Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės J. N.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl visuotinio susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti visus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais dėl to, jog susirinkimą organizavo V. B., kurio įgaliojimai buvo pasibaigę, taip pat sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

31. Apeliantė prašo prijungti priimti naują įrodymą – 2023 m. gegužės 23 d. reikalavimą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė prijungti. Nurodė, jog dokumentas betarpiškai susijęs su ginču.

32. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

33. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, patikrina, ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, turėdamas diskrecijos teisę ir matydamas, jog teikiamas įrodymas nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, atsisakė prijungti prie bylos ieškovės 2023 m. gegužės 23 d. reikalavimą, skirtą V. B., kuriuo prašoma nepiktnaudžiauti turimomis pareigomis, atšaukti pakartotinį bendrijos narių visuotinį susirinkimą bei sušaukti visuotinį susirinkimą dėl naujo pirmininko rinkimų.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra sąlygų išimties dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktą naują įrodymą atsisako priimti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad Juridinių asmenų registre nuo 2020 m. spalio 13 d. registruota, jog atsakovės pirmininko pareigas eina V. B., įgaliojimų pradžios data yra 2020 m. rugsėjo 10 d. Darbo sutartis, pagal kurią V. B. priimtas dirbti atsakovės pirmininku, sudaryta 2020 m. rugsėjo 30 d. tarp atsakovės, atstovautos bendrijos pirmininko A. B. ir darbuotojo V. B.. Sutartis įsigaliojo ir V. B. pradėjo dirbti bendrijos pirmininku nuo 2020 m. spalio 1 d. neterminuotai.

37. 2023 m. gegužės 25 d. įvyko pakartotinis atsakovės visuotinis narių susirinkimas, kurį sušaukė V. B., veikdamas kaip atsakovės pirmininkas. Susirinkimo eiga ir jo metu priimti sprendimai fiksuoti protokole. Susirinkimo metu buvo priimti aštuoni sprendimai: 1) patvirtintos atsakovės 2022 m. finansinė ir veiklos ataskaitos; 2) patvirtintas atsakovės 2023 m. ir ilgalaikis veiklos planai; 3) nutarta nekeisti kaupiamųjų lėšų įmokos dydžio; 4) patvirtina naujos sudėties ginčų nagrinėjimo komisija; 5) pritarta, kad paramos lėšos būtų panaudotos pakeliamo kiemo užtvarui ir šaligatviams atnaujinti; 6) nepritarta individualių oro kondicionierių įrengimui.

38. 2014 m. kovo 17 d. Juridinių asmenų registre buvo registruoti paskutiniai atsakovės įstatai, aktualūs nagrinėjamam ginčui.

39. Atsakovės įstatų 5.2 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininku gali būti renkami tik gyvenantys namuose bendrijos nariai. Pagal įstatų 1.3, 3.1 punktus bendrijos nariu gali būti tik namų patalpų ((duomenys neskelbtini)) patalpų savininkai. Įstatų 8.1 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas renkamas trijų metų laikotarpiui, pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia visuotinis bendrijos narių arba įgaliotinių susirinkimas įstatuose nustatyta tvarka. Įstatų 8.7 punkte nurodyta, jog iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas arba įgaliotinių susirinkimas turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių arba ¼ įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo.

40. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių į šį butą V. B. neteko nuo 2022 m. kovo 28 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

41. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tuo metu, kai organizavo pakartotinį atsakovės visuotinį narių 2023 m. gegužės 25 d. susirinkimą, V. B. neturėjo nuosavybės teise patalpų namuose (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis įstatų 3.2 punktu, nebebuvo bendrijos nariu.

Dėl V. B. galėjimo/negalėjimo sušaukti visuotinį atsakovės narių susirinkimą

42. Minėta, jog ginčijamas susirinkimas bendrijos pirmininko V. B. buvo sušauktas ir įvyko 2023 m. gegužės 25 d.

43. Apeliantė nurodo, jog V. B., netekęs nuosavybės bendrijoje, turėjo atsistatydinti iš bendrijos pirmininko pareigų, o ginčijamame „(duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokole Nr. 50“ 2023 m. gegužės 25 d. susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti, nes tiek 2023 m. gegužės 10 d., tiek gegužės 25 d. susirinkimus vedė ir pats inicijavo V. B., žinodamas, kad jo narystė bendrijoje ir pirmininkavimas de jure pasibaigė jam netekus turto bendrijoje.

44. Su tokiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog pagal apeliantės nurodomą DGNKPSBĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų narystė bendrijoje pasibaigia buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą. Tai reiškia, jog netekęs narystės bendrijoje asmuo negali būti renkamas bendrijos pirmininku (bendrijos įstatų 5.2 punktas).

45. Nuosavybės teisių į šį butą ir tuo pačiu teisės būti bendrijos nariu V. B. neteko nuo 2022 m. kovo 28 d. Tačiau įstatų 8.1 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas renkamas trijų metų laikotarpiui, pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia visuotinis bendrijos narių arba įgaliotinių susirinkimas įstatuose nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovės pirmininko pareigas eina V. B.. Vadinasi, V. B. trijų metų kadencija baigėsi 2023 m. rugsėjo 10 d. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi pagal atsakovės įstatų 8.1 punktą pakartotinio susirinkimo sušaukimo metu nebuvo pasibaigęs trejų metų terminas, kuriam V. B. buvo išrinktas atsakovės pirmininku, o iki pakartotinio susirinkimo sušaukimo V. B. nebuvo atšauktas iš pirmininko pareigų, taip pat jis nebuvo pareiškęs, kad iš jų atsistatydina, todėl jis galėjo šaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą.

46. DGNKPSBĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nurodančios, jog narystė bendrijoje pasibaigia netekus bendrijoje turto, nereiškia, kad automatiškai, iš karto bendrijos pirmininku išrinktas asmuo netenka bendrijos pirmininko statuso. V. B. bendrijos pirmininku buvo išrinktas trijų metų kadencijai, susirinkimo sušaukimo ir jo vedimo metu jo kadencija nebuvo pasibaigusi, naujo pirmininko rinkimai nebuvo paskelbti ir įvykę, V. B. savo kadencijos laikotarpiu neatsistatydino iš pirmininko pareigų. Tam, kad bendrijos pirmininko statusas būtų panaikintas, turėjo būti sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris atšauktų V.B. iš pareigų arba jis pats turėjo rašyti atsistatydinimo pareiškimą. Vadinasi, V.B., būdamas bendrijos pirmininku, teisėtai sušaukė visuotinį bendrijos susirinkimą, kurio priimtus sprendimus panaikinti tuo pagrindu, jog jie negalėjo būti priimti, nes susirinkimą organizavo tam teisės neturintis asmuo, nėra teisinio pagrindo.

47. Kad pirmininko įgaliojimai nepasibaigia automatiškai, patvirtina ir bendrijos įstatų 8.7 punkto lingvistinė analizė. Šis punktas nurodo, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas arba įgaliotinių susirinkimas turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių arba ¼ įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo.

Dėl teismo proceso

49. Perklausius teismo posėdžio garso įrašą bei patikrinus informacinę pažymą apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad teisėjas parengiamojo teismo posėdžio metu sprendė ieškovės praėjusio parengiamojo teismo posėdžio metu pateiktų rašytinių įrodymų (susirašinėjimo ir ieškovės 2023 m. gegužės 23 d. reikalavimo atsakovei) prijungimo prie bylos klausimą. Teisėjas įrodymų neprijungimą motyvavo (garso įrašo laikas 00:51:29). Teismo protokolinė nutartis įrašyta informacinėje pažymoje apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą, nurodant įrašymo sistemos „SRS Femida“ laiką 09:54:42. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, įrodymų prijungimo prie bylos klausimas buvo išspręstas bei pažymėtas pažymoje.

50. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neleido plačiau pakomentuoti ieškinio reikalavimų, tokiu būdu teismas nepagrįstai ribojo ieškovės teises, kas galbūt rodo teismo palankumą vienai proceso šaliai bei rodo, jog teismas bylą nagrinėjo ne pilna apimtimi, o sprendimas turi turinio trūkumų.

51. Su nurodytais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

52. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

53. Ieškovė 2024 m. vasario 7 d. parengiamajame teismo posėdyje patikslino, kad pareikštą reikalavimą dėl atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ieškovė grįs remdamasi dviem faktinėmis aplinkybėmis: 1) kad V. B. neturėjo įgaliojimų sušaukti susirinkimo; ir 2) kad atsakovės revizijos komisija nebuvo patvirtinusi atsakovės finansinės ir veiklos ataskaitų. Taip pat ieškovės atstovė patvirtino, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė neįrodinės, jog nebuvo narių kvorumo bei nesirems argumentu dėl balsų skaičiavimo tvarkos. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovė apibrėžė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą, todėl ieškovei teko procesinė pareiga įrodinėti būtent šių aplinkybių egzistavimą.

54. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis) tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas). Taigi keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis.

55. Minėta, kad ieškovė 2024 m. vasario 7 d. parengiamajame teismo posėdyje suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė ėmė dėstyti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje bei nebuvo apibrėžtos parengiamojo teismo posėdžio metu, kas laikytina kaip bylos nagrinėjimo ribų praplėtimas. Remiantis CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis tai vertintina kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, veikdamas pagal savo įgaliojimų ribas, teismo posėdžio metu išgirdęs ieškovės dėstomas aplinkybes, pagrįstai priminė ieškovei, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, kokios bylos nagrinėjimo ribos bei kad ieškovė negali remtis kitomis aplinkybėmis nei buvo apibrėžta parengiamajame teismo posėdyje, kadangi toks bylos nagrinėjimo ribų laikymasis yra reikšmingas užtikrinant tinkamą atsakovo teisės į gynybą įgyvendinimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, procesui vadovavo tinkamai, ieškovės teisių neapribojo.

56. Pažymėtina, kad CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: kalbėtojo nutraukimo, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme; sprendimo pagrindimo tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje; draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 255 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

57. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu proceso vedimu, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl teismo sprendimo trūkumų

59. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, koks įstatymas taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas priėmė sprendimą dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, kurie buvo nurodyti ieškinyje ir neperžengė byloje pareikštų reikalavimų. Todėl konstatuotina, jog teismo sprendimas atitinka CPK 259-270 straipsnių reikalavimus.

61. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

62. Pripažinus, jog V. B. galėjo sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti tik trečiu darbotvarkės klausimu atsakovės 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo priimtą sprendimą patvirtinti atsakovės 2022 m. finansinę ir veiklos ataskaitas, nes ataskaitos patvirtintos pažeidžiant DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kadangi kitais klausimais susirinkime priimti sprendimai buvo prašomi pripažinti negaliojančiais tik dėl bendrijos pirmininko negalėjimo sušaukti susirinkimą, naikinti kitus susirinkimo priimtus sprendimus pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo faktinio pagrindo.

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo patenkinta 1/3 ieškinio reikalavimų, Apeliantė teigia, kad jai turėjo būti priteista ne mažiau kaip 250 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

66. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisingai nurodė, jog ieškovė, prašydama, kad būtų panaikinti visi atsakovės 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo priimti sprendimai, iš esmės siekė panaikinti vieną 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkime priimtą sprendimą. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė iš esmės ginčijo vieną sprendimą - kad atsakovės revizijos komisija nebuvo patvirtinusi atsakovės finansinės ir veiklos ataskaitų, o kitus susirinkime priimtus nutarimus siekė panaikinti vieninteliu pagrindu (kaip nurodė teismas - formaliais pagrindais) - kad V. B. neturėjo įgaliojimų sušaukti susirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo argumentacijai, todėl atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų proporcijos nustatymu.

67. Apeliantės argumentai, susiję su procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis, t. y. jog ne dėl ieškovės, o AB „Lietuvos paštas“ kaltės jai buvo neįteiktos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), už kurias buvo paskaičiuota 14,57 Eur išlaidų, yra pagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, jog minimos siuntos, už kurias paskaičiuota ir iš ieškovės valstybei priteista 14,57 Eur išlaidų suma, nebuvo įteiktos ieškovei ne dėl jos kaltės, o dėl AB „Lietuvos paštas“ kaltės, pastarajai siuntą laikius trumpesnį, nei pranešime nurodyta terminui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, jog į valstybės biudžetą iš ieškovės J. N.priteisiama ne 23,85 Eur, bet 9,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti, kad iš ieškovės J. N. valstybės biudžetą priteistinas 9,28 Eur (devyni eurai ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.