Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-944/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
1-68-944/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03535-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Marius Venckus
Baudžiamoji byla Nr. 1-68-944/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03535-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,kaltinamajai V. D., kaltinamosios gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta tuo pačiu adresu, ištekėjusi, verčiasi individualia veikla, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D.

, turėdama tikslą apgaule, savo naudai, įgyti didelės vertės svetimą turtą, dirbdama administratore, savo darbo vietoje, UAB „Atostogų parkas“ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-11, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tuo tikslu, ji: 111 (šimto vienuolikos) klientų apgyvendinimo lapuose, pakeisdama arba nurodydama mokėjimo už paslaugos būdą – dovanų kuponą, bei prie apgyvendinimo lapų pridėdavo: arba nepanaudotus kitų asmenų įsigytus UAB „Atostogų parkas“ dovanų kuponus, kuriuose baigdavosi juose nurodytas galiojimo laikas, bet šiuose dovanų kuponuose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis (galiojimo datą, norimas pinigų sumas); arba panaudotus dovanų kuponus, kuriuos panaudodavo dar kartą, juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis (galiojimo datą, norimas pinigų sumas), o grynus pinigus, klientų sumokėtus už paslaugas, pasisavindama, ir tokiu būdu pasisavino viso 15003,96 eurų vertės UAB „Atostogų parkas“ priklausantį turtą; 40 (keturiasdešimties) klientų apgyvendinimo lapuose, pakeisdama arba nurodydama mokėjimo už paslaugas būdą – pavedimą, bei prie apgyvendinimo lapų pridėdavo: arba svetimus išankstinio apmokėjimo už paslaugas kvitus, arba jau įmuštus ir panaudotus kitų klientų piniginius kvitus (jų kopijas), arba iš dviejų skirtingų kvitų sudarytą vieną kvitą, o grynus pinigus, klientų sumokėtus už paslaugas, pasisavindama, ir tokiu būdu pasisavino iš viso 4143,2 eurų vertės UAB „Atostogų parkas“ priklausantį turtą. Tokiu būdu V. D. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – iš viso 19147,60 eurus, priklausančius UAB „Atostogų parkas“.

