Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirta A. K. BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. liepos 28 d., apie priimtą sprendimą informuojant AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. konfiskuotina nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma – 3 190 Eur – valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirta A. K. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. K. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti nuteistajam paskirtų kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. K. gynėja advokatė Daiva Vaškelienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Nuteistasis A. K. neginčija savo kaltės, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos teisinio kvalifikavimo ir jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę – baudą. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo A. K. (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, darydamas išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl prašo jį, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suprantamas kaip teismo priimtas sąlyginis arba nesąlyginis sprendimas atsisakyti teisės pripažinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį kaltu ir atleisti jį nuo pareigos patirti tokios veikos sukeliamus baudžiamuosius teisinius padarinius, siejamus išimtinai su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas, pripažinęs, kad asmuo pagrįstai kaltinamas padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, ir kartu nustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, įskaitant bausmę. Baudžiamajame įstatyme kiekvienai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai yra nustatyti konkretūs jos taikymo pagrindai. Priimant sprendimą svarstyti konkretaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo pagrindus, būtina įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams konkrečioje byloje, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025).

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, vertino, kad A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pripažinta A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe), dėl A. K. nusikalstamų veiksmų žala nepadaryta, vis tik darė išvadą, kad nėra vienos iš sąlygų, kurioms esant galimas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su skundžiamo nuosprendžio išvadomis sutinka.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad praeityje A. K. buvo teistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarymą (t. 1, b. l. 73–75), 2022 m. gegužės 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui (t. 1, b. l. 73-75), iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo jis 2025 m. liepos 6 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. sukėlė fizinį skausmą J. K. (Vilniaus apygardos prokuratūros Viliaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis (t. 1, b. l. 171–173)), po to padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė šias apeliantą ir jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, jog analogišką praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018 yra pasisakęs, kad teismai, formuodami vidinį įsitikinimą ir siekdami padaryti išvadą dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis ir vertino turimą informaciją apie ankstesnius teistumus, be kita ko, atsižvelgė į veikų, už kurias jis praeityje buvo nuteistas, pobūdį.

15. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė duomenis apie nuteistojo A. K. baustumus administracine tvarka ir jais taip pat grindė savo išvadas dėl galimybės (negalimumo) asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, A. K. per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas septynis kartus už KET pažeidimus, taip pat vieną kartą – už viešosios tvarkos pažeidimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 76–79), kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Nors šie nuteistojo A. K. padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, vis tik skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas visiškai teisingai atsižvelgė į juos, kaip A. K. ir jo elgesį charakterizuojančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad duomenys apie asmens ankstesnius teisės pažeidimus leidžia daryti išvadą, jog asmuo yra nelinkęs preciziškai laikytis įstatymų reikalavimų ir sudaro pagrindą abejonei dėl jo nepriekaištingo elgesio ateityje.

17. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei teisingumo, nei proporcingumo principų, aplinkybių visuma buvo įvertinta tinkamai. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės

18. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirtos bausmės, svarbu atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

19. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas už šios nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Kalbant apie baudos bausmę, pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą nustatomos baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatyta viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Motyvuodamas bausmės skyrimą A. K., teismas nurodė ir tai, kad A. K. anksčiau nėra teistas (teistumas išnykęs) (t. 1, b. l. 73–75), administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 76–79), nedirba (t. 1, b. l. 72), registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą, A. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 80–81), byloje nėra duomenų apie jo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, A. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos dydžiui, bei, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, minėtą baudos bausmę sumažino vienu trečdaliu.

22. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog A. K. paskirtos bausmės – baudos – dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir dėl to nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Nuteistasis A. K. yra darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, taigi, turintis galimybę gauti finansines pajamas, užtikrinančias galimybę sumokėti jam skirtą baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė ne tik rūšies, tačiau ir dydžio aspektu, laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo A. K. asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. akcentuoja, jog jam paskirtos baudos dydis neatitinka jo finansinių galimybių, jam papildomai paskirtas ir automobilio vertės konfiskavimas be šio mokėjimo išdėstymo, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. A. K. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, poreikį išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu nusikaltimu. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį. Įvertinusi skunde nurodomą nuteistojo aplinkybę – automobilio vertės konfiskavimą – ir anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skirta bausmė neproporcingai nesuvaržys nuteistojo teisių. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl A. K. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

24. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 168,75 Eur už A. K. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo A. K. turtinė padėtis nėra gera, jis registruotas Užimtumo tarnyboje, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė – bauda, ir baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – valstybės naudai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 168,75 Eur iš nuteistojo A. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.