- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2-190-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00002-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublika
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. e2-1441-430/2022 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 67 500 Eur turtinės ir 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės R. M. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio nėra galimybės identifikuoti faktinio ieškinio pagrindo, nėra nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, ieškovė konkrečiai nenurodė, kaip pasireiškė prokuroro veiksmų neteisėtumas, neaišku kaip ieškinyje aptariamos aplinkybes, susijusios su žemės sklypo privatizavimu, pagrindžia ieškinyje keliamus reikalavimus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje taip pat konstatuota, jog ieškinio aplinkybės dėl prašomos žalos dydžio nėra aiškiai išdėstytos, nepateikta įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, nepateiktas Generalinei prokuratūrai teiktas prašymas, paveldėjimo teisės liudijimas, žemės sklypo nuosavybės dokumentai, kurie aptariami ieškinyje. Be to, ieškovė buvo įpareigota sumokėti 1 323 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. sausio 10 d. pateikė patikslintą ieškinį. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas Registrų centro išrašas, prašymas Generalinei prokuratūrai ir paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau didžioji dalis kitų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje konstatuotų ieškinio trūkumų nebuvo pašalinti. Teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, atkreipė dėmesį, kad jis yra analogiškas kaip ir pradinis ieškinys. Be to, nepateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė nustatytu terminu (iki 2022 m. sausio 13 d.) nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė R. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė pašalino visus ieškinio trūkumus ir kartu su patikslintu ieškiniu pateikė reikalautus dokumentus. Teismas konkrečiai nenurodė, kokie trūkumai nebuvo pašalinti.
7.2. Ieškinyje nurodė, kad ieškinys pateiktas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl žyminio mokesčio mokėti nereikia (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ir įstatymas, ir teismų praktika įrodo, kad tokiose bylose žyminis mokestis nemokamas.
7.3. Ieškinyje aiškiai (suprantamai) išdėstytos faktinės aplinkybės, t. y. aiškiai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas yra tas, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V. padarė neteisėtus veiksmus, nes pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnį, 168 straipsnį. Prokuroras, pažeisdamas įstatymą, atsisakė nagrinėti iš Generalinės prokuratūros jam persiųstą ieškovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prokuroras nepriėmė motyvuoto nutarimo, kodėl atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Veikdamas neteisėtai, atsiuntė 2021 m. gruodžio 28 d. raštą, kuriame nurodė, kad prašymas atlikti ikiteisminį tyrimą paliekamas nenagrinėtu, pripažinus jį kartotiniu. Įstatymas reikalauja, kad dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą būtų priimtas motyvuotas nutarimas. Prokuroras padarė neteisėtus veiksmus, nepriėmęs tokio nutarimo.
7.4. Prašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 nustatyto fakto, kad neturėdami valios perleisti S. M. privatizuojamą žemės sklypą, valstybės valdžios pareigūnai pareikalavo už S. M. privatizuojamą 0,225 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sumokėti 3 119 rublių už perkamą žemę, 300 rublių už žemės privatizavimą, ir dar kartą 300 rublių už žemės privatizavimo dokumentų tvarkymą ir įforminimą. Kadangi prokuroras neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl nurodytų nusikalstamų veiksmų, ieškovei atsirado žala, kurią pagal įstatymą valstybė privalo atlyginti. Žalos dydį nurodė pagal dabartines žemės kainas, kurios yra visiems žinomos, nes jos viešai skelbiamos spaudoje ir internete. Neturtinės žalos dydį nurodė minimalų. Teismui turėtų būti suprantami ieškovės pergyvenimai, kai Kauno rajono teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš ieškovės buvo atimta teisė paveldėti visą S. M. turtą – gyvenamąjį namą ir kt. pastatus bei žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekia žalos atlyginimo dėl, jos teigimu, neteisėtų Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų, šiam atsisakius nagrinėti ieškovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pripažinus tokį prašymą kartotiniu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas pateikti papildomus rašytinius įrodymus, taip pat nurodęs, kad ieškinio pagrindas nėra konkretus, faktinės bylos aplinkybės nėra išdėstytos nuosekliai ir aiškiai (suprantamai), nepateikti įrodymai, pagrindžiantys žalos dydį, nesumokėtas 1 323 Eur žyminis mokestis.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismo reikalautus papildomus rašytinius įrodymus, tačiau, nepaisant to, iš esmės nepašalino visų kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų.
13. Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą tiek pradinį, tiek ir patikslintą ieškinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad R. M. pateikto ieškinio pagrindas nėra aiškus ir suprantamas, faktinės aplinkybės išdėstytos nenuosekliai, nenurodoma, kaip konkrečiai pasireiškė prokuroro veiksmų neteisėtumas ir kaip tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo privatizavimu, pagrindžia ieškinyje keliamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkretaus ir aiškaus faktinio ieškinio pagrindo nesuformulavimas ne tik apsunkina teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, bet ir apriboja priešingos šalies galimybę tinkamai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą).
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamą nutartį priėmusiu pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nustatyto trūkumo, t. y. tinkamai ir aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo.
16. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas.
17. Pažymėtina, kad reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką, atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir kt.
18. Nustatyta, kad ieškovė, pateikusi ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žyminio mokesčio nesumokėjo, per Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nustatytą terminą šio trūkumo taip pat nepašalino. Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir atskirajame skunde nurodė, kad ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
19. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vienas tokių atvejų, kuriuo remiasi ieškovė, įtvirtintas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nustatančiame, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
20. Kaip minėta, ieškovė R. M. pateikė ieškinį, reikalaudama iš Lietuvos valstybės priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą dėl, ieškovės teigimu, neteisėtų Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų, šiam atsisakius nagrinėti jos prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pripažinus tokį prašymą kartotiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sritį. Priešingai nei teigia apeliantė, jos nurodomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nenustato atvejo, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtų atleidžiami ieškovai bylose dėl žalos, atsiradusios dėl prokuroro atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, atlyginimo.
21. Taigi konstatavus, kad nėra CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, atleidžiančių ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei nustačius, kad ieškovė neištaisė pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto trūkumo, t. y. per teismo nustatytą terminą nesumokėjo 1 323 Eur žyminio mokesčio, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį (patikslintą ieškinį) laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės R. M. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.