Kaltinamoji V. D. kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad pasisavino ne sau priklausantį turtą, tiksliai kokią lėšų sumą pasisavino nurodyti negali, nevedė apskaitos ir atliekami veiksmai buvo nemalonūs. Paaiškino, kad pasisavino lėšas, keisdama mokėjimo būdus, t. y. pasinaudojo esančia spraga išspręsti savo finansinius sunkumus. Nurodė, kad UAB „Atostogų parkas“ pradėjo dirbti 2016 m. gruodžio 16 d. Viešbutis buvo naujas ir skyriai nebuvo susiformavę, todėl V. D. pradžioje dirbo rezervaciniame skyriuje, kuriame reikėjo atsiliepti telefonu, teikti konsultacijas ir pan. Buvo kuriamų daug darbo vietų, nes viešbutis pradėjo populiarėti, buvo žmonių antplūdžiai, atsirado pamainos vadovės ir V. D. buvo suteikta darbo vieta viešbučio registratūroje. Paaiškino, kad buvo dvi pamainos: rytinė nuo 7 val. ryto iki 19 val. ir nuo 12 val. iki 00 val. nakties. Registratūroje pareigos buvo standartinės: priimti žmones, apgyvendinti, spręsti problemas. Darbo laikas paskirstytas kas pusę mėnesio, vienos dirba rytinę pamainą, kitos vakarinę, vėliau keisdavosi. Pirmas kartas, kai pasisavino pinigus buvo gal 2018 m., t. y. dirbo vakarinėje pamainoje, buvo daug žmonių, žmonės nekantrauja, nieko nelaukia, nepaskaito ką pasirašo ir praranda budrumą, registratūroje užpildo formą, vienas moka kortele, kitas grynais. V. D. korteles pasidėdavo sutvarkyti vakare. Tą vakarą, kai tvarkė krūvą apmokėjimų pastebėjo, kad vienoje kasoje buvo 99 eurais per daug, skaičiavo keletą kartų, niekur netrūko, todėl su didžiule baime pasisavino tuos pinigus. Kitą dieną buvo nusprendusi pasakyti, ar grąžinti, bet niekas nepasiskundė, kad trūksta, laikė tuos pinigus darbe po kasa savaitę ar dvi. Niekas nepasigedo, todėl šiuos pinigus pasisavino. Paaiškino, kai atvažiuoja žmogus, užpildo anketą, jam yra pasakoma mokėtina suma, asmuo duoda grynais, o kvito nelaukia. V. D. dėdavo tuos kvitus, o vakare, pasiimdavo kuponą (jie laisvai prieinami), užrašydavo sumą ir tą kambarį uždarydavo kuponu. Kuponas būdavo kaip panaudotas, o grynus pinigus pasiimdavo sau. Prieiga prie kuponų buvo automatinė ir visiems darbuotojams prieinama. Kompiuteryje yra programa, išbrauki ir parašai kiek liko pinigėlių. Tai buvo lengva padaryti. Kitas būdas, kai Vaida pasisavindavo lėšas, t. y. per avansinius „Booking.com“ mokėjimus, t. y. asmuo užsisako kambarį, įmoka už kitą nakvynę grynais ir ji duoda kvitą, kuris buvo nuskaičiuotas kaip avansinis mokėjimas, o vakare sutvarko ir pasiima kuponą trūkstamai sumai. Nurodė, kad tokius veiksmus atlikinėjo apie dvejus metus, jokių pirkinių neįsigijo, viską išleido. Su nurodyta pasisavinta suma sutinka. Paaiškino, kad vadovas išeinant iš darbo nuskaičiavo apie 1500 eurų sumą, t. y. atostoginius ir atlyginimą. Šios lėšos nebuvo išmokėtos, tai kaip dalies skolos nurašymas. Su UAB „Atostogų parkas“ vadovų vedė derybas dėl žalos atlyginimo dalimis. Paaiškino, kad šiuo metu galėtų mokėti 500 Eur per mėnesį, tačiau vadovas pareikalavo po 1000 Eur, todėl nepavyko susitarti. V. D. paaiškino, kad taip pasielgė, nes jos šeimai per ketverius metus reikėjo pakeisti dvi nuomojamas vietas, o į kiekvieną namą sudėjo dideles išlaidas, vaikai augo, poreikiai didėjo, vyrui su darbais nebesisekė. Galiausiai jos šeima apsigyveno jos vyro tėvo būste, tačiau reikėjo jį reikėjo remontuoti, reikėjo pirkinių. Esant tokiai situacijai V. D. pasitaikė galimybė gauti papildomus lėšas, t. y. pasisavinti, norėjo vaikams normalesnio gyvenimo. V. D. su civiliniu ieškiniu sutiko, paaiškino, kad nori dirbti ir grąžinti šią pinigų sumą. Pažymėjo, kad yra dviejų mažamečių vaikų motina, kuri šiuo metu dėl pandemijos užsiima jų ugdymu, todėl yra ribotos galimybės dirbti ir grąžinti UAB „Atostogų parkas“ reikalaujamas sumas. Paaiškina, kad galėtų mokėti dalimis. Savo poelgį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, apie tai nuolat galvoja, jaučia gėdą, įskaudino daugelį žmonių, prarado daug draugų, bijo to momento, kai vaikai sužinos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. D. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas (įgaliotas asmuo) R. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „Atostogų parkas“ direktorius. V. D. UAB „Atostogų parkas“ administratore įsidarbino maždaug prieš tris metus – šiuo metu tikslios datos nepamena, nurodyti negali, tačiau vėliau galės pateikti jos įdarbinimo dokumentus. Kiek pamena, iki to laiko, kol V. D. neįkliuvo sukčiaujanti ir apvaginėjanti UAB „Atostogų parkas“, jis jai, kaip darbuotojai, jokių pretenzijų neturėjo. 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje UAB „Atostogų parkas“ vyr. administratorė R. M., atlikdama viešbučio sąskaitų registro patikrą, pastebėjo pažeidimus, kurie buvo susiję su atvykusių į viešbutį svečių atsiskaitymo tvarka: buvo neteisingai panaudoti dovanų kuponai, neteisingai panaudojamos nuo kortelių nuskaitomos lėšos, pinigai, mokami svečių, nebūdavo įskaitomi į kasos aparatą ir t. t. Taip pat buvo nustatyta, kad visus šiuos pažeidimus padarė UAB „Atostogų parkas“ viešbučio administratore dirbusi V. D.. Pabendravus su V. D., pastaroji prisipažino, tokiu būdu ėmusi pinigus. Pasiaiškindama, pastaroji nurodė, kad pinigus tikrai buvo lengva paimti, todėl ji tuo ir pasinaudojo. V. D. taip pat paaiškino, kad ji turi du mažamečius vaikus ir kadangi jai pavykdavo iš darbo parnešti daugiau pinigų, tai jos vyras galėjo būti namuose ir prižiūrėti jų mažamečius vaikus. Kaip administratorė, V. D. turėdavo priimti į viešbutį atvykusį klientą ir pateikti jam užpildyti svečio kortelę. Jei svečias moka kortele, nuo kortelės nuskaičiuojamos lėšos, jei klientas moka grynais arba UAB „Atostogų parkas“ dovanų kuponais – turi užpildyti sąskaitą faktūrą. Kai klientas atsiskaito už paslaugas (jas apsimoka), tada klientui paduodamas kambario raktas. Kai svečias išeina į kambarį, administratorės pareiga yra sutvarkyti visus kliento apgyvendinimo dokumentus: kortelę, apmokėjimo būdą, tvarkingai juos sudėti (susegti), duomenis suvesti į viešbučio apgyvendinimo sistemą (sistemoje yra matomas apmokėjimo būdas). Viešbučio sistemoje yra identifikuojama, kas, kokius duomenis įveda. V. D. visada dirbdavo pamainoje su A., su kuria būdavo toje pačioje patalpoje. R. M. būdavo pamainos vyresnioji (ji sėdėdavo kitoje patalpoje), tačiau ji retkarčiais keisdavosi su kitu asmeniu – I. D.. Taip pat gali pasakyti, kad patalpoje, kurioje sėdėdavo A. ir V. D., spintoje būdavo laikomi dovanų kuponai (panaudoti ir nauji). Pradėjus aiškintis V. D. apgaulės ir sukčiavimo būdus, jie išaiškino, kad būdavo sukčiaujama tokiu būdu: jei pateiktą (išrašytą) sąskaitą klientas apmokėdavo grynais, V. D. pridėdavo suklastotą (jau anksčiau jos pačios panaudotą) dovanų kuponą, kurio kopiją pridėdavo prie kliento apgyvendinimo dokumentų (kur V. D. dėdavo tokius suklastotus dovanų kuponų originalus, pastaroji nepaaiškino), o kliento sumokėtus pinigus V. D. pasisavindavo. Taip pat vienas iš apgaulės būdų buvo toks, kad klientas apgyvendinimą apmoka kortele, čekį, atspausdintą kasos aparato, V. D. pasiimdavo sau, ir kaip apmokėjimo būdą pridėdavo suklastotą kuponą (kuponai galėdavo būti neišnaudoti, dalis panaudota arba jos pačios uždaryti, bet kiekvienu atveju V. D. kuponus suklastodavo, keisdama kuponų datas, nurodytas sumas), kurio kopiją pridėdavo prie kliento apgyvendinimo dokumentų (kur V. D. dėdavo tokius suklastotus dovanų kuponų originalus, pastaroji nepaaiškino). Taip pat, jei kuponas būdavo iš dalies panaudotas, t. y. ne visa kupone nurodyta suma, kupono originalas būdavo grąžinimas klientui, todėl nekildavo ir klausimų, kur yra kuponų originalas. Tuo atveju, V. D. laukdavo kito kliento, kuris mokėtų tokią pat sumą, kuri buvo sumokėta kortele, grynais, kaip apmokėjimo būdą pridėdavo turimą čekį, o pinigus, kuriuos sumokėdavo klientas, V. D. pasisavindavo. D. V. Daukantienė stengdavosi, kad čekį galėtų pateikti prie tą pačią dieną ar dviejų trijų dienų laikotarpiu sutvarkytų klientų apgyvendinimo dokumentus. UAB „Atostogų parkas“ yra 4 apgyvendinimo tipai ir 4 pastovios, standartinės sumos. V. D., turėdama čekį, pvz. 69,50 eurų sumai, jį panaudoja prie kito kliento apgyvendinimo medžiagos: klientui reikalinga sumokėti 59 eurus. Tokiu atveju V. D. klientui priskirdama čekį 69,50 eurų sumai, viešbučio sistemoje minėtam klientui priskiria 59 eurus, o čekio likutį – 10,50 eurų išnaudoja prie kito kliento, klientas moka kuponu ir dar papildomai moka už perkamas baseino paslaugas 10,50 eurų grynais (V. D. grynus pinigus pasisavina). Todėl išskirsčius anksčiau nurodytą čekį viešbučio apmokėjimo sistemoje viskas buvo tvarkinga. Svečias, pildydamas apgyvendinimo kortelę, kortelėje turėdavo nurodyti apmokėjimo būdą, jį pažymėdamas. V. D., klastodama apmokėjimo būdus, tuo pačiu klastodavo ir svečio apgyvendinimo korteles, klastodavo ir apmokėjimo būdą, nurodytą kortelėje – tai pripažino pati V. D.. Galima būdavo pasiaiškinti, kad klientas, pildydamas kortelę, suklydo. Trečias variantas – klientai, kurie rezervuoja kambarius iš anksto per „Booking.com“ sistemą. Rezervacijos metu į „Booking.com“ sistemą yra pateikiami visi kliento rekvizitai, tarp jų visi banko duomenys, ir UAB „Atostogų parkas“, patvirtindamas kliento rezervaciją, nuo kliento sąskaitos nusirašo pusę sumos, reikalingos sumokėti už paslaugas. Tokiu atveju rezervacija yra kliento patvirtinama. Nuskaičiavus sumą, yra atspausdinamas avansinis čekis, kuris pridedamas prie kliento apgyvendinimo medžiagos. V. D. minėtus čekius pasisavindavo (tai būdavo ne jos priimti klientai) ir tuos čekius panaudodavo prie savo priimamų apgyvendinti klientų, kurie už apgyvendinimą mokėdavo grynais. Pvz. didesnės sumos čekį, viešbučio sistemoje ji sugebėdavo išskaidyti klientams, kurie už paslaugas apmokėdavo grynais pinigais (grynus pinigus V. D. pasisavindavo). Ketvirtas būdas, tai atvykus klientui, kuris būdavo rezervavęs kambarį per „Booking.com“ sistemą ir nuo jo sąskaitos būdavo nurašyti pinigai pvz. 150 eurų. V. D. minėtą čekį pasisavindavo iš savo kolegės klientų apgyvendinimo dokumentų, jį pridėdavo prie savo kliento, atvykusio tą pačią dieną, kai nuo aukščiau nurodyto kliento sąskaitos būdavo nuskaičiuojama suma ir jau jos kliento mokamus 150 eurų V. D. pasisavindavo. Buvo nustatyta, kad V. D. čekius ir klastodavo, kirpdavo, klijuodavo, iš dviejų čekių padarydavo vieną čekį ir jo kopiją prijungdavo prie kliento apgyvendinimo medžiagos. Būdavo ir taip, kad V. D., mušdama į kasą apmokėjimą, nurodydavo, kad apmokėjimas yra avansinis, o ne galutinis (jei čekis avansinis, jį galima panaudoti ir kitą dieną, mėnesio laikotarpiu, kuo V. D. ir naudodavosi). Taip pat gali paaiškinti, kad UAB „Atostogų parkas“ parduoda dovanų kuponus arba klientai daro rezervacijas viešbučius (už rezervacijas nuskaičiuojamos atitinkamos sumos). Klientai ne visais atvejais išnaudoja įsigytus kupinus, kaip ir klientai ne visada atvyksta, todėl pinigai gauti už įgytus kuponus ir viešbučio rezervaciją mokestinių metų pabaigoje pripažįstami pajamomis, sumokami mokesčiai, todėl visada būna pinigų perteklius ir todėl V. D. vykdomi sukčiavimai ir pinigų pasisavinimai tiek laiko ir nebūdavo pastebėti. Kiekvienu atveju yra galimybė nustatyti, kokiu būdu ir kokią sumą V. D. pasisavino, tačiau visas šis procesas užims pakankamai daug laiko. Taip pat gali pasakyti, kad inventorizacija buvo atlikta jų nuožiūra. (1 t. b. l. 88-92). Papildomai liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad, peržiūrėjus 2019-12-20 inventorizacijos akto dokumentus buvo nustatyta, kad pinigai, kurie buvo pasisavinti V. D. būdavo tie atvejai, kai klientai už suteiktas paslaugas mokėdavo grynais pinigais. Inventorizacijos akte ties grafa mokėjimo būdas yra nurodyti skirtingi mokėjimo būdai, t. y. būdai, kuriuos V. D. suklastojo priimdama apgyvendinimui svečius ir pildydama dokumentus, tokiu būdu V. D. greičiausiai norėjo suklaidinti viešbučio vadovę, kuri tikrindavo dokumentus ir buhalteriją, kadangi, kaip jau sakė, visi klientai, kurių pinigus pasisavindavo V. D., už paslaugas ir apgyvendinimą mokėdavo grynais pinigais. Dalis pinigų buvo pasisavinta, naudojant kuponus – vienu atveju esami panaudoti, ar nepanaudoti, tik išrašyti kuponai būdavo ištaisomi, t. y. padidinama kupono suma, galiojimo laikas, būdavo padaroma kupono kopija ir prisegama prie apmokėjimus pateisinančių dokumentų, kitu atveju – tuščius, dar neįgytus kuponus V. D. viešbučio sistemoje aktyvuodavo (aktyvuotose kuponuose nurodydavo kupono galiojimo datą, norimą kupono sumą ir t. t.), nes prie šios sistemos ji turėjo prieigą, kadangi aptarnaujant klientą, esant būtinybei privalėjo kuponą uždaryti (aktyvuoti kupono, t. y. kuponą parduoti, V. D. teisės neturėjo). Kita dalis pinigų V. D. būdavo pasisavinta prie apmokėjimus pateisinančių dokumentų prisegant ne to asmens apmokėtus kasos čekius (čekiai būdavo paimami nuo kitų gyventojų pamokėjimo dokumentų, kurie būdavo tvarkomi kitų darbuotojų). 2019-12-11 UAB „Atostogų parkas“, jam, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėjo 1249,44 eurus, t. y. V. D. atlyginimas už lapkričio mėnesį, dalis už gruodžio mėnesį ir nepanaudoti atostoginiai. Jis V. D. nurodė, kad šita suma bus atimta iš tos sumos, kurią ji yra skolinga UAB „Atostogų parkas“. V. D. su juo sutiko, dokumentus dėl išmokėtos sumos, pasirašė. Prieš reiškiant civilinį ieškinį, minėta suma bus atimta iš UAB „Atostogų parkas“ padarytos žalos. Šiuo metu, UAB „Atostogų parkas“ šiam momentui atsisakė senosios apskaitos programos, kurią tvarkė, prižiūrėjo UAB „Audito gairės“, kadangi programa buvo neefektyvi. Nuo 2020-03-01 UAB „Atostogų parkas“ yra įdiegta nauja apskaitos programa ir norint išsamiai pateikti visus 2019-12- 30 inventorizacijos akte nurodytų gyventojų apmokėjimo ir apgyvendinimo dokumentus, reikalinga išsami 2 metų auditorių analizė, kurios kaina, mano duomenimis 6000 eurų. Viešbučio darbuotojas šių dokumentų per trumpą laiko tarpą suieškoti ir pateikti neturi galimybės, kadangi patikrinimui ir dokumentų išrinkimui viešbučio dokumentų sistemoje reikalinga peržiūrėti ne mažiau kaip 30000 dokumentų, kas užima iš ties daug laiko ir 2019-12-30 inventorizacijos akte nurodytų dokumentų paieškai šiai dienai užtruktų ne mažiau kaip metus laiko. V. D. 2019-12-30 inventorizacijos akte nurodytą sumą pripažįsta pasisavinusi todėl, mano, kad nėra reikalinga atlikti papildomos inventorizacijos, kadangi suma – 6000 eurų būtų pridėta prie V. D. skolos. (1 t. b. l. 93–96).

