Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Chevrolet, kai jo iškvėptame ore buvo 1,82 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu A. K. galima laiduotoja J. K. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį jos atsakomybei (b. l. 143–145).

Nagrinėjamu atveju A. K. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus KET ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K. yra išsiskyręs, augina nepilnametę dukrą, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs). Kita vertus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarymą (b. l. 73–75). A. K. 2022 m. gegužės 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui (b. l. 73 75). Nors teistumas dėl nurodytos nusikalstamos veikos yra išnykęs, tačiau aptariama aplinkybė vis dėlto neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo A. K. 2025 m. liepos 6 d. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai žmonai J. K.. Nors dėl minėtos nusikalstamos veikos Vilniaus apygardos prokuratūros Viliaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis (b. l. 171–175), kita vertus, tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, kadangi jis per itin trumpą laiką (per kelias dienas) padarė dvi nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas susitaikius nėra reabilituojantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. per penkerių metų laikotarpį septynis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, vieną kartą – už viešosios tvarkos pažeidimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 76–79). Nors padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais, kita vertus, šios aplinkybės rodo kaltinamojo neatsakingumą ir gana neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šiuo atveju negalima visiškai ignoruoti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tai, kad, pasak kaltinamojo, jis, pajutęs, jog negali toliau vairuoti, sustojo, paliko automobilį ir išėjo pėsčiomis, nelaikytina pagrindu taikyti jam šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Be to, A. K. automobilį pastatė neįgaliųjų stovėjimo vietoje, nors tokios teisės jis neturėjo. Vadovaujantis liudytojo E. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. K. keistai manevravo – užkirto liudytojo automobiliui kelią, įvažiavo pusiau į antrą eismo juostą, kurioje važiavo liudytojas, neparodymas jokio įspėjamojo signalo, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis automobilį vairavo gana pavojingai. Be to, A. K. važiavo su techniškai netvarkingu automobiliu, t. y. buvo nulūžęs automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Galiausiai byloje nenustatyta jokių pateisinamų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis, būdamas neblaivus, privalėjo važiuoti taikytis su buvusia žmona į jos darbovietę, juolab jis tai darė darbo dienos metu netoli Vilniaus centro, kur tokiu metu eismas būna intensyvus.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos buvimo. Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Vien prokurorės, kaltinamojo ir jo gynėjos kitoks manymas teismo neįpareigoja. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. anksčiau nėra teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 73–75), trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 76–77), nedirba (b. l. 72), registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą. A. K. nuo 2025 m. liepos 20 d. iki 2025 m. liepos 25 d. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 80–81), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė paskirti A. K. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

A. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nelaikytinas kaip itin mažai viršijantis neblaivumo laipsnį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį Vilniaus mieste (netoli centro) vasarą, darbo dieną – antradienį – vidurdienį, kai eismas tokiu laiku būna gana intensyvus. A. K. įtartiną ir pavojingą vairavimą pastebėjo liudytojas E. T., kuris pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir vėliau sekė kaltinamąjį, kol šis sustojo ir atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į buvusios žmonos darbą, esantį (duomenys neskelbtini)., tačiau sustojo Vilniuje, Slucko g. 1. Nors A. K., būdamas neblaivus, nuvažiavo ne itin didelį atstumą, kita vertus, iš liudytojo E. T. parodytų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad A. K. keistai manevravo – užkirto liudytojo automobiliui kelią, įvažiavo pusiau į antrą eismo juostą, kurioje važiavo liudytojas, neparodymas jokio įspėjamojo signalo. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į A. K. nustatyto neblaivumo laipsnį (nemažai viršija 1,51 promiles, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumas yra išnykęs, jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. A. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą, per penkerius metus administracine tvarka baustas 7 kartus už KET pažeidimus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi A. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. liepos 28 d. Skirti A. K. didesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė prokurorė nėra tikslinga.

Skirti dar mažesnį specialios teisės atėmimo terminą nesudaro pagrindo tai, kad, pasak A. K., jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui ir kasdienei veiklai, kad jis galėtų gauti pastovias pajamas. Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba (b. l. 72), yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Vadinasi, jis gali susirasti darbą, kuriam ši speciali teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad ketina atsinaujinti trenerio licenciją. Pažymėtina, kad aptariama teisė nėra būtina šio darbo funkcijoms vykdyti. Kaltinamasis į darbą ir iš jo gali vykti viešuoju transportu, kuris Vilniaus mieste yra gerai išvystytas. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo teiginys, kad naudodamasis viešuoju transportu jis patirtų dideles išlaidas. Teismas pažymi, kad viešojo transporto bilietų kainos nėra tokios didelės, palyginus su važiavimo privačiu automobiliu išlaidomis (kuro, stovėjimo vietų kainomis), kaip teigia A. K.. Visai neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip prašė A. K. gynėja baigiamosios kalbos metu, teismas nenustatė pagrindo.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai kasdieniniame gyvenime, t. y. važiavimas į / iš darbo, darbo paieškos ir pan. yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė būtų beprasmiška, ji negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties A. K. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kaltinamajam yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Chevrolet, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, t. y. automobilio Chevrolet savininkei V. R. (b. l. 31). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Chevrolet Volt, 2014 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2025 m. liepos mėn. duomenimis – 8 213 Eur (b. l. 32). Byloje buvo pateikta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L250735, kurioje užfiksuota, kad automobilio Chevrolet Volt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 1 dienai su PVM – 3 190 Eur (b. l. 34–54). Teismas neturi pagrindo abejoti šios vertinimo ataskaitos objektyvumu ir teisingumu. Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki transporto priemonės individualaus vertinimo nepraėjo itin didelis laikas, nenustatyta, kad per tą laiką automobiliui atsirado esminių apgadinimų (sugadinimų), kurie nulemtų akivaizdų transporto priemonės sumažėjimą. Todėl darytina išvada, kad kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L250735 nustatant konkrečios transporto priemonės vertę yra tikslesnė nei VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinė aptariamo automobilio kaina. Be to, teismo sprendimas vadovautis privataus turto vertintojo pateikta vertinimo ataskaita neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-365/2023, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-384-468/2022, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-843/2021 ir kt.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jam 8 000 Eur automobilio vertės išieškojimo suma yra per didelė, kadangi jis neturi darbo, todėl jo materialinė padėtis yra sunki. Kaip minėta, teismas vadovaujasi kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L250735, kurioje nustatyta gerokai mažesnė automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos– 3 190 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi A. K. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, kita vertus, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, be to, jis vėl ketina pradėti dirbti treneriu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nelaikytina, kad A. K. materialinė padėtis yra itin sudėtinga. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (3 190 Eur) išieškojimas iš A. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, automobilio – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 3 190 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad A. K. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad kelias dienas iš eilės iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo vartojo alkoholį, įskaitant ir nusikaltimo padarymo dieną. Negalima ignoruoti ir to fakto, kad Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodyta, kad A. K. rekomenduojamas priklausomybės alkoholiui gydymas (b. l. 80).

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VII. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 96–99). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtus vokus (2 vnt.), kuriuose yra kompaktinės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-10690 dėl 391,67 Eur už A. K. gynusios advokatės D. Vaškelienės darbo užmokestį (b. l. 165–168). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

A. K. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. liepos 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 190 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtus vokus (2 vnt.), kuriuose yra kompaktinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš A. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas);ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-3432-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

A. K. taip pat išaiškinti, kad, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-3432-1100/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

A. K. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.