Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-332-544/2022

teisėjas Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00225-2022-5

2022 m. birželio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) individualios įmonės (toliau – IĮ) „Aujama – credit“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1241-1005/2022 pagal pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui L. J. ir R. J. (skolininkui) dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis L. J. 2022 m. kovo 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė vykdomą bylą Nr. 0053/20/01206 su skundu nagrinėti teismui, nes, iki surašant išieškojimo negalimumo aktą, patikrino duomenis apie tai, ar skolininkas ir jo sutuoktinė turi turto ar pajamų. Iš skolininko buto išieškoti negalima pagal CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos (išieškotojos) skundo dėl 2022 m. vasario 24 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. S-22-53-2977, patvarkymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/20/01206 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-53-2980 CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad vykdomojoje byloje antstolis neatliko visų reikalingų vykdymo veiksmų siekiant nustatyti, ar skolininkas ir jo sutuoktinė neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, kad negalima išieškoti iš skolininko paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, todėl nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.

14. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo jam vykdymo procese suteiktas teises įgyvendinti sąžiningai ir imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas reiškia, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).

15. Šioje byloje bei vykdomojoje byloje Nr.0053/20/01206 esantys duomenys rodo, kad 2020 m. spalio 28 d. patvarkymu antstolis L. J. priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr.e2-21293-752/2020 dėl 1 791,88 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojos IĮ „Aujuma – credit“ naudai. 2020 m. lapkričio 3 d. skolininkui įteiktas raginimas per 10 dienų nuo raginimo gavimo įvykdyti sprendimą geruoju. Skolininkas nustatytu terminu skolos nesumokėjo, todėl antstolis ėmėsi priverstinių vykdymo priemonių. Pareikalavęs duomenų iš Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 18 d. nustatė, kad skolininkui R. J. nuosavybės teise priklauso butas, kurio vidutinė rinkos vertė 2001 m. gegužės 22 d. buvo 3 927 Eur, ir jį areštavo 2020 m. lapkričio 18 d. turto arešto aktu Nr. 2020051838, taip pat nustatė, kad skolininkas turi sąskaitą banke. 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2021 m. liepos 22 d. antstolis surašė nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) priverstinai nurašyti 2 139,42 Eur skolą nuo visų skolininko valdomų sąskaitų bei nustatė lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Iki 2021 m. liepos 26 d. iš skolininko gautų pajamų banko sąskaitose buvo išieškota 265,44 Eur, kurie paskirstyti ir išmokėti pagal 2021 m. liepos 26 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, neišieškotos skolos likutis – 1 700,10 Eur. 2021 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. sausio 17 d. išieškotoja IĮ „Aujama – credit“ antstoliui pateikė prašymus areštuoti skolininko asmeninį turtą, skolininko sutuoktinės vardu esančias sąskaitas ir jos darbo užmokestį, pradėti procedūras dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, jei tokio turto yra. Vykdydamas prašymus, antstolis 2022 m. vasario 24 d. užklausė VSDFV dėl informacijos apie skolininko R. J. ir jo sutuoktinės M. J. gaunamas draudžiamąsias pajamas, iš kurių nustatė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. jie tokių pajamų neturėjo. 2022 m. vasario 24 d. antstolis surašė dar vieną nurodymą PLAIS priverstinai nurašyti 2 139,42 Eur skolą nuo visų skolininko valdomų sąskaitų, tačiau lėšų pagal įrašus vykdomojoje byloje nurašyta nebuvo. Antstolis, atlikęs minėtus vykdymo veiksmus ir padaręs išvadą, kad skolininko turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nerasta, 2022 m. vasario 24 d. sudarė Išieškojimo negalimumo aktą bei priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. CPK 624 straipsnyje numatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

17. CPK 631 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (2 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Priimti procesinį sprendimą vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui yra antstolio kompetencijoje (CPK 625 straipsnis).

18. CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

19. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantė be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo tvirtina, kad nebuvo pagrindo surašyti aktą apie išieškojimo negalimumą, nes antstolis vykdomojoje byloje atliko ne visus reikalingus procesinius vykdymo veiksmus, po kurių atlikimo galėjo pripažinti, kad skolininkas tikrai neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip teisingai nurodo apeliantė, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą ir jo dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju antstolis, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas, patikrino viešuosius registrus ir nustatė, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (išskyrus paskutinį butą, kuriame jie gyvena, dėl kurio bus pasisakyta vėliau), nuosavybės teise nevaldo. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai patikrinęs duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apie skolininko ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, nustatė, kad skolininko sutuoktinės vardu registruotų turimų ir valdomų kelių transporto priemonių nėra. Taigi, skolininkas neturėjo turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, kurio dalį, siekiant įvykdyti skolos išieškojimą, būtų galima nustatinėti CPK 667 straipsnio tvarka.

20. Bylos duomenys rodo (nutarties 15 punktas), kad antstolis, priešingai nei tvirtina apeliantė, patikrino skolininko sutuoktinės turtinę padėtį, įskaitant ir aplinkybę, ar ji negauna darbo užmokesčių ar kitų pajamų, iš kurių galima išieškoti, tačiau VSDFV pateikti duomenys parodė, kad vykdymo veiksmų atlikimo metu ji tokių pajamų negavo. Pagal VSDF duomenis, skolininko sutuoktinė tik nuo 2021 m. birželio 7 d. ji dirba (duomenys neskelbtini), o skundžiamų vykdymo veiksmų atlikimo metu buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21293-752/2020 ieškovė, prašydama priteisti skolą pagal kredito sutartį, skolininko sutuoktinės į bylą atsakove neįtraukė, neįrodinėjo, kad ji yra solidari skolininkė pagal sutartį. Taigi, skolininko sutuoktinė nėra skolininkė pagal vykdomąjį raštą ir jos atžvilgiu vykdomas turtinės padėties tikrinimas negali būti tokio paties lygio kaip skolininko. Išieškotojai nėra užkirstas keliais išsiieškoti skolą iš lėšų skolininko sutuoktinės sąskaitose, jei jos būtų, nes CPK 631 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

21. Apeliantė neginčija antstolio ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 3 927 Eur vidutinės rinkos vertės butas (paskutinis būstas, kurio vertė nėra mažesnė, negu išieškoma skolos suma, kuri neviršija 4 000 Eur), kuriame jis gyvena. Apeliantė nepagrįsta laiko teismo išvadą, jog iš šio turto negalima išieškoti skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas nepagrįstas. Vykdomojoje byloje tikrai nebuvo duomenų, ar iš skolininko nevykdomi skolų išieškojimai kitų kreditorių naudai, kurių dydis galimai galėjo viršyti 4 000 Eur. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad antstolis iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nežinojo, jog daugiau neįvykdytų bylų iš skolininko kitose antstolių kontorose kitų kreditorių naudai nėra, kadangi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatė, kad skolininko atžvilgiu kitų neįvykdytų vykdomųjų bylų nėra. Pažymėtina, kad skundžiamų veiksmų atlikimo metu nei vienas tam teisę turintis subjektas nebuvo prisijungęs/ketinęs prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0053/20/01206. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas nesudaro pagrindo ir aplinkybė, kad pagal vykdomąjį raštą kiekvieną mėnesį išieškotina suma didėja apie 60 Eur ir ji per tam tikrą laiką viršys 4 000 Eur. Minėta, kad CPK 631 straipsnio 3 dalies nuostatos numato apeliantei teisę per įstatymų nustatytą terminą pateikti pakartotinai vykdyti vykdomąjį dokumentą, įskaitant ir momentą, kai skola viršys (jei viršys) 4 000 Eur ribą.

22. Apibendrindamas, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0053/20/01206 surinktus duomenis ir antstolio atliktus veiksmus vykdymo procese, vertina, kad antstolis atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus siekdamas nustatyti, ar skolininkas turi turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, ir, jų neradęs, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. vasario 24 d. sudarė Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-53-2977 bei priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-53-2980. Nenustačius antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuojama, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymų visumą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, aiškino ir taikė vykdymo proceso normas, įskaitant ir CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 663 straipsnio 3 dalį, todėl ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.