- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-2437-1187/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16180-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. V., G. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) A. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams A. V. ir G. V. dėl pripažinimo praradus teisę paveldėti pagal įstatymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pripažinimo praradus teisę paveldėti pagal įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.6 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
2. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir G. V. (toliau – atsakovai), prašydamas pripažinti, jog atsakovai neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo biuro notarę neišduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimų į Z. S. palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – įpareigojo Klaipėdos miesto 7-ojo biuro notarę Jurgą Prižgintienę neišduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimų į po palikėjos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį, siekia įrodyti, kad atsakovai neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nes priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją apgaule, grasinimais, prievarta privertė sudaryti arba pakeisti testamentą (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo teigimu, netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, pasunkės jo vykdymas bei sukels naujus teisinius ginčus siekiant nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus.
5. Remiantis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, byloje Nr. e2YT-424-971/2022, pareiškėjų A. V. ir G. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl asmeninio Z. S. testamento patvirtinimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjų A. V. ir G. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti.
6. Teismas vertino, jog tam, kad būtų užtikrinta reali ieškovo teisių apsauga, kurios ieškovas siekia pareikšdamas ieškinį, atsakovų atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo biuro notarę Jurgą Prižgintienę neišduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimų į Z. S. palikimą. Teismas darė išvadą, kad netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, atsakovams gali būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į Z. S. palikimą ir vėliau būtų apsunkintas ieškovui palankaus sprendimo vykdymas bei sukeltų naujus teisinius ginčus siekiant nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus. Teismas vertino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovų interesų, priešingai, jos užtikrins šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų laikymąsi ir padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. ieškovas ieškinyje ir jame suformuluotame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsakovų elgesį, kai kurias faktines aplinkybes išgalvojo ir (arba) klaidingai jas interpretavo, t. y. ieškovas paskleidė apie atsakovus šmeižiamojo pobūdžio informaciją, kuri sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Atsakovų vertinimu, ieškovo suklaidintas pirmosios instancijos teismas priėmė faktiniais duomenimis nepagrįstą ir neteisėtą nutartį;
Atsiliepimas
7.2. atsakovas G. V., priešingai nei melagingai ieškinyje teigia ieškovas, asmeniškai nedalyvavo nei palikėjai surašant 2020 m. birželio 17 d. testamentą, nei palikėjai surašant 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentą, t. y. objektyviai neturėjo galimybės apgaule, grasinimais ar prievarta priversti palikėją sudaryti minėtus testamentus arba atlikti kitus priešingus teisei tyčinius veiksmus prieš palikėją, kurie išvardinti CK 5.6. straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas atsakovo G. V. atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstas;
7.3. ieškinyje (taip pat ir civilinėje byloje Nr. e2YT-424-971/2022 dėl palikėjos asmeninio testamento tvirtinimo) nėra jokių objektyvių faktinių duomenų apie atsakovų tyčinius, priešingus teisei veiksmus, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip apgaulę, grasinimus ar prievartą palikėjos atžvilgiu, nėra detalizuota, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu atsakovai pažeidė CK 5.6. straipsnio 1 dalies 3 punkto normas. Aplinkybė, kad palikėjai surašant testamentą dalyvavo atsakovas A. V., kuris turėjo reikiamas priemones testamento surašymui, pranešimas palikėjai apie artimo asmens (palikėjos dukros ir atsakovų mamos) mirtį ir kitos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo teigti, kad palikėjos atžvilgiu buvo naudojama apgaulė, grasinimai ar prievarta.
7.4. ieškovas anksčiau pats elgėsi nesąžiningai palikėjos atžvilgiu, pvz. 2010 m. balandžio 9 d. ieškovas įkeitė palikėjai priklausantį butą už 35 000,00 Lt, paskolos nustatytu laiku negrąžino, skolinio įsipareigojimo suma išaugo iki 17 718,99 Eur, skola negrąžinta iki šiol. 2010 m. balandžio 15 d. ieškovas pardavė kitą testatorei priklausiusį butą už 155 000,00 Lt, gautų pinigų jai negrąžino ir kt. (minėtas aplinkybes patvirtinantys faktiniai duomenys yra civilinėje byloje Nr. e2YT-424-971/2022).
7.5. 2020 m. birželio 17 d. palikėjos surašytas testamentas teisme nebuvo patvirtintas ne dėl to, kad atsakovai naudojo apgaulę, grasinimus, prievartą ar atliko kitus nesąžiningus veiksmus palikėjos atžvilgiu, o iškilus abejonėms dėl jos psichinės sveikatos būklės testamento sudarymo metu, remiantis medicininiais dokumentais ir šeimos gydytojos parodymais.
7.6. skundžiama nutartis priimta neįvertinus fakto, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamas atsakovų 2022 m. liepos 12 d. pareiškimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7310-911/2022 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame kaip suinteresuotas asmuo įtrauktas ir ieškovas. Dėl minėtos priežasties atmestini ieškovo teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės galimai palankaus jam teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-0956-1098/2022 vykdymas, kadangi, kaip jau minėta, paveldėjimo teisės liudijimai atsakovams (taip pat ir ieškovui) nebus išduoti, kol nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7310-911/2022.
8. Ieškovas A. S. atsiliepime prašo atsakovų (apeliantų) atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo stadijoje teismas nesprendžia įrodymų pakankamumo klausimo ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar reiškiami reikalavimai galėtų būti patenkinti.
