Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje kilo ginčas tarp ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovo V. P. dėl skolos priteisimo, už atsakovui suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir tuo susijusias paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išanalizavus bylos duomenis nustatyta, jog ieškovė tiekė elektros energijos persiuntimo paslaugą objekte adresu (duomenys neskelbtini), objekto Nr. 71214560, objektui rezervuota leistinoji naudoti galia 100 kWh. Objektas, nuosavybės teise nuo 2013 m. gruodžio 31 d. priklauso atsakovui. Atsakovas 2018 m. kovo 5 d. kaip ūkininkas su ieškove sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. 519783-52312/180154, kurios pagrindu kas mėnesį apmokėjimui buvo pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros už elektros energijos persiuntimo susijusias paslaugas (galios dedamoji) ir kurias atsakovas iki 2022 m. gegužės mėn. apmokėdavo. Atsakovas 2022 m. gegužės 5 d. ieškovei pateikė paraišką Objekto leistinos galios mažinimui iki 50 kW. Atitinkamai 2022 m. birželio 28 d. buvo paruoštos Elektros įrenginių leistinosios naudoti galios mažinimo sąlygos Nr. MAZ22- 47348, tačiau sutartis nebuvo patvirtinta, nes nebuvo gautas atsakovo mokėjimas. Kaip nurodė ieškovė, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., atsakovas ieškovės pateikiamų PVM sąskaitų-faktūrų už elektros energijos persiuntimo susijusias paslaugas (galios dedamąją) neapmokėjo, dėl ko susidarė 1 470,15 Eur skola. Atsakovui netinkamai vykdžius prievolę mokėti pagal Sutartį, ieškovė 2022 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2022 m. gruodžio 2 d. civilinėje byloje Nr. eL2-6383-1178/2022 išdavė ieškovei (kreditorei) teismo įsakymą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi priėmė atsakovo (skolininko) prieštaravimus bei civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. P. perdavė nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2023 m. gegužės 3 d. gautas ieškovės ieškinys atsakovui dėl 1 470,15 Eur dydžio skolą už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir tuo susijusias paslaugas, 11,33 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti skolą už rezervuotą 100 kW leistinąją naudoti galią. Atsakovas savo pareigą apmokėti už galią, rezervuotą Objekte, ginčija tuo, jog skolos susidarymo laikotarpiu jis elektros energija nesinaudojo (elektros energijos tiekimas nebuvo vykdomas), rašytinės sutarties bendrųjų sąlygų su ieškove nesudarė, laikė Sutartį nutraukta, be to, turėtų būti laikomas buitiniu vartotoju, todėl ir galios dedamosios mokestis jam neturėjo būti skaičiuojamas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas kaip ūkininkas 2018 m. kovo 5 d. prisijungimo būdu fiziniu parašu pasirašė tipinės Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutarties Nr. 519783-52312/1080154 specialiasis sąlygas, kurių 4 punkte, be kita ko nustayta, kad Sutarties bendrosios sąlygos yra paskelbtos viešai ieškovės elektroniniame puslapyje www.eso.lt. Atsakovas pasirašydamas Sutartį nurodė ir sutiko, kad yra susipažinęs su Sutaries sąlygomis ir jos jam yra aiškios. Tokiu būdu atsakovas pasirašydamas Sutartį sutiko ir žinojo, ar turėjo žinoti Sutarties bedrųjų sąlygų nuostatas bei jomis vadovautis, todėl nesutiktina su atskovo argumentais, kad jis nebuvo pasirašęs Sutarties bendrųjų sąlygų. Ginčo laikotrapiu, t .y. nuo nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., Sutartis nebuvo nutraukta., Objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), objekto Nr. 71214560 ir kuris yra komercinės paskirties, buvo rezervuota 100 kW galia, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros už galią bei pateikiamos apmokėjimui. Atsakovas neatsiskaitė už elektros energijos galios dedamąją pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

Teismas vertindamas abiejų šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

Energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintojo skirsnio normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai: 2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (skolos sudarymo laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad elektros energijos vartotojas yra asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, o 107 dalyje reglamentuojama, kad vartotojo objektas yra vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija.

Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Pažymėtina, jog energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis nenustato specialių taisyklių energijos tiekimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra saistomi energijos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar asmenys nėra išreiškę valios sudaryti sutartį kita forma, įskaitant ir valios išreiškimą konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo ypatumus ir į energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kaip viešosios sutarties, pobūdį, tokia sutarties šalių valia yra išreiškiama energijos tiekėjui ir vartotojui sutikus nustatyta tvarka prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų. Taigi vartotojo valia, kuria išreiškiamas sutikimas prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nulemianti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenustatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė, jei šalys nėra susitariusios kitaip, taikytina ir tuo atveju, kai elektros energijos pirkimo–pardavimo šalis yra ne buitinis Vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-701/2021).

Remiantis Taisyklių 101 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio komercinės paskirties žemės sklypo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas fiziniu parašu pasirašė tipinės Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutarties Nr. 519783-52312/1080154 specialiąsias sąlygas, tuo pačiu patvirtindamas ir bendrąsias sąlygas. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju šalis siejo faktiniai sutartiniai santykiai, atsakovo nuosavybės teise valdomo objekto elektros įrenginiai galėjo būti prijungti prie ieškovės skirstomųjų tinklų, o atsakovo Objektui buvo rezervuota galia. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad jis nebuvo pasirašęs, ar kad jam nebuvo žinomos Sutarties bendrosios sąlygos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo grindžia, tuo, kad turto savininkas buvo rezervavęs 100 kWh leistinąją naudoti galią ir už šį galios rezervavimą pareiga atsiskaityti tenka įsiskolinimo susidarymo metu objekto savininkui – atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad Objektas, dėl kurio sudaryta Sutartis, yra komercinės paskirties, Sutartis, be kita ko, sudaryta su ūkininku, jam, vadovaujantis taisyklių reikalavimais, skaičiuojamas galios dedamosios mokestis. Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos, tvirtinamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 3 punkte galios dedamoji apibrėžiama vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo, elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Taigi, net ir nesant sutarties, galios dedamosios mokestis yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta. Kaip minėta, objektas yra komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota 100 kWh galia ir priskiriamas prie trečiosios grupės vartotojų, privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Tvarkos 3 punktas).

Pagal CK 6.385 straipsnio 4 dalį energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Tarybai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad Tarybai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. [...] Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias.

Kaip teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino ieškovė, leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš operatoriaus tinklo bet kuriuo metu. Nepaisant to, kad vartotojas nepasinaudoja galimybe naudotis jam priklausančiam objektui rezervuota leistinąją galia, elektros energetikos įmonės visą laiką turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai. Kuo vartotojų užsakyta maksimali galia didesnė, tuo yra laikomi didesni pajėgumai sistemos pikinės apkrovos atvejui ir didėja elektros energetikos įmonių išlaidos brangesnei tinklo įrangai, investicijoms bei eksploatacijai.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau pateikto teisinio reglamentavimo, kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto, todėl atsakovo byloje įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas nenaudojo elektros energijos, nepašalina atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą galimybę naudotis 100 kW galios elektros energija, jos neperskirstant kitiems vartotojams. Teismo vertinimu, atsakovas galėjo atsisakyti šios galimybės, atjungdamas elektros įrangą ir apskaitos prietaisus (prašydama nutraukti tiekimą ir anuliuoti apskaitą) iki skolos susidarymo pradžios, tačiau to nepadarė, todėl privalo prisiimti atsiradusias pasekmes.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta minėtose Taisyklėse, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5 punktas). Taisyklių 105 punkte nurodyta, kad už patiektą elektros energiją, suteiktą elektros energijos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją atsiskaitoma pagal tiekėjo arba operatoriaus išrašomus mokėjimo dokumentus arba kitais Taisyklėse nurodytais būdais. Taisyklių 101 punkte taip pat numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš atsakovo prašoma priteisti 1 470,15 Eur skola skaičiuojama už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. naudodamasis elektronine ieškovės savitarnos sistema, išsiuntė prašymą nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. Sutartį nutraukti, papildomai kreipėsi ir 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 5 d. ir 2022 m. spalio 11 d. Ieškovei ignoruojant atsakovo pranešimus, atsakovas į ieškovę dar kartą kreipėsi 2023 m. sausio 23 d., pridėdamas kitus prašymus. Pažymėtina, jog jeigu objekto, kuris prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, savininkas aiškiai neišreiškia valios (nesiima aktyvių veiksmų) dėl tokio objekto atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų (pavyzdžiui, nesikreipia į operatorių dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų), tai yra pagrindas spręsti, kad tarp energijos tiekėjo ir objekto, kuris yra prijungtas prie tiekimo tinklų, savininko egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo, savininkui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais. Sutarties bendrųjų sąlygų 45 punktas nustato, jog klientas turi teisę nutraukti Sutartį apie tai raštu įspėjęs ESO prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų ir iki Sutarties nutraukimo dienos pranešęs elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją. Vertinant atsakovo pateiktus prašymų išrašus ieškovei dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė nutraukti Sutartį galėjo po 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo. Bylos duomenimis, pirmas prašymas, kurį atsakovas pateikė, buvo išsiustas 2022 m. rugsėjo 5 d., prašant Sutartį nutraukti 2022 m. rugsėjo 6 d. Kaip jau minėta, Sutarties nutraukimui ieškovė turėjo 30 dienų, ir sprendžiant iš bylos duomenų, tuo pasinaudojo. Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu, iš sistemos ESO info elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui 2022 m. spalio 10 d. buvo pateikta prašymo nutraukti Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį forma adresu: (duomenys neskelbtini), skaitiklio Nr. 52220, bei nurodyta užpildytą ir pasirašytą prašymą per 3 darbo dienas pateikti ESO savitarnos svetainėje. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo ESO svetainėje spręstina, kad užpildytą prašymą atsakovas ieškovei pateikė 2022 m. spalio 11 d.

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, jeigu objekto, kuris prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, savininkas aiškiai neišreiškia valios (nesiima aktyvių veiksmų) dėl tokio objekto atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų (nesikreipia į operatorių dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų), tai yra pagrindas spręsti, kad tarp energijos tiekėjo ir objekto, kuris yra prijungtas prie tiekimo tinklų, savininko egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas valią nutrukti Sutartį išreiškė 2022 m. rugsėjo 5 d., ESO savitarnos sistemoje pateikęs prašymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė šio atsakovo prašymo negavo, taip pat ieškovė neneigė ir neginčijo šio fakto. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šalių sudaryta Sutartis šalių valia nutraukta 2022 m. spalio 11 d. atsakovui pateikus pasirašytą prašymą dėl Sutarties nutraukimo. Nutrukus Sutartį, šalims nebekyla pareiga vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį. Tuo pagrindu ieškovės reikalavimas dėl skolos mažintinas. Ieškovė į bylą pateikė neapmokėtas sąskaitas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Pagal pateiktą 2022 m. spalio 31 d. sąskaitą Serija EASS Nr. 08052640, ieškovė prašo iš atsakovo už spalio mėnesį priteisti 260,15 Eur skolą. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nutraukta nuo 2022 m. spalio 11 d., ieškovei priteistina 92,31 Eur skola (260,15 Eur / 31 d. x 11 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 302,31 Eur ( 1 470,15 -260,15 Eur + 92,31 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimus, patenkino 88,58 procentų reikalavimų dalį (1 302,31 Eur / 1 470,15 Eur x 100 proc.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 34,80 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 30,90 Eur (34,80 Eur x 88,582 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Valstybė šioje byloje turėjo nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 302,31 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų eurų ir 31 ct) skolą, 11,33 Eur (vienuolikos eurų ir 33 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 313,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,90 Eur (trisdešimties eurų ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.