Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1840-656/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1840-656/2022 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Teismo nutartyje nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1840-656/2022 pateiktas R. M. ieškinys, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Ieškinio reikalavimai grindžiami, be kita ko, neteisėtais Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. B. veiksmais.

Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

3. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartyje nurodytų ir iš Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1840-656/2022 ieškovė R. M. ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kildina iš Vilniaus apygardos teismo teisėjos veiksmų.

4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

5. Kadangi ieškovės R. M. ieškinio reikalavimai grindžiami Vilniaus apygardos teismo (teisėjos) neteisėtais procesiniais veiksmais, tokios aplinkybės atitinka minėtas CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias Vilniaus apygardos teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1840-656/2022, todėl ši byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. e2-1840-656/2022 iš Vilniaus apygardos teismo perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-1840-656/2022 iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėti Kauno apygardos teismui.