8.2. aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, kad atsakovai neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą CK 5.6 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, yra konstatuotos įsiteisėjusiose teismo sprendimuose, priimtuose nagrinėjant pareiškėjų A. V. ir G. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl asmeninio Z. S. testamento patvirtinimo.
8.3. pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, pagrįstai vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo pažeistų teisių gynybos būdą.
8.4. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-7310-911/2022, pagal atsakovų pareiškimą, dėl termino palikimui atnaujinimo yra susijusi su ieškovo pateiktu reikalavimu, tačiau bylos nagrinėjamos skirtingose pirmos instancijos teismuose pagal skirtingas teisenas. Šioje stadijoje nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skundžiamoje nutartyje yra perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo notarą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjo(s) palikimą taikymo (ne)pagrįstumo
11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. S. motina Z. S., po kurios mirties palikimą pagal įstatymą turi teisę priimti ir šia teise pasinaudojo ieškovas A. S. ir jo velionės sesers vaikai A. V. ir G. V. Atsakovai Klaipėdos miesto 7-ojo biuro notarei Jurgai Prižgintienei yra pateikę prašymus priimti Z. S. palikimą.
12. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad atsakovai A. V. ir G. V. neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą Z. S. palikimo. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo biuro notarę Jurgą Prižgintienę neišduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiosios palikimą.
13. Atskirajame skunde atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės siekiant apsaugoti paveldėtojo (ieškovo) A. S. interesus įgyvendinant paveldėjimo teisę ir užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje tinkamą įvykdymą.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020). Diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi teismas.
15. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas suformulavo ieškinio reikalavimus, nurodė aplinkybes, pateikė jas patvirtinančių įrodymų. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi byloje e2YT-424-971/2022 pareiškėjų A. V. ir G. V. (atsakovų) pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. (ieškovui) dėl asmeninio Z. S. testamento patvirtinimo, kuriuo ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaičiams A. V. ir G. V., atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjų A. V. ir G. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti. Ieškovas nurodo, kad minėtais teismų sprendimais nustatyta, kad A. V. buvo asmeninio Z. S. testamento surašymo iniciatorius. Ieškovo vertinimu, G. V. brolio A. V. veiksmams pritarė bei, atsižvelgiant į tai, kad tiek 2020 m. birželio 17 d. asmeniniu testamentu, tiek savo turiniu iš esmės identišku 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentu palikėja jai priklausantį butą paliko abiems atsakovams, bei aplinkybę, kad G. V. kartu su A. V. kreipėsi į teismą prašydami palikėjos asmeninį testamentą patvirtinti, pagrįstu pripažintinas abiejų atsakovų suinteresuotumas testamento turiniu, kuris peržengė įprastinio prašymo sudaryti jiems palankų testamentą ribas. Ieškovo teigimu atsakovai naudodami psichologinę prievartą privertė Z. S. sudaryti testamentą.
16. Apeliantai, iš esmės pakartodami atsiliepimo į ieškinį argumentus, teigia, kad ieškinys nepagrįstas, ieškovas pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidingai interpretavo tam tikras faktines aplinkybes, teismas nevertino teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios teismui nebuvo žinomos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria ir nevertina bylos dalyvių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, juos patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų, bet tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Taigi šalių nurodytos aplinkybės bus ištirtos ir įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Šioje bylos stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pagal ieškovo reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta pirmoji būtinoji sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas – laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
17. Atsakovai atskirajame skunde taip pat ginčija antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, argumentavo tuo, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, atsakovams gali būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į Z. S. palikimą ir vėliau būtų apsunkintas ieškovui palankaus sprendimo vykdymas bei sukeltų naujus teisinius ginčus siekiant nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus.
18. Pažymėtina, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (buvusioji padėtis) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018).
19. Iš ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovai neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paveldėti (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, papildomai ginčijant paveldėjimo teisės liudijimus. Šiuos ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip sudarančius pagrindą laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Pažymėtina, kad teismui galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą ir ieškovui siekiant tinkamo tokio teismo sprendimo vykdymo, jam tektų ginčyti atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, jei jie iki galutinio teismo sprendimo priėmimo būtų išduoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinus, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
20. Atsakovai atskirajame skunde taip pat teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra perteklinis, nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamas atsakovų pareiškimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7310-911/2022 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame kaip suinteresuotas asmuo įtrauktas ir ieškovas. Atsakovų vertinimu Klaipėdos miesto 7-ojo biuro notarė Jurga Prižgintienė atsakovams neišduos paveldėjimo teisės liudijimų į Z. S. palikimą tol, kol nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7310-911/2022, todėl taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje ir Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. e2YT-7310-911/2022 tiek ieškovui, atsakovams sukels skirtingus teisinius padarinius (pirmuoju atveju teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą atsakovai apskritai negalėtų įgyvendinti savo subjektinės teisės paveldėti, antruoju atveju – atsakovams palankaus teismo sprendimo atveju, jeigu teismas atnaujintų terminą palikimui priimti, jiems galimai atitektų ½ palikėjos turto). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismui patenkinus atsakovų pareiškimą ir atnaujinus terminą palikimui priimti keistųsi ieškovo paveldimo turto dalis, taigi atsakovų reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos ieškovo teisėms, kurias jis būtent ir siekia apsaugoti pareikštu ieškiniu, tam, kad būtų užtikrinta reali ieškovo teisių apsauga, atsakovų atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai atsakovų nurodoma aplinkybė, kad paveldėjimo teisės liudijimai bet kokiu atveju nebus išduoti, kol nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje Nr. e2YT-7310-911/2022 nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtakos neturi.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovų (apeliantų) A. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.