Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl visuotinio susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4. Ieškovės J. N. atstovė 2024 m. vasario 7 d. parengiamajame teismo posėdyje patikslino, kad pareikštą reikalavimą dėl atsakovės visuotinio narių susirinkimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ieškovė grįs remdamasi šiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) V. B. neturėjo įgaliojimų sušaukti susirinkimo; 2) atsakovės revizijos komisija nebuvo patvirtinusi atsakovės finansinės ir veiklos ataskaitų (2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 25 sek.–31 min. 34 sek.). Taip pat ieškovės atstovė paaiškino, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė neįrodinės, jog nebuvo narių kvorumo (2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 53 sek.–23 min. 58 sek.). Taigi pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovė apibrėžė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą.

5. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje priimant teismo sprendimą pasisakytina tik dėl paminėtų aplinkybių egzistavimo ir jų teisinės reikšmės (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Kiti ieškovės 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje išsakyti teiginiai ir su jais susijusios ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimo 2023 m. gegužės 25 d. susirinkimo vedimo, balsavimo procedūrų pažeidimų, ydingo informacijos pateikimo nenagrinėjami kaip nepatenkantys į šios bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas pačios ieškovės.

Dėl atsakovės visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo

6. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. įvyko pakartotinis atsakovės visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo eiga ir jo metu priimti sprendimai fiksuoti protokole (b. l. 27-29, 72-73). Susirinkimo metu buvo priimti aštuoni sprendimai: 1) patvirtintos atsakovės 2022 m. finansinė ir veiklos ataskaitos; 2) patvirtintas atsakovės 2023 m. ir ilgalaikis veiklos planai; 3) nutarta nekeisti kaupiamųjų lėšų įmokos dydžio; 4) patvirtina naujos sudėties ginčų nagrinėjimo komisija; 5) pritarta, kad paramos lėšos būtų panaudotos pakeliamo kiemo užtvarui ir šaligatviams atnaujinti; 6) nepritarta individualių oro kondicionierių įrengimui. Ginčo nėra, kad pakartotinį susirinkimą sušaukė ir jį organizavo V. B., veikdamas kaip atsakovės pirmininkas.

7. Taip pat nustatyta, kad paskutiniai Juridinių asmenų registre registruoti atsakovės įstatai, kuriais keisti pradiniai įstatai, buvo pasirašyti 2014 m. kovo 17 d. (b. l. 5-12). Atsakovės visuotinis narių susirinkimas, vykęs 2016 m. balandžio 28 d., dešimtu darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą pakeisti įstatų 5.2 punktą (b. l. 63). Tačiau šis įstatų pakeitimas Juridinių asmenų registre nebuvo registruotas ir dėl to neįsigaliojo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 8 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad 2023 m. gegužės 25 d. susirinkimo metu aktualūs ir galiojantys buvo 2014 m. kovo 17 d. įstatai.

8. Juridinių asmenų registre nuo 2020 m. spalio 13 d. registruota, kad atsakovės pirmininko pareigas eina V. B. (b. l. 121–122). Registro duomenų bazėje atliktas įrašas, kad įgaliojimų pradžios data yra 2020 m. rugsėjo 10 d. Darbo sutartis, pagal kurią V. B. priimtas dirbti atsakovės pirmininku, sudaryta 2020 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 120). Darbo sutartis sudaryta neterminuotam laikui.

9. Atsakovės įstatų 5.2 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininku gali būti renkami tik gyvenantys namuose bendrijos nariai, kuriais pagal įstatų 3.1 punktą gali būti tik namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai. O įstatų 8.1 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas renkamas trijų metų laikotarpiui, pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia visuotinis bendrijos narių arba įgaliotinių susirinkimas įstatuose nustatyta tvarka.

10. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 98–100). Nuosavybės teisių į šį butą, o kartu ir į 1/168 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), V. B. neteko nuo 2022 m. kovo 28 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi tuo metu, kai organizavo pakartotinį atsakovės visuotinį narių 2023 m. gegužės 25 d. susirinkimą, V. B. neturėjo nuosavybės teise patalpų namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis įstatų 3.2 punktu, nebebuvo bendrijos nariu. Tačiau pagal atsakovės įstatų 8.1 punktą pakartotinio susirinkimo sušaukimo metu nebuvo pasibaigęs trejų metų terminas, kuriam V. B. buvo išrinktas atsakovės pirmininku. Iki pakartotinio susirinkimo sušaukimo V. B. nebuvo atšauktas iš pirmininko pareigų, taip pat jis nebuvo pareiškęs, kad iš jų atsistatydina.

11. Ginčo nėra dėl to, kad atsakovės 2022 m. finansinė ir veiklos ataskaitų, kurias patvirtino pakartotinis visuotinis atsakovės narių susirinkimas, nepatikrino atsakovės revizijos komisija. Tokiu būdu nebuvo laikytasi atsakovės įstatų 9.2 punkte ir DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie: 1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms; 2) arba juridinio asmens steigimo dokumentams; 3) arba protingumo ar sąžiningumo principams.

13. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 7–11 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais dalį 2023 m. gegužės 25 d. pakartotinio atsakovės visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų.

14. Visų pirma, įstatų 6.3.1 punkte ir DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę šaukti visuotinį atsakovės narių susirinkimą turi atsakovės pirmininkas. Atsakovės pirmininku, kai buvo sušauktas 2023 m. gegužės 25 d. susirinkimas, buvo V. B.. Jis buvo išrinktas bendrijos pirmininku trejų metų kadencijai, kuri, kaip pasisakyta šio sprendimo 9 punkte, 2023 m. gegužės 25 d. nebuvo pasibaigusi. V. B. atsakovės pirmininku išrinktas nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Nei atsakovės įstatuose, nei DGNKPPSBĮ nėra nustatyta, kad V. B. kaip bendrijos pirmininko įgaliojimai savaime baigėsi (ar kitaip turėjo pasibaigti), kai jis neteko nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini). Įstatų 3.1 ir 5.2 punktuose nustatyta tik tai, kad atsakovės pirmininku gali būti renkamas ne bendrijos narys. Tačiau įstatuose nėra numatyta, kad, jeigu pirmininko narystė bendrijoje pasibaigia, kai jis eina pirmininko pareigas, savaime dėl to pasibaigia ir jo kaip pirmininko įgaliojimai. V. B. iš pirmininko pareigų nebuvo atšauktas.

15. Kita vertus, net ir jeigu reikėtų laikyti, kad pakartotinio susirinkimo šaukimo metu V. B. nebegalėjo eiti atsakovės pirmininko pareigų, tokia faktinė aplinkybė pati savaime nebūtų pakankama pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus sprendimus. Susirinkimo metu buvo kvorumas. Susirinkimas privalėjo būti sušauktas remiantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 3 dalimi. Nėra ginčo, kad susirinkimo rengimo metu atsakovės pirmininko pareigas faktiškai vykdė V. B.. Susirinkimas priėmė sprendimus, priklausančius jo kompetencijai (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 13 punktai).

16. Įvertinus atsakovės steigimo tikslus ir veikimo principus, spręstina, kad V. B. galėjimas ar negalėjimas organizuoti ir šaukti susirinkimo bet kuriuo atveju neturėtų būti laikoma pakankamai svaria priežastimi pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį pripažinti negaliojančiais visus susirinkimo priimtus sprendimus. Juolab, kad šiuo atveju kalba eitų tik apie procedūrinio pobūdžio pažeidimą.

17. Antra, DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bendrijoje turi būti revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisija, be kita ko, finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Analogiškos normos numatytos ir atsakovės įstatų 9 skirsnyje. Nurodyta reiškia, kad atsakovės 2022 m. ūkinės finansinės veiklos ir finansines ataskaitas, prieš visuotiniam narių susirinkimui balsuojant dėl ataskaitų patvirtinimo, turėjo patikrinti ir išvadas pateikti revizijos komisija.

18. DGNKPPSBĮ ir atsakovės įstatuose nustatytas reikalavimas, kad revizijos komisija turi patikrinti atsakovės ūkinės finansinės veiklos ir finansines ataskaitas, skirtas tam, kad būtų užtikrintos atsakovės narių teisės ir teisėti interesai, susiję su tinkamu atsakovės veiklos organizavimu ir vykdymu. Ginčo nėra, kad atsakovės 2022 m. ūkinės finansinės veiklos ir finansines ataskaitų revizijos komisija netikrino.

19. Iš V. B. paaiškinimų galima spręsti, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog revizijos komisija faktiškai nevykdo veiklos. Jis taip pat paaiškino, kad ataskaitas patikrino ir pastabas dėl jų pateikė atsakovės narė D. T.. Pastarąjį teiginį patvirtina įrašas susirinkimo protokole ties trečiu darbotvarkės klausimu ir D. T. 2024 m. vasario 6 d. paaiškinimas (b. l. 116). Tačiau tokia ataskaitų patikra neatitinka paminėtų imperatyvių DGNKPPSBĮ nustatytų reikalavimų dėl revizijos komisijos funkcijų. Revizijos komisijai nepateikus išvadų visuotiniam narių susirinkimui, susirinkime dalyvavę nariai negalėjo priimti pilnai informuoto sprendimo dėl ataskaitų tvirtinimo. Atsakovė savo veiklą privalo organizuoti taip, kad revizijos komisija faktiškai veiktų ir atliktų savo funkcijas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 16–18 punktuose, spręstina, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog trečiu darbotvarkės klausimu susirinkimo priimtas sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti trečiu darbotvarkės klausimu atsakovės 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo priimtą sprendimą patvirtinti atsakovės 2022 m. finansinę ir veiklos ataskaitas. Ataskaitos patvirtintos pažeidžiant DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Naikinti kitus susirinkimo priimtus sprendimus nėra pakankamo faktinio pagrindo.

22. Kiek tai susiję su ginčo kontekstu, akcentuotu ieškovės, faktiniai duomenys, kad atsakovės veikloje neveikia revizijos komisija, pasibaigus V. B. paskyrimo į pirmininko pareigas laikui nėra išrinktas naujas atsakovės pirmininkas, patvirtina ieškovės poziciją, jog atsakovės veikla organizuojama ydingai. Tačiau šie faktai nagrinėjamu atveju reikšmingi tik tiek, kiek jie susiję su 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kaip atsakovės narė, jeigu mano, jog tam yra įstatyme numatytas pagrindas, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl atsakovės likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo kaip tai numatyta DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 9 dalyje.

23. Ieškinys patenkintas iš dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad ji advokatei už byloje suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur (b. l. 94–97, 150). Ieškovė siekė, kad būtų panaikinti visi atsakovės 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo priimti sprendimai, panaikintas vienas sprendimas. Pagal bendrą ginčytų sprendimų – įvertinus tai, kad dalis jų yra formalaus pobūdžio, santykį laikytina, kad patenkinta 1/3 ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiamas 166,67 Eur (500 Eur / 3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 35,78 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamas 23,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš atsakovės – 11,93 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo trečiu darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą dėl atsakovės 2022 m. finansinės ir veiklos ataskaitų patvirtinimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei J. N. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos 166,67 Eur (šimto šešiasdešimt šešių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės J. N. 23,85 Eur (dvidešimt trijų eurų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos 11,93 Eur (vienuolikos eurų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.