- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1936-221/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- AB ,,Kraft Foods Lietuva“
- Ieškovas
- V. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB ,,Kraft Foods Lietuva“ ir ieškovo V. S. atskiruosius skundus Nr. 2S-1936-221/2013 dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-897-638/2010 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei AB ,,Kraft Foods Lietuva“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. birželio 18 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 7 408,60 Lt kompensaciją už pavėluotą sprendimo įvykdymą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d., 6 083,28 Lt kompensaciją už pavėluotą sprendimo įvykdymą laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. ir po 80,02 Lt už kiekvieną darbo dieną skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2010 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir jam priteista iš atsakovės 27 325,02 Lt išeitinės išmokos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-05-23) iki visiško atsiskaitymo ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2012 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas galioti, todėl įsiteisėjo. Tačiau atsakovė tik iš dalies įvykdė sprendimą 2012 m. rugsėjo 3 d., išmokėdama ieškovui 22 406,52 Lt. Todėl iš atsakovės priteistinas vidutinis ieškovo darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d., tai sudaro 7 408,60 Lt. Už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. atsakovė buvo skolinga ieškovui 760,50 Lt. Todėl ieškovas prašo priteisti darbo užmokestį už šį laikotarpį paskaičiuotą proporcingai nuo tuo laikotarpiu buvusios skolos (760,50 Lt), tai sudaro 6 083,28 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjo bylą kasacine tvarka ir papildomai priteisė ieškovui iš atsakovės 18 400 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Nutartis priimta 2013 m. kovo 28 d., tačiau atsakovė ją nepilnai įvykdė tik 2013 m. balandžio 4 d. ir 2013 m. balandžio 18 d., išmokėdama 17 488 Lt. Todėl iš atsakovės nuo 2013 m. balandžio 18 d. priteistinas darbo užmokestis po 80,02 Lt už kiekvieną darbo dieną.
Atsiliepimas
Atsakovės AB „Kraft Food Lietuva“ atstovai prašė atmesti prašymą. Paaiškino, kad įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui 2012 m. liepos 16 d., negalėjo jo iš karto įvykdyti, nes neturėjo ieškovo sąskaitos numerio, nepavyko susisiekti su ieškovu. Tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pateikė savo sąskaitos numerį, ir iš karto, 2012 m. rugsėjo 3 d. jam buvo išmokėti pinigai. Suma buvo išmokėta tinkamai, nes nuo priteistos sumos buvo atskaityti mokesčiai Mokesčių inspekcijai ir VSDFV. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ieškovui buvo išmokėta priteista suma ir advokato išlaidos. Nuo priteistos darbo užmokesčio sumos buvo išskaičiuoti reikalingi mokesčiai. Be to, pajamų neapmokestinamasis dydis nebuvo taikytas, nes atsakovė nežinojo, kokį konkretų dydį taikyti, bet ieškovui neužkertamas kelias deklaruojant pajamas prašyti grąžinti permokėtą mokesčio sumą. Šiuo metu atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi (t. 3, b .l .87-90) prašymą patenkino iš dalies: priteisė ieškovui V. S. iš atsakovės AB „Kraft Food Lietuva“ 886,76 Lt darbo užmokesčio ir po 26,41 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną už laiką nuo sužinojimo apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį (2013 m. balandžio 4 d.) iki visiško jos įvykdymo ir 247 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje prašymą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies: priteista ieškovui V. S. iš atsakovės AB „Kraft Food Lietuva“ 27 325,02 Lt išeitinės išmokos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. gegužės 23 d.) iki visiško atsiskaitymo ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Atsakovė pervedė į ieškovo banko sąskaitą 22 406,52 Lt. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė turėjo pagrindą nuo priteistos 27 325,02 Lt sumos išskaityti socialinio draudimo mokestį (3proc.) ir gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), tačiau mokėjimą atliko tik 2012 m. rugsėjo 3 d. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad jis buvo aktyvus reikalaudamas teismo sprendimo įvykdymo, pvz., kreipėsi į teismo antstolį, arba kreipėsi tiesiogiai į atsakovę. Šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo bent jau pranešti atsakovei, kad yra pasirengęs priimti sprendimo įvykdymą ir duoti nurodymus, kaip ir kur sumokėti priteistą sumą. Nesant jokio pranešimo ar pareikalavimo, atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas netrukus kreipsis dėl vykdymo. Iš atsakovės pateikto rašto matyti, kad ieškovas tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešė atsakovei savo banko sąskaitos numerį. Teismas sprendė, kad atsakovė tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. įgijo galimybę įvykdyti teismo sprendimą, tačiau įvykdė jį 2012 m. rugsėjo 3 d., t. y. uždelsė keturias darbo dienas (2012 m. rugpjūčio 28,29,30 ir 31). Už šias keturias darbo dienas ieškovui iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojant po 221,69 Lt už kiekvieną darbo dieną (4600 Lt vidutinis mėnesio darbo užmokestis padalintas iš 20,75 (vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant penkių darbo dienų savaitei 2008 metais pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymą 2007 m. gruodžio 27 d. Nr.A1-377). Už keturias darbo dienas bendra suma yra 886,76 Lt (priskaityta suma), kurią teismas priteisė iš atsakovės.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė neišmokėjo priteistų išlaidų advokatui 2 400 Lt, tačiau dėl jų pavėluoto išmokėjimo Darbo kodekso 303 straipsnyje nustatyta sankcija nėra taikoma.
2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo pakeista Kauno apygardos teismo nutartis bei Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas ir ieškovui papildomai priteista 18 400 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovė pervedė ieškovui 15 088 Lt, nurodydama, kad tai yra keturių mėnesių vidutinių darbo užmokesčių išmoka 2013 m. balandžio 4 d.. Priteistas 18 400 Lt darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, todėl turėjo būti apmokestintas 15 proc. mokesčio tarifu, tačiau nėra socialinio draudimo mokesčio objektas, nes Socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 25 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Apmokestinus 18 400 Lt pajamų mokesčiu, ieškovui turėjo būti išmokėta 15 640 Lt, tačiau buvo išmokėta 15 088 Lt. Kadangi atsakovė įvykdė teismo nutartį nepilnai, neišmokėjo 552 Lt, tai atsiranda pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti DK 303 straipsnyje nustatytą sankciją.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti 2013 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir tenkinti pilna apimtimi ieškovo V. S. prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo už visą laiką iki Sprendimo įvykdymo dienos tenkinti pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas teismo sprendimas, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo priteistas 18 400 Lt darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktas numato, kad asmens neapmokestinamos pajamos yra įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą. Darbo teisėje delspinigius už darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą numato DK 303 straipsnis, kuris nurodo, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutarti išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
2. Atsakovė teismo proceso metu žinojo ieškovo sąskaitos numerį, tai patvirtina į bylą pateikta atsakovės pažyma apie ieškovo darbo užmokestį, kuri buvo paruošta pagal ieškovo asmenines sąskaitas, o pats teismo sprendimas iš dalies įvykdytas ieškovui reikalaujant, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas buvo pasyvus vykdant teismo sprendimą, nes pagrįstai tikėjosi ir žinojo, kad atsakovė turėjo jo sąskaitos numerį ir kitus duomenis, reikalingus Teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovė buvo pasyvi, nors atsižvelgiant į tai, kad atsakovę byloje nuolat atstovavo profesionalūs teisininkai, atsakovė turėjo ir privalėjo numatyti neigiamas teismo sprendimo nevykdymo ir pasyvumo pasekmes. Tokiu būdu ieškovas laiko, kad teismas, perkeldamas pareigą būti aktyviam vien tik ieškovui, nepagrįstai nepriteisė darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį, nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismui neteisingai pritaikius materialines teisės normas, buvo neteisingai apskaičiuotos priteistinos sumos, kadangi įstatymas nurodo, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas pilna apimtimi, nenumatant jokių išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų ar kitų samų. Todėl atsakovė, 2012 m. rugsėjo 3 d. iš dalies vykdydama sprendimą ir nesumokėdama ieškovui bylinėjimosi išlaidų, nepilnai įvykdė teismo sprendimą, ko pasėkoje jam taikytina DK 303 straipsnyje numatyta sankcija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovės AB „Kraft foods Lietuva“ atstovas prašo teismo atmesti ieškovo V. S. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistos sumos nėra įtrauktos į LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu nustatytą neapmokestinamųjų pajamų sąrašą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktas, kuriuo remiasi ieškovas, numato, jog neapmokestinamosiomis pajamomis laikomi įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą. Atitinkamai, DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu teismų priteistos sumos nėra laikytinos įstatymų nustatyto dydžio delspinigiais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto prasme ir yra apmokestinamos. Toks DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimas ir taikymas atitinka normos turinį ir susiformavusią teismų praktiką.
2. Ieškovas nepagrįstai tapatina CK delspinigių institutą su DK 141 straipsnio 3 dalies bei 303 straipsnių pagrindu priteistomis sumomis, nes vadovaujantis DK 1 straipsnio l dalimi. Būtent DK reglamentuoja su darbo santykiais susijusių teisių ir pareigų įgyvendinimą ir gynybą, be to, DK 303 straipsnis numato darbo užmokesčio, o ne delspinigių išieškojimą.
3. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovė neturėjo informacijos apie ieškovo banko sąskaitą. Ieškovo minima 2008 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės pažyma apie ieškovo darbo užmokestį paruošta pagal asmenines atsakovės sąskaitas, o ne ieškovo banko sąskaitą. Todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad į bylą pateikta atsakovės pažyma apie ieškovo darbo užmokestį patvirtina, jog atsakovė žinojo ieškovo banko sąskaitos numerį. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė buvo aktyvi, dėjo pastangas susisiekti su ieškovu ir gauti pastarojo galiojančios banko sąskaitos duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog dėl priteistų išlaidų advokatui pavėluoto išmokėjimo Darbo kodekso 303 straipsnyje numatyta sankcija nėra taikoma, kadangi šios teisės normos tikslas – numatyti sankcijas darbdaviui už iš darbo teisinių santykių kylančių prievolių nevykdymą. Tarp ieškovo ir jo advokato susiklostę civiliniai sutartiniai atstovavimo santykiai, kurių pagrindu ieškovas patyrė advokato išlaidas nėra darbo teisės reglamentavimo dalykas, todėl ir už pavėluotą advokato išlaidų sumokėjimą DK 303 straipsnyje numatyta sankcija netaikytina. Be to, atsakovė nevengė vykdyti įsiteisėjusių teismų nutarčių, jas vykdė kiek įmanoma operatyviai, nepažeisdama įstatyme nustatytų vykdymo taisyklių ir principų. Tuo tarpu ieškovas buvo pasyvus, pats į atsakovę nesikreipė, neinicijavo vykdymo CPK numatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovės AB „Kraft Foods Lietuva“ atstovas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo V. S. 2013 m. birželio 18 d. prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo už visą laiką iki sprendimo įvykdymo dienos atmesti (t. 3, b. l. 96-99)
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. DK 303 straipsnyje numatyta sankcija atsakovės atžvilgiu yra pritaikyta nepagrįstai, kadangi atsakovė nevengė vykdyti įsiteisėjusių teismų nutarčių, jas vykdė kiek įmanoma operatyviai, nepažeisdama įstatyme nustatytų vykdymo taisyklių ir principų, o pagal 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį ieškovui neišmokėta 552 Lt. suma susidarė dėl to, kad atsakovė nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi ieškovui priteisto 18 400 Lt. vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką paskaičiavo ir sumokėjo 3 % dydžio socialinio draudimo įmoką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi nepagrįstai sprendė, jog atsakovė įgijo galimybę įvykdyti teismo sprendimą 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir tokiu būdu įvykdydama jį 2012 m. rugsėjo 3 d. vėlavo keturias darbo dienas (2012 m. rugpjūčio 28,29,30 ir 31). Tokia teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą – ieškovo voko su nurodyta gavimo data 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintą kopiją. Priešingai nei 2013 m. liepos 4 d. nutartyje pasisakė Kauno apylinkės teismas, atsakovės nuomone, galimybė įvykdyti Kauno apygardos teismo atsakovei atsirado ne 2012 m. rugpjūčio 27 d. (pirmadienį), o 2012 m. rugpjūčio 29 d. (trečiadienį), t. y. ieškovo rašto gavimo dieną. Tokiu būdu 2012 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovui priteista išeitinė išmoka įskaityta į ieškovo banko sąskaitą 2012 m. rugsėjo 3 d. (pirmadienį), t. y. praėjus dviem darbo dienoms nuo ieškovo banko sąskaitos duomenų gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo aktyvus, įvertinant DK 303 straipsnio paskirtį ir tikslus, esant nurodytoms aplinkybėms taikyti atsakovės atžvilgiu DK 303 straipsnyje numatytą sankciją, yra neproporcinga ir neadekvatu. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje aiškinama, jog DK 303 straipsnio teisės norma gali būti taikoma nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Pažymėtina, kad ieškovas su prašymu dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo už visą laiką iki sprendimo įvykdymo dienos kreipėsi 2013 m. birželio 18 d., kai atsakovė jau buvo tinkamai ir pilnai įvykdęs Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-6-510/2012.
3. Teismas, nustatęs, kad 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuria ieškovui buvo priteista 18 400 Lt. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką buvo nepilnai įvykdyta 552 Lt. apimtimi, kadangi buvo išskaičiuotas ir sumokėtas 3% socialinio draudimo mokestis (kurio nereikėjo taikyti), atsakovės atžvilgiu taip pat pritaikė DK 303 straipsnyje numatytą sankciją ir priteisė ieškovui po 26,41 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną už laiką nuo sužinojimo apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį (2013 m. balandžio 4 d.) iki visiško jos įvykdymo. Atsakovės įsitikinimu 552 Lt nepriemoka susidarė ne dėl atsakovės vengimo vykdyti teismo nutartį, o dėl įsivėlusios klaidos konsultuojantis su VSDFV specialistais, apskaičiuojant ir sumokant 3% socialinio draudimo įmoką nuo priteistos sumos. Atsižvelgtina į atsakovės veiksmais išreikštą valią operatyviai, laikantis įstatyme nustatytų vykdymo taisyklių ir principų vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, ieškovo pasyvumą, todėl DK 303 straipsnyje numatytos sankcijos taikymas atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas ir neatitinka normos tikslų bei prasilenkia su Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama DK 303 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, kuri reikalauja įvertinti priežastis, dėl kurių darbdavys nedelsiant neįvykdo teismo sprendimo.
Atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, atsakovės atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas tenkintas iš dalies, yra pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 27 325,02 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį (po 4554,17 Lt per mėnesį) už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2008 m. balandžio 5 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 2-4).
Atsakovė AB „Kraft Food Lietuva“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti ieškovo V. S. atleidimo iš darbo formuluotę ir pripažinti jį atleistu nuo 2008 m. balandžio 4 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte ( t.1, b. l. 21-25).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu (t. 2, b. l. 74-77) ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui V. S. iš atsakovės AB „Kraft Food Lietuva“ 27 325,02 Lt išeitinės išmokos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-05-23) iki visiško atsiskaitymo ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės AB „Kraft Food Lietuva“ 820 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų valstybei.
Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi (t. 2, b. l. 188-195) ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi (t. 3, b. l. 40-49) pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį ir ja paliktą nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą; ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui V. S. iš atsakovės AB „Kraft Foods Lietuva“ 27 325,02 Lt išeitinės išmokos, 18 400 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, iš viso iš atsakovės AB „Kraft Foods Lietuva“ ieškovui V. S. priteisė 45 725,02 Lt; priteisė ieškovui V. S. iš atsakovės AB „Kraft Foods Lietuva“ 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės AB „Kraft Foods Lietuva“ 1 372 Lt žyminio mokesčio, 20 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė Kauno miesto apylinkės teismas, 37,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą; iš viso iš atsakovės AB „Kraft Foods Lietuva“ valstybės naudai priteisė 1429,46 Lt.
Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistų sumų apmokestinimo
Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteistas 18 400 Lt dydžio vidutinis mėnesinio darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką, sutinkamai su LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktu, negalėjo būti apmokestintas, kadangi priteita 18 400 Lt suma prilygintina delspinigiams, todėl atsakovė, nepagrįstai atskaičiusi mokesčius, nepilnai įvykdė savo prievoles ieškovui pagal teismo sprendimą.
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktas numato, kad asmens neapmokestinamos pajamos yra įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą.
DK 141 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančios šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Darbuotojo kaltės dėl šio neatsiskaitymo nėra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartyje nurodė, jog DK 141 straipsnio 3 dalis tiesiogiai ir išsamiai reglamentuoja ginčo teisinius santykius, todėl taikyti tik CK arba ir CK bei priteisti palūkanas nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu teismų priteistos sumos nėra laikytinos įstatymų nustatyto dydžio delspinigiais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punkto prasme ir yra apmokestinamos. Toks DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimas ir taikymas atitinka normos turinį ir susiformavusią teismų praktiką, o priteistas 18 400 Lt darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, todėl turėjo būti apmokestintas 15 proc. mokesčio tarifu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos tesimo išaiškinimu, jog teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tampa tik ieškovo (darbuotojo) pajamas apskaičiuojančia institucija, o pajamų mokesčio išskaitymas yra kitais įstatymais (Gyventojų pajamų įstatymo, Socialinio draudimo įstatymu) nustatyta atsakovės (darbdavio) pareiga, todėl atsakovė, sumokėdama priteistą sumą ieškovui, turėjo teisę iš jos išskaityti mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą.
Dėl DK 303 straipsnio taikymo
DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį (ankstesnė redakcija, analogiška dabartiniam 303 straipsniui) trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista 27 325,02 Lt išeitinės išmokos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-05-23) iki visiško atsiskaitymo ir 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Atsakovė 2012 m. rugsėjo 3 d. pervedė į ieškovo banko sąskaitą 22 406,52 Lt priteistą išeitinę išmoką (t. 3, b. l. 76). Išlaidos (2 400 Lt) už advokato pagalbą ieškovui sumokėtos 2013 m. balandžio 18 d. (t. 3, b. l. 78).
Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų ėmęsis iniciatyvos bei atlikęs veiksmus, kurie paskatintų atsakovę įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, ieškovas turi būti aktyvus sprendimo vykdymo procese. Be to, atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, spręstina, kad atsakovei nebuvo žinoma ieškovo banko atsiskaitomosios sąskaitos numeris iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki kada atsakovė gavo iš ieškovo raštą su nurodytu sąskaitos numeriu. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovei atsirado galimybė įvykdyti teismo procesinį sprendimą tik 2012 m. rugpjūčio 29 d. Teismo priimtą procesinį sprendimą dėl išeitinės išmokos priteisimo ieškovei atsakovė įvykdė 2012 m. rugsėjo 3 d., pervesdama 22 406,52 Lt į ieškovo banko sąskaitą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi galutinai išdėstė vykdytiną rezoliucinę dalį, tuo tarpu atsakovė priteistą 22 406,52 Lt (atskaičius mokesčius) išeitinę išmoką ieškovui pervedė 2012 m. rugsėjo 3 d.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus bei teismų praktiką aiškinant DK 303 straipsnio taikymą, sprendžia, jog taikyti atsakovės atžvilgiu DK 303 straipsnyje numatytą sankciją, kai atsakovė įvykdė įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą per dvi darbo dienas nuo ieškovo banko sąskaitos duomenų gavimo, yra neproporcinga ir neadekvatu.
Pažymėtina, kad DK 303 straipsnio teisės norma gali būti taikoma nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovas su prašymu dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo už visą laiką iki sprendimo įvykdymo dienos kreipėsi 2013 m. birželio 18 d., kai atsakovė jau buvo tinkamai ir pilnai įvykdžiusi Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 886,76 Lt kompensaciją.
Teismas pažymi, kad 303 straipsnio teisės normos tikslas – numatyti sankcijas darbdaviui už iš darbo teisinių santykių kylančių prievolių nevykdymą. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą argumentu, kad tarp ieškovo ir jo advokato susiklostę civiliniai atstovavimo santykiai, kurių pagrindu ieškovas patyrė atstovavimo išlaidas nėra darbo teisės reglamentavimo dalykas, todėl už pavėluotą advokato išlaidų sumokėjimą DK 303 straipsnyje numatyta sankcija netaikytina. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atmestinas ir ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl pavėluotų sumokėti 2 400 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas negali būti taikoma DK 303 straipsnyje numatyta sankcija.
Dėl sankcijos už Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties neįvykdymą
2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovui papildomai priteista 18 400 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovui 2013 m. balandžio 4 d. pervedė 15 088 Lt. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog 18 400 Lt darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, todėl turėjo būti apmokestintas 15 proc. mokesčio tarifu, tačiau nėra socialinio draudimo mokesčio objektas, nes Socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 25 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Apmokestinus 18 400 Lt pajamų mokesčiu, ieškovui turėjo būti išmokėta 15 640 Lt, tačiau buvo išmokėta 15 088 Lt. Todėl teismas sprendė, kad esant neišmokėtiems 552 Lt yra pagrindas taikyti DK 303 straipsnyje nustatytą sankciją, priteisiant ieškovui iš atsakovės dėl neprimokėtų 552 Lt po 26,4 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną už laiką nuo sužinojimo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (2013 m. balandžio 4 d.) iki visiško jos įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad teismas, spręsdamas DK 303 straipsnyje numatytos sankcijos taikymo klausimą turėjo įvertinti susidariusios 552 Lt nepriemokos priežastis, atsakovės veiksmus operatyviai įvykdyti teismo nutartį. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, vertina, kad atsakovė nutartį, kuria priteista ieškovui iš atsakovės 18 400 Lt, siekė įvykdyti operatyviai, nepažeisdama įstatyme nustatytų vykdymo taisyklių ir principų, atskirajame skunde nurodydama, kad nepriemoka susidarė netikslingai to siekiant, dėl įsivėlusios klaidos, konsultuojantis su VSDFV specialistais, apskaičiuojant ir sumokant 3 proc. socialinio draudimo įmoką nuo priteistos sumos.
Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius neprimokėtos sumos, t. y. 552 Lt, sumokėjimą (b. l. 102). Teismas pažymi, kad ginant vieno asmens pažeistas teises reikia atsižvelgti į tai, kad priimtu procesiniu sprendimu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, sprendžiant DK 303 straipsnyje numatytos sankcijos taikymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į atsakovės darbuotojų interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), teismas vertina, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi priteista suma yra neadekvati siekiamam tikslui, todėl sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikyta DK 303 straipsnyje numatyta sankcija už 552 Lt nepriemoką vykdant teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs pateiktus įrodymus bei argumentus, sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, pakeistina Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis, panaikinant nutarties dalį, kuria ieškovui V. S. iš atsakovės AB „Kraft Food Lietuva“ priteista 886,76 Lt darbo užmokesčio ir po 26,41 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną už laiką nuo sužinojimo apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį (2013 m. balandžio 4 d.) iki visiško jos įvykdymo ir 247 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 303 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovės atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį, kuria ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Kraft Food Lietuva“, į. k. 110567217, priteista 886,76 Lt darbo užmokesčio ir po 26,41 Lt darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną už laiką nuo sužinojimo apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį (2013 m. balandžio 4 d.) iki visiško jos įvykdymo ir 247 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.