Liudytoja R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „Atostogų parkas“ vyr. administratore. Minėtoje bendrovėje ji pradėjo dirbti nuo 2017-02-01. Jai atėjus dirbti į UAB „Atostogų parkas“, V. D. jau ten dirbo. V. D. su visais būdavo draugiška, jokių konfliktų su V. D. ji nėra turėjusi. Vienoje pamainoje anksčiau dirbdavo trys administratorės, kurios keisdavosi, todėl jai kartais tekdavo dirbti su V. D. vienoje pamainoje. Maždaug prieš metus (tikslaus laiko nepamena, nurodyti negali), ji buvo pakelta pareigose, todėl dažniausiai dirbdavo savo kabinete, o ne registratūroje. Ji, kaip vyr. administratorė, kiekvieną dieną atlikdavo viešbučio sąskaitų registro patikrą: tikrindavo ar teisingai panaudoti dovanų kuponai, ar teisingai išrašytos sąskaitos, ar teisingai uždaryti kambariai. Jų viešbutyje, kad lengviau darbuotojams būtų patikrinti parduotas paslaugas, dovanų kuponai buvo sudėti į vieną failą. Mano, kad V. D. galėjo praleisti informaciją apie tai, kad yra sukurtas naujas langelis, į kurį sukelti visi dovanų kuponai – panaudoti, nepanaudoti, iš dalies panaudoti. Anksčiau minėti dovanų kuponai buvo išdėlioti į keletą langelių ir buvo pakankamai nepatogu. Mano, kad V. D. apie naujai sukurtą langelį galėjo negirdėti ar paprasčiausiai neatkreipti dėmesio. 2019-12-05 ji, kaip ir kiekvieną dieną, atliko viešbučio sąskaitų registro patikrinimą ir jai užkliuvo, kad neteisingai uždarytas kambarys, t. y. tikrinant sąskaitas aptiko, kad kambarys yra uždarytas su dovanų kuponu. Patikrinus naujame langelyje esantį minėtą dovanų kuponą, pamatė, kad nurodyta 80 eurų suma, o sąskaitoje, kurioje uždarytas kambarys nurodyta 100 eurų suma. Kadangi jai neatitiko sumos, ji pasikėlė svečio kortelę, kurioje buvo prisegta svečio kupono kopija, kurioje, kaip pagal kupono numerį buvo nustatyta, buvo pakeistas kupono galiojimo laikas ir pakeista suma, t. y. paties kupono galiojimo laikas. Tada ji pradėjo atidžiau tikrinti kitus gyventojų apgyvendinimo dokumentus ir aptiko kitų neatitikimų, tokių kaip mokėjimo būdas. Tikrino pasirinktinai pamainos, kurioje nedirbo V. D. dokumentus, tačiau minėtos pamainos dokumentai buvo tvarkingi. Daugiausiai jai užkliuvo konkrečiai V. D. tvarkyti dokumentai, todėl juos nusprendė patikrinti atidžiau ir jau tada aptiko, kad V. D., klastodama mokėjimo būdus, panaudotus dovanų kuponus sukčiavo ir pasisavino UAB „Atostogų parkas“ priklausančias pinigines lėšas. Vienas iš sukčiavimo būdų buvo: gyventojas užsisako kambarį per „Booking.com” sistemą už 150 eurų. Nuo šio gyventojo sąskaitos yra nuskaičiuojami 150 eurų, atspausdinamas čekis (atspausdinami du čekiai: vienas segasi prie svečio kortelės, kitas, į kasą. Norint kad kasoje matytųsi avansinis mokėjimas kortele, į kasą sumą turi suvesti rankiniu būdu), kuris prisegamas prie būsimo gyventojo kortelės. Tą pačią dieną, kai atspausdintas aukščiau nurodytas čekis, atvyksta kitas žmogus, kuris už savo apgyvendinimą sumoka 150 eurų grynais. Pinigai nėra įmušami į kasą, yra padaroma aukščiau nurodyto prisegto čekio kopija, kuri prisegama jau ir prie šio žmogaus apgyvendinimo dokumentų. Gyventojo sumokėti pinigai yra pasiimami. Aiškinantis sukčiavimo atvejus, buvo skambinama ir kai kuriems klientams ir klausiama apie tai, kokiu būdu jie susimokėjo ir aukščiau nurodytame variante gyventojas nurodė, kad mokėjo grynais pinigais, o ne kortele. Antrasis būdas – gyventojas užsisako kambarį per „Booking.com” sistemą už 150 eurų. Nuo šio gyventojo sąskaitos yra nuskaičiuojami 150 eurų, atspausdinamas čekis, tačiau jis nėra įmušamas į kasos aparatą, kaip avansas. Prie svečio kortelės nuimamas čekis nuo kitos darbuotojos nuskaičiuoto avanso (tik avansinis čekis) ir prisegamas prie šio gyventojo apgyvendinimo dokumentų. Čekiai turi būti tos pačios dienos. Prieš tai nuskaičiuotą avansinį mokėjimas (kuris nėra įmuštas į kasą) yra panaudojamas trims skirtingiems atvykusiems gyventojams, kurie pažymėjo, kad atliko mokėjimą grynais. Gyventojų sumokėti pinigai yra pasiimami. Trečiasis būdas – atvykęs gyventojas, kuris savo apgyvendinimą sumokėjo grynais pinigais. Tikrinant šito asmens apgyvendinimo dokumentus nustatyta, kad prie dokumentų prisegtas dovanų kuponas, kuriame nurodyta suma neatitinka sumos, už kurią kuponas buvo parduotas (tiksli kupono suma buvo nustatyta atkūrus senesnę kuponų registro versiją – matyti, kad kuponas jau buvo panaudotas). Taigi šiuo atveju buvo panaudotas jau panaudotas kuponas, pakoreguojant kupone nurodytą sumą. (2019-12-07-08 svečio apgyvendinimo dokumentai). Buvo ir atvejų, kai buvo pakeista kupono galiojimo data ir kupone nurodyta suma. Gyventojas įsigyja dovanų kuponą 250 eurų vertės internetu. Kupono originalas lieka pas juos ir kol gyventojas atvyks pas juos ir kuponą panaudos. Atvyksta kitas gyventojas, kuris sumoka už apgyvendinimą 278 eurus grynais. Tokiu atveju yra panaudojamas aukščiau nurodytas dovanų kuponas – padaroma kupono kopija, kurioje pakeičiama kupono suma į 300 eurų. Kopija pridedama prie gyventojo svečio kortelės Dovanų kupono originalas lieka pas juos. Ketvirtasis būdas – gyventojas už savo viešnagę sumoka banko kortele 69,50 eurų. Čekis, kuris atspausdinamas sumokėjus banko kortele yra pasiimamas ir atidedamas ateičiai. Gautas čekis rankiniu būdu turi būti įmušamas į kasą kaip mokėjimas kortele už paslaugas. Šiuo atveju čekis į sistemą nebuvo įmuštas ir šio svečio kambarys buvo uždarytas kaip apmokėjimas kuponu (kuponas jau buvo pasibaigęs – buvo koreguota dovanų kupono data ir dovanų kupone pakeista suma). Šio svečio apmokėjimas kortele buvo išskaidytas į atskirus kambarius skirtingiems gyventojams – ant vieno gyventojo svečio kortelės matyti, kad buvo pažymėtas apmokėjimas už paslaugas grynais – 59 eurai, o likutį – 10,50 eurų panaudojo kito gyventojo papildomų paslaugų apmokėjimui prisegdama kvitą 18,50 eurų. Tikėtina, kad buvo atliktas mokėjimas grynais ir panaudotas likutis iš ankstesnio apmokėjimo kortele – 10,50 eurų. Taip pat gali pasakyti, kad aukščiau išvardinti variantai, kitais grynųjų pinigų pasisavinimo atvejais gali būti ir visai kitokie pvz. vieno žmogaus apmokėjimas korteles išskirstytas kitiems (pvz.5-6) skirtingiems žmonėms. O žmogaus, kuris už anksčiau nurodytą apgyvendinimą sumokėjo kortele, apgyvendinimas „uždengiamas“ dovanų kuponu (pasibaigusio galiojimo arba dar neišnaudotu). Taip pat gali paaiškinti, kad tušti dovanų kuponai yra padėti kabinete, nuo kurio raktą turi atsakingi darbuotojai. V. D. rakto nuo kabineto neturėjo. Tačiau jai buvo galimybė pasidaryti bet kurio dovanų kupono kopiją, kuris tik būdavo pateiktas jos darbo dieną. Taip pat V. D. turėjo galimybę sistemoje pasižiūrėti kokie kuponai (kuponų numeriai, sumos), yra nepanaudoti arba panaudoti ir į padarytą kupono kopiją įrašyti pageidaujamą kupono numerį ar kupono sumą. 2019-12-30 inventorizacijos aktą surašė UAB „Atostogų parkas“ finansininkai, kuriems ji pateikė savo aptiktus V. D. sukčiavimo būdus. Buvo tikrinami V. D. vardu pildyti svečių apgyvendinimo dokumentai laikotarpyje nuo 2018-01-11 iki 2019-12-07. Patikrinimo laikotarpis buvo nustatytas pagal pačios V. D. pasisakymą, nuo kada ji aukščiau nurodytais būdais ėmė pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Patikrinimo laikotarpyje buvo nustatytas 19147,16 eurų trūkumas. Baigiantis metams lėšų trūkumo niekada nebūdavo, kadangi visada būdavo piniginių lėšų perteklius dėl neišnaudotų dovanų kuponų, todėl niekada dėl lėšų trūkumo ir nėra kilę įtarimų. Mano, jei nebūtų pastebėjusi V. D. klaidos, tai greičiausiai jos apgaulė nebūtų išaiškėjusi. Liudytoja R. M. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie anksčiau duoti: parodymų gali paaiškinti, kad apibendrinant informaciją, kuri nurodyta 2019-12-30 inventorizacijos akte Nr. 19/12/30, ji gali nurodyti, kad pinigus UAB „Atostogų parkas“ administratore dirbusi V. D. iš esmės pasisavino dviem būdais – klastodama kuponus (iš registratūros, kai jai nebūdavo darbuotojų, pasiimdavo pardavimui paruoštą ir į sistemą įvestą kuponą, kur galėdavo nuodyti galiojimo laiką (kuponai paprastai galioja pusę metų, yra galimybė juos pratęsti neilgiau kaip 2-3 savaites), įsigijimo datą, pageidaujamą kupono sumą, taip pat viešbučio kompiuterinėje sistemoje keisdavo jau įvestus nepanaudotus kuponus su pasibaigusiu galiojimo laiku, t. y. pratęsdavo galiojimo laiką, įrašydavo pageidaujamą sumą), prie gyventojų dokumentų pridėdama svetimus čekius (nuo gyventojų sąskaitų, kurie iš anksto, internetu užsisakydavo paslaugas, kiekvieną darbo dieną būdavo nuskaičiuojamas avansinis mokėjimas – pusė sumos už užsakomas paslaugas, tokiu būdu administratorė, šiuo atveju V. D., peržiūrėdama kiekvienos dienos atspausdintus kvitus, juos pritaikydavo svečiams kurie už paslaugas mokėdavo grynais – V. D. pinigus pasisavindavo, o prie gyventojo apgyvendinimo dokumentų pridėdavo kvitą ar kvitus ir suma atitikdavo, arba žmogus mokėdavo kortele, kvitas būdavo pasiliekamas ateičiai, o žmogaus apmokėjimas būdavo uždengiamas kuponu). Visus aukščiau nurodytus atvejus ji yra detaliai paaiškinusi savo pirmoje apklausoje Pagal aukščiau nurodytą inventorizacijos aktą, didžiąją dalį pinigų V. D. pasisavino klastodama dovanų kuponus – klastodama dovanų kuponus V. D. pasisavino 111 žmonių pinigus – 15003,96 eurus, prie gyventojų apgyvendinimo dokumentų pridedama svetimus kvitus V. D. pasisavino 40 žmonių pinigus – iš viso 4143,2 eurus. Bendrai V. D. pasisavino UAB „Atostogų parkas“ priklausančių pinigų – 19147,16 eurų. (1 t., b. l. 107–110).

