Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-466-610/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
T-466-610/2020
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00273-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-466-610/2020
Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00273-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 81/04-812 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, iki patekimo į Marijampolės pusiaukelės namus skatintas 3 kartus, juose – 4 kartus. Stengiasi būti paslaugus aplinkiniams, padėti kitiems prireikus pagalbos. Šiuo metu palaiko artimus ryšius su draugais, kurie nėra susiję su kriminalinėmis veiklomis. Sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir esamos situacijos vertinimą, darbą laiko svarbiausiu prioritetu. Ateities tikslais įvardina šeimos kūrimą, darbą ir skolų padengimą, ganėtinai motyvuotas siekti pozityvių pokyčių, pataisos namuose dirba, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 55 balai.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kurio prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Nurodo, kad priešingai nei vertino Komisija, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, kad 2017-05-18 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika – 69 balai. Vėliau 2019-04-08 ir 2019-10-28 nuteisto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo iki 60 balų. Šiuo metu V. J. rizika yra išlikusi vidutinė – 55 balai (sumažėjusi tik 5 balais), iš kurių 30 balų yra dinaminiai, t. y. nuteistasis juos gali mažinti. Taigi, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Komisija neįvertino to, kad V. J. bausmę atlieka už įvykdytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis tikslu parduoti ar kitaip platinti. Ši nusikalstama veika neabejotinai turi didelę įtaką kitų nusikaltimų darymui kelia pavojų kitų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, V. J. slapstėsi nuo teismo, buvo pas keletą jo paieška, tik po keleto metų jis buvo surastas ir perduotas Lietuvos Respublikai. Bylą nagrinėjant teisme jis savo kaltės nepripažino. Šis teistumas nėra pirmasis, nuteistas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka trečią kartą, taip pat jam anksčiau buvo taikyti tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas.

Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokuratūros atsiliepimą, kuriame nurodo, kad jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo svarstomas ketvirtą kartą. Visi komisijos nariai vienbalsiai balsavo – už minėtą nutarimą. Ir tai jau ne pirmas kartas kai komisijos nuomonė buvo tokia vieninga. Mano, kad per laiką, praleistą mano tiek pataisos namuose, tiek pusiaukelės namuose, pareigūnai, tiesiogiai bendraujantys su V. J., yra nuodugniai susipažinę su juo kaip nuteistuoju, kaip žmogumi. Neatliktos bausmės santykis su realiai jau atlikta bausmės dalimi yra pakankamas, kad galima būtų teigti jog jis atliko tokią bausmės dalį, kuri realiai yra jį paveikusi ir daugiau įstatymų nepažeidinėsiu. Yra ne kartą skatintas tiek Marijampolės pataisos namuose, tiek ir Marijampolės pusiaukelės namuose. Neturi jokių nuobaudų, dalyvauja elgesio pataisos programose, akcijose. Yra pilnai įvykdęs asmeninį socialinės reabilitacijos planą, turi socialinius ryšius laisvėje, tame tarpe ir gyvenamąją vietą. Vykdo savo finansinius įsipareigojimus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. J. teistas 2016-12-29 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2017-03-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas minėtas Kauno apygardos tesimo nuosprendis ir V. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 metams. Bausmės pradžia – 2016-04-26, bausmės pabaiga – 2022-04-22. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 8 mėnesiai ir 5 dienos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. J. anksčiau teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą, jo atžvilgiu buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šiuo metu V. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad savo automobilyje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 16,549 g narkotinės medžiagos – heroino. Svarbu pažymėti tai, kad V. J. slapstėsi nuo teismo, buvo pas keletą jo paieška, tik po keleto metų jis buvo surastas ir perduotas Lietuvos Respublikai. Bylą nagrinėjant teisme jis savo kaltės nepripažino. Daroma išvada, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Abejonių, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad praeityje yra pasielgęs impulsyviai, neapgalvotai. Dėl nusikaltimų linkęs kaltinti kitus, aplinkybes, susidariusią situaciją ir netinkamą kompaniją. Linkęs pasiduoti kitų įtakai. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, jog jis šiuo metu dar nėra pasirengęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 8 mėnesiai 5 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati V. J. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Kaip minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos gali būti tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl šiuo atveju sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama pažanga ją mažinant. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirminio 2017-05-18 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika – 69 balai. Vėliau 2019-04-08 ir 2019-10-28 nuteisto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo iki 60 balų. 2020-03-26 atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė 55 balus. Taigi, nuo ankstesnių vertinimų V. J. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 5 balais. Teismo vertinimu, toks sumažėjimas negali būti traktuojamas kaip akivaizdi pažanga mažinat nusikalstamo elgesio riziką. Tuo labiau, kad net 30 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali mažinti.

Teismas neabejoja, kad nuteistasis stengiasi būti paslaugus aplinkiniams, padėti kitiems prireikus pagalbos, palaiko artimus ryšius su draugais, kurie nėra susiję su kriminalinėmis veiklomis, sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir esamos situacijos vertinimą, darbą laiko svarbiausiu prioritetu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi ateities planų, yra ganėtinai motyvuotas siekti pozityvių pokyčių, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, neturi jokių nuobaudų. Tačiau teismo nuomone, V. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog V. J. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-812 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius