- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-6-510/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- AB „Kraft Foods Lietuva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui T. Vildžiūnui, atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ atstovams I. Levickaitei, A. Sidarui, advokatui J. Masiokui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. ir atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-897-638/2010 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Foods Lietuva“ dėl išeitinės išmokos priteisimo ir pagal atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ priešieškinį ieškovui V. S. dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ 27 325,02 Lt dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį mėnesio darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (4 554,17 Lt) nuo 2008 m. balandžio 5 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovas nurodė, kad 1986 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas dirbti į AB „Kraft Foods Lietuva“ (tuomet Kauno konditerijos fabrikas) inžinieriaus pareigoms. Ieškovas 2007 m. sausio 1 d. buvo pervestas į inžinieriaus elektriko pareigas konditerijos gamybos padalinyje, nustatant 4 554,17 Lt dydžio mėnesio atlyginimą. Ieškovas 2008 m. kovo 31 d. pareiškimu paprašė atsakovo 2008 m. balandžio 4 d. nutraukti neterminuotą darbo sutartį, nes sulaukė pensinio amžiaus (DK 127 straipsnio 2 dalis). Atsakovas 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 2008/N077, remdamasis DK 127 straipsnio 1 dalimi ir ieškovo pareiškimu, nutraukė 1997 m. sausio 28 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 440. Nutraukdamas darbo sutartį, atsakovas pažeidė DK normas, reglamentuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju. 2003 m. birželio 12 d. atsakovas ir atsakovo įmonėje veikianti AB „Kraft Foods Lietuva“ profesinė sąjunga pasirašė kolektyvinę sutartį, 2006 m. lapkričio 14 d. pasirašė kolektyvinės sutarties priedo Nr. 3 „Socialinių garantijų nuostatai“ pakeitimą, pagal kurį susitarė papildyti 4 straipsnio E punktą 6 papunkčiu, pagal kurį ieškovui, išdirbusiam įmonėje daugiau nei 20 metų, atsakovas privalėjo išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 27 325,02 Lt (4 554,17 Lt x 6 mėn.). DK normos ir numato atsakovo pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną, tačiau atsakovas iki šiol nėra to padaręs. DK 141 straipsnio 3 dalis numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“ priešieškiniu prašė pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę ir pripažinti jį atleistu nuo 2008 m. balandžio 4 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Priešieškinis grindžiamas šiais motyvais. Priešingai nei ieškinyje teigia ieškovas, tikrąją pastarojo valią nutraukti darbo sutartį su atsakovu lėmė ne sulauktas pensinis amžius, o atsakovui 2008 m. kovo 28 d. paaiškėjusios aplinkybės, sukėlusios pagrįstų įtarimų apie ieškovo neteisėtą veiką įmonėje. Atsakovas pagal sutartį su UAB „YIT technika“ užsako ir perka elektros tinklų, esančių atsakovo teritorijoje, techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugas. Už didžiąją paslaugų ir joms naudojamų medžiagų užsakymų dalį buvo atsakingas ieškovas. 2008 m. kovo 28 d. pastebėta, kad ieškovo užsakytų ir priimtų elektros kabelių kiekiai žymiai viršija atsakovo įmonės poreikius. Patikrinus mėnesinius darbų priėmimo–perdavimo aktus (suvestines), buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio žymiai išaugo perkamų ir tariamai sunaudotų kabelių kiekis. Ieškovas raštu paaiškino, jog negali pasakyti, kur yra panaudota didelė dalis pirktų medžiagų, už kurių pirkimą ir panaudojimą jis buvo atsakingas. Ieškovas, sužinojęs, kad yra domimasi jo vykdyta veikla, nedelsdamas 2008 m. kovo 31 d. pateikė atsakovui pareiškimą nutraukti darbo sutartį nuo 2008 m. balandžio 4 d. Tai, jog ieškovo valia nutraukti darbo sutartį su atsakovu buvo įtakota šių aplinkybių, liudija ir tas faktas, kad ieškovas pareiškimo nutraukti darbo sutartį dieną jau buvo pateikęs atsakovui prašymą išeiti atostogų nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki balandžio 25 d. Atsakovo įmonės darbuotojai turi teisę į šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pabrėžtina, kad būtina sąlyga, lemianti darbuotojo, su kuriuo nutraukiama darbo sutartis, teisę į išmoką yra atitinkamo darbuotojo kaltės nebuvimas. Remiantis 127 straipsnio 2 dalimi, darbuotojas, įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, turi teisę nutraukti darbo sutartį nepriklausomai nuo to, ar yra jo kaltė, ar ne. Ši darbuotojo teisė yra absoliuti. Savo ruožtu darbdavys neturi teisės neatleisti tokio darbuotojo per jo pareiškime nurodytą terminą. Vien tai, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnį, neįrodo, jog darbo sutarties nutraukimo momentu nebuvo darbuotojo kaltės. Darbo sutarties su ieškovu nutraukimo dieną buvo pakankamai duomenų apie tam tikrą ieškovo kaltės laipsnį, todėl ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl 27 325,02 Lt dydžio išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Nutraukus su ieškovu darbo sutartį, toliau buvo aiškinamasi susidariusi situacija. Ne tik ieškovas, bet ir UAB „YIT technika“ atstovai negalėjo paaiškinti, kur galėjo būti sunaudotas toks didelis elektros kabelių kiekis. Sustiprėjus įtarimams, jog ieškovas kartu su kitais asmenimis galėjo klastoti dokumentus ir grobstyti turtą, buvo sudaryta jungtinė komisija inventorizacijai atlikti. 2008 m. balandžio 21 d. komisija pasirašė inventorizavimo aktą, pagal kurį nustatytas 2264 metrų įvairių kabelių trūkumas, kurio piniginė išraiška yra 53 382,60 Lt. Kadangi atsakovo įmonės teritorija yra saugoma ir visos išvažiuojančios transporto priemonės yra tikrinamos, manytina, kad medžiagų trūkumas, kurį užfiksavo inventorizacijos komisija, susidarė dėl to, kad elektros kabeliai išvis nebūdavo pristatomi į atsakovo įmonės teritoriją. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo: išaiškėjusios aplinkybės įrodo, jog ieškovo vykdyta veikla atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus požymius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 27 325,02 Lt išeitinę išmoką, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. gegužės 23 d.) iki visiško atsiskaitymo ir 2 400 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo 820 Lt žyminį mokestį ir 20 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad atmeta atsakovo atstovo paaiškinimus, kad nebuvo galimybės nepatenkinti ieškovo prašymo ir neatleisti jo iš darbo jam pačiam prašant, nes per 14 dienų įspėjimo terminą atsakovas galėjo imtis priemonių patikrinti ieškovo darbo rezultatus ir esant pakankamam pagrindui priimti atitinkamą sprendimą nutraukti darbo sutartį pagal kitą DK straipsnį. Ieškovas buvo inžinierius elektrikas konditerijos gamybos padalinyje. Jo pareigų tikslas buvo vadovauti elektros ūkio priežiūros darbams ir užtikrinti patikimą, saugų ir nenutrūkstamą įmonės aprūpinimą elektros energija. Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“ ir UAB „YIT technika“ buvo sudarę techninio aptarnavimo sutartį, pagal kurią „YIT technika“ įsipareigojo atlikti atsakovo elektros energijos tinklo, teritorijos, patalpų apšvietimo sistemų, elektros variklių, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų techninę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą atsakovo objektuose. Sutarties 4.1.2 p. nustatyta, kad papildomos išlaidos už vykdytojo pirktas ir sunaudotas medžiagas atliekant remonto darbus, o taip pat papildomos išlaidos, atsiradusios pagal sutarties 2.4; 2.5; 2.6; ir 2.8 punktuose numatytus įkainius, esant avariniams iškvietimams bei kitoms nenumatytoms aplinkybėms, apmokamos kartu su mėnesiniu mokesčiu vieną kartą per mėnesį remiantis atliktų darbų aktais pagal PVM sąskaitą faktūrą. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojo A. A. parodymų matyti, kad “YIT technika“ į atsakovo įmonės teritoriją atsiveždavo darbams reikalingas medžiagas, kurios atsakovo žinion perduodamos nebuvo. Sandėlio medžiagoms nebuvo, nebuvo ir sandėlininko ar kito atsakingo už nepanaudotų medžiagų saugojimą, apskaitą asmens. Liudytojas A. A. aiškino, kad ieškovas V. S. buvo atsakingas už atvežtas medžiagas, tačiau ieškovo pareigybės aprašyme tokios funkcijos jam nenumatytos, jis atvežtų medžiagų nepriimdavo, visiškos materialinės atsakomybės sutartis su juo sudaryta nebuvo. Vykdytojui „YIT technika“ atlikus tam tikrus darbus, buvo surašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kurį iš atsakovo pusės pasirašydavo ieškovas V. S. ir atsakovo direktorius A. A.. Ieškovas paaiškino, kad jo tikslas buvo patikrinti, ar atlikti rangovo darbai atitinka technines sąlygas ir yra tinkamai padaryti. Kiek sunaudota medžiagų ir ar tos medžiagos sunaudotos racionaliai, ieškovas netikrino ir nelaikė, kad tai yra jo pareiga tikrinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui kokiu nors vėlesniu aktu buvo nustatyta pareiga tikrinti sunaudotų medžiagų kiekį ir sunaudojimo pagrįstumą. 2008 m. balandžio 21 d. atsakovo sudaryta komisija, kurioje buvo įtraukti dalyvauti ir UAB „YIT technika“ atstovai, akte pažymėjo, kad tai buvo inventorizacija, kuri truko vieną dieną. Akte nurodoma, kad komisija nustatė 53 382,60 Lt įvairių medžiagų trūkumą. Ieškovas į šią inventorizaciją pakviestas nebuvo ir joje nedalyvavo. Atsakovo atstovai pripažino, kad medžiagos buvo skaičiuojamos neišjungus elektros srovės, nesustabdžius gamybos, buvo matuojamas paklotų kabelių kiekis su elementariomis matavimo priemonėmis. Atsakovas nepateikė šios inventorizacijos atlikimo protokolo, iš kurio būtų galima spręsti, kokiais metodais buvo skaičiuojamos sunaudotos medžiagos, kuriose galimose medžiagų instaliavimo vietose komisija apsilankė. Iš pateiktos 2009 m. liepos 21 d. FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Alytaus apskrities poskyrio specialisto išvados matyti, kad pateiktų dokumentų duomenimis visos medžiagos, nurodytos darbų priėmimo–perdavimo aktuose, buvo panaudotos darbams atlikti ir kartu su atliktų darbų verte buvo nurašytos į AB „Kraft Foods Lietuva“ sąnaudas. 2009 m. liepos 30 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Atsakovas neįrodė, jog ieškovui buvo pavesta skaičiuoti vykdytojo sunaudotas medžiagas, tikrinti, ar priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti sunaudotų medžiagų kiekiai atitinka tikrovę. Atsakovas nepaskyrė konkretaus asmens ir nepavedė jam tikrinti, ar sunaudoti medžiagų kiekiai atitinka faktą ir ar yra naudojami racionaliai. Taip elgdamasis, atsakovas veikė savo rizika. Ieškovas savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vykdė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Konstatavus, kad ieškovas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo pačiam prašant ir suėjus pensiniam amžiui, atsakovas turėjo vykdyti Kolektyvinės sutarties nuostatas ir išmokėti sutartą išeitinę išmoką – 27 325,02 Lt. Priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką būtų neteisinga ir nepagrįsta. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovui buvo išmokėta jo atleidimo dieną. Atsakovas neišmokėjo išeitinės išmokos kilus abejonėms dėl įmonėje galimų materialinių vertybių trūkumų, ir tos abejonės yra išsprendžiamos tik šiuo teismo sprendimu, todėl taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją darbdaviui būtų neproporcinga priemonė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį mėnesio darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Įstatymas nurodo, kad darbuotojui privalo būti išmokamos visos sumos, susijusios su darbo santykiais. Sąvoka visos sumos reiškia, kad darbuotojui turi būti išmokamas ne tik darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, bei ir kitos išmokos: išeitinė kompensacija, komandiruotpinigiai, delspinigiai. Ši sąvoka apima ir išeitinę išmoką, numatytą kolektyvinėje sutartyje. Teismas nurodė, kad taikyti atsakovui DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją yra neproporcinga priemonė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2006 yra pasisakęs, kad minėta teisės norma nustato kompensacinį mechanizmą, kurio pagalba yra kompensuojami neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos išmokos dydis nustatytas įstatymu, todėl jis negali būti pripažintas neprotingai dideliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009, yra konstatavęs, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą jį atleisti iš darbo, o atsakovas šį prašymą patenkino neišnaudodamas DK numatytos galimybės patikrinti ieškovo darbą ir galimus drausmės pažeidimus, todėl teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2010 vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Ieškovas 2008 m. kovo 31 d. pateikė apeliantui pareiškimą, kuriame prašė atleisti iš darbo nuo 2008 m. balandžio 4 d. Nevykdyti darbuotojo reikalavimų įmonė negalėjo, nes taip būtų pažeidusi absoliučią darbuotojo teisę nutraukti darbo santykius su darbdaviu. Teismas nepagrįstai suteikė itin didelę įrodomąją vertę ieškovo pareigybių aprašymui bei tiesiogiai pareigybių aprašyme išreikštoms darbuotojo darbo funkcijoms ir dėl to padarė neteisingą išvadą, jog ieškovas tinkamai atliko savo pareigas. Ieškovas darbe turėjo vadovautis ne vien tik savo pareigybės aprašymu, bet taip pat jis privalėjo vykdyti apelianto kolektyvinėje sutartyje nustatytų Darbo tvarkos taisyklių 5.9. punkte nurodytą pareigą užtikrinti pareigų, funkcijų, veiklos atlikimą kompanijos vidaus politikų bei procedūrų reikalavimams. Ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 5.1 bei 5.6 p. numatytas darbuotojų pareigas dirbti sąžiningai ir dorai, užtikrinti aukštą atliekamų funkcijų kokybę, saugoti ir stiprinti bendrovės nuosavybę, ekonomiškai naudoti materialinius resursus ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nepasisakė ir neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas pasirašinėjo ne tik darbų bei sunaudotų medžiagų priėmimo–perdavimo aktus, bet taip pat užsakydavo atlikti tam tikrus darbus bei pristatyti šiems darbams reikalingas medžiagas. Ieškovas ne tik projektavo atsakovo elektros ūkio remonto ir priežiūros darbų elektrinę dalį, bet ir gerai žinodamas, kiek tokiems darbams reikia medžiagų, pasirašydavo užsakymus su konkrečiais medžiagų kiekiais. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr.20-2-234-08 medžiagos, tarp apelianto ir UAB „YIT technika“ buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. UAB „YIT technika“ atliko darbus iš savo medžiagų. Dėl šių objektyvių priežasčių atsakovas negalėjo visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu paskirti materialiai atsakingu savo darbuotojo. Ieškovas, žinodamas, kiek medžiagų jis užsakė iš rangovo darbams atlikti, ir užtikrindamas tinkamą savo pareigų atlikimą, turėjo įsitikinti, kad atitinkamos jo užsakytos medžiagos kiekis realiai buvo sunaudotas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas neturėjo pareigos tikrinti sunaudotų medžiagų kiekių, priešingai, ieškovas gerai žinojo savo pareigas ir jas vykdė netinkamai. Nepagrįsti yra teismo argumentai dėl inventorizacijos atlikimo protokolo būtinumo, nes nėra tokios teisės normos, kuri reikalautų surašyti tokį protokolą. Teismas tik formaliai įvertino faktą, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad apeliantas minėtą nutarimą apskundė, o ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas. Iki ir po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo paaiškėjusių faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia manyti, jog darbo sutarties su ieškovu nutraukimo metu egzistavo aplinkybės, liudijančios apie tai, jog ieškovas buvo padaręs šiurkštų tęstinį darbo pareigų pažeidimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai.
Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimas būtų nepagrįsta ir neproporcingai didelė priemonė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. S. 2008 m. balandžio 1 d. AB „Kraft Foods Lietuva“ personalo vadovės įsakymu Nr. 2008/N077 (1 t., b. l. 12) buvo atleistas iš inžinieriaus elektriko pareigų nuo 2008 m. balandžio 4 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Šalių sudarytoje darbo sutartyje yra duomenys, jog ieškovas įmonėje pradėjo dirbti 1986 m. lapkričio 26 d. (1 t., b. l. 11). Joje galiojo kolektyvinė sutartis. Kolektyvinės sutarties 2006 m. lapkričio 14 d. trečio priedo papildymu šis priedas buvo papildytas 6‘ papunkčiu, numatančiu, jog darbuotojams, nutraukiantiems darbo sutartį darbuotojo pareiškimu sulaukus pensinio amžiaus, išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai darbuotojo darbo stažas įmonėje yra didesnis nei 20 metų. Ieškovas yra gimęs 1945 m. rugsėjo 25 d., senatvės pensijos amžiaus sukakties diena yra 2008 m. kovo 25 d. Kadangi ieškovo darbo stažas atsakovo įmonėje yra didesnis nei 20 metų, darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiškimu ir darbo sutarties nutraukimo metu ieškovas buvo sulaikęs pensinio amžiaus, jis pagal paminėtą kolektyvinės sutarties nuostatą įgijo teisę gauti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Dėl atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ apeliacinio skundo argumentų
Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“, atleidęs ieškovą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, priešieškiniu prašė pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę ir pripažinti jį atleistu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Atsakovo priešieškinis ir apeliacinis skundas grindžiami teiginiais, jog už didžiąją elektros tinklų, esančių atsakovo teritorijoje, techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugų ir joms naudojamų medžiagų užsakymų dalį buvo atsakingas ieškovas, kad nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio žymiai išaugo perkamų ir tariamai sunaudotų kabelių kiekis, tačiau ieškovas negalėjo pasakyti, kur yra panaudota didelė dalis pirktų medžiagų, už kurių pirkimą ir panaudojimą jis buvo atsakingas. Apelianto teigimu, 2008 m. balandžio 21 d. komisija pasirašė inventorizavimo aktą, pagal kurį nustatytas 2264 metrų įvairių kabelių trūkumas, kurio piniginė išraiška yra 53 382,60 Lt. Apelianto manymu, ieškovo vykdyta veikla atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus požymius. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė itin didelę įrodomąją vertę ieškovo pareigybių aprašymui bei tiesiogiai pareigybių aprašyme išreikštoms darbuotojo darbo funkcijoms ir dėl to padarė neteisingą išvadą, jog ieškovas tinkamai atliko savo pareigas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, jog apelianto argumentai ir byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo vykdyta veikla atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus požymius.
DK 235 straipsnio 2 dalis 7 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai išanalizavo visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Kaip matyti iš ieškovo pareigybės aprašymo (1 t., b. l. 30–34), ieškovo pareigų tikslas buvo vadovauti elektros ūkio priežiūros darbams ir užtikrinti patikimą, saugų ir nenutrūkstamą įmonės aprūpinimą elektros energija. Pagrindinės ieškovo atliekamos funkcijos (pareigos) buvo prižiūrėti elektros įrenginių ir komunikacijų teisingą eksploataciją, užtikrinti ir prižiūrėti elektros įrengimų remonto ir montažo darbus, atsakyti už jų kokybę, savalaikį objektų įvedimą į eksploataciją, elektros energijos sąnaudų apskaitą, atsiskaitymus už elektros energiją su elektros energijos tiekėjais, kontroliuoti, kad ekonomiškai būtų naudojama elektros energija, prižiūrėti elektros įrengimų darbo režimą, stebėti fabriko elektros energijos apkrovimą ir palaikyti apkrovimo tolygumą, tikrinti naujai statomų ir rekonstruojamų objektų elektrinės dalies projektus, ruošti technines užduotis projektams kt. Atsakovas AB „Kraft Foods Lietuva“ ir UAB „YIT technika“ 2008 m. vasario 1 d. sudarė techninio aptarnavimo sutartį (1 t., b. l. 114), pagal kurią „YIT technika“ įsipareigojo atlikti atsakovo elektros energijos tinklo, teritorijos, patalpų apšvietimo sistemų, elektros variklių, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų techninę priežiūrą, aptarnavimą ir remontą atsakovo objektuose. Apeliantas AB „Kraft Foods Lietuva“ neneigė apylinkės teismo sprendime nustatyto fakto, kad UAB “YIT technika“ į atsakovo įmonės teritoriją atsiveždavo darbams reikalingas medžiagas, kurios atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ žinion perduodamos nebuvo, jog sandėlio medžiagoms nebuvo, nebuvo ir sandėlininko ar kito už nepanaudotų medžiagų saugojimą atsakingo asmens. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo pareigybės aprašyme nenumatyta, kad ieškovas atsakingas už atvežtas medžiagas, bei pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su juo sudaryta nebuvo. Pats ieškovas ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose neneigė, jog kiek sunaudota medžiagų ir ar tos medžiagos sunaudotos racionaliai, netikrino, nes nemanė, kad yra jo pareiga tikrinti. Nesant byloje įrodymų, jog ieškovui kokiu nors vėlesniu aktu buvo nustatyta pareiga tikrinti sunaudotų medžiagų kiekį ir sunaudojimo pagrįstumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovui buvo pavesta skaičiuoti vykdytojo sunaudotas medžiagas, tikrinti, ar priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti sunaudotų medžiagų kiekiai atitinka tikrovę.
Apelianto argumentai, jog ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklėse numatytas darbuotojų pareigas dirbti sąžiningai ir dorai, užtikrinti aukštą atliekamų funkcijų kokybę, saugoti ir stiprinti bendrovės nuosavybę, ekonomiškai naudoti materialinius resursus, taip pat nesudaro pagrindo pakeisti atleidimo formuluotės, nes neįrodžius, kad ieškovas atliko veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, negalima laikyti, kad ieškovas DK 235 straipsnio 2 dalis 7 punkto prasme padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Apeliantas AB „Kraft Foods Lietuva“ apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti į tai, kad dėl galimai neteisėtų V. S. veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2010 m. vasario 19 d. nutarties (2 t., b. l. 88–93) argumentus, tenkindama apelianto akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ prašymą, 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00234-08, o jeigu byla dėl ieškovo V. S. bus perduota teismui – iki ši byla bus išnagrinėta baudžiamąja tvarka. Gavus duomenis, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (2 t., b. l. 145), Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi bylą atnaujino. Po to, kai byla buvo atnaujinta, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja 2012 m. birželio 11 d. nutartimi (2 t., b. l. 151–156) AB „Kraft Foods Lietuva“ skundą patenkino, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir AB „Kraft Foods Lietuva“ skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui perdavė nagrinėti iš naujo, nurodydama, jog ikiteisminio tyrimo teisėja neįvertino V. P. parodymų prieštaravimų V. S. parodymams. Apeliantas AB „Kraft Foods Lietuva“ pateikė apeliacinės instancijos teismui V. P. ir V. S. apklausų ir akistatų protokolus (2 t., b. l. 157–177). Teisėjų kolegija, susipažinusi, su jais, sprendžia, jog šių protokolų turinys neįrodo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių buvimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas buvo teisėtai atleistas iš darbo paties prašymu, bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo vykdyti kolektyvinės sutarties nuostatas ir išmokėti ieškovui šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Dėl ieškovo V. S. apeliacinio skundo argumentų
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį mėnesio darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovo teigimu, darbuotojui privalo būti išmokamos visos sumos, susijusios su darbo santykiais, įskaitant ir išeitinę išmoką, numatytą kolektyvinėje sutartyje.
Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas šį reikalavimą iš dalies, ieškovui priteisė 5 proc. metines palūkanos nuo priteistos sumos (27 325,02 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovui buvo išmokėta jo atleidimo dieną, jog atsakovas neišmokėjo kolektyvinėje sutartyje numatytos išeitinės išmokos kilus abejonėms dėl įmonėje galimų materialinių vertybių trūkumų, ir tos abejonės buvo išspręstos tik teismo sprendimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją darbdaviui būtų neproporcinga priemonė.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ieškovo V. S. ir atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis (2 t., b. l. 24) iš ieškovo nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Ieškovo V. S. ir atsakovo akcinės bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.