- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-741-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02568-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- G. A.
- Kategorijos
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 2.2.2.3.2.5Individualiosios įmonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių G. A. individualios įmonės ir G. A. apeliacinį skundą dėl 2024 m. lapkričio 28 d. priimto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos MB „Pusrytis“, atstovaujamos nemokumo administratorės J. Ž., ieškinį atsakovėms G. A. individualiai įmonei, G. A. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija „Pusrytis“ (toliau – ieškovė, MB „Pusrytis“) prašo priteisti iš atsakovės G. A. individualios įmonės (toliau – atsakovė, G. A. IĮ) ir atsakovės G. A. subsidiariai 10 000 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-103-425/2024 MB „Pusrytis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, D. A. pripažintas faktiniu MB „Pusrytis“ vadovu 2021 metais. Atsakovė G. A. yra MB „Pusrytis“ faktinio vadovo D. A. (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. A. IĮ 2021 m. rugsėjo 21 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. GAI MB „Pusrytis“ bendrai 10 000 Eur sumai už konsultavimo paslaugas. MB „Pusrytis“ šią sąskaitą faktūrą apmokėjo 2 bankiniais pavedimais: 2021 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo 7 500 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo dar 2 500 Eur. Rašytinė konsultavimo paslaugų sutartis tarp ieškovės ir atsakovės G. A. IĮ sudaryta nebuvo, nėra ir duomenų apie tai, kad atsakovė faktiškai suteikė konsultavimo paslaugas ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pripažino, kad atsakovė G. A. IĮ konsultavimo paslaugų ieškovei faktiškai nesuteikė (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-798/2024). Todėl be pagrindo iš ieškovės gautus 10 000 Eur atsakovė G. A. IĮ privalo ieškovei grąžinti. Atsakovė G. A. yra įmonės savininkė ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatas yra subsidiariai atsakinga kartu su įmone.
3. Nepateikta jokių duomenų, kad būtent atsakovė parengė ieškovės dokumentus paskolai gauti ir/ar konsultavo ieškovę lengvatinės paskolos gavimo klausimais. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-103-425/2024, kurioje atsakovė G. A. kaip liudytoja davė parodymus, konstatuota, kad ji su ieškovės kreditoriais susitikusi nebuvo ir nebendravo. Atsakovių pateikti el. laiškai tarp ieškovės vadovo L. B. ir G. A. dėl veiklos, prastovos, nepasitikėjimo buhaltere nėra šios bylos dalykas. L. B. bendravimas su G. A. galėjo būti paremtas ir draugiškų artimų ryšių pagrindu, dėl ko G. A. galėjo L. B. pagelbėti duodama patarimų. 2023 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje L. B. paaiškino, kad su D. A. yra labai geri draugai nuo vaikystės, L. B. bendrauja ir su D. A. (duomenys neskelbtini) G. A., kuri yra daug padėjusi. Todėl L. B. bendravimas el. laiškais su G. A. buvo paremtas draugiškais ryšiais, o G. A. atsakymai buvo ne konsultavimo paslaugos, o minimali pagalba, už kurios suteikimą net nebuvo išrašytos sąskaitos (dėl veiklos, prastovos, nepasitikėjimo buhaltere).
4. Sutiko, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-103-425/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-269-798/2024 nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, tačiau laikytinos svarbiomis ir šioje byloje.
Šalies argumentai
5. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, atsakovės G. A. atžvilgiu bylą prašė nutraukti, kitoje dalyje – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp G. A. IĮ ir MB „Pusrytis“ vadovo L. B. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atlygintinų konsultacinių paslaugų teikimo – dėl konsultacijų tarptautinės prekybos apskaitos klausimais; lengvatinės paskolos gavimo klausimais; dokumentų dėl paskolos gavimo rengimas; konsultacijos ir kita pagalba derybose su kreditoriais; konsultacijos įmonės bankroto klausimais; dėl sutarties nutraukimo su Uptown Bazzar. Nurodė, kad didžioji dalis komunikacijos tarp atsakovės ir L. B. vyko telefonu (skambučiais) ir gyvai, tačiau taip pat komunikacija vyko ir el. paštu. Paslaugos buvo teikiamos dar nuo 2019 m. Atsakovė konsultavo L. B. dėl MB „Pusrytis“ veiklos, teikiant atsakymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl prastovų, buhalterinės apskaitos, skatinamosios finansinės priemonės. Atsakovė pildė duomenis dėl paskolos gavimo (teikė verslo planą) online formatu, prisijungusi prie L. B. paskyros per invega.lt internetinę svetainę. L. B., komunikuodamas su UAB „Prodo“ (valdančiu Uptown Bazzar), dėl minėtos sutarties nutraukimo sąlygų, atsakovei persiuntė el. laišką. Iki kol nenustatyta, kad IĮ negali įvykdyti prievolės, G. A. nekyla pareiga ją įvykdyti už individualią įmonę.
6. Atsakovė G. A. neturėjo teisės pasirašinėti ir teikti dokumentus šios bendrovės vardu, todėl visus dokumentus rengdavo ieškovo vardu, po ko L. B. paruoštus dokumentus pasirašydavo ir pateikdavo. Jokių derybų su ieškovės kreditoriais G. A. įmonė nevedė ir jose nedalyvavo, tačiau tai nenurodyta ir sąskaitos detalizacijoje. Konsultavimas bei pagalba derybose gali apimti ne tik dalyvavimą jose, bet ir pasiruošimą, patarimus, kaip vesti konsultacijas ir kt. Būtent tokios paslaugos ir buvo teikiamos šiuo atveju. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl paslaugų fiktyvumo. L. B. pasitikėjo G. A., žinojo jos kvalifikaciją ir patirtį, pastaroji jam yra padėjusi kitais klausimais, dėl ko L. B. ir sudarė susitarimą, kad atsakovė jam teiks konsultacines paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad viena iš atsakovės veiklos sričių, būtent ir yra konsultacinės paslaugos (žr. https://rekvizitai.vz.lt/imone/g_andrikienes_ii/).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės G. A. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovės G. A. 10 000 Eur be teisinio pagrindo gautas lėšas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei likviduojamai mažajai bendrijai „Pusrytis“; priteisė iš atsakovės G. A. individualios įmonės 225 Eur žyminį mokestį bei 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
8. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre MB „Pusrytis“ įregistruota 2018 m. lapkričio 21 d. Nuo jos steigimo dienos iki 2022 m. spalio 20 d. bendrijos vadovu buvo L. B.. Jis taip pat yra ir vienintelis bendrijos narys. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-324-278/2022 ieškovei MB „Pusrytis“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta Jolanta Žukauskienė. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d.
9. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-103-425/2024 MB „Pusrytis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, D. A. pripažintas faktiniu MB „Pusrytis“ vadovu 2021 metais; nustatyta, kad L. B. ir D. A. yra atsakingi asmenys už tyčinį MB „Pusrytis“ bankrotą. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-269-798/2024 Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovė G. A. yra MB „Pusrytis“ 2021 m. faktinio vadovo D. A. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. liepos 22 d. iki šiol ji yra G. A. individualios įmonės savininkė ir vadovė.
10. 2021 m. rugsėjo 21 d. G. A. IĮ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. GAI 2021 m. rugsėjo 21 d. MB „Pusrytis“ bendrai 10 000 Eur sumai už konsultavimo paslaugas. Sąskaitoje nurodytos šios paslaugos: konsultavimas tarptautinės prekybos apskaitos klausimais 2 000 Eur; konsultavimas lengvatinės paskolos gavimo klausimais 1 000 Eur; dokumentų ruošimas paskolai gauti 1 500 Eur; konsultavimas ir pagalba derybose su kreditoriais 2 000 Eur; konsultavimas įmonės bankroto ir restruktūrizavimo klausimais 1 500 Eur; pagalba sprendžiant sutarties nutraukimo klausimus su Uptown Bazzar 2 000 Eur. MB „Pusrytis“ šią sąskaitą faktūrą apmokėjo bankiniais pavedimais: 2021 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo 7 500 Eur, 2021 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo 2 500 Eur, viso 10 000 Eur. Rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo tarp MB „Pusrytis“ ir G. A. IĮ sudaryta nebuvo.
11. Teismo vertinimu, atsakovių pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina MB „Pusrytis“ vadovo L. B. bendravimą su G. A. su bendrija susijusiais klausimais nuo 2019 m., G. A. patarimus L. B., tačiau šie duomenys nėra susiję su MB „Pusrytis“ 2021 m. rugsėjo 21 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. GAI išvardintomis paslaugomis. Nei konsultacija dokumentų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimo klausimu, nei konsultacija dėl prastovos skelbimo karantino laikotarpiu į 2021 m. rugsėjo 21 d. išrašytą sąskaitą neįtrauktos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2021 m. kovo 15 d. MB „Pusrytis“ vadovo sprendimas pasinaudoti skatinamąja finansine priemone ir jį lydintys dokumentai yra susiję su G. A. IĮ, kadangi ji niekur nėra minima ir nėra kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių jų parengimą ar konsultacijas lengvatinės paskolos gavimo klausimais. Tai, kad L. B. persiuntė G. A. atsakymą UAB „Prodo“ atstovams, nepagrindžia išrašytoje sąskaitoje nurodytų paslaugų – „konsultavimas ir pagalba derybose su kreditoriais“, „pagalba sprendžiant sutarties nutraukimo klausimus su Uptown Bazzar“ realaus suteikimo.
12. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartyje konstatavo, kad G. A. neva suteiktos verslo konsultacijos formaliam MB „Pusrytis“ vadovui L. B. vertintinos kaip nerealios ir deklaratyvios, siekiant formaliais motyvais pateisinti 10 000 Eur pinigų paėmimą iš MB „Pusrytis“. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad G. A. įmonė paruošė ir pateikė dokumentus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl paskolos suteikimo MB „Pusrytis“. Teismas taip pat pasisakė, kad tariamų konsultavimo paslaugų pirkimas iš G. A. įmonės realiai buvo įtakoti ir įvykdyti D. A. iniciatyva, siekiant formaliais motyvais pateisinti 10 000 Eur pinigų paėmimą iš MB „Pusrytis“, per D. A. artimą asmenį – (duomenys neskelbtini) G. A. (teismo nutarties 40, 44 punktai).
13. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-269-798/2024) teismas, vertindamas liudytoja apklaustos G. A. paaiškinimus, pasisakė, kad ji pateikė iš esmės vienodus, abstrakčius atsakymus, neišvardino, nedetalizavo atskirų suteiktų paslaugų bei nepateikė duomenų, kokius ir kada dokumentus parengė, kokia buvo atitinkamo dokumento (rašto, standartinės formos užpildymo ir kt.) paruošimo kaina ir pan. Apeliantas neįrodė aplinkybių, jog G. A. IĮ 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo suteikusi suinteresuotam asmeniui L. B. ir mažajai bendrijai 10 000 Eur vertės žodinių konsultacinių paslaugų likviduojamai dėl bankroto MB „Pusrytis“ bei buvo parengusi atitinkamų dokumentų projektus (teismo nutarties 44-46, 54 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
14. Įsiteisėjusiose Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje konstatuoti MB „Pusrytis“ valdymo ir veiklos ypatumai 2021 metais turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). G. A. IĮ 2021 m. rugsėjo 21 d. bendrijai išrašytoje sąskaitoje nurodytų 10 000 Eur vertės žodinių konsultacijų ir paslaugų tariamo suteikimo aplinkybės, L. B., D. A., G. A. paaiškinimai ir teismų išvados taip pat turi įrodomąją reikšmę ir šioje byloje.
15. Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugsėjo 21 d. sąskaita yra vienintelė atsakovės G. A. IĮ už paslaugas MB „Pusrytis“ išrašyta PVM sąskaita faktūra. Kodėl neatlygintinos iki 2021 m. komunikacijos tarp MB „Pusrytis“ valdymo organų ir G. A. ir buvo pereita prie atlygintinų paslaugų teikimo, kokios atsakovių nurodomo žodinio susitarimo esminės sąlygos – paslaugų apimtis, taikomi įkainiai, – duomenų byloje nėra. Atsakovių paaiškinimai dėl susitarimo tarp L. B. ir G. A. IĮ sudarymo prieštarauja įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuotoms aplinkybėms, L. B. 2021 m. jokių esminių sprendimų dėl bendrijos veiklos nepriiminėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovių naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo motyvai:
16.1. Teismas nepasisakė nei dėl ieškovės galimybių įgyvendinti savo galimai pažeistas teises kitais teisių gynimo būdais, nei dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės G. A. veiksmų ir ieškovės turto sumažėjimo ir kt.
16.2. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu atsakovė konsultavo ieškovės vadovą el. laiškuose nurodytomis temomis, kurios susijusios ir su įrašais ginčo sąskaitoje faktūroje. Teismas nenurodė, kas sąlygoja, kad atsakovės teiktos konsultacijos ieškovei buvo neapmokamos. Jeigu, teismo vertinimu, nebuvo teikiamos atlygintinos konsultavimo paslaugos, sprendime būtina nurodyti ir motyvuoti, kokie tuomet teisiniai santykiai, remiantis byloje esančių įrodymų pagrindu, tarp šalių buvo susiklostę ir ar šių santykių pagrindu atliktas mokėjimas yra pagrįstas.
16.3. Vien tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis, niekaip nesąlygoja, jog paslaugos nebuvo realiai suteiktos. Vien tai, kad vidiniuose juridinio asmens dokumentuose, priimamuose sprendimuose vienokiais ar kitokiais klausimais neminimas paslaugų teikėjas ar tai, kad jis nepasirašinėjo bei netvirtino vidinių bendrijos dokumentų, nesudaro jokio pagrindo teigti, neva paslaugos nebuvo suteiktos.
16.4. Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutartys kitoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neturi prejudicinės galios šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo jų turinio, kaip ir kiek tokios aplinkybės turi reikšmės nagrinėjamai bylai, neįvertino, jog nagrinėjamoje ir jau išnagrinėtoje (išnagrinėtose) byloje (bylose) dalyvauja ne tie patys asmenys.
16.5. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu sutapatino du skirtingus civilinių teisinių santykių subjektus, t. y. atsakoves. Tai pat teismas nepagrįstai pripažino kitose bylose nustatytų aplinkybių prejudicinę galią šioje byloje.
2. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl fakto ar atsakovės – G. A. individuali įmonė ir G. A. – be pagrindo gavo iš ieškovės 10 000 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. GAI, kurioje nurodyta, kad apmokama už nurodytas konsultavimo paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime (8–11 p.) nustatytų faktinių aplinkybių, todėl šioje nutartyje jos iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad rašytinė sutartis dėl konsultavimo paslaugų teikimo sudaryta nebuvo.
6. Nors apeliantės teigia, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės galimybių įgyvendinti savo galimai pažeistas teises kitais teisių gynimo būdais, tačiau nenurodė, kokie kiti teisių gynimo būdai yra galimi nagrinėjamoje situacijoje. Dėl to, bylą nagrinėjant apeliacinio skundo ribose, šis argumentas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
7. Teismui nustačius, kad atsakovės be pagrindo gavo 10 000 Eur iš ieškovės, dėl tokių atsakovių veiksmų buvo pažeistos ieškovės turtinės teisės (ieškovė dėl atsakovių veiksmų neteko 10 000 Eur), dėl to minėtos lėšos turi būti grąžintos ieškovei (CK 6.237 str., 6.2442 str.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kokiu pagrindu atsiranda atsakovės G. A. subsidiari atsakomybė (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis), taip pat nurodė aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015). Apeliantės nenurodė jokių argumentų dėl tokių teismo motyvų nepagrįstumo. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantės, byloje nustatyta ir teismas pasisakė dėl priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės turto sumažėjimo.
8. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje 2023 m. gruodžio 19 d. gauti L. B. paaiškinimai (kad su D. A. yra labai geri draugai nuo vaikystės, L. B. bendrauja ir su D. A. (duomenys neskelbtini) G. A., kuri yra daug padėjusi) patvirtina, jog L. B. bendravimas el. laiškais su G. A. buvo paremtas draugiškais ryšiais, o G. A. atsakymai nebuvo atsakovės teikiamos ieškovei konsultavimo paslaugos. Pažymėtina, kad šie kitoje byloje gauti L. B. paaiškinimai neprieštarauja kitiems nagrinėjamoje byloje suriktiems įrodymams. Nors apeliantės pagrįstai teigia, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą minėtoje civilinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai neturi atsakovėms prejudicinės reikšmės, nes jos minėtoje byloje nedalyvavo (G. A. tik buvo apklausta liudytoja) –– tačiau šis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas kaip oficialus rašytinis įrodymas, kuris patvirtina, jog atsakovės epizodiškai nuo 2019 m. gera valia teikta pagalba ieškovei nebuvo grindžiama sutartimi, dėl jos apmokėjimo šalys nebuvo susitarę ir ji negali būti vertinama kaip konsultavimo paslaugos. Dėl to pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, dėl kurių buvo atliktas ginčo mokėjimas jame nurodytu pagrindu. Taigi, šioje byloje buvo įvertintos faktinės aplinkybės dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių tiek, kiek tai susiję su atliktu mokėjimu pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą faktūrą.
9. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, siekiant nustatyti, ar realiai atsakovė suteikė ieškovei konsultavimo paslaugas, už kurias buvo sumokėta. Priešingai nei teigia apeliantės, teismas nesirėmė vien faktu, kad rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo nebuvo pasirašyta.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino rašytinius įrodymus, patvirtinančius MB „Pusrytis“ vadovo L. B. bendravimą su G. A. su bendrija susijusiais klausimais. Taip pat teismas vertino, kad nei konsultacija dokumentų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimo klausimu, nei konsultacija dėl prastovos skelbimo karantino laikotarpiu į 2021 m. rugsėjo 21 d. išrašytą sąskaitą neįtrauktos. Teismas vertino, kad tai, jog L. B. persiuntė G. A. atsakymą UAB „Prodo“ atstovams, nepagrindžia išrašytoje sąskaitoje nurodytų paslaugų – „konsultavimas ir pagalba derybose su kreditoriais“, „pagalba sprendžiant sutarties nutraukimo klausimus su Uptown Bazzar“ realaus suteikimo.
11. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-103-425/2024 (dėl tyčinio bankroto) konstatuota, kad realus MB „Pusrytis“ nemokumas atsirado jau 2020 metų pabaigoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė teikė pagalbą ieškovei tam tikrais klausimais ir 2019 m., tačiau šios pagalbos jos teikimo metu šalys nevertino kaip konsultavimo paslaugų, už ją nebuvo apmokama nei 2019 m., nei 2020 m. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad pagrįstas poreikis gauti konsultavimo paslaugas ieškovei atsirado 2021 m., kad buvo protinga ir būtina susitarti su atsakovės G. A. (faktinio įmonės vadovo (duomenys neskelbtini)) individualia įmone dėl mokamų tokių paslaugų tiekimo tuo metu, kai įmonė jau buvo susidūrusi su nemokumo problemomis.
12. Minėtoje byloje Nr. eB2-103-425/2024 nustatyta, kad D. A. buvo įmonės faktiniu vadovu, kuriuo pasitikėjo ir kurio priimtus verslo sprendimus vykdė formalus vadovas L. B.. Tačiau D. A. paaiškino, kad sąskaitos dėl konsultavimo paslaugų nematė. Liudytoja G. A. pateikė abstrakčius atsakymus, neišvardino, nedetalizavo atskirų suteiktų paslaugų bei nepateikė duomenų, kokius ir kada dokumentus parengė, kokia buvo atitinkamo dokumento (rašto, standartinės formos užpildymo ir kt.) paruošimo kaina ir pan. Liudytoja teigė, kad teikė konsultavimo paslaugas apskaitos klausimais, tačiau atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė kita buhalterines paslaugas teikianti įmonė.
13. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien faktas (kaip nurodė apeliantės), kad vidiniuose juridinio asmens dokumentuose, priimamuose sprendimuose neminimas paslaugų teikėjas ar tai, kad jis nepasirašinėjo bei netvirtino vidinių bendrijos dokumentų, – sudarė pagrindą išvadai, jog paslaugos nebuvo suteiktos, nebuvo būtinos ir dėl jų teikimo nebuvo susitarta.
14. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.