- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2-929-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00312-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. I. R. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė), 67 500 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškovė ieškinyje, dublike ir teismo posėdžio metu nurodo, kad turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų. Ieškovės nuomone, Vilniaus apygardos teismo teisėja L. B. padarė neteisėtus veiksmus, priimdama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022, o Lietuvos apeliacinio teismo teisėja R. G., – priimdama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022. Pažymi, kad ieškovė siekia apginti nuosavybės teises į paveldėtą po močiutės S. M. mirties jos privatizuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1992 m. vykdant šio žemės sklypo privatizaciją, valstybės valdžios pareigūnai įvykdė nusikaltimą – apgavo 81 metų S. M., t. y. pareikalavo, kad ji sumokėtų mokesčius už žemės sklypo privatizavimą, žemės sklypo privatizavimo dokumentų rengimą ir įforminimą, žemės pirkimo kainą, tačiau iš tikrųjų neturėjo valios perleisti jai perkamą žemės sklypą ir nesutvarkė privatizavimo dokumentų. S. M., kaip paaiškėjo po jos mirties, neteko ir pinigų, ir žemės. Ieškovė žinojo, kad močiutė pinigus už žemę sumokėjo, todėl kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, po to ir į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau teismai tyčia neapgynė jos teisių, priimdami akivaizdžiai neteisėtus teismo sprendimus. Ieškovė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir išaiškintas nusikaltimas dėl S. M. žemės sklypo privatizavimo. Kauno apygardos prokuroras jos pateiktą prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą paliko nenagrinėtą. Ieškovė nurodo, kad būtent dėl to, jog yra padaryti nusikalstami veiksmai, o Kauno apygardos prokuroras paliko jos prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nenagrinėtą, ji ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos atliko neteisėtus veiksmus, nes, laikydamos ieškovės ieškinį nepaduotu, atėmė iš jos konstitucinę teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Ieškovė nurodo, kad dėl teisėjų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą paskaičiavo pagal žemės sklypo rinkos vertę. Tuo tarpu neturtinės turtinės žalos dydį ieškovė įvertina 100 000 Eur. Nurodo, kad praėjus 13 metų po jos močiutės mirties, vis dar nėra įvykdytas teisingumas, t. y. nepripažįstamas akivaizdus faktas, kad S. M., nupirkusi žemės sklypą, tapo to žemės sklypo savininke.
II. Atsakovės argumentai
3. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojo pateikti papildomus rašytinius įrodymus, taip pat nurodė, kad ieškinio pagrindas nėra konkretus, faktinės bylos aplinkybės nėra išdėstytos nuosekliai ir aiškiai (suprantamai), nepateikti įrodymai, pagrindžiantys žalos dydį, nesumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, tačiau kitų teismo nustatytų trūkumų nepašalino. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį bei nustatęs, kad jis yra analogiško turinio kaip ir pradinis ieškinys, 2022 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžino jį ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas nutartį, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės aktų nuostatas. Atsakovė pažymi, kad minėti procesiniai sprendimai neužkirto ieškovei, pašalinus teismų nurodytus trūkumus, teisės teikti ieškinį pakartotinai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų svarstyti, kad Vilniaus apygardos teismas ir (ar) Lietuvos apeliacinis teismas atliko neteisėtus ir kaltus veiksmus, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Atsakovė pažymi ir tai, kad ieškovė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, siekia, kad teismas kitaip įvertintų jos motyvus bei padarytų kitokias, jai palankias išvadas, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Tačiau tokie ieškovės teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl kitoje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, negali būti ieškinio pagrindu šioje civilinėje byloje. Ieškovės teiginiai apie turtinę žalą, kuri siejama su žemės sklypo kaina, apskritai nėra susiję su teismo procesiniai sprendimais, kuriais neva ieškovei buvo padaryta žala. Be to, prievolei atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos sąlygos, – valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju nėra pagrindo priteisti ieškovei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatytos būtina deliktinės atsakomybės sąlyga – neteisėti ir kalti teismų veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Ieškovė, kaip minėta sprendimo 1 ir 2 punktuose, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 67 500 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtine žalą. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja L. B. atliko neteisėtus veiksmus, priimdama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022, o Lietuvos apeliacinio teismo teisėja R. G., – priimdama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022. Ieškovė teigia, kad dėl nurodytų teisėjų neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė, prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą, neįrodė būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėtų ir kaltų teismo ir teisėjų veiksmų.
6. Teismas šioje byloje nustatė, jog ieškinyje ieškovė nurodė daug faktinių aplinkybių, susijusių su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Generalinės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros ir kitų institucijų veiksmais, priimtais sprendimais, sprendžiant klausimą dėl S. M. galimai priklausiusio žemės sklypo privatizavimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su jos močiutei S. M. galimai priklausiusi žemės sklypu, nėra nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas ir (ar) dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
7. Ieškovė, kaip minėta sprendimo 5 punkte, patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kildina iš Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. B. veiksmų, priimant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022, taip pat iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos R. G. veiksmų, priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022. Taigi, ieškovė neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, siejo išimtinai su teisėjų procesiniu elgesiu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-1441-430/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022. Teismo vertinimu, būtent šių veiksmų teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas.
8. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės teisinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų, ieškovei įrodinėjant, kad jai turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, nagrinėjant civilines bylas (o šiuo atveju – sprendžiant ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą).
9. Civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, negali pažeisti civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir dalyvaujančių byloje asmenų teisių, turi objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius, išspręsti kilusį ginčą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šioje normoje įtvirtintas specialusis deliktas, pagal kurį atsakomybė kyla būtent už žalą, sukeltą civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo ar teismo veiksmais. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir tai, kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
12. Kaip ne kartą šiame sprendime minėta, ieškovė teigia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja L. B. atliko neteisėtus veiksmus, priimdama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo teisėja R. G. atliko neteisėtus veiksmus, priimdama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022. Ieškovė nurodo, kad teisėjų neteisėtais veiksmais, nepriėmus jos 2021 m. gruodžio 31 d. pateikto ieškinio, iš jos buvo atimta teisė kreiptis į teismą dėl jai padarytos labai didelė žalos atlyginimo.
13. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovė 2022 m. sausio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teisme ieškovės ieškinys buvo užregistruotas, jam suteiktas civilinės bylos Nr. e2-1441-430/2022. Byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai L. B.. Vilniaus apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje 2022 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti prokuroro veiksmai, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, pagrįsti prašomos priteisti žalos dydžius, pateikti ieškinyje minimus dokumentus ir įrodymus, pagrindžiančius žemės sklypo nuosavybę ir vertę. Be to, ieškovė buvo įpareigota sumokėti 1 323 Eur žyminį mokestį. Teismas išaiškino ieškovei, kad pašalinus nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo dieną, o priešingu atveju, – ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, 2022 m. sausio 10 d. pateikė patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, pateikė VĮ Registrų centro išrašą, prašymą Generalinei prokuratūrai bei paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kitų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino. Pažymėjo ir tai, kad nepateikti ir įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, atkreipė dėmesį, kad jis yra analogiško turinio kaip ir pradinis ieškinys. Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas (teisėja R. G.), apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą tiek pradinį, tiek ir patikslintą ieškinį, sutiko su Vilniaus apygardos teismu, kaip pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės pateikto ieškinio pagrindas buvo neaiškus ir nesuprantamas, kad faktinės aplinkybės išdėstytos nenuosekliai, nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė prokuroro veiksmų neteisėtumas ir kaip tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo privatizavimu, pagrindė ieškinyje keliamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad konkretaus ir aiškaus faktinio ieškinio pagrindo nesuformulavimas ne tik apsunkina teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, bet ir apriboja priešingos šalies galimybę tinkamai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą).
15. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdami ieškovės pateikto ieškinio, o vėliau ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, priėmė akivaizdžiai neteisėtus procesinius sprendimus. Teismo vertinimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2-1441-430/2022, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022, yra aiški, motyvuota, priimtos vadovaujantis CPK galiojančiomis teisės normomis.
16. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022 ieškovei išaiškino, kad, pašalinus trūkumus, kurie buvo pagrindas procesinį dokumentą grąžinti, ji turės teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu, atitinkančiu CPK reikalavimus. Taigi, šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovės nurodytas argumentas, kad jai buvo atimta teisė kreiptis į teismą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
18. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus ir siekia, kad teismas kitaip vertintų jos motyvus bei padarytų kitokias, jai palankias išvadas, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Ieškovės nesutikimas su teismo procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis savaime nėra ir negali būti pagrindas pripažinti neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmus, priimant konkrečius procesinius sprendimus. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turėjo pareigą nurodyti ir pagrįsti, kad išnagrinėtose bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jos reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą, tačiau to nepadarė.
19. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022 ir (ar) Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-190-516/2022, buvo priimtos ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) teisės normas, svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arbai aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi argumentai, gali būti vertinami kaip pačios ieškovės neteisingo civilinių teisinių santykių, teisės aktų, teismų procesinių sprendimų interpretavimo rezultatas, bet ne teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilines bylas pasekmė.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, sprendžia, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti: teismo ir teisėjų neteisėtų veiksmų, o teismas savo iniciatyva (ex officio) nenustatė teismų ir teisėjų kaltės (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis, CK 6.248 straipsnis). Byloje nekonstatavus teismų ir teisėjų neteisėtų veiksmų ir nesant minėtų asmenų kaltės įrodymų, nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
21. Teismas, apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, konstatuoja, kad nenustačius neteisėtų teismo veiksmų, kaip vienos iš būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat teismų ir teisėjų kaltės, taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.