Liudytoja A. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „Atostogų parkas“, adresu (duomenys neskelbtini), ji dirba apie 2 metus. Minėtoje bendrovėje ji dirba viešbučio administratore. Kai ji įsidarbino, V. D. jau dirbo. Kiek žino, V. D. dirbo daugiau nei 3 metai. V. D. taip pat dirbo viešbučio administratore. Su V. D. ji dirba vienoje pamainoje, toje pamainoje ji dirba apie 2 metus. Kartais pamainos yra sukeičiamos, jei žmonės tuo metu atostogauja, grįžta iš atostogų ir pan. Viešbučio registratūroje jos atlieka kambarių rezervaciją (elektroniniu paštu, telefonu), priima gyventojus ir juos registruoja, priima apmokėjimą už paslaugas. Tam viešbučio „PROTEL“ sistemoje suveda visus duomenis – gyventojų duomenis, mokėjimo būdą ir kt. Mokėjimo būdas gali būti nurodomas ir kaip dovanų kuponas – tam reikalinga nurodyti kupono numerį, pagal kurį matyti, kokia sumai išrašytas kuponas, ar nėra pasibaigęs kupono galiojimo laikas. Taip pat gali paaiškinti, kad jei už paslaugas yra mokama UAB „Atostogų parkas“ kuponu ir jei suma, nurodyta kupone, viršija sumą, kurią reikia sumokėti, klientui yra išrašomas naujas kuponas, ant kurio nurodoma likusi, kliento neišnaudota suma, tas pats kupono numeris ir tas pats kupono galiojimo laikas. Tokiu atveju yra padaroma pilno, kliento pateikto kupono kopija, taip pat išrašyto ir klientui pateikto likusios sumos kupono kopija (ant minėto kupono pasirašo administratorius, priėmęs klientą). Jei kuponas išnaudojamas pilnai, tai „PROTEL“ sistemoje kuponas yra matomas, kaip išnaudotas (kuponas išbraukiamas vidinėje viešbučio sistemoje) – atsitiktinai patikslinus minėtą kuponą vidinėje sistemoje iškart matyti, kad kuponas yra panaudotas ir pasibaigęs. Visi pasibaigę kuponai – ir originalūs kuponai ir daliniai, jų išrašomi kartoniniai, jau panaudoti ir pasibaigę grąžinami atgal į baseino registratūrą (minėti kuponai yra laikomi kabinete, kuris yra prie baseino registratūros). Prie jų (viešbučio registratūros) daliniai (likučių) kuponai nėra laikomi ir esant būtinybei išrašyti dalinį kupiną klientui, reikalinga kreiptis į baseino registratūrą. Nuėjus į minėtą registratūrą ir paprašius kupono likučiui išrašyti, kuponas yra duodamas. Kabinetas, kuriame laikomi jau pasibaigę kuponai, darbo metu, yra pastoviai laikomas atrakintas, jame ne visada būna kabineto darbuotojai, todėl mano, kad yra galimybė paimti iš minėto kabineto ir kokį pasibaigusį ir išnaudotą kuponą. Kai ji ir V. D. dirba registratūroje, jos klientų dokumentus, kuriuos tvarko, laiko prie savęs, registratūroje ir kita darbuotoja (pvz. V. D.) prie minėtų dokumentų gali laisvai prieiti ir jai nepastebint ar jai nežinant, kadangi būna, kad V. D., kur tai jai išėjus, viena lieka darbo vietoje ir pan. Kopijavimo aparatas yra registratūroje, todėl esant reikalui, pasidaryti kokio tai norimo dokumento kopiją tikrai nėra sudėtinga. Dirbant su V. D., ji tikrai nieko įtartino nepastebėjo, tikrai jai niekas įtarimo nesukėlė. Apie tai, kad V. D., keisdama apmokėjimo būdus, kvitus, sukčiaudama pasisavino UAB „Atostogų parkas“ priklausančias pinigines lėšas, ji sužinojo 2019 m. gruodžio mėnesį iš bendrovės direktoriaus, tą pačią dieną, kai V. D. buvo atleista iš darbo. Tikslios V. D. sukčiavimo sistemos jai niekas nepaaiškino, todėl ji apie tai nieko pasakyti negali. Kaip jau sakė, apie tai anksčiau ji tikrai nieko nežinojo, V. D. apie tai jai nieko nebuvo pasakojusi. Registratūroje visada būna pakankamai daug darbo, skamba telefonai, todėl tikrai nėra kada stebėti kolegų, kadangi, kaip jau sakė, kiekvienas dirba su savo klientais ir kiekvienas atlieka savo darbą. (1 t. b. l. 125–128).

