Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-565-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: e2A-565-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: Š. B.
Atsakovas: A. S.
Trečiasis asmuo: AB Šiaulių bankas

Civilinė byla Nr. e2A-565-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00581-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.2; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. B. ir atsakovės A. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-847/2022 pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei A. S. dėl piniginės kompensacijos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo - AB Šiaulių bankas,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Š. B. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 55 566,55 EUR piniginę kompensaciją, 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė siekia išsaugoti asmeninės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas, atsisakydamas teisių į tą gyvenamąjį namą, sutiktų gauti piniginę kompensaciją – 38 509,49 EUR AB Šiaulių bankas sumokėtos paskolos bei palūkanų ir 24 418,46 EUR likusios paskolos dalies bei palūkanų, skaičiuojamų iki 2032-05-03. Faktiškai tarp šalių susiklostė šeimos teisiniai santykiai, kadangi turtas, kurio įgijimui buvo gauta AB Šiaulių bankas paskola ieškovo vardu, sukurtas šalims vedant bendrą ūkį ir gyvenant kaip šeima. Gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas nusprendė imti kreditą iš banko gyvenamojo namo statybai. Kadangi jau tuo metu Š. B. dirbo Norvegijos Karalystėje, kur uždirbdavo pakankamas pajamas, 2007-05-04 Š. B. ir AB Šiaulių bankas pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-009-25, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjui (Š. B.) 91 000 Lt būsto kreditą gyvenamojo namo statybai (sutarties 2.1.2 p.). 2008-01-29 Š. B. ir AB Šiaulių bankas pasirašė sutartį dėl 2007-05-04 būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-009-25 pakeitimo Nr. 1. Pagal šį Susitarimą dėl sutarties pakeitimo bankas papildomai suteikė 100 000 Lt paskolą būstui, t.y. namo statybai.

3. Gavęs kreditą ieškovas pirko statybines medžiagas, samdė darbuotojus, ko pasekoje 2007-10-23 išduota statybos inspekcijos tarnybos pažyma 22, kurios pagrindu pastatytas gyvenamasis namas, įregistruotas A. M. (S.) asmeninės nuosavybės teise todėl, kad ieškovas dirbo Norvegijos Karalystėje ir paprasčiau buvo nuosavybę registruoti atsakovės vardu.

4. Visos įmokos bankui buvo mokamos tik iš ieškovo lėšų. Per visą kredito istoriją atsakovė padarė kelias įmokas bankui, tačiau Š. B. lėšomis.

5. 2013 m. pavasarį, grįžęs iš Norvegijos Karalystės ieškovas sužinojo, kad atsakovė turi santykius su kitu vyru, todėl šalių, kaip faktinės sutuoktinių poros, santykiai baigėsi. Tačiau ieškovas toliau vienas moka įmokas bankui, o atsakovė ir toliau gyvena name.

6. Nors šalys nebuvo įregistravę santuokos, laikotarpiu, kuomet šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, teisine prasme gali būti vertinama kaip veikimas jungtinės veiklos pagrindu, siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Kadangi laikotarpiu nuo kredito sutarties sudarymo iki 2013-03-01 (iki kol šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį) Š. B. sumokėjo bankui 14 722,81 EUR paskolos ir palūkanų, todėl ½ dalis nuo bankui sumokėtos 14 722,81 EUR, kas sudaro 7361,40 EUR, turėtų būti atimta. Nuo 2013-03-01, kai šalys faktiškai nebeveda bendro ūkio, atsakovė jau gyvendama su kitu vyru naudojasi gyvenamuoju namu, už kurį iki šios dienos AB Šiaulių bankas paskolą ir toliau moka Š. B.. Pagal sudarytas būsto kreditavimo sutartis su AB Šiaulių bankas Š. B. kreditą mokės iki 2032-05-03. Š. B. AB Šiaulių bankas sąskaitos išrašai patvirtina, kad turtas buvo įgytas (pastatytas) iš asmeninių ieškovo lėšų, todėl yra pagrindas prašyti priteisti iš atsakovės 55 566,55 EUR piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimu patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovės priteisė ieškovui 28 862,64 EUR piniginę kompensaciją, 5 % metinių palūkanų už priteistą 28 862,64 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-01 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 663,46 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

8. Teismas nustatė, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau nuo tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2000 m., gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra Š. G. B.. Kurį laiką abu gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje, vėliau atsakovė grįžo gyventi į Lietuvą, šalys susitarė dėl bendro namo statybos, atsakovės vardu buvo nupirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti namas. Namo statyba rūpinosi atsakovė, kuri gyveno kartu su dviem dukromis Lietuvoje, ieškovas pas jas atvykdavo į Lietuvą, šalys gyveno kaip šeima.

9. 2007-05-04 AB Šiaulių bankas su ieškovu sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-009-25, pagal kurią bankas ieškovui suteikė 91 000 Lt būsto kreditą gyvenamojo namo statybai, o kredito gavėjas (ieškovas) įsipareigojo gautą sumą grąžinti bankui ir sumokėti palūkanas (sutarties 1.1 p., 2.1.1-2.1.2 p.). Galutinė kredito grąžinimo data numatyta 2032-05-03, o kredito dalinių grąžinimų sumos ir terminai nurodyti grąžinimo grafike. Kreditas grąžinamas linijiniu kredito grąžinimo būdu pagal grąžinimo grafiką (sutarties 2.1.5 p.). 2008-01-29 AB Šiaulių bankas su ieškovu sutartimi dėl 2007-05-04 būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-009-25 pakeitimo Nr. 1 nusprendė keisti 2007-05-04 būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-009-25 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3, 2.2.1 p., nustatant, kad kreditas – 188 573,36 Lt piniginių lėšų suma, kurią sudaro negrąžintas paskolos likutis 2008-01-29 d. – 88 573,36 Lt ir 2008-01-29 papildomai suteikiama 100 000 Lt suma, papildomai suteikiamos kredito dalies paskirtis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., statybai, taip pat aptartos kredito palūkanų normos ir nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) klausimai (sutarties I p.). Taip pat nutarta keisti 2007-05-04 būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-009-25 I priedą „Grąžinimo grafikas“ (sutarties II p.) ir aptarti kiti klausimai (III-VI p.). Visi paskolų pinigai panaudoti namo statybai. Šalys neginčijo, kad ginčo namas buvo pastatytas šalims vedant bendrą ūkį, jo paskirtis – gyventi jame su vaikais, todėl laikė nustatyta, jog namas pastatytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

10. Teismas vertino, kad ginčas kilo iš bendrosios nuosavybės teisės dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčio teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turto atidalijimo būdo, t.y., kad namas lieka asmenine atsakovės nuosavybe, atsakovė sutinka, kad atsakovė turi sumokėti kompensaciją už namą, tačiau šalys nesusitarė dėl kompensacijos dydžio. Atsakovė sutinka sumokėti 8000 EUR kompensaciją kaip už dalį bendrosios nuosavybės, kurią įgijo gyvendami kartu, nuo 2014-01-01 iki dukra baigė mokyklą mano, kad kompensacijos mokėti neturėtų, nes ieškovo mokama banko paskola buvo jų susitarimu užskaitoma kaip išlaikymas dukrai, o nuo dukros mokslų baigimo sutinka toliau mokėti įmokas bankui.

11. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių yra ginčas nustatant bendro gyvenimo pabaigos datą. Ieškovas teigė, kad 2013 m. pavasarį grįžęs į Lietuvą sužinojo, jog atsakovė palaiko santykius su kitu vyru ir prašo 2013-03-01 d. laikyti jų bendro gyvenimo pabaigos data. Atsakovė paaiškino, kad su dabartiniu savo sutuoktiniu gyventi pradėjo po 2014-01-01 d., nes 2013 m. rudenį su ieškovu dalyvavo jo mamos laidotuvėse, kartu sutiko 2014 m. ir po to abu pasikalbėjo ir sutarė nutraukti bendrą gyvenimą. Nesant rašytinių įrodymų, liudytojams negalint konkrečios datos pasakyti, įvertinęs, kad ieškovo sužinojimas, kad jo gyvenimo draugė turi santykius su kitu vyru, negali būti laikoma bendro gyvenimo pabaigos data, šalys dar palaikė santykius, teismas 2014-01-01 nustatė kaip šalių bendro gyvenimo pabaigos datą.

12. Teismas vertino šalių paaiškinimus dėl dukters išlaikymo, galimo susitarimo, jog ieškovas mokės paskolą, o atsakovė išlaikys dukrą. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo ginčai dėl paskolos mokėjimo, atsakovė jau gyvendama su D. S. kreipėsi į banką dėl paskolos mokėjimo, tačiau, jos paaiškinimu, bankas jai to daryti neleido, nes Š. B. buvo uždraudęs priėjimą prie jo sąskaitos. Liudytojas D. S. parodė, kad šalys gal visus metus kalbėjosi apie namą ir paskolą, buvo sutarę dėl išlaikymo, buvo ginčai, pradžioje galvojo daryti vaikui atskirą kortelę, už vieną mėnesį davė 200 EUR, daugiau nedavė, bet viskas buvo susiję su vaiko išlaikymu, jis nieko nedavė. Iš pradžių grasino teismais, tada A. sakė, kad duos dėl alimentų. Š. per vasarą pasiimdavo dukrą, apipirkdavo ją, rūbus, batus, televizorių, baldus, davė dėvėtą kompiuterį. Į Š. sąskaitą pervesdavo pinigų dantims, duodavo pinigų šventėms. Buvo nuėję į banką, reikėjo viską pervertinti, sutvarkyti, o Š. nieko nedarė. Teismas vertino, kad atsakovė pasyviai laukė, suprasdama, kad paskolą bankui grąžinti reikia, tačiau tikėtina, kad tokia padėtis ją tenkino. Pripažino, kad ieškovas teikė išlaikymą dukrai, ką patvirtina ir Š. G. B. parodymai. Dukrai 18 m. suėjo (duomenys neskelbtini)., tačiau ir nuo to laiko dėl išlaikymo nesikreipė, nes toks buvo teikiamas. Atsakovės paaiškinimu, ji nežinojo, kiek pinigų pervedama į dukros sąskaitą, negalėjo pasakyti, kiek pinigų reikėjo dukros išlaikymui, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas pripažino, kad atsakovė turi sumokėti kompensaciją už ieškovo mokėtą paskolą bankui nuo 2014-01-01 d., t.y. nuo šalių bendro gyvenimo pabaigos, iki ieškovui pareiškus patikslintą ieškinį, t.y. 2022-03-01 – 28 862,64 EUR (31 148,09 EUR – 2285,45 EUR = 28 862,64 EUR).

13. Vertino, kad, nors atsakovė sutinka perimti įmokų bankui mokėjimą, tačiau jokių su tuo susijusių veiksmų neatliko, o ieškovas nereiškė reikalavimo dėl paskolos perkėlimo atsakovei.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčo turtas, priklausantis atsakovei, yra įkeistas bankui, todėl ieškovui nutraukus paskolos mokėjimą banko išieškojimai būtų nukreipti į įkeistą turtą, papildomai yra įkeistas ir atsakovei priklausantis butas.

15. Teismas ieškinį dalyje dėl kompensacijos už bankui mokamą paskolą nuo 2022-03-01 d. atmetė, nes ieškovas dar nesumokėjo bankui paskolos ir neįgijo teisės reikalauti nesumokėtos sumos – 24 418,46 EUR iki 2032-05-03.

16. Patenkinęs patikslintą ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 5 % metinės palūkanas už priteistą 28 862,64 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (patikslinto ieškinio gavimo) dienos (2022-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

17. Nustatė, kad ieškovas byloje sumokėjo viso 1058 EUR žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (51,94 %), ieškovui iš atsakovės iš dalies priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 549,53 EUR žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 2 d.). Taip pat ieškovas sumokėjo savo atstovei 2255 EUR už teisines paslaugas, išlaidos pagrįstos, teisingos ir protingos. Ieškovui iš atsakovės iš dalies priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 1171,25 EUR už advokatės teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistinos iš viso turėtos 1720,78 EUR bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė sumokėjo savo atstovui 2200 EUR už teisines paslaugas, išlaidos pagrįstos, teisingos ir protingos. Kadangi ieškovo atmesti reikalavimai sudaro 48,06 %, todėl atsakovei iš ieškovo iš dalies priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų daliai – 1057,32 EUR už advokato teisinę pagalbą. Teismas įskaitė ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės priteisė ieškovui 663,46 EUR bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas Š. B. prašo 2022 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimą pakeisti iš dalies ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Vertinant, kad sprendimas dalyje dėl - 24 418,46 EUR reikalavimo atmetimo yra teisėtas, ieškovo reikalavimą toje dalyje prašo palikti nenagrinėtu. Prašo prijungti 2022-07-07 AB Šiaulių bankas“ pažymą Nr. S-22-12232-C, bei grafiką prie būsto kredito sutarties.

19. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino teisiškai reikšmingus faktus, nepagrįstai konstatuodamas, kad šalių faktinis šeimyninis gyvenimas nutrūko 2014-01-01. Pažymi, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji su ieškovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2013 m. spalio mėnesio. Liudytojas D. S. nurodė, kad su atsakove draugauja nuo 2013 m. vasaros. Ieškovas nurodo, kad pirmą kartą rado savo gyvenimo draugę su kitu vyru 2012 metų lapkričio 12 dieną, nuo to momento santykiai stipriai pašlijo, visiškai nutrūko 2013 metų kovo pradžioje, ieškovas iš Norvegijos nebegrįždavo pas atsakovę. Tai, kad ji dalyvavo ieškovui artimo žmogaus laidotuvėse nereiškia, kad tuo metu šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ten ji dalyvavo jau ne kaip ieškovo gyvenimo draugė. Vadovaujantis šalių bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais negalima vertinti, kad šalių bendro gyvenimo pabaigos data yra 2014 m. sausio 1 d. Teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, fakto, kad atsakovės parodymai prieštaringi, t.y. procesiniuose dokumentuose nurodoma bendro gyvenimo pabaiga 2013 m. spalio mėnuo, teisme duodant paaiškinimus nurodoma 2014-01-01.

20. Teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti kompensaciją už laikotarpį nuo 2022-03-01 iki 2032-05-03. Teismas vertino, kad pagrįstas kompensacijos dydis skaičiuotinas nuo šalių bendro gyvenimo pabaigos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Pagal tokį teismo sprendimą išeitų, kad nežiūrinti į tai, kad ir po patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki šiol ieškovas ir toliau vykdo įsipareigojimus bankui, tačiau atsakovė neturi prievolės sumokėti už jai 100% atitekusį turtą. Nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, 2022-03-01 iki 2022-07-07 ieškovas AB „Šiaulių bankas“ sumokėjo 748,14 Eur paskolos ir 110,19 Eur palūkanų, bendroje sumoje 858,35 Eur. Nors teismas konstatavo, kad atsakovė turi prievolę ieškovui, nebuvo aiškinamasi ir analizuojamas paskolos mokėjimo laikotarpis po patikslinto ieškinio pateikimo, todėl teismo sprendimu akivaizdžiai pažeistos CPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatos.

21. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos pastatant gyvenamąjį namą ir taip sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti kompensaciją už atsakovei atitenkantį visą nekilnojamą turtą. Prašomos kompensacijos dydis lygus sumokėtos ir mokėtinos AB „Šiaulių bankas“ paskolos sumai. Šiuo atveju teismo argumentas, kad ieškovas dar nesumokėjo bankui paskolos ir neįgijo teisės reikalauti nesumokėtos sumos - 24 418,46 EUR iki 2032-05-03 yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir užkertantis kelią ieškovui sumokėjus likusį 24 418,46 Eur kreditą (įskaitant palūkanas) išsireikalauti iš atsakovės. Apeliantas nebeturės teisės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai pažeistos teisės, kadangi dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu kreiptis nebegalima. Teismui manant, kad ieškovo reikalavimas priteisti kompensacijos dalį, kuri dar yra bankui nesumokėta yra nepagrįstas, toje dalyje teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu.

22. Nurodo, kad atsakovė nesikreipė į kredito įmones dėl AB „Šiaulių bankas“ paskolos refinansavimo. Pagal atsakovės ir jos sutuoktinio paaiškinimus duotus teisme jų pajamos yra nepakankamos paskolos refinansavimui. Atsakovė nėra tiek finansiškai pajėgi perimti paskolos bankui sumokėjimą, tiek geranoriškai suinteresuota parduoti turimą nekilnojamą turtą siekiant grąžinanti likusią paskolos dalį. Nuo 2013 metų, kuomet šalys nebevedė bendro ūkio atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad siekė perimti paskolos mokėjimą, atsakovei tokia situacija, kai ji nuosavybės teise valdo bendrai sukurtą turtą, o ieškovas toliau moka paskolą yra tiesiog patogi. Šiuo atveju kaip analogija galėtų būti taikomi sutuoktinių prievolių įvykdymo klausimai. Kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Teismo vertinimas, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl paskolos perkėlimo atsakovei nepagrįstas, reiškia nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos, toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Teismas niekaip negalėtų modifikuoti galiojančios prievolės. Nors teismas nurodė, kad ieškovui nutraukus paskolos mokėjimą banko išieškojimai būtų nukreipti į įkeistą turtą, papildomai yra įkeistas ir atsakovei priklausantis butas, tačiau vertinant kredito sutarties 7.10 punktą, ieškovui nutraukus kredito sutarties vykdymą, pirmiausiai savo turtu atsakys būtent jis.

23. Teigia, kad teismas nesiaiškino, kokia kredito dalis buvo sumokėta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nuo 2022-03-01 iki 2022-07-07 ieškovas sumokėjo 748,14 Eur paskolos ir 110,19 Eur palūkanų, bendroje sumoje 858,35 Eur. Būtina prijungti prie bylos AB „Šiaulių bankas“ pažymą bei grafiką prie būsto kredito sutarties. Mano, kad naujų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, nes priešinga šalis turės teisę susipažinti su jais ir pateikti savo poziciją.

Atsiliepimas

24. Atsakovė A. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad skundo argumentai dėl nepriteistos kompensacijos dalies patvirtina, jog teismas šalių ginčo neišsprendė, o tik sukūrė prielaidas tolimesniam šalių ginčui ir galimam bylinėjimuisi. Pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus.

Šalies argumentai

25. Atsakovė A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimą: ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant ieškovui iš atsakovės 8000 Eur dydžio kompensaciją, likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

26. Nurodo, kad teismas šalių teisinius santykius kildina iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir ginčui spręsti galimai taiko bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau tokios teisės normos taikytinos išimtinai tik susituokusiems asmenims. Teismas ginčą galimai sprendė taikydamas netinkamas teisės normas ir tai gali būti laikoma proceso pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Sprendimas prieštaringas, kai nurodoma, kad šalys nebuvo susituokę ir kad namas pastatytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vėliau teismas galimai sprendžia apie galimą bendrosios dalinės nuosavybės teisės normų taikymą šalių ginčui spręsti, todėl nebesuprantama, kokias konkrečias teisės normas teismas taikė (CPK 270 str. 4 d.). Ieškinio pagrinde ieškovas buvo nurodęs, kokiomis teisės normomis vadovaujantis turėtų būti sprendžiamas ginčas, t. y. šalių veikimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Su ieškovo pozicija, jog šalių ginčą spręstinas asmenų jungtinę veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, sutiko ir atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį.

27. Pažymi, kad nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis tik bendrosiomis dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šioje byloje ginčui spręsti turi būti taikomos asmenų jungtinės veiklos sutartį (CK 6.969 str. 1 d.) reglamentuojančios teisės normos.

28. Byloje nebuvo ginčo dėl ieškovo paimtų paskolų bei gautų pinigų panaudojimo namo statybai. Ieškovas prie jungtinės veiklos rezultato sukūrimo prisidėjo pinigais, gautais iš banko. Atsakovė įrodė, jog būdama Lietuvoje rūpinosi visais gyvenamo namo statybos klausimai, tame tarpe tam reikalingų dokumentų tvarkymu. Tai patvirtina jos vardu išduotas statybos leidimas. Ji jungtinės veiklos rezultato sukūrimui rūpinosi išimtinai visais gyvenamo namo statybų reikalais, tame tarpe pirko statybines medžiagas, prižiūrėjo statybos darbus, derino juos su statybininkais, taip pat rūpinosi šalių nepilnamete dukra. Taigi, atsakovė prie jungtinės veiklos rezultato kūrimo prisidėjo savo darbu, intelektualinėmis pastangomis, fiziniu darbu, kitais įgūdžiais bei turimomis piniginėmis lėšomis. Šalys dėjo pastangas šeimos būstui sukurti. Iš banko gautos namui įsigyti ir įrengti paskolos grąžinimas šalių bendro gyvenimo laikotarpiu buvo vykdomas iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis kiekvienos iš šalių lėšomis, kreditui gauti įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi, šalys, gyvendamos kartu ilgą laiką, tiek savo asmeninėmis, tiek bendro gyvenimo metu kartu sukauptomis lėšomis, bendru darbu turėjo tikslą įsigyti būstą, taip sukuriant bendrą nuosavybę, kartu užtikrinant bendro gyvenimo ir dukters auginimo sąlygas (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.970 straipsnis, 6.971 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.

29. Rašytiniai įrodymai, šalių konkliudentiniai veiksmai - bendro ūkio vedimas, gyvenimas šeimoje, bendro vaiko auginimas, siekis pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, kredito paėmimas ir už jį gyvenamo namo statymas, kredito grąžinimo užtikrinimui atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas, patvirtina, kad šalys buvo sudarę sutartį, atitinkančią jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Gyvenamo namo pastatymas ir jo įregistravimas atsakovės vardu reiškė ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą, kaip tam tikrą šalių bendros veiklos tikslą bei rezultatą. Teismas nustatė, kad šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2014-01-01. Tuo tarpu absoliučiai visi ieškovo pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamo namo statybai dar iki 2014-01-01. Todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti jo po 2014-01-01 mokamas įmokas bankui pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, nes už gautus pinigus pagal šias Sutartis, dar iki 2014-01-01 buvo sukurtas bendros jungtinės veiklos rezultatas - gyvenamas namas. Ieškovas gali reikalauti tik kompensacijos už šalių jungtinės veiklos sukurtą rezultatą - gyvenamą namą. Teismas, priteisdamas atsakovei sumokėti kompensaciją už ieškovo sumokėta paskolą po 2014-01-01 iki 2022-03-01 nekonstatavo, kokio įstatymo pagrindu taip sprendžia.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teigia, kad pagal teismo išvadas ieškovas bet kada gali kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl jo nuo 2022-03-01 toliau mokamos paskolos bankui prisiteisimo iš atsakovės. Vadovaujantis asmenų jungtinę veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovui neužkertama galimybė bet kada kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti namą šalių bendrąją daline nuosavybe ir jį atidalijant reikalauti kompensacijos iš atsakovės arba netgi reikalauti tam tikros dalies natūra. Akivaizdu, jog byla neišspręsta visiškai, t. y. ji net nėra pradėta spręsti, nes sprendimas yra naujų teisinių ginčų tarp šalių šaltinis. Teismas netinkamai atliko ginčo santykio teisinį kvalifikavimą, netaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų, o sprendimas priteisti ieškovo sumokėtą paskolos dalį neturi jokio teisinio pagrindo.

31. Visi ieškovo pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamo namo statybai dar iki 2013 metų. Todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti jo įmokas bankui pagal Sutartis, nes už gautus pinigus pagal jas yra sukurtas bendros jungtinės veiklos rezultatas - gyvenamas namas. Ieškovas ieškinio pagrinde nurodė, jog laikotarpiu nuo paskolos paėmimo iki 2013-03-01 (kol šalys vedė bendrą ūkį) jis bankui sumokėjo 14722,81 Eur paskolos. Iš į bylą pridėto masinio vertinimo apie ginčo mano vidutinę rinkos vertę 2022- 01-01 dienai matyti, kad jo vertė yra 17100 Eur. Atsakovė įvertinusi aplinkybes, kad ieškovas laikotarpiu nuo paskolos paėmimo iki to laikotarpio, kol šalys pradėjo gyventi atskirai (2013 metais), turėjo išlaidų namui statyti, tam, kad ateityje nedidinti bylinėjimosi išlaidų bei baigti ginčą pasiūlė ieškovui sumokėti 8000 Eur kompensaciją už jo pastangas statant namą 2007-2013 metais. Priteistinos ieškovui kompensacijos dydį atsakovė argumentavo dar ir tuo, jog 2013 metų spalio pradžioje šalys pradėjo gyventi atskirai, namas nebuvo tinkamas gyventi, nes reikėjo įrengti jo vidų - tinkavimas, dažymas, elektros instaliacija, kanalizacija, vandentiekis, vonios įranga, virtuvės įranga, gerbūvis. Visa tai yra įrengta po 2014-01-01 išimtinai tik už atsakovės ir jos vyro lėšas, darbą ir tik jų pastangomis. Nurodytas aplinkybes atsakovė teisme įrodė rašytiniais įrodymais bei pasikviestų liudytojų pagalba. Todėl atsakovės siūloma 8000 Eur kompensacija už ieškovo indėlį statant gyvenamą namą laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. laikytina protinga. Atsakovė siūlė teismui bylą spręsti vadovaujantis asmenų jungtinė veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. priteisti ieškovui atitinkamo dydžio kompensaciją už šalių sukurtą jungtinės veiklos rezultatą iki kol nutrūko jungtinė veikla 2013 metų pabaigoje. Tačiau teismas atsakovės argumentų nevertino ir spendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl juos atmeta.

32. Pažymi, kad atsakovė pateikė argumentus, jog mokėti įmokas bankui visada buvo ieškovo asmeninė prievolė, tame tarpe ji neišnyko ir po 2014-01-01, todėl ieškovas po 2014-01-01 metų vykdė ir toliau vykdo savo prievolę bankui. Nesuprantama, kodėl šias lėšas turėtų atsakovė grąžinti ieškovui. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes neturi teisinio pagrindo. Ieškovui nutraukus paskolos mokėjimą, banko išieškojimai būtų nukreipti į įkeistą turtą, be to, yra įkeistas ir atsakovei priklausantis butas, todėl (pasak teismo) šalims 2014-01-01 nutraukus jungtinę veiklą ir geranoriškai nesusitarus dėl paskolos tolimesnio mokėjimo, ieškovas galėjo nutraukti mokėjimus bankui, o pastarasis paskolos išieškojimą būtų nukreipęs į atsakovės įkeistą turtą. Taip būtų išspręstas šalių ginčas dėl paskolos mokėjimo, taip jis ir turi būti sprendžiamas, jeigu šalys nesutaria geranoriškai. Tačiau atsakovas tokia galimybe 2014-01-01 nepasinaudojo. Atsakovė nurodė, jog šalių bendras gyvenimas nutrūko 2013 metais spalio mėnesį. Tokiu atveju ieškovui iškilo nepilnametės dukros išlaikymo prievolė. Mokama paskolos dalis per mėnesį buvo 220 Eur, šalims susitarti dėl tolimesnio paskolos mokėjimo nepavyko. Todėl šalys sutarė, kad tol, kol Š. G. įgis vidurinį išsilavinimą, ieškovas nemokės materialinio išlaikymo, o vietoje to mokės įmokas bankui. 2021 m. liepos 23 d. Š. G. įgijo vidurinį išsilavinimą ir iš karto po to atsakovė sulaukė ieškinio. Kad minėtas šalių susitarimas dėl materialinio išlaikymo pakeitimo banko įmokų dengimu egzistavo realiai, patvirtina ir tas faktas, jog ieškovas nuo pat 2013 metų iki 2021-08-01 nereiškė jokio reikalavimo atsakovei dėl jungtine veikla sukurto rezultato - gyvenamo namo pasidalijimo ar atidalijimo. Joks protingas ir rūpestingas asmuo negali 8 metus mokėti bankui įmokų už paskolą, kurios vaisiais, konkrečiai gyvenamu namu, naudojasi kiti asmenys. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei civiliniame procese galiojančiu tikėtinumo principu, darytina išvada, kad ieškovo nuo 2013-10-05 iki 2021-07-29 mokėtos įmokos bankui pagal grafiką, yra jo mokėtas dukrai materialinis išlaikymas. Teismas darė išvadas dėl atsakovės pareigos sumokėti kompensaciją už ieškovo mokėtą paskolą bankui nuo 2014-01-01 iki 2022-03-01, jas nulėmė tai, kad byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Teismas atsakovės argumentų nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas pripažino, jog ieškovas teikė materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2014-01-01 iki 2021-08-01 ir tuo pačiu mokėjo paskolą. Tuo tarpu rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas minėtu laikotarpiu iki 2017-09-01 iš viso neteikė jokio išlaikymo dukrai. 2017 metais rugpjūčio mėnesį atsakovė atidarė dukrai sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nuo to laikotarpio iki 2020-01-17 ieškovas į šią sąskaitą pervedė bendrai 3500 Eur: 2017 metais - 400 Eur; 2018 metais - 800 Eur; 2019 metais - 1800 Eur; 2020 metais - 500 Eur. 2019 - 2020 metais mokėtos sumos po 200-300 Eur buvo tikslinės sumos už Š. G. dantų tvarkymą ir operaciją, kuri buvo atlikta Kaune. Kitos sumos po 100 Eur taip pat buvo tikslinės sumos - tai ekskursijos, pramogos, dėl kurių Š. G. su ieškovu susitardavo kiekvieną kartą atskirai. Tuo tarpu Š. G. išlaikė išimtinai tik atsakovė. Dalį tokiam išlaikymui reikalingų savo lėšų atsakovė sutaupė iš ieškovo mokėtos paskolos. Atsakovei nebuvo pagrindo prisiteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą Š. G., nes tarp šalių buvo susitarimas, jog materialinį išlaikymą dukrai iki ji įgis vidurinį išsilavinimą kompensuos ieškovas mokėdamas paskolą bankui.

34. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas nepagrįstai nesiėmė šių priemonių, nesiaiškino, ar ieškovas prašo pripažinti namą šalių bendrąją daline nuosavybę bei kokia apimtimi, ar prašo gyvenamą namą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar prašo jam priklausančią dalį priteisti atsakovei, o iš pastarosios jam priteisti kompensaciją bei kokio dydžio, kaip ieškovas nustato kompensacijos dydį, kaip ir kokiu būdu jo reikalaujama priteisti 55566,55 Eur suma yra siejama su jam priklausančios gyvenamo namo dalies verte 2014-01-01 dienai, t.y. tai dienai kai nutrūko jungtinė veikla. Teismas nenustatė aiškių šios bylos nagrinėjimo ribų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi sumokėti kompensaciją už ieškovo mokėtą paskolą bankui dėl to, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovės dėl to nurodytos aplinkybės nevertintos.

Atsiliepimas

35. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

36. Nors teismas neteisingai nurodė, kad šalys bendros jungtinės nuosavybės teisės pagrindu įgijo nekilnojamą turtą, tačiau pagrįstai vertino, kad ginčas kilo iš bendros nuosavybės teisinių santykių, o kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantės nurodomi prieštaravimai sprendime nėra esminiai. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodoma, kad laikotarpiu, kuomet šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį teisine prasme gali būti vertinama kaip veikimas jungtinės veiklos pagrindu, siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas, darydamas galutinę išvadą, konstatavo, kad gyvenamasis namas, kuris buvo pastatytas naudojant iš AB „Šiaulių bankas“ gautos paskolos lėšas turėtų būti vertinamas kaip sukurtas jungtinės veiklos pagrindu.

37. Teigia, kad atsakovė neįrodė savo pozicijos dėl šalių susitarimo, jog tol, kol Š. G. įgis vidurinį išsilavinimą, ieškovas nemokės materialinio išlaikymo, o vietoje to mokės įmokas bankui. Teismas vertino byloje pagal surinktų įrodymų visetą ir priėmė pagrįstą išvadą, kad atsakovės argumentas dėl šalių susitarimo neįrodytas. Teismas įvertino rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus. Pati atsakovė nurodė, kad niekada nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Tai, kad teismo išvada netenkina atsakovės, nereiškia, kad sprendimas yra nepagrįstas.

38. Nurodo, kad neaiški apeliantės pozicija, kodėl ieškovas galėtų iš naujo inicijuoti teisinį ginčą dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Toks procesas aiškiai pažeistų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.

39. Teigia, kad apeliantės siūloma 8000,00 Eur kompensacijos dydis nelogiškas, neproporcingas, absoliučiai pažeidžiantis Ieškovo teises ir teisėtus interesus. Byloje nebuvo keliamas ginčo namo vertės klausimas, tačiau reali jo rinkos vertė yra kelis kart didesnė nei (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje. Atsakovė ne kartą akcentavo, kadangi jai tenka gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena kartu su kitu vyru, būtent ji turėtų toliau mokėti įmokas bankui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

41. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl kompensacijos už bankui mokamos paskolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

42. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė 2022-07-07 AB Šiaulių bankas“ pažymą Nr. S-22-12232-C, bei grafiką prie būsto kredito sutarties, kuriuos prašo priimti.

43. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui teikti duomenis, susijusius su kredito grąžinimu, be to, pateikta pažyma išduota ieškovui jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl jų pateikimas yra nesavalaikis.

44. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, bet atitinkamai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra Š. G. B.. Šalys, gyvendamos kartu, susitarė dėl bendro namo statybos už banko suteiktą paskolą, gyvenanat kartu atsakovės vardu buvo nupirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti namas. 2007-05-04 AB Šiaulių bankas su ieškovu sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-009-25, pagal kurią bankas ieškovui suteikė 91 000 Lt būsto kreditą gyvenamojo namo statybai, o kredito gavėjas (ieškovas) įsipareigojo gautą sumą grąžinti bankui ir sumokėti palūkanas (sutarties 1.1 p., 2.1.1-2.1.2 p.). Galutinė kredito grąžinimo data numatyta 2032-05-03, o kredito dalinių grąžinimų sumos ir terminai nurodyti grąžinimo grafike. Kreditas grąžinamas linijiniu kredito grąžinimo būdu pagal grąžinimo grafiką (sutarties 2.1.5 p.). 2008-01-29 AB Šiaulių bankas su ieškovu sutartimi dėl 2007-05-04 būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-009-25 pakeitimo Nr. 1 nusprendė keisti 2007-05-04 būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-009-25 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3, 2.2.1 p., nustatant, kad kreditas – 188 573,36 Lt piniginių lėšų suma, kurią sudaro negrąžintas paskolos likutis 2008-01-29 d. – 88 573,36 Lt ir 2008-01-29 papildomai suteikiama 100 000 Lt suma, papildomai suteikiamos kredito dalies paskirtis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., statybai, taip pat aptartos kredito palūkanų normos ir nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) klausimai (sutarties I p.). Taip pat nutarta keisti 2007-05-04 būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2007-009-25 I priedą „Grąžinimo grafikas“ (sutarties II p.) ir aptarti kiti klausimai (III-VI p.).

45. Visi paskolų pinigai buvo suteikti ir panaudoti namo statybai-jungtinės veiklos rezultatui pasiekti. Šalys neginčijo, kad ginčo namas buvo pastatytas šalims vedant bendrą ūkį už banko suteiktą paskolą, jo paskirtis – gyventi jame su vaikais. Tačiau ginčo turtas įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teisėmis. Ieškovas tvirtina, kad jam priklauso atitinkama dalis, bet neprašo jam pripažinti šią teisę ir priteisti kompensaciją, o reikalauja kompensacijos už jo bankui dengiamą paskolos dalį. Kaip minėta, pinigai skirti tam tikram rezultatui pasiekti, už juos namas pastatytas, todėl šalių ginčas turi būti sprendžiamas jau vadovaujantis daiktinės teisės normomis, taigi turi būti sprendžiamas ginčas dėl namo. Ieškovas, nepageidaujantis natūra gauti dalies, turi teisę į jam tenkančios dalies kompensaciją. Dėl šios kompensacijos dydžio tarp šalių kyla ginčas. Ginčas neišspręstas dėl netinkamai pareikštų reikalavimų.

46. Ieškovas Š. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 55 566,55 EUR piniginę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 28 862,64 EUR piniginę kompensaciją bei procesines palūkanas. Ieškovas prašė ne kompensacijos už jam priklausančio turto dalį, nes prašomą kompensaciją siejo su banko paskola. Teismas priteisė dalį skolos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti – ieškovas prašo ieškinį tenkinti pilnai, atsakovė prašo priteistą kompensaciją sumažinti iki 8000 Eur.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas, kadangi teismas pasisakė dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, netgi nurodė, jog gyvenamasis namas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kai nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susituokę ir šios teisės normos tiesiogiai netaikytinos, jeigu nėra ieškinio reikalavimo pripažinti įgytą turtą bendra daline nuosavybe, nors dėl to tarp šalių ginčo iš esmės nėra.

48. Galiojančios CK III knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. O ginčijamame sprendime jau pasisakoma dėl bendrosiomis dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų taikymo, turto atidalijimo būdo ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją, bet priteisia kompensaciją be įgyto turto įvertinimo.

49. Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

50. Ieškinio teisiniu pagrindu ieškovas nurodo kokiomis teisės normomis vadovaujantis turėtų būti sprendžiamas ginčas, t. y. šalių veikimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tačiau jo ieškinio reikalavimai ( ieškinio dalykas) suformuluoti netinkamai, kadangi byloje nereiškiami reikalavimai dėl atsakovės vardu registruoto gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal ieškinio reikalavimus panašu, kad priteisiama skola, panaudota atsakovės turto įgijimui, nes šis turtas įregistruotas jos asmenine nuosavybe, nors ir šalių įgytas bendrai.

51. Atsakovė, nesutikdama su sprendimu ir priteista kompensacija, nesiūlo ieškovui tinkamos kompensacijos už jam realiai priklausančią turto dalį. Jo teisės į namo dalį ji iš esmės neginčija.

52. Be to, į ką atkreipia dėmesį patys apeliantai, priėmus teismo sprendimą lieka neišspręstas klausimas dėl ieškovo prievolės vykdymo bankui, jo sumokėtų bei ateityje mokėtinų įmokų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo atveju kaip analogija galėtų būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių prievolių įvykdymo klausimus, kai buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, tačiau byloje nebuvo pareiškęs atitinkamo reikalavimo dėl prievolės modifikavimo, neprašė prievolės pripažinti šalių bendra (solidaria, daline) ar asmenine atsakovės prievole. Kadangi šiuo metu prievolė yra ieškovo asmeninė, nėra pakankamai aiškus ir pagrįstas pagal byloje nurodytas aplinkybes reiškiamas reikalavimas dėl sumokėtų bei mokėtinų įmokų bankui priteisimo ieškovui iš atsakovės.

53. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas.

54. Nagrinėjamoje byloje pagal nurodytas aplinkybes buvo reikalinga išsiaiškinti, ar ieškovo reikalavimas tinkamas, kodėl jis neprašo pripažinti namą šalių bendrąją daline nuosavybe bei kokia apimtimi, neprašo gyvenamą namą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, neprašo jam priklausančią dalį palikti natūroje atsakovei, o iš pastarosios jam priteisti piniginę kompensaciją. Šiuo metu neaišku, kaip ir kokiu būdu jo reikalaujama priteisti 55 566,55 Eur suma yra siejama su jam priklausančios gyvenamo namo dalies dabartine verte tai dienai, kai nutrūko šalių jungtinė veikla. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas turėtų tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes prašyti piniginės kompensacijos už atsakovei atitekusio iš bendrų lėšų įgyto turto dalies, kuri priklausytų ieškovui. Tokiu atveju ieškovui, gavusiam priklausančią kompensaciją iš atsakovės, liktų pareiga grąžinti kreditą bankui asmeniškai, bei būtų išspręstas ginčas ir ateičiai dėl prievolės bankui.

55. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendram tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta šalių darbu ir (ar) lėšomis, atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą.

56. Taigi, aiškinanatis klausimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, byloje buvo reikalinga nustatyti kiekvienos iš šalių indėlį (investicijų) dydį, vykdant jungtinę veiką ir kuriant bendrą nuosavybę – gyvenamąjį namą, tačiau tai nebuvo padaryta. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, tačiau šalys turi galimybę šią prezumpciją paneigti bei įrodinėti esant pagrindui pripažinti, jog vieno, ar kito asmens indėlis kuriant bendrą nuosavybę buvo didesnis.

57. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas visas iš banko pasiskolintas pinigines lėšas panaudojo būtent namo statybai. Taip pat ieškovas sutiko, kad iš banko gautos namui įsigyti ir įrengti paskolos grąžinimas šalių bendro gyvenimo laikotarpiu buvo vykdomas iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis kiekvienos iš šalių lėšomis, vėliau jas mokėjo vienas ieškovas, taigi, abi šalys yra prisidėjusios prie jungtinės veiklos rezultato sukūrimo (taip pat ir savo darbu). Tačiau pirmosios instancijos teismas byloje nepasisakė, koks buvo kiekvienos iš šalių indėlis, kas turi esminės reikšmės šiame ginče.

58. CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju šalys sutarė, kad atsakovei namas turėtų toliau priklausyti asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui būtų išmokama piniginė kompensacija. Tačiau šiuo atveju reikšminga apskaičiuoti ieškovui išmokėtinos piniginės kompensacijos dydį.

59. Pažymėtina, kad paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistina kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Taigi, kompensacijos dydis už atidalijamo turto dalį apskaičiuojamas pagal realią tokio daikto rinkos kainą bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Šalių nuomonė dėl kitokio kompensacijos apskaičiavimo metodo taikymo negali paneigti teisinio reguliavimo ir jame įtvirtintų jos skaičiavimo principų, kurių taikymo aiškinimas yra pateikiamas aptartoje kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis).

60. Pirmosios instancijos teismas 2014-01-01 d. nustatė kaip šalių bendro gyvenimo pabaigos datą, tačiau ieškovas su tuo nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kada tiksliai šalių bendras gyvenimas nutrūko (ieškovui teigiant, kad tai įvyko 2013-03-01, atsakovei – kad 2014-01-01), atsižvelgtina į tai, jog pati atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį, triplike nurodė su ieškovu kartu nebegyvenanti ir bendro ūkio nebevedanti nuo 2013 m. spalio mėnesio, į tai, kad ieškovas 2013 m. rudenį kartu su atsakove dalyvavo laidotuvėse, be to, liudytojas D. S. teismo posėdyje parodė, kad su atsakove pradėjo bendrauti 2013 m. rugpjūtį-rugsėjį. Todėl pripažintina labiau tikėtina, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2013 m. spalį, o ne 2014 m. pradžioje.

61. Nagrinėjamoje byloje teismas iš viso nepasisakė dėl to, kokia yra gyvenamojo namo reali rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, t.y. pagal 2013 m. statybos užbaigimo lygį, tokie duomenys į bylą nebuvo net teikiami, todėl nebūtų ir galimybės apeliacinėje instancijoje nustatyti ieškovui išmokėtinos kompensacijos dydžio. Tik realią namo rinkos kainą (jo dalį) atitinkančios kompensacijos sumokėjimas ieškovui galėtų užtikrinti abiejų šalių interesus. Šiuo atveju, kompensacijos dydis negali būti apskaičiuojamas vertinant gautą paskolos sumą bei mokėtinas palūkanas bankui.

62. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

63. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

64. Byloje yra tikslinga siūlyti ieškovui tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, išplaukiančius iš nurodytų ieškinio ir atsiliepimo į jį faktinių aplinkybių, dėl kurių ginčo iš esmės nėra.

65. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas pakartotinai bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė