Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą, ir P. L. nustatyta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros su paskirtais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, P. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros su paskirtais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 140 straipsnio 13 dalimi, į P. L. paskirtą bausmę įskaitytas lakinamajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 21 d., 6.20 val. iki 2024 m. gruodžio 21 d., 15.43 val., t. y. viena para, prilyginant ją trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, P. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kurios teisių perėmėjas yra Valstybinė ligonių kasa, bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinių ieškinių, nuspręsta nutraukti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis P. L. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti teismo nustatyto dydžio baudos bausmę, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti baudos bausmes. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo P. L. apeliaciniame skunde.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

7. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą, ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Nagrinėjamu atveju, P. L. pripažintas kaltu padaręs tris baigtas nesunkias nusikalstamas veikas. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. L. už visas nusikalstamas veikas paskiriant laisvės apribojimo bausmes: pagal BK 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant P. L. laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Šios bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais buvo subendrintos (BK 63 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir jam buvo nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė t. y. prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik minimali kitos laisvės apribojimo bausmės dalis. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir P. L. nustatyta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl P. L. skirtinų bausmės rūšių bei jų dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą. Buvo įvertinta, kad praeityje P. L. teistas už analogiškų veikų padarymą, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą (teistumas išnykęs, nes asmuo nusikalto dar būdamas nepilnametis). 2023 m. gegužės 24 d. buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 62–63). Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino, jog nuteistasis yra dirbantis, UAB „F“ vadovės charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas, imlus naujovėms, laiku ir tinkamai vykdantis darbo funkcijas, mandagiai ir nuoširdžiai besielgiantis su kolegomis ir klientais, drausminių nuobaudų kaltinamasis nėra turėjęs, jam ne kartą buvo įteiktos padėkos už puikiai atliktą darbą ir pasiekimus (2 t., b. l. 126). Nuteistajam nustatytas dalinis darbingumas, jis augina mažametį vaiką (2 t., b. l. 125, 127). Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų, psichiatro įskaitoje nėra. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir tai, kad konflikto viešoje vietoje metu buvo sužaloti du asmenys peiliu, atitinkamai padarant nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, po sulaikymo ir išvedimo iš baro nuteistasis ir toliau elgėsi agresyviai – spardė policijos pareigūnų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, taip sugadindamas svetimą turtą. Atsižvelgta, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: nuteistasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte) bei sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas P. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Nors apeliaciniame skunde prašoma už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti teismo nustatyto dydžio baudos bausmę, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti šių straipsnių sankcijose numatytas baudos bausmes, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį P. L. bausmės individualizavimo aspektu, neįžvelgia pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Akcentuotina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tik laisvės apribojimo bausmė gali užtikrinti šių minėtame straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

12. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatytos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnyje. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, byloje taip pat nenustatytas pagrindas nuteistajam taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos padarymo ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nebuvo įvertintos tinkamai. Nors P. L. yra pakankamai jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę. Be to, nors P. L. teigimu, teismas, skirdamas bausmę nepagrįstai sureikšmino formalias neigiamas aplinkybes, o esminių, apelianto asmenybės pavojingumą mažinančių aplinkybių neįvertino arba jas įvertino nepakankamai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Skundžiamame nuosprendyje, pirmos instancijos teismas įvertino visumą aplinkybių apibūdinančių nusikalstamų veikų pavojingumą ir šias veikas padariusį asmenį. Teismas įvertino ir aplinkybes dėl P. L. prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi, savanoriško žalos atlyginimo ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės ir jų visuma nepasižymi išskirtinumu, galinčiu įtakoti teismo sprendimą taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti baudos bausmę.

14. Aplinkybės, kad nuteistasis dirba, turi šeimą taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ar skirti baudos bausmes. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad neigiami laisvės apribojimo bausmės padariniai, nėra išskirtinės ar neįprastos aplinkybės, galinčios pateisinti paskirtos bausmės švelninimą. Tokie padariniai yra neišvengiama ir sąmoningai įstatymų leidėjo numatyta laisvės atėmimo bausmės pasekmė, būtina siekiant paveikti nuteistąjį ir užkirsti kelią tolesniam nusikalstamam elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis P. L. bei nustatydamas jų dydžius, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

15. Nors skunde teigiama, kad laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu nakties metu būti gyvenamojoje vietoje neproporcingai riboja apelianto galimybes vykdyti darbo veiklą, tačiau, apygardos teismas pažymi, kad pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Taigi draudimų ir įpareigojimų paskyrimas priklauso teismo diskrecijai. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). Akcentuotina, kad nors nuteistajam yra skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tačiau yra numatyta išimtis, kai tai susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Nors skunde nurodoma, kad P. L. tenka nuolat išvykti į komandiruotes Lietuvoje bei užsienio valstybėse, tačiau aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, nuteistasis turės teisę kreiptis su prašymais į bausmę vykdančią instituciją, tame tarpe ir dėl išvykimo į komandiruotes. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl realios grėsmės prarasti darbą bei nepagrįstai neigiamą įtaką nuteistojo šeimos nariams, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, jų nepagrindžia ir bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurios pagrįstų, kaip įpareigojimas nakties metu būti gyvenamojoje vietoje trukdytų užsiimti darbine veikla ar, kaip tai veiktų jo artimuosius.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės apribojimo bausmes, be intensyvios priežiūros su įpareigojimais. Teismo paskirti įpareigojimai neabejotinai paveiks nuteistąjį, darys teigiamą įtaką jo elgesiui ir yra būtini siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuteistąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, tokiu būdu padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl darytina išvada, kad pagal bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismui paskyrus BK 48 straipsnyje nustatytus įpareigojimus tame tarpe ir įpareigojimą nakties metu būti gyvenamojoje vietoje, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio motyvus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neproporcinga apelianto padarytų nusikalstamų veikų ar jo asmenybės pavojingumui, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir nuteistajam skirti švelnesnes bausmės rūšis, sumažinti bausmių dydį ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė ar jos realizavimo forma turėtų būti švelninama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas P. L. paskyrė bausmes, tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą bausmę, kurios savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai prieštaraujančios teisingumo principui, o priešingai, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo P. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.