Liudytoja I. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra UAB „Atostogų parkas“ viešbučio vadovė. Jos pagrindinė veikla yra koordinuoti registratūros darbą, prižiūrėti darbą su sistemomis, suvesti informaciją į sistemą, informuoti darbuotojus, sąskaitų registravimas perdavimas buhalterijai, viešbučio tvarkos priežiūra, darbas su kitų skyrių vadovais ir kt. V. D. dirbo UAB „Atostogų parkas“ registratūroje maždaug nuo 2016 metų pabaigos. Tuo metu į UAB „Atostogų parkas“ įsidarbino ir ji. Pradėjus darbą, ji dirbo viešbučio registratūroje, V. D. tuo metu dirbo kabinete, atsiliepinėjo į telefono skambučius. Kiek žino, tuo momentu V. D. prie apgyvendinimo dokumentų prieiti negalėjo. Maždaug po metų (tikslaus laiko nepamena), nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio, ji pradėjo dirbti vyr. administratore, o V. D. perėjo dirbti į registratūrą. Kiek gali pasakyti, pagal darbo sutartį į registratūrą dirbti V. D. perėjo 2017-07-31 (tai matyti iš jos darbo dokumentų, darbo sutarties pakeitimo). Apie V. D. gali pasakyti tik tiek, su ja pastoviai būdavo problemų, ji pastoviai darydavo daug klaidų, dirbdavo neatidžiai, turėdavo aiškintis, buvo labai netvarkinga ir t. t. 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, vyr. administratorė susisiekė su ja ir pasakė, kad tikrinant viešbučio apgyvendinimo dokumentus, šiai kilo įtarimas dėl kupono, kuris galimai gali būti suklastotas. Pradėjus aiškintis minėtą situaciją, išaiškėjo dar kokie tai neatitikimai, buvo susisiekta su žmonėmis ir išaiškėjo, kad pastarieji išvis neturėjo jokio kupono ir kad jie vykdė apmokėjimą už viešbučio paslaugas grynais. Tada, ėmė atidžiau tikrinti apgyvendinimo dokumentus ir aptiko, kad dažniausiai prie apgyvendinimo dokumentų figūruoja būtent V. D. pavardė. Tada buvo bendrauta su V. D. (ji asmeniškai tame pokalbyje nedalyvavo) ir pastaroji pripažino, kad klastodama kvitus, mokėjimo būdus, pasisavindavo UAB „Atostogų parkas“ pinigus. Kiek žino, susipažinus su dokumentais išaiškėjo, kad V. D. suklastodavo panaudotą ar nepanaudotą (besibaigiantį) kuponą, kurį nukopijuodavo ir savo ranka įrašydavo kitą sumą. Minėtą kuponą pateikdavo kaip apmokėjimo būdą, nors žmogus atvykęs susimokėdavo grynais pinigais. Grynus pinigus V. D. pasisavindavo. Būdavo, kad gautas avansinis mokėjimas, dar neatvykęs žmogus, kuris atliko mokėjimą, V. D. sumokėtą avansu sumą išskirstydavo žmonėms, kurie sumokėdavo grynais pinigais (čekis būdavo paimamas nuo kito darbuotojo pildytų apmokėjimo dokumentų). Grynus pinigus V. D. pasisavindavo. V. D. darydavo įrašus dėl kuponų kompiuterinėje sistemoje, t. y. ten pakeisdavo kupono galiojimo laiką, kupone nurodytą sumą ir kupono panaudojimo laiką. Pačioje sistemoje nesimato, kas padarė minėtus įrašus, tačiau pasikėlus apgyvendinimo dokumentus galima matyti, kas darė kupone įrašus, per kieno darbo laiką įrašai buvo daryti ir kas pildė žmogaus apgyvendinimo dokumentus ir viešbučio apgyvendinimo sistemoje jį priėmė. Prie V. D. apgyvendinimo dokumentų būdavo prisegami kuponai arba kuponų likučiais. Dėl kuponų likučių išrašymo, V. D. iš vandens registratūros pasiimdavo kortelę dovanų kupono likučiui išrašyti ir ten savo ranka įrašydavo ir norimą kupono numerį (kaip jau minėjo, besibaigiantys galioti kuponai, pasibaigę kuponai yra suvesti į bendrą UAB „Atostogų parkas“ sistemą ir juos gali matyti visi darbuotojai). (1 t. b. l. 131–134).

Liudytojas G. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo žmona jau 10 metų. Jis, kartu su V. D. ir dviem jų mažamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su V. D. pirmus kelerius metus gyveno pakankamai gerai, tačiau vėliau žmona ėmė keistis į blogą pusę, gerti, lankydavosi pas gydytojus, jai buvo išrašyti stiprūs raminamieji vaistai, būdama namuose blogai jautėsi, norėjo pradėti dirbti, pakeisti aplinką. 2018 metais (tikslios datos nepamenu, nurodyti negali) V. D. įsidarbino į UAB „Atostogų parkas“ (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, pirmus metus darbu ji labai džiaugėsi, džiaugėsi galimybe išeiti, susirado pažįstamų. 2019 metų viduryje (tikslios datos nepamenu, nurodyti negali), žmona jam pasakė, kad yra sutaupiusi pinigėlių, kad dabar kartu su šeima galės išvykti į kelionę. Tuo metu jis ėmė galvoti, kaip ji, gaudama nedidelę algą, galėjo sutaupyti tokią pinigų sumą. V. D. sakė, kad ji užsidirba papildomai ir versdama iš užsienio kalbos, taip pat minėjo, kad dalis atlyginimo jai buvo mokama vokeliuose. Apie tai, kad V. D., dirbama administratore, pasisavindavo UAB „Atostogų parkas“ pinigus, jis sužinojo tik 2019 metų pabaigoje, tą dieną, kai V. D. buvo atleista. Jis mano, kad pinigus ji iš UAB „Atostogų parkas“ pasisavindavo todėl, kad jautėsi mažai prisidedanti prie šeimos išlaikymo, matydama, kad jis uždirba daugiau, kad turi daug užsakymų. Pati V. D. išsamiai savo elgesio, jo motyvų paaiškinti negalėjo. Taip pat jis yra ne kartą bendravęs su UAB „Atostogų parkas“ direktoriumi R. J. ir mano, kad dalyvaujant žmonai V. D., jie pasieks susitarimą dėl žalos, padarytos UAB „Atostogų parkas“ atlyginimo. (1 t. b. l. 137–140).

Liudytojas D. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „Audito gairės“ finansininkas. UAB „Audito gairės“ su UAB „Atostogų parkas“ buvo sudarę sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo nuo pat UAB „Atostogų parkas“ įsikūrimo – t. y. nuo 2015-2016 metų (tikslios datos šiuo metu nepamena, nurodyti negali). 2019-12-05 UAB „Atostogų parkas“ viešbučio vadovė surašė tarnybinį pranešimą dėl nustatytų UAB „Atostogų parkas“ administratorės V. D. padarytų pažeidimų darbe ir remianti šiuo tarnybiniu pranešimu, 2019-12-11 UAB „Atostogų parkas“ direktorius išleido įsakymą inventorizuoti ir nustatyti viešbučio administratorės V. D. piniginių lėšų grobstymo mąsto nustatymą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-11. Laikotarpis buvo pasirinktas toks, todėl, kad būtent tuo metu UAB „Atostogų parkas“ viešbučio sistemoje buvo įdiegta „PROTEL“ programa, kurioje viešbučio administratorė V. D. ir atrado terpę pinigų grobstymui. Taip pat ir pati V. D. nurodė būtent minėtą laikotarpį teigdama, kad pinigų grobstymą vykdė būtent tuo laikotarpiu. Atliekant inventorizaciją buvo peržiūrėti minėto laikotarpio dokumentai: pirminiai gyventojų apgyvendinimo dokumentai. Atliekant inventorizaciją, tikrinant dokumentus, buvo tikrinami visi V. D. aukščiau nuodytu laikotarpiu pildyti dokumentai. Buvo atlikta inkasacija iš viešbučio kasų – buvo peržiūrėta V. D. darbo metu atliktų kasų inkasacija ir dienos bei sumos, sukėlusios įtarimų buvo peržiūrėtos atidžiau. Buvo nustatyta šie dokumentų klastojimo ir piniginių lėšų pasisavinimo būdai: priėmus klientą, būdavo pildoma gyventojo apgyvendinimo kortelė, būdavo pažymimas mokėjimo už paslaugas būdas, jei gyventojas apmokėdavo kortele arba grynais V. D. apmokėjimo būdą pakeisdavo, nurodydavo pavedimu ir prie apgyvendinimo dokumentų pridėdavo dovanų kuponus dažniausiai su besibaigiančia galiojimo data arba pakeisdavo pasibaigusių dovanų kuponų galiojimo datą juos pratęsdama, taip pat keisdama dovanų kuponuose nurodytas pinigines sumas. Jau ir panaudotus dovanų kuponus V. D. panaudodavo dar kartą. Antrasis būdas būdo toks – kai viešbutis užsakomas internetu ir nuo kortelės žmogui nuskaičiuojami pinigai – avansas. Tokiu būdu avansinį mokėjimą V. D. pridėdavo prie kitų gyventojų apgyvendinimo dokumentų, iš kurių už apgyvendinimą V. D. paimdavo grynais ir pinigus pasisavindavo, apmokėjimai nebūtinai turėdavo sutapti, kadangi būdavo taip kad apmokėdavo vienas žmogus, o atvažiuodavo kitas ir t. t. Taip pat pagal dokumentus nustatyta kad apmokėta kortelė, nors būdavo už paslaugas mokėta grynais. Tačiau visu šiuos būdus galima suskirstyti į du pagrindinius: į pinigų pasisavinimą klastojant dovanų kuponus – pridedant svetimus kuponus, klastojant pasibaigusius kuponus, į dovanų kuponus įrašant naują galiojimą datą, įrašant sumas, taip pat antrą kartą panaudojant jau panaudotą dovanų kuponą, įrašant kitą sumą ir pridedant kupono kopiją, antrasis būdas būtų pridedant svetimus kvitus – pridedant išankstinio apmokėjimo kvitus, taip pat įmuštus kvitus prie gyventojų apgyvendinimo dokumentų, kur būdavo apmoka grynais, o V. D. nurodydavo kortele ir t. t. Atliekant inventorizaciją buvo peržiūrėti visų sričių dokumentai (kortelės dokumentai), apie 130 archyvinių dėžių, t. y didelis kiekis dokumentacijos buvo tikrinami ir peržiūrimi visi dokumentai, lyginama informacija, nurodyta gyventojų apgyvendinimo dokumentuose, taip pat informacija įvesta kompiuterinėje viešbučio sistemoje, tikrinama dokumentuose nurodyti dovanų kuponai, jų galiojimo laikas, suma. (1 t. b. l. 143-146). Prie 2020-08-20 apklausos liudytojas D. R. pridėjo dokumentus – kasos aparato duomenis laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-20 (7 lapai), 2019-12-11 UAB „Atostogų parkas“ direktoriaus R. J. įsakymą dėl piniginių lėšų grobstymo nustatymo (1 lapas). (1 t. b. l. 147-154).

2020-01-22 UAB „Atostogų parkas“ pareiškime su priedais Dėl padarytos žalos nurodyta, kad dirbdama viešbučio administratore V. D. UAB „Atostogų parkas“, klastodama įmonės dokumentus, sukčiaudama, vogdama padarė įmonei žalos – 19417,60 eurų (1 t. b. l. 1, 1–70).

