiuo atveju galimai nukrypta nuo šalių bendradarbiavimo pareigos informuoti apie bet kokius projektinės dokumentacijos, su kuria ieškovas, pasirašydamas sutartį Nr. 2, patvirtino, jog yra susipažinęs, pasikeitimus, galinčius turėti įtakos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Taigi, susiklosčiusi tokia situacija: atsakovė įgyvendinusi gyvenamojo namo, kuriame yra ginc?o butas, statybos uz?baigimo procedu?ras, kurioms, nenustačius jokių nukrypimų, išduotas statybos užbaigimo aktas, ieškovo galimai laiku nesupažindindama su darbo projekto sprendiniais. Kad atsakovė nelaikiusi, kaip pažymi ieškovas, apsauginės tvorelės įrengimo ties langu – defektu, įrodo jos atstovės 2017 m. gegužės 3 d. siųstas laiškas, kuriame ji nurodžiusi, kad ,,šie darbai nebuvo numatyti, <...> tai negalime įsipareigoti šių darbų atlikti įmonės sąskaita.“ Tad galima laikyti iš dalies pagrįstu atsakovės siūlymą pašalinti ieškovo įvardytus defektus daugiausia ieškovo sąskaita, t. y. 80,00 procentų (darbų sąmata – 1 000,00 Eur, kompensuojama atsakovės – 20,00 procentų). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui tikėtinai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su aktualiais darbo projekto sprendiniais, nesant tokią prielaidą paneigiančių duomenų, atsakovė nepagrįstai pagal nurodytą proporciją paskirsčiusi darbų sąmatą, didesniosios jos dalies reikalaudama iš ieškovo, pati neužtikrinusi tinkamo šalių bendradarbiavimo principo įvykdymo (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau pasisakydama dėl to, ar šiuo atveju apsauginės tvorelės pastatymas kitoje nei galbūt tikėjosi ieškovas vietoje galėjo sudaryti jam pakankamą pagrindą atsisakyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, teisėjų kolegija pažymi, jog šis ieškovo trūkumu įvardinamas statybų objektas nebuvęs esminis. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog pirmame aukšte esantys butai priskiriami didesnei rizikos grupei dėl lengvesnių sąlygų į juos patekti įlipant per langus ar neapsaugotą balkoną, todėl ieškovo teiginys, kad vien apsauginės tvorelės buvimas ties lango viduriu, ant kurios pasilypėjus galima jį pasiekti, lemia saugumo spragą – nepagrįstas. Kad ieškovui estetinis vaizdas pro langą trukdytų naudoti butą pagal tikslinę jo paskirtį, taip pat nebuvo duomenų, priešingai, pasirašydamas 2017 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto apžiūros aktą ieškovas patvirtino, kad visi buto statybos darbai yra atlikti tinkamai ir jis supranta, jog turtas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitiks teisės aktais nustatytus statinio kokybei reikalavimus, jei jis laikysis turto priežiūros ir eksploatavimo taisyklių, buto / patalpos pilnos apdailos darbų atlikimo taisyklių, namo eksploatavimo taisyklių. Į 2017 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto apžiūros aktą neįtraukta ieškovo pastaba, kad jis nesutinka dėl tinkamo buto naudojimo pagal paskirtį estetiniam vaizdui tam tikslui trukdant jį naudoti. Priešingai, pasirašydamas tos pačios dienos, t. y. 2017 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo apdailos vykdymui aktą, ieškovas priėmė butą iš atsakovės ir patvirtino, kad jis tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitinka sutartyje Nr. 2 ir visus teisės aktais nustatytus statinio kokybės reikalavimus (2 punktas).

57. Ieškovo teigimu, kita priežastis, dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, buvęs visų jos sąlygų nesuderinimas. Iš bylos medžiagos matyti, 2017 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku ieškovui susipažinimui persiųstas notarinės pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, nurodant jos sudarymo laiką – 2017 m. gegužės 4 d. 11.00 val.; pasakyta, jog iškilus klausimams, į juos bus atsakyta. Ieškovas 2017 m. gegužės 2 d. išsiuntęs atsakymą su pateiktomis pastabomis dėl atskirų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties punktų, pavyzdžiui, kad trūksta raidės, paliktos tuščios vietos, nurodytas ne tas pirkėjas ir pan.; be kita ko, jis išreiškęs pretenziją dėl buto saugumo apsauginei tvorelei einant ties lango viduriu, dėl kurios jis pareiškė, kad galvotų, ar verta būtų tokį butą pirkti. Atskiru elektroniniu laišku, rašytu atsakovės darbuotojai E. A., jis nurodęs, kad ketvirtadienį pasirašo notarinę sutartį, tačiau iki ją pasirašant nori raštiškai apibendrinti tvoros klausimą, nes tai yra principinis jo kaip pirkėjo nesutikimas, jis nenori buto su tokia saugumo spraga.

58. 2017 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku atsakytą į ieškovo 2017 m. gegužės 2 d. elektroniniame laiške išvardytas pastabas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; pasakyta, kad dėl apsauginės tvorelės, kuri, kaip ieškovas išsireiškė, kelia jam abejonių dėl buto pirkimo, bus susirinkimas ir sprendžiamas klausimas dėl jo situacijos su tvorele prie lango bei laiptinės lango, per kurį galima patekti į terasą. Ieškovas, išsiųstame 2017 m. gegužės 3 d. elektroniniame laiške padėkojęs už išsamius komentarus ir paklausęs, ar užteks turėti neįgalumo pažymą pas notarą; tuo tarpu atsakydamas į elektroninį laišką, gautą tą pačią iš atsakovės darbuotojos E. A., jis nurodęs, kad už projektavimo klaidas papildomai nemokės, geriausias sprendimas turėklus būtų perstatyti ties bendrų langų viduriu. 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. gegužės 20 d. elektroniniais laiškais tarp šalių derintas terasos įrengimo klausimas, informavus ieškovą, kad tokios formos, kokios jis nori, atsakovė įrengti negali, nes yra architekto prieštaravimas; ieškovas atitinkamai prašęs architekto kontaktų, norėdamas sužinoti, kodėl netinka jo pasiūlytas variantas, kokie kiti galimi ir prašydamas tvorelės pratęsimo sąmatos; atsakovė nurodžiusi, kad bendraus su architektu ir ieškos priimtino sprendimo arba pateiks architekto pasiūlymus ar duos jo elektroninio pašto adresą. 2017 m. liepos 7 d. elektroniniu laišku ieškovas parašęs, kad nori aptarti tuos sutarties punktus, kurių nesupranta ir kurie jam netinka. Atsakovė 2017 m. liepos 21 d. pranešimu dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo Nr. MO-S-2017-031 informavusi ieškovą, kad šis papildomame susitarime nustatyta tvarka ir terminais nėra galutinai atsiskaitęs už papildomus darbus, tačiau nepaisant to, šiuo metu derinami terasos ant stogo įrengimo sprendiniai; atlikus papildomame susitarime nurodytus darbus bei terasos architektūrinių sprendinių pakeitimus butas yra individualiai pritaikytas pagal pirkėjo norus bei prašymus; iki 2017 m. balandžio 1 d. pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau pirkėjas dėl to nereiškė pretenzijų, o pardavėjui pateikus derinti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, aktyviai dalyvavo derinime, todėl šiuo metu nėra jokių aplinkybių, trukdančių sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį; siekiant operatyviai ir konstruktyviai išspręsti kilusią situaciją, siūlyta ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Nr. MO-S-2017-086 „Dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“ pakvietė ieškovą sudaryti rezervuoto buto pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad visi buto išplanavimo pakeitimai atlikti, o notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderintas. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pakartotiniame pranešime Nr. MO-S-2017-090 „Dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo“ atsakovė nurodė, jog ieškovui atsisakius pasinaudoti atsakovės gera valia ir siūlomais kompromisais, iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. nebuvo sudaryta nei viena pirkimo-pardavimo sutartis; visi ieškovo nurodyti buto išplanavimo pakeitimai – atlikti, ieškovas yra pasirašęs priėmimo-perdavimo aktą apdailos darbų vykdymui ir suderinęs notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, todėl nėra aplinkybių, trukdančių sudaryti gyvenamosios paskirties buto pirkimo-pardavimo sutartį, ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atvykus į notarų biurą. Ieškovas išsiuntęs 2017 m. rugpjūčio 23 d. atsakymą į atsakovės 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. pranešimus, nurodydamas, kad parduodamas butas neatitinka projektinės dokumentacijos, nes apsauginė tvorelė baigiasi ne prieš lango kraštą dešinėje pusėje, o ties turimo įsigyti buto lango viduriu, todėl prašo atlikti projektinės dokumentacijos pakeitimus, kuriais remiantis apsauginė tvorelė būtų perkelta; atlikus šiuo veiksmus, prašo informuoti apie galimas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datas; paaiškėjus, kad apsauginės tvorelės negalima perkelti, prašo pasiūlyti kitus susidariusios situacijos sprendimo būdus. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. pranešime Nr. MO-S-2017-095, atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo pranešimą, atkreipusi dėmesį, kad parduodamas butas – be esminių trūkumų, atitinka sutartyje Nr. 2 nurodytas sąlygas, todėl nėra priežasčių vilkinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; įrengto turėklo preliminari darbų keitimo kaina – 700,00 Eur, iš kurių pirkėjas turėtų padengti 400,00 Eur; notarinės pirkimo-pardavimo projektas ieškovui buvo pateiktas, o į visus jo klausimus bei komentarus – atsakyta, todėl ši sutartis laikytina suderinta. 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. MO-S-2017-102 ieškovas informuotas, kad sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 – negaliojančios, šalims nepasiekus kompromiso; ieškovas nepateikė jokio savo pasiūlymo dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminų. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakyme į atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešimą Nr. MO-S-2017-102 pažymėjo, kad nevengia ir nevilkina pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo – jos šiuo momentu šalys sudaryti negali, nes nėra galutinai suderintos sąlygos, ką patvirtina 2017 m. liepos 7 d. elektroniniu laišku ieškovo siųsti pageidavimai / pastabos dėl pagrindinės notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pataisymų / pakeitimų; ieškovas pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neatsisako ir nori turtą įsigyti; atsižvelgiant į tai, kad įrengimo darbus vykdys atsakovė, prašo į turto pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas įtraukti ginčo tvorelės perkėlimo sąmatą, terasos plotą ir įrengimo sąmatą, o į turto perdavimo-priėmimo apdailos vykdymo aktą – šilumos skaitiklio parodymus. 2017 m. spalio 3 d. elektroniniame laiške, siųstame ieškovu, nurodyta, jog tuo atveju, jeigu ieškovas planuoja įsigyti butą, yra kviečiamas atnaujinti derybas. 2017 m. spalio 11 d. susitikimo metu, kaip galima spręsti iš ieškovo 2017 m. lapkričio 29 d. atsakymo į 2017 m. lapkričio 14 d. pranešimą dėl susitarimo sudarymo turinio, susitarta dėl sumokėtų avansų grąžinimo.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutartį Nr. 2 pripažinęs nutraukta dėl atsakovės kaltės. Butas, atlikus papildomame susitarime nurodytus darbus bei terasos architektūrinių sprendinių pakeitimus, buvo individualiai pritaikytas pagal ieškovo norus bei prašymus, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projektas – suderintas, kviečiant ieškovą ją sudaryti. Nors ieškovas tiek 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakyme į atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešimą Nr. MO-S-2017-102, tiek bylos nagrinėjimo metu teiktuose procesiniuose dokumentuose pakartotinai buvo nurodęs, kad pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties šalys sudaryti negalėjo, nes nebuvo galutinai suderintos sąlygos, ką patvirtina 2017 m. liepos 7 d. elektroniniu laišku ieškovo siųsti pageidavimai / pastabos dėl pagrindinės notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pataisymų / pakeitimų, jo paties teiginius paneigia 2017 m. rugpjūčio 23 d. atsakymas į atsakovės 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. pranešimus (kuriais ieškovas buvo kviečiamas sudaryti rezervuoto buto pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant, kad visi buto išplanavimo pakeitimai atlikti, o notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderintas), kuriame aiškiai nurodyta, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nesudaroma pirkimo-pardavimo sutartis – tai apsauginė tvorelė, kurią, atlikus projektinės dokumentacijos pakeitimus, prašoma perkelti ir informuoti apie galimas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datas. Akivaizdu, jog ieškovas, pats kaip esminę kliūtį pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įvardydamas išimtinai neperkeltą apsauginę tvorelę, nepagrįstai rėmėsi 2017 m. liepos 7 d. elektroniniame laiške išdėstytomis pastabomis, į jas, tikėtina, atsakovei laiku atsakius. Priešingu atveju, jeigu būtų buvusių kitų kliūčių pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ieškovas 2017 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į atsakovės 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. pranešimus, beje, neneigdamas juose minimo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo fakto, būtų jas ir išvardijęs, neprašydamas atlikus veiksmus, susijusius su apsauginės tvorelės perkėlimu, jį informuoti dėl galimų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datų. Ieškovui atsakovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. pranešime Nr. MO-S-2017-095, atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo pranešimą, nurodžiusi, kad preliminari darbų keitimo kaina – 700,00 Eur, iš kurių pirkėjas turėtų padengti 400,00 Eur, tačiau net ir gavęs konkretų pasiūlymą dėl apsauginės tvorelės perkėlimo, jis ir toliau pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą vilkino, nurodydamas vis kitas jos atidėjimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėjo pastangas tam, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta, atsakinėjo į ieškovo pastabas, teikė jam individualiai parengtus pasiūlymus, siekdama išsaugoti sutartį Nr. 2 ir kilusį ginčą išspręsti geranoriškai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti esant atsakovės kaltę dėl sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia.

60. Kadangi nebuvo nustatytos nei būtinosios sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai, suponuojantys jos kaltę dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų, nei pareiga vykdyti piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas būtų suėjęs, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 1 332,71 Eur žalą ir 192,00 Eur palūkanų pagal sutartį Nr. 2 – atmestini (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, CK 6.246–6.248 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

61. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

62. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko sutarties Nr. 2 nesąžiningų sąlygų kontrolės pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus tenkinant iš dalies, sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalį ,,o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“ pripažįstant nesąžininga ir negaliojančia ab initio, atsakovei turint pareigą grąžinti ieškovui jo sumokėtą 14 692,59 Eur avansą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

66. Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies: neturtiniai reikalavimai – 50,00 procentų (dalyje dėl sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalies pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia ab initio), o turtiniai – 49,21 procento, iš viso ieškinį tenkinus 49,61 procento ((50,00 proc. + 49,21 proc.) / 2). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisdama: ieškovui 1 012,04 Eur (2 040,00 Eur x 49,61 proc. / 100) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei – 1 451,13 Eur (2 879,80 Eur x 50,39 proc. / 100). Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalį pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimo daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomas 73,82 Eur (150,00 Eur x 49,61 proc. / 100) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

67. Nagrinėjant bylą pirmą kartą, ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 880,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, tuo tarpu atsakovė – 672,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį.

68. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

69. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, pripažįstant sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalį nesąžininga ir negaliojančia ab initio, laikytina, jog yra patenkinta 50,00 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Kadangi atsakovė ginčijusi pirmosios instancijos teismo tenkintus ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimus, sudarančius 29 854,14 Eur, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo sumažintas ginčijamas ieškovo patenkintų turtinių reikalavimų dydis nuo 29 854,14 Eur iki 14 692,59 Eur, spręstina, jog yra patenkinta 50,79 procento ((15 161,55 Eur x 100) / 29 854,14 Eur) apeliacinio skundo reikalavimų.

70. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovui pagrindus faktiškai turėtas 880,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, neviršijančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, o atsakovei įrodymų, pagrindžiančių kitas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo, atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą, atsiliepimo į kasacinį skundą, 2020 m. birželio 22 d. rašytinių paaiškinimų pateikimą nepateikus, proporcingai patenkintų apeliacinių skundų reikalavimų dalims, iš atsakovės ieškovui priteistina 440,00 Eur ((880,00 Eur x 50,00 proc.) / 100)), o atsakovei iš ieškovo – 341,31 Eur ((672,00 Eur x 50,79 proc.) / 100). Ieškovą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo reikalavimą sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalį pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio, proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomas 75,00 Eur (150,00 Eur x 50,00 proc. / 100) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

71. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-734/2019 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties dėl statomo buto pirkimo-pardavimo Nr. MO-2015-29P 3.1.3 punkto dalį ,,o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“ nesąžininga ir negaliojančia ab initio.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 14 692,59 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus) sumokėto avanso, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 692,59 Eur (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimt devynių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 012,04 Eur (vieną tūkstantį dvylika eurų ir keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, naudai 1 451,13 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir trylika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, valstybės naudai 73,82 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt euro centus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 341,31 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir trisdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, valstybės naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų ir nulio euro centų) žyminį mokestį, jį sumokant į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė