- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2-2371-399/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01778-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- VŠĮ „Versli Lietuva“
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, Jolantai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui T. K. ir atstovei advokatei N.Žukauskienei, atsakovo VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovui advokatui M.Mikalopui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui VŠĮ „Versli Lietuva“ dėl atleideimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. K. ieškinyje nurodė, jog 2010-12-23 tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią buvo sutarta dėl atstovo regione darbo funkcijų atlikimo. Darbo sutarties 1.1. punkte numatyta darbovietė - atsakovės Verslumo departamentas, tačiau nenurodyta konkreti darbo vieta. Nurodė, jog atsakovė nuolat skatino savo darbuotojus darbo funkcijas vykdyti ne biuro patalpose, o vykstant tiesiai pas klientus. Skatinimas pasireiškė tokiu paslaugų teikimo orientavimu kaip: „eiti pas klientą", „prisitaikyti prie kliento vietos ir poreikių", „būti proaktyviems, nes kitaip neįgyvendinsime metinių darbo planų" ir kt. Atsakovė savo atstovo Kauno regione neturėjo, todėl, žinodama, kad ieškovas gyvena Kaune, skatindavo jį dirbti su klientais, besikreipiančiais iš šios teritorijos. Tokius nurodymus atsakovė duodavo susirinkimų metu, teikdama ieškovui užduočių dėl Kauno regiono klientų aptarnavimo. Be to, iš centrinio atsakovės biuro administruojamos klientų linijos visi Kauno regiono interesantų kontaktai nuolat buvo siunčiami ieškovui. Taip pat nurodė, jog kad nepakluso ir nevykdė neteisėtų atsakovės reikalavimų, susijusių su viešojo pirkimo procedūra ir tai sukėlė neigiamą atsakovės reakciją ieškovo atžvilgiu ir siekį atsikratyti „nepalankiu" darbuotoju. Jausdamas tai pats ieškovas 2014-02-14 pateikė atsakovei pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau atsakovė nesutiko. Psichologinis spaudimas sąmoningai buvo kuriamas reikalaujant pildyti perteklines ataskaitas, tuo be pagrindo apsunkinant tiesioginių darbinių funkcijų atlikimą ir sukuriant pretekstą priekabėms, nors, kaip nurodo ieškovas, jis net nebuvo supažindintas su savo pareiginiais nuostatais, įskaitant ir tai, kokiems asmenims turėjo kokias ataskaitas teikti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neorganizavo privalomojo sveikatos patikrinimo bei nesirūpino patalpų švara. 2014-03-26 ieškovas atsakovei pateikė dar vieną, pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tačiau atsakovė ir šį kartą nesutiko ir toliau darė psichologinį spaudimą ieškovui, kad darbo sutartį nutrauktų darbuotojo pareiškimu. Mano, kad kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją sukėlė priešišką atsakovės reakciją, t.y. ji nusprendė nutraukti Darbo sutartį, grubiai pažeisdama ieškovo teises o būtent - 2014-04-07 prašymu ieškovui buvo nurodyta iki 2014-04-09 14 val. pasiaiškinti, kodėl 2014-04-04 visą dieną tariamai nebuvo darbe. Šią aplinkybę atsakovė grindė tuo, kad atsakovės darbuotojai — Verslumo departamento direktorius D. V., administratorė V. D. ir teisininkė R. B. — 2014-04-04 visą darbo dieną tariamai nesulaukė ieškovo prie Biuro durų. Ieškovas nurodė, kad 2014-04-04, apie 8 val. ryto, buvau atvykęs į biurą, tačiau prie jo durų nerado jokių laukiančių asmenų. O po apsilankymo biure, visą 2014-04-04 darbo dieną Kaune aptarnavo klientą dėl verslo plano ruošimo. Nors prašomą pasiaiškinimą pateikė laiku, į jį nebuve atsižvelgta, netgi melagingai pažymint, kad jo apskritai nepateikė ir įsakymu buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų neatlikimą, t.y. neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Ieškovas mano, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Ieškovo manymu, net jei jis ir būtų padaręs tokį pažeidimą, atsakovė nebūtų turėjusi teisinio pagrindo skirti jam griežčiausią drausminę nuobaudą. - atleidimą is darbo, nes tai būtų neproporcingai griežta bausmė atsižvelgiant į jo, kaip darbuotojo, charakteristiką. Todėl mano, kad atskovė atleisdama jį išdarbo pažeidė drausminės nuobaudos parinkimo ir skyrimo taisykles. Taip pat nurodė, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo, kas taip pat sukėlė jam neigiamų išgyvenimų. Mano, kad jam buvo padaryta neturtinės (moralinė) žala, kurią vertina 1000 Lt. Prašo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2014-04-09 VŠĮ „Versli Lietuva" generalinio direktoriaus įsakymą Nt. P2014-VL-201;
Nustatyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
Iš VšĮ „Versli Lietuva" T. K. naudai priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2014-04-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Ieškovo naudai iš Atsakovės priteisti 6 % metinių palūkanų nuo ptiteistos sumos; Priteisti iš VšĮ „Versli Lietuva" 1000Lt neturtinės žalos atlyginimo T. K. naudai, visą neturtinės žalos sumą pervedant organizacijai Lietuvos Caritas, Priteisti iš VŠĮ „Versli Lietuva" T. K. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė VŠĮ “Versli Lietuva” atsiliepime nurodė, jog 2010 m. gruodžio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas priimtas dirbti atstovo regione pareigoms. 2013 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimu buvo sulygta, jog ieškovas savo, kaip regiono atstovo, pareigas atliks Marijampolės regione bei laikinai iki R. K. vaiko priežiūros atostogų pabaigos darbo funkcijas vykdys ir Elektrėnų regione. Minimu darbo sutarties pakeitimu nustatyta nuolatinė Ieškovo darbo vieta Marijampolėje adresu Vytauto g. 19 ir laikina darbo vieta Elektrėnuose adresu Draugystės g. 20. Nuo 2014 -02-03 ieškovas buvo atstovu tik Marijampolės regione kur ir buvo jo darbo vieta. Toliau atskovė nurodo, jog dėl Kauno regiono aptarnavimo darbo sutartyje nebuvo susitarta ir ieškovas niekada nebuvo atsakingas už savo darbo funkcijų vykdymą šiame regione. Toks klientų aptarnavimas kitame regione nebuvo numatytas pareiginiuose nuostatuose ar kitokiuose lokaliuose darbdavio teises aktuose, todėl faktiškai negalėjo būti vykdomas, o ieškovas iš atsakovės direktoriaus nebuvo gavęs atitinkamų nurodymų. Atskovė mano, kad teigdamas priešingai ieškovas siekia klaidinti teismą ir nesąžiningai išvengti jam pritaikytos atsakomybės. Taip pat nurodo, jog ieškinyje ieškovas nesąžiningai nurodo, kad daugiau nei dvejus metus jis nebuvo supažindintas su pareiginiais nuostatais. Ieškovo pareiginiai nuostatai buvo skelbiami viešai atsakovės internetmiame tinklalapyje ir ieškovas apie tai buvo informuotas, be to, apie pareigybei keliamus reikalavimus ir atsakomybę ieškovas žinojo ir iš darbo skelbime pateiktos informacijos. Ieškovui pareiginiai nuostatai papildomai buvo nusiųsti tik po jo reikalavimo, kuomet ieškovas tapo nepatenkintu, jog atsakovės darbuotojai reikalavo pateikti ataskaitas dėl ieškovo atliekamų darbų. Ieškovui nepasitenkinimą sukėlęs reikalavimas pateikti ataskaitas ir informuoti apie darbus atsakingus darbuotojus nebuvo psichologinio ar kitokio spaudimo ieškovui priemone. Atvirkščiai, turint objektyvių duomenų, kad ieškovas, kuris Marijampolėje dirbo visiškai vienas, užsiima ir kitomis veiklomis (profesionalaus krepšinio agento) bei įvertinus tai, jog kiti atsakovės darbuotojai, užimantys analogiškas pareigas, fiksuoja didesnį darbų kiekį, atsakovė objektyviai nusprendė patikrinti ieškovo veiklą. Mano, kad būdamas nepatenkintu dėl darbo rezultatų tikrinimo, 2014 m. vasario 14 d. ieškovas pateikė atsakovei pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, su kuriuo atsakovė nesutiko, nurodydama, jog darbuotojui siekiant darbo sutartį nutraukti savo iniciatyva jis gali pasinaudoti DK 127 str. 1 d. reguliavimu, nes darbdavys negali mokėti Ieškovo pageidaujamų išeitinių išmokų. Po šio ieškovo pasiūlymo atmetimo ieškovas pradėjo aktyvius veiksmus, kuriais siekė priversti darbdavį sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo jam palankiomis sąlygomis. Būtent siekdamas nurodyto tikslo ir tą deklaruodamas Iieškovas skundė atsakovę institucijoms, teikė įvairius reikalavimus, aplaidžiai vykdė priskirtus darbus, viešai bendrais elektroniniais paštais prie kitų darbuotojų reiškė nepasitenkinimą. Atsakovė atmeta ieškovo nurodytas aplinkybes dėl viešųjų pirkimų procesūdros, kadangi galutinė sutartis dėl pirkimo nebuvo sudaryta, nugalėtojas nenustatytas. Atsakovė nurodo, kad sutinka, kad ne visai tinkamai įvertino situaciją dėl ieškovo sveikatos tikrinimų bei švaros ir šilumos reikalavimų darbo vietoje. Tačiau mano, kad vėliau ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti. Nurodė, jog 2014 m. balandžio 4 d. ieškovo darbo vietą 8 val. ryte atvyko atsakovės darbuotojai. Darbuotojai atvežė šildytuvą ieškovo patalpas bei kaip atsakovės administracijos pareigūnai siekė faktiškai patikrinti Ieškovo darbo vietos būklę, atitikimus teisės aktų reikalavimams, pravesti pokalbį su ieškovu darbiniais klausimais, supažindinti su dokumentais, su kuriais ieškovas atsisakydavo susipažinti (pvz. darbuotojų veiklos planavimo ir vertinimo tvarka, tačiau ieškovo darbo vietoje nebuvo visą dieną nuo 8 iki 17 valandų. Atsakovė nurodo, jog dėl techninių nesklandumų negavo ieškovo pasiaiškinimo, tačiau mano, kad jis niekaip negalėtų įtakoti drausminės nuobaudos parinkimo, nes paaiškinime ieškovas jokiu būdu nepaaiškina svarbių priežasčių, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe visą dieną. Nors ieškovas teigia, kad visą dieną teikė verslo konsultacijas Kaune, tačiau viena iš atsakovės darbuotojų informavo, kad ieškovą 2014 m. balandžio 4 d. kaip žiūrovą matė Kaune vykusioje parodoje. Atsakovė nurodė, jog jeigu ieškovas būtų vykdęs darbo funkcijas kitame mieste, jis pagal darbo tvarkos taisykles privalėjo pasirūpinti komandiruotės įforminimu (Darbo tvarkos taisyklių IX skyrius). Kadangi tai nebuvo padaryta, negalima teigti, jog ieškovas būtent aptarnavo klientus Kaune, kur nėra jo darbo vietos. Taip pat atsakovė abejoja, kad 2014 m. balandžio 4 d. apie 8 val. ryto ieškovas buvo Marijampolėje prie biuro, o vėliau Kaune atliko darbo funkcijas, kadangi jis gyvena Kaune, be to ieškovas yra nurodęs, kad ilgalaikis važinėjimas automobiliu kenkia jo sveikatai ir apskritai jis automobilio nebeturi. Mano, kad atsakovei nepaskyrus griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui už neatvykimą visą dieną į darbo vietą bei darbo funkcijų nevykdymą, kiti darbuotojai tokį elgesį laikytų pateisinamu. Mano, kad ieškovas turėtų įrodyti, kokios svarbios priežastys lėmė, kad jis 2014 m. balandžio 4 d. neatvyko į savo darbo vietą, nes abstraktus nurodymas, jog tą dieną ne darbo vietoje buvo aptarnauti klientai nepaneigia nei neatvykimo į darbą fakto, nei parodo svarbią neatvykimo į darbą priežastį. Ieškovo darbo vieta nustatyta Marijampolėje, todėl vykdamas į Kauną atlikti darbo funkcijų, ieškovas turėjo vadovui pateikti prašymą arba vadovas tuėjo ieškovą siųsti savo iniciatyva. Kadangi nurodytų procedūrų nebuvo laikytasi, todėl teigti, jog ieškovas 2014 m. balandžio 4 d. vykdė darbo funkcijas darbdavio naudai, negalima. Atsakovės manymu pažeidimo padarymo aplinkybės ir Ieškovo kaltė leidžia pripažinti, kad neatvykimas į darbą buvo tyčinis iš anksto suplanuotas veiksmas, todėl mano, jog atsakovė tinkamai parinko drausminę nuobaudą atsižvelgdamas į visas darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes. Ieškovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl nesant neteisėtų atsakovės veiksmų nėra jokio pagrindo Ieškovui priteisti jo prašomas sumas o juo labjau neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas bet kuriuo atveju darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis. Prašo ieškovo ieškinį atsakovei atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog sutinka su tuo, kad paskirto įsakymu atstovo Kauno regione atsakovas neturėjo. T. K. – pasirašant darbo sutartį atsakovas teiravosi ar ieškovas galės padėti dirbant Kaune, kadangi šiame mieste ir gyveno. Du trečdaliai klientų buvo kauniečiai. Sutartyje buvo formalizuotai nurodyta, kad ieškovas yra atstovu Marijampolės regione, tačiau tai buvo padaryta formaliai, nes Marijampolės mieste nebuvo verslo informacijos centro. Darbinė situacija pasikeitė pasikeitus tiesioginiam vadovui. Mano, kad skirtingos jo ir vadovo politinės pažiūros, jo lojalumas buvusiam vadovui, viešųjų pirkimų procedūros vykdymas ne pagal tiesioginio vadovo nurodymus bei tai, kad buvo ne vietinis todėl nebuvo palaikymo iš vietinės valdžios. Esant buvusiam vadovui komandiruotės į Kauną buvo forminamos formaliai, o naujasis vadovas pasakė, kad gyvendamas Kaune ieškovui nėra reikalo forminti komandiruotės. Įstaiga Verslininkų namai buvo subrangovas vieno iš atsakovo vykdomų projektų. Pagal darbo specifiką ieškovas turėjo dirbti ne biure, kadangi nebūtų įmanoma įvykdyti planų sėdint darbo kabinete. Atsakovui atleidus iš darbo, ieškovas liko be darbo, neteko didžiosios dalies pajamų, atsirado grėsmė karjerai ir dėl to patyrė daug streso. Ateidamas dirbti pas atsakovę, T. K. jau vykdė individualią veiklą, vėliau įsteigė uždarąją akcinę bendrovę ir tai visa laiką atsakovei buvo žinoma. Veiklos pobūdis – atstovavimas profesionalių sportininkų interesams. Darbui VšĮ Versli Lietuva netrukdė. Krepšininkus tekę stebėti per varžybas, kurios paprastai vyksta vakarais. Su L. B. susipažinę apie 5 m. Visus atliktus darbus fiksavo programoje (AMEA) mėnesio pabaigoje. Į kitus miestus važiuojant buvo forminamos komandiruotės.
Be to Ieškovas ir jos atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškovas vykdė darbines funkcijas ir Kauno m., dėl to darbdavys buvo patenkintas, prieštaravimų dėl to nebuvo, skatino ieškovą dirbti Kauno m., nes jame ieškovas ir gyveno. Mano, kad tai, kad ieškovas dirbo Kauno m., patvirtina ir atsakovės pateiktas ieškovo klientų sąrašas, kuriame dauguma nurodytų klientų yra iš Kauno m. Ieškovo komandiruotės į Kauno m., formindavo tik senasis atsakovės vadovas, po vadovybės pasikeitimo nei viena komandiruotė į Kauno m., nebuvo suforminta. Ieškovas vedė eilę renginių Kauno darbo biržoje. Visi darbai ieškovo atlikti ir už juos atsakovei buvo apmokėta, tačiau komandiruočių forminama nebuvo. Todėl tokius darbo santykius traktuoja, kaip faktiškai susiklosčiusius darbo santykius. 2014-04-04 ieškovas Kauno m., buvo susitikęs ne tik su L. B., bet ir kita kliente, kurią siuntė atsakovas, tačiau šio fakto ieškovas įrodyti negali, kadangi visus duomenis valdo atsakovė. Ieškovas pasiaiškinimą pateikė laiku, tačiau atsakovė į jį neatsižvelgė. Atsakovė sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo priėmė skubotai. Ieškovas mano, kad visos aplinkybės dėl kurių ieškovas buvo atleistas turėjo būti nurodoma akte, o ne pradėjus civilinės bylos nagrinėjimą. Vadovo paaiškinime raštu
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog Kauno regionas buvo aptarnaujamas ne ieškovo, bet juridinių asmenų, kuriems buvo mokamas atlygis. Kauno regione atstovo (fizinio asmens) nebuvo. Sutinka, kad T. K. vesdavo mokymus (seminarus) Kaune ir tai buvo forminta komandiruotėmis, tačiau vykti į Kauną aptarnauti verslo klientų, pavyzdžiui padėti jiems truošti verslo planus ieškovas negalėjo, jis galėjo tik konsultuoti telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis. Mano, kad ieškovas negalėjo teikti konsultacijų L. B., kadangi minėtas asmuo vykdė tokias pačias funkcijas kaip ir ieškovas, t.y. regiono atstovas ir nesutinka, kad ieškovas vykdė darbo funkcijas 2014-04-04. Komisija trijų asmenų vyko ne fiksuoti darbo drausmės pažeidimą, o vežė šildytuvą ir norėjo aptarti su ieškovu kilusius nesklandumus dėl darbo patalpų valymo ir kitus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog kaltinimai darbdaviui nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Visi byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad atleidimas iš darbo ieškovui skirtas teisėtai. Ieškovas atsakovei teiktame pasiaiškiname neminėjo L. B. ir kitų aplinkybių, jie atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, mano, kad tai rodo ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas dirbo nutolusioje darbo vietoje, todėl 2014-04-04 ieškovas sugriovė darbdavio pasitikėjimą, kas buvo viena iš aplinkybių dėl ko ieškovas ir buvo atleistas iš darbo. Kaimyniniuose kabinetuose Marijampolės m., dirbantys nurodė, kad ieškovas nebūna kabinete. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių. Darbdavys vaizdo medžiagoje užfiksavo, kad ieškovo 2014-04-04 nebuvo darbe. Ieškovas vykdamas į Kauno m., neįformino komandiruotės, ką reikėjo padaryti, šių reikalingų veiksmų faktą paliudijo liudytojai. Ieškovui buvo forminamos komandiruotės ir 2012 metais, jau esant pasikeitusiai įmonės vadovybei. Neteisingi ieškovo parodymai, kad jis nespėjo įvesti 2014-04-04 darbų į programą, kadangi jis įvedė įrašą apie 2014-04-09 atliktus darbus. Taip pat ieškovas nebuvo randamas biure ir valymo įmonės. Nebuvo byloje pateiktas ir planas kurį 2014-04-04 ruošė ieškovas su L. B.. Iš Omnitel pateiktų mobiliojo ryšio stočių prisijungimų matyti, kad ieškovas ryte visą laiką buvo prisijungęs prie vienos celės, kas reiškia, kad jei ieškovas iš Marijampolės ryte būtų vykęs į Kauno m., tai būtų galima fiksuoti keletą prisijungimo prie skirtingų stočių. Niekas iš liudytojų nepaliudijo, kad ieškovas buvo Kauno m., atstovas, taip pat nėra ir rašytinių įrodymų tai patvirtinančių. Tai, kad ieškovo klientų sąraše yra klientų iš Kauno rodo, kad ieškovas juos konsultavo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Ieškovas neįrodė, kad jis 2014-04-04 atlikto darbo funkcijas arba dėl kitos svarbios priežasties visą diena nebuvo darbe. Nežiūrint to, kad atsakovė dėl techninių priežasčių negavo ieškovo pasiaiškinimo nekeičia situacijos, nes iš ieškovo pateikto pasiaiškinimo neaišku kur ir ką ieškovas veikė 2014-04-04. Mano, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai. Dėl neturtinės žalos jokie įrodymai nepateikti.
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai.
Liudytoja G. L. parodė, jog su ieškovu nesieja jokie santykiai, jį pažįsta nes dirbo kartu VŠĮ „Versli Lietuva“. Ieškovas dirbo Marijampolės regione. Darbo vieta jos buvo Plungėje, jiems buvo nustatytas konkretus darbo laikas. Jei reikėdavo išeiti iš darbo kabineto informuodavo kolegę. Konsultuodavo raštu ir telefonu bei atvykus klientui į darbo kabinetą. Dirba nuo 2010 m. ir per visą darbo laikotarpį niekas iš esmės nesikeitė. Direktorius D. V. per susirinkimus ieškovą pagirdavo dėl darbo. Vykstant į kitą miestą visada buvo forminama komandiruotė.
Liudytojas L. B. parodė, kad su ieškovu yra pažįstami kartu dirbo VŠĮ „Versli Lietuva“. Pažįstami apie 5 m. Įmonėje dirbo iki 2014 m. vasario mėn. Kuravo tris regionus. Visuose regionuose kuruojamuose turėjo darbo kabinetus. Nebuvo nustatyta kada kokiu laiku kokiam kabinete turi būti. Ne visada darbo funkcijas atlikdavo kabinete. Dirbo ir savivaldybėse, bei kitur. Buvo skatinami dirbti ne tik darbo vietose. Galėjo vykti konsultuoti ir į kitus regionus. Jei susitikimas tolimesnis, tai prašydavo komandiruotės. Nereikėdavo darbdavio informuoti išvykstant į kitus regionus. 2014 metais yra bendravęs su ieškovu Kauno m., o būtent 2014-04-04, norėjo, kad T. K. padėtų paruošti verslo planą. Susitikimas truko apie 6 val. Kauno Akropolyje. Susitikimo metu darė pertraukėlę per kurią ėjo į Žalgirio areną pietauti ir pasižiūrėti parodą. Buvo skatinama prisiderinti prie kliento, buvo net šūkis – arčiau kliento. Asmuo tapdavo klientu – kai kreipdavosi dėl konsultacijos. Pildydavo lenteles klientų aptarnavimo, buvo reikalavimas iki mėnesio pabaigos suvesti duomenis į kompiuterinę sistemą. Jis susitiko su T. K. kaip su VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovu. Tolimesnių konsultacijų nebuvo. Buvo sveikintina, kad ieškovas vykdo veiklą kitame regione ir taip siekia įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Kauno regiono atstovas buvo ieškovas, kadangi susirinkimų metu buvo įvardijamas kaip šio regiono atstovas. 2014-04-04 konsultacijai pasirinko ieškovą, kadangi juo pasitikėjo. Gyvena Vilniuje, tačiau ieškovas priėmė Kaune, todėl vyko į Kauną.
Liudytoja R. B. parodė, kad dirba VšĮ „Versli Lietuva“ teisininke. Matė, jog susirašinėjimo būdu tarp ieškovo ir atsakovo situacija nesisprendžia, todėl buvo nuspręsta nuvykti pas ieškovą į darbo vietą, vežant šildytuvą, susipažinti su tvarka darbo vietoje . Vyko su įstaigos transporto priemone. Marijampolėje, prie atstovybės, buvo 7.50 val. Skambinti ieškovui nebandė, nes norėjo patikrinti ar jis atvyksta į darbą ar ne. Laukė automobilyje iki 17.30 val. Kas keletą valandų tikrino duris ir filmavo. Ieškovas penktadienį turėjo dirbti iki 17 val. Sąvoką „regionas“ paaiškinti negali. Ieškovo pasiaiškinimas buvo rastas nepageidaujamų laiškų dėžutėje. Darbo vieta yra sutartyje nurodyta darbo vieta. Dėl ieškovo nurodomų aplinkybių dėl viešųjų pirkimų nėra girdėjusi.
Liudytoja V. D. parodė, jog ieškovą pažįsta kaip buvusį kolegą, VšĮ „Versli Lietuva“ dirba administratore. Dirba nuo 2010 m. Marijampolės atstovybėje buvo keletas minučių iki 8 val. Ieškovui pasiaiškinti buvo skirta 2-3 dienos. Įsakymas dėl atleidimo buvo priimtas balandžio 9 dieną. Mano, kad nebuvo iki galo įsitikinta, kad paaiškinimas buvo gautas laiku tik į nepageidaujamų laiškų pašto dėžutę. Buvo informacija, kad Kaune regiono atstovo nėra. 2014-04-04 nėra pateiktas joks įrašas apie ieškovo atliktus darbus.
Liudytoja A. V. parodė, jog VšĮ „Versli Lietuva“ dirba 5-6 m. Dirba atstove Radviliškyje. Įmonėje vyksta darbo aptarimai kas savaitę, kas ketvirtį ir pan. Ieškovas dirbo gerai, tačiau žinojo, jog ieškovas savalaikiai netvarkydavo dokumentacijos dėl ko gaudavo pastabų iš atsakovo. Buvo tokia įmonės pozicija, kad arčiau kliento. Mano, kad tokia pozicija nereiškia darbo vietos keitimo. Darbus fiksuoja programoje. Žino, kas ieškovas Marijampolės regiono atstovas. Būna, kad iš biuro išvyksta, bet pažymi programoje. L. B. pažįsta. Žino kad su ieškovu yra geri draugai. Negirdėjo, kad ieškovas būtų pristatytas kaip Kauno regiono atstovas.
Liudytojas D. V. parodė, kad dirba VŠĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriumi nuo 2011 m. Kauno regiono atstovo nėra, kadangi analogiškas paslaugas teikia kiti subjektai. Regiono atstovas negali išvykti pas klientą į kitą miestą neinformavęs vadovo ir kol nepatvirtinta komandiruotė. Žinomas vienas atvejis, kai ieškovas buvo išvykęs į kitą miestą. Ieškovui skyrė pastabas dėl nelaiku suvedamos informacijos į bendrą sistemą. Nepamena, kad būtų reiškiamos pastabos dėl to, kad ieškovas vykdo funkcijas kituose regionuose. Vyko pas ieškovą į darbo vietą 2014-04-04, daug kartų tikrino, tačiau nieko nerado. Skambinti nebandė, nes kilo įtarimas kad ieškovas neatlieka savo darbo pareigų. Atstovai regione buvo skatinami dirbti su klientais, tačiau tik gavus sutikimą vykti į kitą miestą ir patvirtinus komandiruotę. Konfliktų su ieškovu nėra buvę. Ieškovas ne kartą buvo įspėtas dėl duomenų įvedimo bei dėl rodiklių neįgyvendinimo. Ieškovo prašymas nutraukti sutartį bendru sutikimu buvo netenkintas, nes VšĮ „Versli Lietuva“ nebuvo suinteresuota nutraukti sutartį. Buvo tartasi su ieškovu, kad tęsti darbo santykius. Teikti konsultacijas galima įvairiomis ryšio priemonėmis, todėl gali būti, kad daug buvo ir Kauno miesto klientų. Ieškovas neišsiskyrė kaip marketingo ar rinkodaros specialistas. Nėra ieškovui sakęs, kad nereikia forminti komandiruotės į Kauną. Informacijos neįvedimas į programą reiškia, kad darbas nebuvo atliktas. Ieškovas neįvykdė plano už 2013 m. Nepamena ar gavo ieškovo pasiaiškinimą. Nepamena ieškovui skirtos nuobaudos skyrimo proceso. Ieškovui buvo priskirtos marketingas ir rinkodara.
Liudytoja I. S. parodė, kad 3,5 metų dirba VŠĮ „Versli Lietuva“ regiono atstove. Ieškovą žino. Jei reikia vykti į kitą miestą, tekia prašymą dėl komandiruotės skyrimo. Žino, kad dirbo Marijampolėje, bet per susirinkimus buvo minimas ir Kauno m. Klientai dažniausiai atvažiuoja į ofisą, taip pat paslaugas teikė raštu ir kt. Klientų aptarnavimą fiksuoja programoje. Per susirinkimus buvo minima, kad ieškovas aptarnauja Kauno miesto klientus. Dėl darbo kokybės ieškovą per susirinkimus girdavo. Jai iškelti planai buvo mažesni, mano, kad tai priklausė nuo regiono, kuriame dirbo atstovas.
Ieškinys tenkintintas iš dalies.
Ieškovo ir atsakovo byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2010-12-23 tarp VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ ir ieškovo T. K. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 42, pagal kurią T. K. spriimamas dirbti atstovu regione. Priede prie darbo sutarties Nr. 42 nurodoma, jog nuo 2013-04-01 keičiami darbo sutarties 1.2, 1.3 ir 3 punktai, pagal kuriuos T. K. paskirtas atstovo regione funkcijas vykdyti Marijampolės regione bei laikinai vykdyti funkcijas Elektrėnų regione iki R. K. vaiko priežiūros atostogų pabaigos. Dirbti darbo vietoje adresu Vytauto g. 19, Marijampolės m., bei Draugytsės g. 20, Elektrėuose (R. K. vaiko priežiūros atostogų metus), sulygtas 2620 Lt darbo užmokestis bei numatytas priedas už papildomų funkcijų atlikimą. Nuo 2014-02-03 darbo sąlygos pakeisto taip, kad T.kavaliūnas yra atstovas regione, vykdantis jo pareigoms priskirtas funkcijas marijampolės regione, darbo sutartis neterminuota, dirbama nutolusioje darbo vietoje adresu Marijampolė, Vytauto g.19 ir mokamas darbo užmokestis 2620 Lt per mėnesį (b.l. 84). Darbo sutartis nutraukta 2014-04-10 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., pažeidus LR DK 235 str. 2 d. 9 p (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (b.l.10, 12). 2011-01-03 tarp VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ ir ieškovo T. K. pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l.12). 2011-01-11 tarp VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ ir ieškovo T. K. pasirašyta Konfidiancialumo sutartis (b.l.13). Iš teismui pateikto T. K. prašymo adresuoto VŠĮ „Versli Lietuva“ matyti, kad T. K. prašė darbdavio pateikti pareiginius nuostatus, o VšĮ „Versli Lietuva“ 2014-03-18 atsakymu nurodė, jog teikia pareiginius nuostatus T. K. (b.l. 14). Iš teismui pateiktų Verslumo departamento atstovo regione pareiginių nuostatų matyti, kad jie pasirašyti Generalinio direktoriaus M.Nociaus (b.l.15) ir jų 3.7 punkte nurodytya, kad atstovai regione organizuoja mokymus seminarus bei informacoinius renginius regionuose, kuriuos kuruoja....
2014-02-14 T. K. pateikė VšĮ „Versli Lietuva“ pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Pasiūlyme nurodoma jo surašymo vieta – Kaunas (b.l.16). Iš teismui pateikto T. K. 2014-03-06 pranešimo dėl automobilio panaudos sutarties nutraukimo matyti, kad T. K. informavo VšĮ „Versli Lietuva“, kad nutraukia jo motinai priklausančio automobilio panaudos sutartį (b.l.16, 17-18). VšĮ „Versli Lietuva“ 2014-03-07 raštu nurodė, jog sutinka nutraukti automobilio panaudos sutartį bei tame pačiame rašte nurodė, kad „... informuojame, kad nuo 2014-03-07 darbo funkcijų vykdymui ir komandiruočių metu Jūs galite naudotis viešojo transporto paslaugomis ir ... bilietų įsigijimo kaštai bus kompensuojami. .... darbuotojo vykimo į darbą ir iš jo sąnaudų Įstaiga nekompensuoja.“ (b.l.17). Iš teismui pateiktų T. K. raštų matyti, jog T. K. ragino darbdavį organizuoti privalomus sveikatos patikrinimus bei užtikrinti biure švarą, o darbdavys siuntė darbuotojui atsakymus (b.l. 18-22). Iš teismui pateikto LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-04-03 rašto Dėl VŠĮ „Versli Lietuva“ matyti, jog šiuo raštu buvo sprendžiamas T. K. skundas ir nustatyta, kad darbdavys pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. (neatliktas profesinės rizikos veiksnių vertinimas, b.l.23-24). VŠĮ „Versli Lietuva“ 2014-04-07 prašymu pasiaiškinti atstovui regione (Mariajmpolėje) reikalavo iki 2014-04-09 14 val. raštu arba el. laišku pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (b.l.25). T. K. 2014-04-09 raštu pasiaškino VŠĮ „Versli Lietuva“ (b.l. 25). Pateiktas T. K. susirašinėjimas el.paštu su VŠĮ „Versli Lietuva“ (b.l.27-32). Iš teismui pateiktų padėkos raštu matyti, jog T. K. tiek 2012 m., tiek ir 2013 m., buvo įteiktos padėkos už seminarus Kaunjo teritorinės darbo biržos ir dėl edukacinio projekto Liftas (b.l.32-33). Dėl T. K. neatvykimo į darbą VŠĮ „Versli Lietuva“ buvo surašytas 2011-04-04 aktas, kurį pasirašė trys VŠĮ „Versli Lietuva“ darbuotojai ir patvirtino VŠĮ „Versli Lietuva“ Generalinis direktorius (b.l. 48). Teismui pateikti duomenys apie T. K. vidutinį dienos ir mėnesio darbo užmokestį dirbant VŠĮ „Versli Lietuva“, vidutinis dienos darbo užmokestis nurodytas 140,00 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2940,00 Lt ir tarp šalių dėl užmokesčio dydžio ginčo nekilo (b.l.47). Iš teismui atsakovės pateikto Darbuotojų, supažindintų su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (toliau taisyklės), registracijos žuranalo matyti, kad T. K. su taisyklėmis buvo supažindintas 2012-06-29 (b.l.62-82). Taisyklių 66 p. apibrėžta, kad darbo laikas yra laikas kai darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (pvz. tarnybinės komandiruotės). Taisyklių IX skyriuje numatyta, kad siuntimas į komandiruotę įforminamas generalinio direktoriaus įsakymu ir, kad darbuotojas teikia prašymą dėl komandiruotės sistemoje naudodamas tik jam suteiktais prisijungimo duomenimis ir prašymai vizuojami administratoriaus. XVIL skyriuje darbo drausmė – 164 p. numatytas, kad darbuotojai privalo ateiti į cdarbą ir išeiti iš darbo grafike nustatytu laiku , VII skyriuje darbo laikas nurodytas pirmadieniais ketvirtadieniais 9 val.- 18 val., penktadieniais – 9 val. -16.45 val. pietų pertrauka 12 val.- 12, 45 val. XVII skyriuje darbo drausmė, 170 p. nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeiodimas buvo padarytas, į tai kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Iš atsakovės teismui pateikto skelbimo matyti, jog 2010-11-19 skelbimas buvo paskelbtas dėl atstovo Marijampolėje, skelbimo galiojimas iki 2010-12-03 (b.l.88). Pateiktas VŠĮ „Versli Lietuva“ darbuotojų darbo rezultatų suvestinė (b.l.89-108). Pateikti VŠĮ „Versli Lietuva“ susirašinėjimai el.paštu dėl darbo, T. K. darbo kabineto valymo organizavimo ir kt. (b.l.109-123). VŠĮ „Versli Lietuva“ 2014-04-09 siuntė atsakymą T. K. dėl patalpų valymo (b.l.124-125). Iš teismui pateikto internetinės svetainės išrašo matyti, jog 2014 m. balandžio 3-5 dienomis Žalgirio arenoje, Kaune, vyko paroda „AgroBalt“ (b.l.129). II tomas – Iš teismui pateiktos L. B. padėkos adresuotos VŠĮ „Versli Lietuva“ ir T. K., kaip VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovui matyti, jog T. K. buvo įteikta 2014-07-15 raštu padėka už kompetentingą pagalbą sudarant verslo planą/paraišką 2014-04-04 <...>. Padėkos surašymo vieta – Vilnius (b.l.4). Iš teismui ieškovo pateiktų Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus pateiktų seminarų su dalyvaujančiais asmenimis sąrašo matyti, jog T. K. seminarą skaitė liepos 30d. pradžia 13 val. (b.l. 5), taip pat pateikta daugelis kitų seminarų suvestinių, tačiau daugelyje iš jų nurodoma, jog seminaras bus skaitomas VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovo (b.l.5-44). Iš teismui pateikto T. K. el.pašto išrašo matyti, jog T. K. siuntė D. V. pasiaiškinimą (b.l.45-46). Iš ieškovo teismui pateikto išrašo apie VŠĮ „Versli Lietuva“ kontaktus (2013-02-07 redakcija) matyti, jog T. K. įvardijamas kaip atstovas Marijampolės regione (b.l.50-53). Iš atsakovės teismui pateikto programos išrašo matyti, jog laikotarpyje nuo 2012-05-09 iki 2013-04-24 buvo gauti T. K. prašymai komandiruotėms, tame tarpe ir į Kauną (b.l.59), laikotarpyje nuo 2012-09-18 iki 2014-04-03 surašyti VŠĮ „Versli Lietuva“ įsakymai dėl T. K. komandiruočių (b.l.60-97).
Žemesnės instancijos teismas
2014-04-03 priimtas įsakymas dėl komandiruotės departamento direktoriaus D.varkulevičiaus, administratorės V. D., teisininkės R. B. į VšĮ „versli Lietuva atstovybę Marijampolėje 2014-04-04 (b.l. 98).
Byloje esančioje pažymoje apie T. K. valstybinį socialinį draudimą (b.l. 107-114) yra duomenys, kad darbo pas atsakovą laikotarpiu, tai yra nuo 2011-01-01 ieškovas vykdė individualią veiklą.
Atsakovė pateikė įrodymą, kad paslaugas Kaune teikia ne VšĮ Versli Lietuva“ (b.l. 120-121).
Iš teismui pateiktos 2011-10-28 darbo sutarties matyti, jog L. B. iki 2014-02-07 dirbo VŠĮ „Versli Lietuva“ (b.l.122-124). J. V. raštu patvirtino, jog jai dirbant Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centre, jos kuruojamuose renginiuose visada laikotarpiu nuo 2013 iki 2014 m . kovo mėn. dirbo VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovas T. K. (b.l.134). Teismui pateiktoje Omnitel obenento tel. Nr. 8-613-81809, kuriuo naudojosi T. K., celių suvestinėję nurodoma, prie kurios celės 2014-04-04 dieną buvo prisijungęs paminėtas abonentas, tačiau minėtoje suvestinėje nepateikti paaiškinamoji informacija kokią tikslią vietą fiksuoja skirtingi celėse nurodomi numeriai (b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo.
Byloje iškilo ginčas dėl ieškovui paskirtos atsakovės drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu teisėtumo.
Atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, darbdavys nutraukdamas darbo sutartį dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo turi laikyti drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Lietuvos Respublikos DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas apibrėžiamas kaip darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Lietuvos Respublikos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad nustačius darbuotojo pravaikštą reikia nustatyti ir priežastis, dėl kurių padaryta pravaikšta. Lietuvos Respublikos DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. apibendrinimas „Lietuvos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga“, Teismų praktika Nr. 21).
Atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. P2014-VL-201 (b.l. 9, 1 tomas), kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, nurodyta, kad įsakoma atleisti iš darbo ieškovą nuo 2014 m. balandžio 44 d. pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).
Pagal Lietuvos Respublikos DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė jas netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Tačiau, formuojama teismų praktika, kad šių aplinkybių nenurodymas nedaro atleidimo iš darbo neteisėtu ir atsakovas turi teisę, nagrinėjant bylą, nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes (LAT 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005, 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).
Atsakovės 2014 m. balandžio 9 d, įsakyme nenurodyta už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą, tai yra, už kokį laikotarpį kai ieškovas neatvyko į darbą, jam buvo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme iš byloje pateiktų duomenų bei paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl neatvykimo įdarbą 2014-04-04.
Kaip minėta ieškovas įrodinėja, jog tą dieną įprastai atliko savo darbo funkcijas, atsakovė teigia, kad ieškovas nebuvo darbe visą dieną.
Pripažįstama, kad atsakovė, turėdama pareigą įrodyti, neįrodė, jog ji turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo, kadangi iš teismui pateiktų duomenų bei duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas vykdė darbo funkcijas. Šią išvadą teismas daro, vadovaudamasis civilinio proceso įstatyme nurodytomis (Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis), teismų praktikoje suformuotomis, įrodinėjimo taisyklėmis (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.), laikydamas nustatytomis sekančias faktines bylos aplinkybes, remdamasis sekančiais argumentais. Taip pat pažymėtina, jog teismas pasisako tik dėl tų aplinkybių, kurios turi įtakos nagrinėjamam ginčui.
Atsakovės teigimu turint duomenų, kad ieškovas darbo metu vykdo kitas, sus darbu nesusijusias funkcijas, ji ėmėsi aktyviau kontroliuoti ieškovo darbo rezultatus, kadangi ieškovas ėmė neįgyvendinti jam nustatytų metinių plano rodiklių. Tada sulaukė ieškovo psichologinio spaudimo rašant atsakovei, Valstybinei darbo inspekcijai raštus dėl galimai atsakovės nevykdomų funkcijų. Ieškovas buvo atstovas Marijampolės regione, todėl norėdamas atlikti darbo funkcijas kitame mieste, turėjo gauti vadovo sutikimą bei pateikti duomenis įforminti komandiruotę. Ieškovas 2014-04-04 to nepadarė, apie turėta konsultaciją su menamu klientu nepateikė duomenų į įmonės programą AMEA.
Ieškovo gyvenamoji vieta yra Kauno m., tai, kad šis faktas buvo žinomas įmonės vadovybei ir administracijai patvirtino ir atsakovės vadovas.
Darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta 2014-04-10 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., darbuotojui, ieškovui, pažeidus LR DK 235 str. 2 d. 9 p (neatvykimas į darbą be svarbių preižasčių visą darbo dieną (pamainą).
Ieškovas nurodė, jog 2014-04-04 vykdė darbo funkcijas, t.y. konsultavo klientą L. B., kuris šį faktą paliudijo teismo posėdžio metu. Taip pat teismui pateikta L. B. VŠĮ „Versli Lietuva“ ir jos atstovui T. K. pateikta padėka dėl 2014-04-04 suteiktų konsultacijų. Ieškovas nurodė, jog minėtą dieną konsultavo dar vieną klientę, tačiau negalėjo pateikti jos duomenų, kadangi telefono numerio kortelę perdavė atsakovui, todėl duomenų neturi. Atsakovas nurodė, jog ieškovas T. K. buvo Marijampolės regiono atstovas. Iš teismui pateiktos Darbo sutarties matyti, kad ieškovo darbo vieta (priede) nurodoma Marijampolė, skelbimo dėl darbo vietos, kurioje dirbo ieškovas nurodoma darbo vieta – Marijampolė, atsakovo internetiniame tinkalapyje nurodoma, kad ieškovas yra Marijampolės regiono atstovas. Atsakovo tvirtinimu, regionų atstovai norėdami vykti į kitą miestą turi gauti vadovo leidimą bei pateikti informaciją dėl komandiruotės suforminimo, priešingu atveju yra pažeidžiamos darbo tvarkos taisyklės. Pasak ieškovo, jis gyvena Kauno m., todėl jam niekas neformindavo komandiruočių, jis buvo skatinamas dirbti Kaune, darbo planuose buvo keliamas kiekybinis darbo rezultatų kriterijus, t.y. aptarnauti kuo daugiau klientų ir t.t. Dauguma ieškovo klientų buvo iš Kauno m. Iš ieškovės teismui pateiktų įsakymų dėl komiandiruočių skyrimo ieškovui matyti, jog ieškovas 2012 m. buvo 4 (keturis) kartus komandiruotas į Kauną (b.l. 60-98, 1 tomas). Du iš paminėtų atveju – dalyvauti seminare Kauno teritorinėje darbo biržoje. Ieškovas teigia, jog pagal susiklosčiusią darbo praktiką bei pagal tai, kad jo gyvenamoji vieta buvo Kauno m., jam D. V. neskirdavo komandiruočių į Kauno m., todėl jis ir neteikdavo prašymo skirti į komandiruotę. Nors atsakovės vadovas nurodė, jog visais atvejais (nepriklausaomai nuo to ar atstovas dalyvaudavo renginyje ar konsultuodavo klientus) turėjo būti skiriama komandiruotė vykstant į kitą miestą (pvz.: iš Marijampoės į Kauną), tačiau iš ieškovo teismui pateiktų Kauno Teritorinės darbo biržos seminaro, vykusio 2013-07-30, matyti, jog jį vedė T. K., nors ieškovė neteikia įsakymo dėl komandiruotės skyrimo ieškovui. Ieškovas teikia ir daugiau minėtos institucijos seminaro su dalyvių parašais ir datomis, tačiau juose nėra nurodoma, jog būtent ieškovas seminarus vedė, nors teismui pateiktame liudijime J. V. nurodė, jog jai dirbant Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centre, jos kuruojamuose renginiuose, visuomet be išimčių 2013 metais ir iki 2014 metų kovo mėnesio seminarus vedė VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovas T. K.. Taip pat atsakovės teismui pateikto ieškovo suvestų darbų/klientams suteiktų paslaugų išrašo (b.l.89-92, 1 tomas), matyti, jog ieškovas, kaip atsakovės darbuotojas, 2013-12-18 skaitė pranešimą Kauno m., nors atsakovė neteikia teismui duomenų, jog ieškovui vykstant skaityti minėto pranešimo būtų forminama komandiruotė. Taip pat kaip teisingai pastebi ieškovas, iš atsakovės teismui pateikto ieškovo suvestų darbų/klientams suteiktų paslaugų išrašo (b.l.56-58, 2 tomas), daugumą ieškovo klientų dirbant atsakovo įmonėje buvo iš Kauno m. Ieškovo teigimu, jis 2014-04-04 įprastai konsultavo klientus ne biuro patalpose, esančiose Marijampolės m., o Kauno m. Pasak ieškovo, tai buvo įprasta darbo praktika, kadangi atsakovės pozicija buvo tokia, kad atstovai turi būti arčiau klientų. Ieškovas pateikė 2014-04-04 Kauno m., konsultuoto kliento L. B. padėką VŠĮ „Versli Lietuva“ ir jos atstovui T. K., iš kurios galima spręsti, jog ieškovas 2014-04-04 teikė konsultacijas klientui, t.y. minėtą dieną dirbo. L. B. šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu. Atsakovės nurodė, jog ieškovas su L. B. yra draugai, todėl atsakovė abejoja ar ieškovas galėjo teikti konsultacijas L. B., kuris dirbo VŠĮ „Versli Lietuva“, kurį laiką analogiškose pareigose kaip ir ieškovas. L. B. nurodė, jog vertina T. K. žinias rinkodaros – marketingo srityje, todėl jam reikėjo pasitarti. Atsakovas ir pats sutiko, kad ieškovas, kaip atsakovės darbutojas, specializavosi rinkodaros-marketingo sritye, be to, iš atsakovės teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas L. B. konsultavo dar 2011-11-15 (b.l.56, 2 tomas). Atsakovės darbuotojai patvirtino, kad ieškovas dirbo gerai, tačiau nurodė, jog žino, jog ieškovas gaudavo pastabų iš administracijos už laiku nesuvedamą informaciją į įmonės programą bei metiniame plane iškeltų uždavinių įgyvendinimąIeškovo tiesioginis vadovas D. V. apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui pastabas reiškė žodžiu. Taip pat nurodė, jog niekada nėra ieškovui reiškęs pastabų (-os) dėl darbo Kauno m., neinformavus tiesioginio vadovo ir nesuforminus komandiruotės. Atsakovė nurodė, jog atstovo Kauno regione nereikėjo, nes šias funkcijas atliko ir atlieka kiti subjektai, todėl nenorėjo funkcijų dubliavimo. Atsakovės nurodomą aplinkybę iš dalies paneigia teismui pateikti duomenis, iš kurių, kaip minėta, matyti, jog ieškovas atlikdavo darbines funkcijas Kauno m. (vedė seminarus, organizavo renginius ir kita) Taip pat atsakovės darbuotojai, kurie buvo nuvykę į ieškovo darbo vietą nurodė, jog neskambino ieškovui, o jo laukė visą dieną prie biuro automobilyje. Tai leidžia daryti išvadą, kad nors komandiruotės trijų atsakovo darbuotojų į Marijampolę 2014-04-04 tikslas buvo nuvežti šildytuvą T. K. ir su juo pasikalbėti (dėl patalpų valymo), tačiau neradę darbo vietoje ieškovo atsakovo darbuotojai tikslingai laukė visą darbo dieną dėl darbo drausmės pažeidimo fiksavimo, tai yra laukė atvyks ar ne į biurą T. K. nebandydami su juo susisiekti telefonu ar kitu būdu (elektroniniu laikšu) ir išsiaiškinti nebuvimo biure priežasčių ir tai leidžia daryti išvadą, kad tarp darbuotojo ir darbdavio buvo atsiradusi tam tikra trintis ir nepasitikėjimas vienas kitu
Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovas visą dieną nebuvo darbe. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas 2014-04-04 atliko darbo funkcijas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad šias funkcijas atliko visą dieną, tačiau tai nepaneigia anksčiau nustatyto fakto. Vien aplinkybės, kad atsakovo darbo sutartyje jo darbo vieta buvo nurodoma Marijampolės m., skelbimo į ieškovo darbo vietą nurodoma darbo vieta – Marijampolės m., atsakovės internetiniame tinklalapyje nurodomos ieškovo pareigos – atstovas Marijampolės regione, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. kad ieškovas vykdė darbo funkcijas Kauno m., nesant vadovo komandiruotės įsakymo, už šias atliktas darbo funkcijas ieškovui jokia drausminė nuobauda, pavyzdžiui pastaba nėra skirta, nėra ir kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl tokios ieškovo veiklos ieškovas gaudavo pastabų iš atsakovės. Buvo atkreipiamas ieškovo dėmesys ir prašoma atliktas užduotis laiku įvesti į AMEA programą, tačiau formalios pastabos, tai yra kaip drausminės nuobaudos paskirtos darbdavio įsakymu ir apie tai pranešant T. K. pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.) nebuvo. Byloje yra duomenys, kad ieškovo darbo kokybė įvertinta 102 procentais, dėl darbo planų vykdymo, nurodoma jog jie neįvykdyti 2013 metais, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui buvo keliami didesni reikalavimai nei kitiems regionų atstovams, tai yra ieškovas turėjo aptarnauti daugiau klientų norėdamas įvykdyti planą, tai yra kokybiniai ieškovo darbo rodikliai visuomet buvo vertinami gerai, dėl kiekybinių buvo tam tikrų reikalvimų juo fiksuoti laiku ir atlikti daugiau, tačiau tai neduoda pagrindo vertinti, kad ieškovas dirbo netinkamai. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas atliktų darbo neįvedė į programą, dar neapsprendžia, kad jie apskritai nebuvo padaryti. Atsakovės darbuotojai nurodė, jog ieškovas visada nesavalaikiai suvesdavo duomenis į programą, todėl atsakovė turėjo teisę anksčiau (nustačius tokius faktus) taikyti ieškovui drausminę atsakomybę būtent dėl šių privalomų veiksmų neatlikimo. Asakovės nurodomas vienas iš argumentų kodėl ieškovui buvo pritaikyta būtent tokia drausminė nuobauda – nes kitu atveju kolektyvas laikytų tokį elgesį (pravaikštą) pateisinamu, atmestini, kadangi kiekvienu atveju drausminė nuobauda turi būti skiriama adekvati padarytam pažeidimui, o ne kaip parodomoji priemonė visam kolektyvui . Nors atsakovės darbuotoja teigia mačiusi ieškovą 2014-04-04 „Agrobalt“ parodoje, tačiau šios aplinkybes neneigia ir pats ieškovas, priešingai jis ir L. B. nurodo, jog per pietų pertrauką pavalgę užsuko į šią parodą, kadangi ji buvo „Žalgirio arenoje“ kur jie ir pietavo. Teismui nepateikti duomenys, kurie leistų daryti išvadą jo ieškovas ir L. B. visą darbo dieną praleido šioje parodoje, tai yra nepateikti duomenys, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo ir L. B. nurodoma aplinkybe. Teismas laiko, kad atsakovė nurodomos aplinkybės, kad ieškovas darbo metu dirbo kitą darbą, t.y. krepšininkų agento, neįrodė. Ieškovas nurodė, jog šią veiklą vykdė prieš įsidarbinant pas atsakovę, taip pat visą joje darbo laiką, tačiau šio darbo specifika lėmė, kad jis atliekamas po tiesioginio darbo.
Darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas , į tai kaip darbuotojas dirbo anskčiau (DK 238 str.).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo padaryta žala, tai yra kilo pasekmės dėl to, kad T. K. 2014-04-04 nedirbo savo darbo biure, atsižvelgiant į aptartus argumentus teismas daro išvadą, kad anksčiau T. K. dirbo gerai (darbo kokybė įvertinta 102 procentais), niebuvo baustas, buvo reikštos padėkos, tokiu būdu net jeigu ir laikyti atsakovo pozicijos, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą 2014-04-04 išvykdamas iš savo darbo biuro apie tai nepranešdamas darbdaviui ir nebūdamas drabo vietoje, tačiau tai nebūtų toks pažeidimas už kurį reiktų skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.
Atsakovė nurodė, jog nustatytu terminu negavo ieškovo pasiaiškinimo, nors jo negavo dėl techninių nesklandumų (pasiaiškinimas buvo gautas nepageidaujamų laiškų dėžutėje), tačiau ieškovo pasiaiškinimas, pasak atsakovės, niekų nebūtų pakeitęs, nes nebūtų įrodęs, kad jis dirbo tą dieną. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija rodo tam tikrą atsakovės išankstinę nuomonę – siekį atleisti ieškovą iš darbo. Kadangi LR DK 240 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Konstatavus, jog ieškovas atliko darbo funkcijas, yra pagrindas teigti, kad dėl susidariusios situacijos yra tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio kaltės, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pačios griežčiausios drausminės nuobaudos.
Išdėstytų pagrindu pripažįstamas ieškovo atleidimas iš darbo 2014-04-09 neteisėtu. Teismas sutinka su ieškovo paozicija, kad grąžinus ieškovą į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl dėl šių priežasčių ieškovas negrąžinamas į darbą, o 2010-12-23 darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo (įsiteisėjimo) dienos. Kadangi ieškovas atleistas iš darbo neteisėtai, jam priteistina ir DK 140 str. 1 d. nustatyta 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taip pat vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-04-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 297 str. 4 d.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašo jo naudai iš atsakovės priteisti 6 % metinių palūkanų nuo ptiteistos sumos. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas, kadangi bet kuriuo atveju darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis. Atsakovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje Kasacinis Teismas nurodė, jog LR DK 300 str. taikytinas visų rūšių darbo byloms, taigi, ji gali būti taikoma ir piniginio ir nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti. Pirmiau nurodyta nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. LR DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu. LR DK 300 straipsnis yra specialioji darbo teisės nuostata. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o taikant LR DK 300 straipsnį ir kartu LR CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija. Tai atitinkamai reiškia, kad LR CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą, bet yra taikomas specialaus pobūdžio LR DK 300 straipsnis. Ši teisės norma gali būti taikoma nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Kasacinio Teismo suformuluota teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra aktuali ir jos yra nuosekliai laikomasi (Pvz.: LAT 2013-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2013; KAT 2013-09-18 nutartis byloje Nr. 2S-1936-221/2013; irk t.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl 6 % metinių palūkanų nuo ptiteistos sumos priteisimo iš atsakovės, netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas prašo iš VšĮ „Versli Lietuva" priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Prašymą motyovuoja tuo, jog patyrė daug streso dėl atleidimo, yra priverstas bylinėtis su atsakove, šeima turi gyventi iš žmonos pajamų bei vertina, jog toki atsakovės veiksmai gali turėti įtakos ieškovo karjerai, kadangi būsimas darbdavys gali skambinti atsakovei pasiteirauti kaip ieškovas dirbo.
Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.). Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš neteisėto darbo santykių nutraukimo kylančią neturtinę žalą įtvirtinta CK 6.245 str., 6.250 str., DK 250 str. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą.
Vadovaujantis CPK 410 str. 2 d., darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, nurodytų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovui.
Neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-7-2/2008; 2008-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Minėta, jog ieškovas du kartus siekė nutraukti darbo sutartį su ieškove, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovo keliamomis sąlygomis (išeitine išmoka). Ieškovo ir atsakovės santykiai paskutiniu darbo teisinių santykių metu buvo įtempti, teismo vertinimu bendradarbiavimo trūko tiek iš darbuotojo, tiek ir iš darbdavio pusės. Ieškovas nepateikia teismui įrodymų, kurie įrodytų patirto neturtinės žalos dydį (neteikia teismui duomenų iš sveikatos apsaugą vykdančių institucijų apie sveikatos sutrikimus ir kt.). Be to, ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nepilnais etatais dirba savo įmonėse, todėl teismo vertinimu ieškovo šeimos pajamos priklausė ne tik nuo ieškovo žmonos gaunamų pajamų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pripažintinas neteisėtu, teikia pagrindą išvadai, jog šis faktas neturės didelės įtakos ieškovo karjerai, todėl ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas. Teismo nuomone, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimas yra pakankamas ieškovo pažeistoms teisėms apginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Byloje yra pateiktas prašymas ieškovo, kuriame nurodoma, kad ieškovas T. K. patyrė 6213 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.). Prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas 2014-09-24 yra pridėtas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad T. K. įsipareigoja iki 2014-10-24 sumokėti advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir Astromskis 710 Lt . Teismas šios sumos neįskaičiuoja į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo sprendimas priimamas nesuėjus terminui vekseliui apmokėti ir nėra įrodymų, kad šią sumą ieškovas sumokėjo, tai yra , kad patyrė bylinėjimosi išlaidas 710 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir laiko, kad ieškovas patyrė 5503 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė VŠĮ „Versli Lietuva“ patyrė 7093,63 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.125-133, 2 tomas). Ieškovo reikalavimų patenkinta dalis sudaro 60 procentų, vertinant, kad ieškovas reiškė penkis reikalavimus, iš kurių trys reikalavimai patenkinti, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 3303 Lt bylinėjimosi išlaidos. Kadangi du ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti, kas sudaro 40 procentų nuo visų ieškovo reikštų reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos 2837 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė turi priešpriešinius reikalavimus, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 466 Lt bylinėjimosi išlaidos (3303 – 2837).
Bylos nagrinėjimo metu, liudytjai G. L., L. B. ir pateikė prašymus kompensuoti kelionės į teismą išlaidas, o liudytoja I. S. pateikė prašymą kompensuoti ne tik turėtas kelionės išlaidas, tačiau ir negautą darbo užmokestį.
Ieškovas yra įmokėjęs 583 Lt avanso dėl liudytojų turėtų išlaidų ir visi trys liudytojai teismo posėdžių metu yra apklausti bei davė parodymus, todėl jų patirtos kelionės išlaidos LR CPK 91 str. tvarka išmokamos liudytojams, tai yra G. L. iš Marijampolės rajono apylinkės teismo sąskaitos išmokama 200,70 Lt, L. B.- 131, 17 Lt, I. S. – 132, 28 Lt. I. T. K. yra įmokėjes 583 Lt, skirtumas 118,85 Lt grąžinama ieškovui T. K. (583-464,15). Liudytojai I. S. jos prašyme nurodytas vidutinis dienos darbo užmokestis nepriteisiamas, kadangi ji nepateikė įrodymų, kad tą dieną nedirbo (buvo nemokamose atostogose), ji atvyko pagal teismo šaukimą ir atliko liudytojo pareigą (LR CPK 191 str. 1 d.), todėl darbo užmokestis jai turėjo likti už visą darbo dieną kai ji buvo atvykusi duoti parodymų Marijampolės rajono apylinkės teisme pas darbdavį VšĮ „Versli Lietuva“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
I. T. K. atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą 2014 m. balandžio mėn. 9 d. Nr. P2014-VL-201 „D. T. K. atleidimo iš darbo“.
Pripažinus ieškovo T. K. darbo sutarties nutraukimą neteisėtu nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „Versli Lietuva“, juridinio asmens kodas 302454111, buveinė Vilnius, A.Goštauto g. 40, A, ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 8820 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) bei 2940 Lt dydžio (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2014-04-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 17.640 Lt bei priteisti po 2940 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo VšĮ „Versli Lietuva“ ieškovui T. K. 466 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo VšĮ „Versli Lietuva“ 264,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio Valstybei.
Sprendimo dalį dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio – 2940 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) priteisimo ieškovui T. K. iš atsakovės VšĮ „Versli Lietuva“ vykdyti skubiai.
Išmokėti iš Marijampolės rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos kelionės išlaidas apklaustiems liudytojams G. L. -200,70 Lt, L. B. – 131,17 Lt, I. S. - 132,28 Lt.
Išmokėti iš Marijampolės rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovui T. K. 118,85 Lt jo įmokėto ir nepanaudoto avanso (liudytojams, LR CPK 91 str.).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.