I. D. viešbučio vadovės 2019-12-05 tarnybinis pranešime „Dėl administratorės V. D., padarytų pažeidimų“ pateiktas kaip priedas prie 2020-01-22 UAB „Atostogų parkas“ pareiškimo ir kuriame nurodyta, jog viešbučio vyr. administratorė R. M., atlikdama viešbučio sąskaitų registro patikrinimą, pastebėjo pažeidimus, susijusius su atvykusių svečių atsiskaitymo tvarka: buvo neteisingai panaudoti dovanų kuponai, jais buvo uždengiami atvykusių asmenų apgyvendinimo paslaugos, taip pat panaudojami mokėjimo kortelių nuskaitytų lėšų, per terminalą, čekiai, kad padengti apgyvendinimo paslaugų išlaidas, nors svečiai sumokėjo grynais pinigais, kurie nebuvo apskaityti per kasos aparatą ir šiuos pažeisimus padarė viešbučio administratorė V. D. (1 t. b. l. 6).

2019-12-30 UAB „Atostogų parkas“ inventorizacijos akte Nr. 19/12/30, nurodyta, kad UAB „Atostogų parkas“ direktoriaus įsakymu Nr. 15-19-AP sudaryta komisija nustatė viešbučio administratorės V. D. grobstymo mastą (151 atveju) laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-11 – 19147,16 eurų, kuriuos galimai pastaroji pasisavino ir šių apyvartinių lėšų įmonė negavo. (1 t. b. l. 10–14).

2020-08-26 Klaipėdos AVPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausios tyrėjos S. S. tarnybinis pranešime nurodyta, kad 2020-07-09 liudytojo papildomos apklausos metu buvo apklausta UAB „Atostogų parkas“ vyr. administratorė R. M.. kuri apklausos metu nurodė, kad pagal 2019-12-30 inventorizacijos aktą Nr. 19/12/30, didžiąja dalį pinigų V. D. pasisavino klastodama dovanų kuponus – klastodama dovanų kuponus V. D. pasisavino 111 žmonių pinigus – 15003,96 eurus, prie gyventojų apgyvendinimo dokumentų pridedama svetimus kvitus V. D. pasisavino 40 žmonių pinigus – iš viso 4143,2 eurus. Taip pat R. M. prie apklausos pridėjo 2019-12-30 inventorizacijos akto Nr. 19/12/30 kopiją, kurio eilutėje, pavadinimu „Mokėjimo priemonė“, kiekvienas, inventorizacijos akte paminėtas UAB „Atostogų parkas“ klientas buvo pažymėtas atitinkama spalva – rausva arba mėlyna. R. M. nurodė, kad rausva spalva pažymėtų UAB „Atostogų parkas“ klientų (111 asmenų) pinigai buvo pasisavinti klastojant dovanų kuponus, atitinkamai mėlyna spalva pažymėtų UAB „Atostogų parkas“ klientų pinigai buvo pasisavinti prie klientų apgyvendinimo dokumentų pridedant svetimus piniginius kvitus. (1 t. b. l. 111–112).

2020-08-26 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas R. M. prie apklausos pateiktas sužymėtas 2019-12-30 inventorizacijos aktas Nr. 19/12/30. (1 t., b. l. 113–122).

2020-02-07 Klaipėdos AVPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-02-06 el. paštu ligita@atostoguparkas.lt buvo pateikti V. D., gim. 1984, darbo dokumentai – 2016- 12-15 prašymas priimti į darbą (1 lapas), 2016-12-15 įsakymas dėl V. D. priėmimo į darbą (1 lapas), 2016-12-15 darbo sutartis (3 lapai), V. D. LR paso kopija (1 lapas), prašymas dėl atlyginimo mokėjimo (1 lapas), prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (1 lapas), vaikų gimimo liudijimų kopijos (2 lapai), 2017-07-31 įsakymas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo (3 lapai), 2018-11-06 pranešimas darbuotojams apie asmens duomenų tvarkymą (2 lapai), 2018-11-06 konfidencialumo deklaracija (1 lapas), 2018-11-06 pranešimas darbuotojams apie vaizdo stebėjimą (2 lapai), 2018-12-31 darbo sutartis (3 lapai), 2019-01-01 susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos (5 lapai), 2019-12-11 įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo pareigų (1 lapas), 2019-12-30 įsakymas dėl V. D. atleidimo iš darbo (1 lapas), 2019-12-31 pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (1 lapas). (1 t. b. l. 155–187).

2020-04-16 Klaipėdos AVPK KP NNTV 2–ojo skyriaus vyriausios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog pagal 2020-03-26 dienos užklausimą UAB „Atostogų parkas“ dėl dokumentų pateikimo, UAB „Atostogų parkas“ elektroniniu paštu 2020-04-09, 2020-04-14 pateikė dalį reikalaujamų dokumentų susirašinėjimas el. paštu (6 lapai), 2020-04-09 gauti dokumentai (39 lapai), 2020-04-14 gauti dokumentai (21 lapas), 2020-04-14 gauti dokumentai (11 lapų). (2 t. b. l. 3–81).

2020-04-15 – 2020-04-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti dokumentai pateikti el. paštu 2020-04-09, dėl 2019-12-30 inventorizacijos akte įvardintų 14 asmenų (K. A., J. N., S. J., K. J., A. V., R. J., D. M., V. B., A. D., N. S., I. B., V. K., D. B., J. J.) apgyvendinimo paslaugų suteikimo. (2 t. b. l. 82–88).

2020-07-03 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti dokumentai pateikti 2020- 07-01 prie UAB „Atostogų parkas“ direktoriaus R. J. apklausos (30 lapų) dėl 2019-12-30 inventorizacijos akte įvardintų 6 (V. M., R. C., R. A., J. S., T. B., A. A.) asmenų apgyvendinimo paslaugų suteikimo. (2 t. b. l. 89–123).

2020-09-17 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti dokumentai, pateikti prie 2020-01-22 UAB „Atostogų parkas“ rašyto pareiškimo dėl 2019-12-30 inventorizacijos akte įvardintų 16 asmenų (A. D., V. M., R. B., S. T., D. K., A. B., J. D., V. J., R. V., D. P., J. B., L. P., A. P., Ž. B., E. J., S. S.), apgyvendinimo paslaugų suteikimo. (2 t. b. l. 124–129).

2020-08-26 Klaipėdos AVPK KP NNTV 2–ojo skyriaus vyriausios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020-07-07 UAB „Atostogų parkas“ elektroniniu paštu pateikė 2019-12-11 kasos išlaidų orderio Nr. 201900260 kopiją – 1429,44 eurų sumai, ir 2020-12-11 išmokėjimo žiniaraščio Nr. 2019/12-04 V. D. – 783,60 eurus, kopiją. (3 t. b. l. 130–134).

2020-02-25 AB „Swedbank“ raštu Nr. S/1459 pateikta informacija apie V. D., vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. LT957300010126228035 laikotarpiu nuo 2016-12-15 iki 2019-12-11 (2 t. b. l. 148-156), kuri apžiūrėta 2020-03-12 tarnybiniu pranešimu (2 t. b. l. 157-158).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką, apgaulė pavartojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-104-1073/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamoji V. D. apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą, pasitvirtino. Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, paaiškindama, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-11, 111 (vieno šimto vienuolikos) klientų apgyvendinimo lapuose, pakeisdama arba nurodydama mokėjimo už paslaugos būdą – dovanų kuponą, bei prie apgyvendinimo lapų pridėdavo: arba nepanaudotus kitų asmenų įsigytus UAB „Atostogų parkas“ dovanų kuponus, arba panaudotus dovanų kuponus, kuriuos panaudodavo dar kartą, juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, o grynus pinigus pasisavindama ir tokiu būdu pasisavino iš viso 15003,96 eurų vertės UAB „Atostogų parkas“ priklausantį turtą; 40 (keturiasdešimties) klientų apgyvendinimo lapuose, pakeisdama arba nurodydama mokėjimo už paslaugas būdą – pavedimą, bei prie apgyvendinimo lapų pridėdavo: arba svetimus išankstinio apmokėjimo už paslaugas čekius, arba jau įmuštus ir panaudotus kitų klientų piniginius čekius (jų kopijas), arba iš dviejų skirtingų čekių sudarytą vieną čekį, o grynus pinigus, klientų sumokėtus už paslaugas, pasisavindama, ir tokiu būdu pasisavino iš viso 4143,2 eurų vertės UAB „Atostogų parkas“ priklausantį turtą. Tokiu būdu V. D. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – iš viso 19147,60 eurus, priklausančius UAB „Atostogų parkas“.

Taip pat kaltinamosios kaltę patvirtina liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad nusikalstamo veikos darymo metu kaltinamoji dirbo UAB „Atostogų parkas“, keisdama klientų apmokėjimo už paslaugas duomenis, panaudodama dovanų kuponus, avansinių apmokėjimų duomenis pasisavino UAB „Atostogų parkas“ turtą už 19147,60 eurus ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad V. D. turėdama tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams poreikiams, 111 (šimto vienuolikos) klientų apgyvendinimo lapuose, pakeitė mokėjimo už paslaugos būdą – dovanų kuponą, atitinkamai keisdama juose duomenis, ir pasisavino viso 15003,96 eurų vertės UAB „Atostogų parkas“ priklausantį turtą; 40 (keturiasdešimties) klientų apgyvendinimo lapuose, pakeisdama arba nurodydama mokėjimo už paslaugas būdą – pavedimą, pasisavino iš viso 4143,2 eurų vertės UAB „Atostogų parkas“ priklausantį turtą. Tokiu būdu V. D. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – iš viso 19147,60 eurus, priklausančius UAB „Atostogų parkas“.

Tokiais veiksmais V. D., apgaule savo naudai įgijo UAB „Atostogų parkas“ didelės vertės, tai yra didesnės nei 250 MGL dydžio suma, turtą – 19147,60 eurų bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamoji V. D.. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 160–163), VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale ir Klaipėdos psichikos sveikatos centre duomenų apie V. D. nėra, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 167–169). VSDFV duomenimis V. D. vykdo individualią veiklą (2 t. b. l. 170). VĮ „Regitra“ duomenimis V. D. vardu registruota transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 171). Turi du nepilnamečius vaikus – D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini).

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamosios V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamoji V. D. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, teigia padariusi išvadas dėl neteisėto savo elgesio, tačiau kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį V. D. būtų galimas bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies, tačiau minimalus realus bausmės atlikimas būtų pagal minėto straipsnio nuostatas 6 mėn. Proceso metu kaltinamoji prašė skirti bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, nes turi mažamečius vaikus, kuriuos turi auklėti ir prižiūrėti, būdama laisvėje galės dirbti ir atlyginti žalą.

Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sukčiavimas stambiu mastu yra labai pavojinga nusikalstama veika, kurios objektas yra asmens nuosavybė. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo V. D. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, nes nenustatyta bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Pastebėtina, kad V. D. turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jų priežiūra turi užtikrinti ir jų tėvas, t. y. šiuo atveju neatitinka BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tačiau kaltinamojo prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, žalos atlyginimas iš dalies, jos teisimas pirmą kartą įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą.

Teismas nurodo, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji sutiko ir pripažino padarytos žalos dydį, jos negalėjo atlyginti dėl esamos turtinės padėties. Tačiau iš dalies žala buvo atlyginta, nes darbdavys UAB „Atostogų parkas“ atleisdamas V. D., kaip žalą užskaitė, jai mokėtiną darbo užmokestį ir su prikaitytomis sumomis už nepanaudotas atostogas. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad gali mokėti po 300 eurų kas mėnesį žalai atlyginti, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galėtų mokėti po 500 eurų, jeigu gautų didesnės pajamas atitinkamai mokėtų daugiau.

Teismo vertinimu, esminį teigiamą poveikį kaltinamosios elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji yra darbinga, verčiasi individualia veikla, yra vertėja, taip pat santuokoje augina du nepilna mečius vaikus, žalą buvusiam darbdaviui atlygino iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę jai išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajai švelnesnę, negu numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais. Visgi, tokioje situacijoje, t. y. kaltinamajai paskyrus ne laisvės atėmimo, o ženkliai švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nustatytina maksimali šios bausmės trukmė. Kadangi taikoma švelnesnė nei BK 182 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmė, todėl procesą užbaigus sutrumpintu įrodymų tyrimu bausmę švelninančios nuostatos numatytos BK 64¹ straipsnyje šiuo atveju netaikytinos.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „Atostogų parkas“ baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 97–98), kuriuo prašė iš V. D. priteisti 17897,72 eurų turtinės žalos atlyginimo bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo iki visiško žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamoji iš viso pasisavino 19147 eurų sumą. Šias aplinkybes patvirtina inventorizacijos aktas Nr. 19/12/30, kuriame nurodyti duomenys dėl lėšų grobstymo nėra pasikeitę. Paaiškino, kad V. D. geruoju iš dalies atlygino padarytą žalą, t. y. sumokėjo 1249,44 eurų sumą. Reikalaujama priteisti suma sudaro 17897,72 eurus.

Teisiamojo posėdžio metu V. D. su prašoma suma sutiko, pripažino civilinį ieškinį, gynėjas prašė nepriteisti procesinių palūkanų.

Teismas nurodo, kad CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai asmuo ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

Teismas nurodo, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju V. D. neteisėti, nusikalstami veiksmai yra įrodyti, dėl žalos dydžio byloje ginčo nebuvo, t. y. kaltinamoji pripažino, kad dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta UAB „Atsotogų parkas“ 19147 eurų žala, kurios dalį – 1249,44 eurus, atlygino. Tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl civilinio ieškovo reikalavimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Jas gali priteisti nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamosios UAB „Atostogų parkas“ naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos dydžio – 17897,72 eurų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamoji prašė išdėstyti teismo žalos mokėjimą dalimis ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gali sumokėti žalą , per mėnesį mokėdama po 500 eurų.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad kaltinamoji užsiima individualia veikla, dirba vertėja. Posėdžio metu nurodė, kad jos ir sutuoktinio pajamoms turi įtakos šalyje įvertas karantinas dėl COVID-19. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamosios vardu registruota transporto priemonė, daugiau duomenų apie registruotiną turtą nėra pateikta. Kaltinamoji turi du nepilnamečius vaikus. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina sunkią kaltinamosios turtinę padėtį, dėl kurios ji nepajėgi sumokėti visos sumos iš karto.

Byloje civilinis ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, byloje nėra pateikta duomenų apie sunkią civilinio ieškovo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad priteistos žalos vykdymo išdėstymas nepažeis civilinio ieškovo teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji geranoriškai sutinka mokėti teismo nuosprendžiu priteistą žalą, t. y. nereikės priverstinio skolos išieškojimo.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad kaltinamosios skoliniai įsipareigojimai iš viso sudaro 17897,72 eurus. Darytina išvada, kad visos priteistos sumos sumokėjimas iš karto neproporcingai pažeistų kaltinamosios teises, todėl pateiktas prašymas tenkintinas – išdėstytinas visos šiuo teismo nuosprendžiu priteistos sumos – 17897,72 eurų, mokėjimas trisdešimt šešiems mėnesiams, kaltinamajai mokant po 500 eurus kartu su procesinėmis palūkanomis, pirmosios įmokos mokėjimo terminas nustatytinas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskutinės įmokos suma – 397,72 eurų su procesinėmis palūkanomis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad susidarė nepalankios aplinkybės teismo nuosprendžiu priteistos žalos įvykdymui ir įvykdymo išdėstymas yra proporcinga priemonė kaltinamosios interesams užtikrinti.

Kaltinamajai V. D. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą dvejiems (2) metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo aštuonis (8) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, ir per dešimt (10) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinės ieškovės UAB „Atostogų parkas” civilinį ieškinį tenkinti: priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei UAB „Atostogų parkas“ juridinio asmens kodas 301608930, 17897,72 eurų (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis Eurus 72 ct) bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Kaltinamosios V. D. prašymą dėl nuosprendžiu priteistos žalos vykdymo išdėstymo dalimis tenkinti: išdėstyti priteistos žalos mokėjimą trisdešimt šešiems mėnesiams.

Nustatyti, kad kaltinamoji V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka civilinei ieškovei UAB „Atostogų parkas“ juridinio asmens kodas 301608930, kiekvieną mėnesį po 500 Eur (paskutinės įmokos suma 397,72 Eur) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į UAB „Atostogų parkas“ nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke ir kiekvieno mėnesio gale kartu su eiline mokama skolos dalimi sumoka kreditorei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė