Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis S. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. pradėjo darbą administratoriumi bare „A. M.“, adresu (duomenys neskelbtini), ir darbą turėjau baigti (duomenys neskelbtini) apie 6 val. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pastebėjo šokių salėje nurodytame bare stovinčius prie baro akivaizdžiai neblaivius du asmenis, kurie buvo priešiškai nusiteikę, prisikabinėjo prie kitų baro lankytojų, su jais konfliktavo. Jis matė, kaip prie jų priėjo I. V., kuris taip pat dirba bare, kuris su jais pabendravo, bandė juos nuraminti. Tuomet, viskas nurimo. Pamatęs, kad viskas nurimo, nuėjo į „VIP“ zoną bare. Stovėdamas minėtoje zonoje, pamatė, kaip tie patys akivaizdžiai neblaivūs asmenys tarpusavyje kalbėjo, vienas iš agresyvių minėtų asmenų pradėjo konfliktuoti su vienu vyru, kuris šoko šokių salėje, pamatęs, kad jie vienas kitą buvo paėmę už gerklės, atrodė lyg jie tuoj pradės muštis. Tuomet jis prie jų priėjo ir pradėjo juos skirti, pradėjo raginti nesipykti ir nutraukti konfliktą. Minėtas agresyvus asmuo, laikydamas kitą asmenį kaire ranka už gerklės, jam užsimojo savo dešine ranka ir smūgiavo, pataikydamas į jo dešinę ranką, jis pajautė fizinį skausmą, bet į tai dėmesio neatkreipė, galvojo, kad tiesiog užgavo ranką, po smūgio pastebėjo, kad tas pats agresyvus asmuo bandė smūgiuoti dešine ranka kitam asmeniui į krūtinės/pilvo sritį, kurį mėgino nuo jo atskirti, tačiau jis smūgio neužbaigė, nes jis abejomis rankomis sugavo jo dešinę ranką ir imtynių veiksmais paguldė jį ant žemės. Paguldęs jį ant žemės, pastebėjo, kad jis dešinės rankos kumštyje laiko suspaudęs peilį už rankenos, geležtės dalimi į išorę. Pastebėjęs peilį pradėjo šaukti komandą „Peilis“. Pribėgęs kolega I. išmušė minėtam asmeniui peilį iš rankos. Kuomet I. minėtą peilį išmušinėjo, jis vis dar tą asmenį laikė prispaudęs prie žemės ir belaikant pastebėjo, kad jam bėga kraujas iš dešinės rankos piršto, čiurkšlėmis, suprato, kad tai gali būti padaryta žaizda po ką tik gauto smūgio, dėl kurio dėmesio neatkreipė. Kai I. išmušė peilį, jie jį pakėlė nuo žemės ir pradėjo lydėti link išėjimo laiptų, tačiau į lauką neišleido, nes tiek jis, tiek jo kitas minėtas agresyvus draugas, bandė pasišalinti. Jam darbuotojai sutvarkė žaizdą ir laukė tiek medikų, tiek policijos pareigūnų. Žino, kad įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti visą konfliktą (1 t., b. l. 43-45). Apklaustas papildomai, S. T. parodė, kad dėl jam padarytos fizinės žalos, dabar kaip žinoma, jam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozavo dešinės plaštakos, piršto žaizdą su savojo nervo ir arterijos pažeidimu. Dėl šio sužalojimo civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (1 t., b. l. 47-48). Papildomai apklaustas S. T. parodė, kad dėl įvykio (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), bare „A. M.“, kuriuo metu jis buvo sužalotas peiliu, nori patikslinti, kad nuo baro „A. M.“ jį su greitąja išvežė į RVUL. Jam buvo diagnozuota dešinio nykščio piršto nervo sužalojimas, dešinės plaštakos 1-o piršto žaizda, 4-o piršto žaizda. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips. Pretenzijų jį sužalojusiam asmeniui neturi. Jis jo atsiprašė, o jis jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš. Jam jokia žala nėra padaryta. Įtariamasis jam padengė visas gydymo išlaidas (1 t., b. l. 52-53).

Nukentėjusysis P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis su savo draugu P. L. atėjo į naktinį klubą, adresu (duomenys neskelbtini), „A. M.“. Atėjo dviese, linksminosi, leido laiką, vartojo alkoholinius kokteilius. Link vakaro pabaigos, maždaug tarpe tarp 5-6 val., P. L. su kažkuo sukonfliktavo, su kuo tiksliai pasakyti negali, nematė, tiesiog, neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Kiek pamena, jis vienu momentu krito ir atsirėmė tiesiai į jį, ir iš šalies galima buvo pamanyti, kad jį pastūmė. Bet jis jo nestūmė, tiesiog atsirėmė į jį. Klube buvo daug žmonių. Kol P. su kažkuo konfliktavo, buvo tokia sumaištis, ir tuo pat metu visi vaikščiojo, nugaromis rėmėsi vienas į kitą, stumdėsi praeinant ir tuo momentu jam buvo kažkuo užkabinta nugara, kuo tiksliai pasakyti negali, nugarą kažkas įdrėskė, bet jis net to nematė ir nejautė, jam tik pasakė kažkas iš ten buvusių, kad jam įdrėskė nugarą. Jam neskaudėjo visiškai. Ten vyko toks susistumdymas, gal kažkas taure užkabino, gal įdrėskė, jis nežino, jam neskaudėjo. Jam jokio smūgio P. L. nesudavė, jam netrenkė, jo nemušė. Tarp jo ir P. nebuvo jokio konflikto. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė į medikus irgi, bet buvo atvažiavusi GMP ir jį išvežė į ligoninę. Apžiūrėjo ir išleido gydytis ambulatoriškai. Nurodė, kad įpjova, ne durtinė žaizda. Nori tik pasakyti, kad prieš jį nebuvo panaudotas joks fizinis skausmas jis skausmo nejautė, jis nežino iš kur ten tas įdrėskimas. Jis P. L. jokių pretenzijų neturi. Jie yra draugai ir tikrai vienas kito nebūtų žaloję. Jie nesipyko. Jam nepadaryta jokia žala. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 65-67).

Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), bare „A. M.“ pradėjo pamainą, kaip apsaugos darbuotojas ir dirbo iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), „A. M.“ bare, prie klube esančio „G.“ baro, matė du asmenis, kurie stovėjo ir bendravo prie baro, t. y., minėtas įtariamasis ir, jo nuomone, jo draugas, tuomet sulaikyto asmens draugas priėjo prie dar kito asmens, kuris neatrodė iš jų kompanijos, pradėjo kalbėtis, tuomet minėtas sulaikytas, kiek matė, dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį asmeniui, kuris, jo nuomone, nebuvo iš jų kompanijos. Tuomet, jis pribėgo prie sulaikyto, pradėjo jį raminti, raginti, kad nesimuštų, pradėjo per radijo stotį šaukti savo kolegoms, kad jie ateitų į pagalbą. Toje pačioje patalpoje, netoliese, „VIP“ zonoje, buvo jo pažįstamas S., kuris pradėjo raminti nukentėjusįjį, nes nukentėjęs po smūgio pradėjo konfliktuoti, šaukti, mosikuoti rankomis. Atitraukė nukentėjusįjį, nes jis šiek tiek apsiramino ir nuėjo į šoną. Tačiau sulaikytas toliau buvo agresyvus, pradėjo mosikuoti rankomis, tačiau tuo metu nieko rankose neturėjo. T. S. sulaikytąjį paėmė už kairės rankos, o jis jį už dešinės. Tuo momentu norėjo jį nuraminti, kadangi jis toliau mosikavosi, jie pradėjo jį guldyti, guldymo metu nežino iš kur, bet sulaikytasis išsitraukė peilį, kai jį paguldė jo dešinėje rankoje pastebėjo peilį, S. pradėjo šaukti komandą „Peilis“. Pribėgo jų trečias kolega I., kuris kelis kartus sudavė sulaikytajam per dešinės rankos plaštaką ir tuomet sulaikytasis atpalaidavo ranką ir paleido peilį. Kai konflikto šalis išvedė iš baro, pastebėjo, kad S. dešinė ranka sužalota galimai peiliu, o sulaikytojo, jo nuomone, draugui, nes kartu atėjo į barą, buvo sužalota kairės pusės nugaros sritis. Kas asmenis sužalojo peiliu, pasakyti negali, matė tik, kad sulaikytasis dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, jo nuomone, asmeniui, kuris nebuvo iš jo kompanijos. Išvedę asmenis į lauką laukė medikų ir policijos pareigūnų (1 t., b. l. 91).

Liudytojas E. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba naktiniame klube „A. M.“, adresu (duomenys neskelbtini), yra administratorė. Jos pareigos - bendrų darbų tikrinimas, vakaro eigos priežiūra, pavedimų vykdymas, darbas su kasa. Dirba nuo (duomenys neskelbtini) val. ir praktiškai iki ryto. (duomenys neskelbtini), ji dirbo, buvo jos pamaina. Kai klube įvyko įvykis, kai buvo sužalotas apsaugos darbuotojas ir klubo svečias, jos salėje nebuvo, tuo metu buvo pagalbinėse patalpose, tikrino jai pavestus darbus. Jai būnant pagalbinėse patalpose, į jas atėjo apsaugos darbuotojas, S., pavardės neprisimena, kadangi ten yra ir jų pirmos pagalbos dėžutė. Matė tik jo kruviną ranką ir paniką, pasakė jam, kad liktų tvarstytų žaizdą ir aprimtų, o pati išėjo į salę. Išėjus į salę, jau viskas buvo po įvykio, jokių grumtynių, muštynių nematė, o asmuo, kaip suprato, kuris buvo sužalojęs apsaugos darbuotoją, buvo prie durų, jį laikė kiti apsaugos darbuotojai, atėmė iš jo peilį. Vėliau atvyko pareigūnai, asmuo buvo sulaikytas. Kas pradėjo muštynes, dėl ko jos kilo, ji nežino, nes nematė, kaip ir minėjo tuo metų salėje nebuvo. Po įvykio (duomenys neskelbtini) kartu su personalo vadove K. peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus, tačiau ir po peržiūros, negali daugiau papasakoti apie įvykį, kadangi vaizdo kokybė yra labai prasta, dėl klube naudojamos rūko/dūmo mašinos. Viskas buvo, kaip debesyje, tad tyrimui jokios reikšmingos informacijos suteikti negali. Jokių vaizdo įrašų, ar nuotraukų neturi (1 t., b. l. 114-116).

Liudytojas I. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba naktiniame klube „A. M. Butas“, adresu (duomenys neskelbtini), yra apsaugos darbuotojas, tačiau oficialiai jų pareigos vadinasi administratoriais. Yra atsakingas už saugumą. Dirba nuo (duomenys neskelbtini) val. ir praktiškai iki 6-7 val. ryto. (duomenys neskelbtini) dirbo, buvo jo pamaina. Klube yra dvi salės, „G.“ baras, kur įvyko įvykis, kai buvo sužalotas apsaugos darbuotojas S. T., ir „K.“ baras, kuriame jis buvo tuo momentu. Vienu momentu jis norėjo išvesti klube užmigusi asmenį, kurį vedė link išėjimo durų, kai einant per raciją išgirdo, kad jį kviečia į pagalbą. Jis asmenį, kuri norėjo išvesti, taip ir paliko, o pats nuėjo paskubomis į „G.“ barą. Jam atėjus į „G.“ barą, pamatė, kad du apsaugos darbuotojai – S. ir D., laiko ant žemės gulintį asmenį, pamatė, kad S. yra jam prispaudęs ranką ir matosi peilis. Jis priėjo prie to asmens, prispaudė jo ranką ir atėmė iš jo peilį. Peilį padėjo ant baro, administratorė tuo metu iškvietė policijos pareigūnus, o D. ir S. atsakė asmeniui, kad reikia laukt policijos. Kol laukė pareigūnų, nieko iš baro neišleido. Tuomet pastebėjo, kad S. ranką kraujuoja, klube kraujuoja dar vienas vyras, jam kraujavo nugara. Buvo perpjautas megztis, jeigu neklysta, ant kairė peties buvo kraujo. Jis minėtam sužeistajam padavė popieriaus, kad bandytų sustabdyt kraujavimą. Neužilgo atvažiavo medikai ir pareigūnai. Paties įvykio, dėl ko įvyko konfliktas, nematė. Atėjo jau po fakto. Kas su kuo pradėjo muštynes, pasakyti negali. Po įvykio, kai visi išvažiavo, nuėjo peržiūrėti vaizdo įrašo, tačiau ten visiškai nieko nesimatė, matėsi, kad stovi asmenys, ir dūmai, jokios konkrečios naudingos informacijos nesimatė. Iš vaizdo įrašo neįmanoma buvo nieko įžvelgti. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, daugiau kube apie tai su niekuo nekalbėjo (1 t., b. l. 99-100).

Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo su kolega vyriausiuoju patruliu M. S., kuris jau tarnyboje nebedirba. Darbą pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) val., o pamaina pasibaigė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad klube „A. M.“, adresu (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas klubo darbuotojas. Ji su kolega atvyko į įvykio vietą, atvažiavo pirmi, jau buvo GMP brigada. Jiems atvykus, incidentas jau buvo pasibaigęs, įtariamasis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tad pačio įvykio nematė. Lauke prie klubo, prie GMP automobilio pasitiko minėto klubo darbuotojai, galimai du arba trys vyrai ir viena moteris, visų pasitikusių asmenų duomenys yra nurodyti jos surašytame tarnybiniame pranešime Tarp jų buvo S. T., jis papasakojo, kas įvyko klubo viduje, kas ir kaip jį sužalojo, tiksliai, ką jis pasakojo dabar jau neatsimena, bet viską tiksliai yra surašiusi savo tarnybiniame pranešime, atsimena, kad S. T. buvo su subintuota ranka, plaštakos srityje. Kitas įvykio metu sužalotas asmuo jiems atvykus buvo apžiūrimas medicinos darbuotojų GMP automobilyje, medikai neleido su juo bendrauti dėl jo patirtų sužalojimų, be to, buvo netrukus greitosios automobiliu išvežtas į RVUL, todėl nepavyko su juo pakalbėti ir iš jo sužinoti jo sužalojimo aplinkybių. Vaizdo kamerų niekas nerodė, kas užfiksuota vaizdo įrašuose, nepasakojo. Ar pati buvo užėjusi į klubo vidų, jau neprisimena, daugiau reikšmingos informacijos negali nurodyti. Kadangi buvo jų pamainos pabaiga, sulaukė kito ekipažo Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pareigūnai liko tęsti procesinių veiksmų, o jie išvažiavo iš įvykio vietos. Ji neatsimena, ką jos Body kameros vaizdo įraše užfiksuota mergina pasakojo, kadangi įvykis buvo seniai. Kai atvyko, įtariamasis buvo lauke, kartu su kitais klubo darbuotojais, kažkas jį laikė, tačiau kas tiksliai neatsimena, įtariamasis prie jos agresyviai nesielgė, tačiau buvo uždaras, vengė bendravimo (1 t., b. l. 104-106).

Liudytojas E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie baro „A. M.“, reikia atvykti ir pakeisti kolegas (duomenys neskelbtini), kadangi jie jau baigia darbą. Jis minėtą dieną dirbo šaukiniu (duomenys neskelbtini) kartu su T. B.. Atvykus į įvykio vietą, jį pasitiko kolegė J. J., supažindino su visa esama situacija, nurodė, kad vyko konfliktas, kad buvo sužalotas apsaugos darbuotojas peiliu ir dar vienas asmuo, kuri GMP išvežė į ligoninę. Jiems atvykus, jau buvo viskas pasibaigę. Jis su savo kolega nieko nematė, atvyko jau po visko, jau kai įtariamasis asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Kadangi kolegos baigė darbą, jie įtariamąjį asmenį iš tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), persisodino į savo automobilį (duomenys neskelbtini). Daugiau nelabai ką galėtų ir pasakyti. Prisimena, kad jam atvykus, sėdint tarnybiniame automobilyje, prie automobilio buvo priėję asmenys, kurie paaiškino, kad salėje buvo daug dūmų, viskas buvo kaip migloje, kad nelabai ką galima buvo pamatyti ir suprasti. Viskas įvyko labai greitai. Įtariamąjį asmenį vežė į areštinę. Asmuo buvo agresyvus, rėkavo, daužėsi, bet vėliau kiek aprimo. Daugiau apie minėtą įvykį nieko pasakyti negali. Įvykis body kameromis nebuvo filmuojamas, kadangi per skubėjimą, buvo blogai paspaustas įjungimo mygtukas, įrašas neišsisaugojo. Daugiau apie minėtą įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 95-96).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas naktinis klubas „A. M.“, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro įėjimo duris, nusileidžiama laiptais žemyn ir patenkama į klubo patalpą, kurio kairėje yra baras, tiesiai matoma kita klubo patalpa, į kurią patenkama praėjus pro įstiklintas duris. Patalpos sienos baltos spalvos su piešiniais, patalpoje stovi trys foteliai, ant kurių sudėti asmeniniai daiktai, tiesiai per visą sieną stovi rudos spalvos stalas, ant kurio kampuose po vieną gėlių vazoną. Pasukus į dešinę, matoma baro zona, jos kairės stovi baras, kuriame yra sudėti alkoholiniai gėrimai, baro zonos dešinėje prie sienos įmontuoti du staliukai. Einant baro zona tiesiai, matoma kitą patalpa, kurioje yra minkštasuoliai, ant sienos raudonos spalvos užrašas „a. m.“. Baro dešinėje ant grindų yra matomos raudonos spalvos dėmės, kurios nufotografuotas. Dešinėje ant grindų patiestas juodos spalvos kilimas, visur patalpoje ant grindų mėtosi smulkios šiukšlės. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 33-41).

Iš 2025 m. kovo 4 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti body kamerų įrašai. Įraše ,,PSS- (duomenys neskelbtini)-061136UTC+0200“, kurio trukmė 4 minutės 3 sekundės, matyti, kad vaizdas pradedamas fiksuoti šalia naktinio ,,A. M.“ klubo įėjimo. Aikštelėje stovi greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnų tarnybiniai automobiliai. Pareigūnas 2 atveda vyrą (toliau – vyras 1) – vilkintis juodą palaidinę, juodas kelnes. Pastarasis pasodinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Pareigūnai prieina prie vyro (toliau vyro 2) – trumpais, tamsiais plaukais, vilkintis juodą palaidinę, juodas kelnes, kurį apžiūri medikai. Vyras 2 aiškina, kad kažkoks asmuo norėjo trenki kitam asmeniui, tačiau vyras 2 jį sulaikė už rankos ir pats nukentėjo, vyras 2 sako, kad jam perbraukė. Šalia vyro 2 stovi moteris (toliau – moteris 1) – žemiau pečių, šviesiai rudais plaukais, vilkinti juodą palaidinę, juodą švarkelį, ir moteris (toliau – moteris 2) – šviesiai rudais, iki pečių, banguotais plaukais, vilkinti juodą paltą. Vaizdo įraše matoma, kad medikų automobilyje sėdi vyras (toliau – vyras 3) – juodais, trumpais plaukais, vilkintis juodą megztinį su etiketėmis, juodas kelnes.

Įraše ,,PSS-(duomenys neskelbtini)-061606UTC+0200“ fiksuota, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi minėta moteris 1 ir moteris 2. Moteris 1 pasakoja, kad asmuo grasino, kad perrėš gerklę. Šalia moters 1 stovi minėtas vyras 2 (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip S. T.) – tamsiais, itin trumpais plaukais, vilkintis juodą megztinį, tamsias kelnes. Matoma, kad S. T. dešinė ranka subintuota. S. T. pasakoja, kad du vyrai klube elgėsi agresyviai. Vienas iš jų išsitraukė peilį ir, pasak S. T., sužeidė jį ir dar vieną asmenį. Medikai išsiveža S. T..

Įraše ,,PSS-(duomenys neskelbtini)-061054UTC+0200“ matyti, kad vaizdas pradedamas fiksuoti prie ,,A. M.“ naktinio klubo. Pareigūnas 2 išsiveda vyrą (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip P. L.) - vilkintis juodus marškinėlius, tamsiai mėlynus džinsus, avintis juodus sportbačius. P. L. pasodinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Prie greitosios medicinos pagalbos automobilio stovi minėtas S. T., moteris 1 ir moteris 2. Medikų automobilyje sėdi minėtas P. P.. Pastarasis sako, kad jam perpjovė nugarą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., b. l. 81-82, 84-86).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. V. pateikė tamsios spalvos atlekiamą peilį su žaliu apvadu (1 t., b. l. 89).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1269/2025 (01) matyti, kad S. T. nustatyta dešinės plaštakos I-m piršto pjautine žaizda su radialinės pusės savojo piršto nervo ir arterijos pažeidimu ir dešinės plaštakos IV-o piršto pjautine žaizda. Sužalojimai padaryti kietu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neilgai trūkus iki kreipiantis medicininės pagalbos (duomenys neskelbtini). Nustatyti sužalojimai kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausia 2-ims trauminiais poveikiais, tikėtina užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 138-139).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 958/2025 (01) matyti, kad P. P. nustatyta pjautinė žaizda nugaros kairėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL (duomenys neskelbtini). P. P. nustatyta pjautinė žaizda nugaros kairėje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo jam padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. P. P. nustatyta pjautinė žaizda nugaros kairėje galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad P. P. nustatyta pjautinė žaizda nugaros kairėje galėjo būti padaryta suduodant smūgį aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, griūnant ir kontaktuojant su aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, pačiam nukentėjusiajam atliekant kokius nors veiksmus (1 t., b. l. 140-141).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (turistinis) peilis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t. b. l. 146-1498).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos išvadoje Nr. T-N 3922/2024 (01) nurodyta, kad P. L. šlapime rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaetileno, nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio (2 t. b. l. 22).

Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6 - to skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. (duomenys neskelbtini), savo darbo pamainą pradėjo (duomenys neskelbtini)val. ir dirbo iki (duomenys neskelbtini) val. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6 - to skyriaus tyrėju E. J.. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), naktiniame bare „A. M.“, peiliu sužalotas (duomenys neskelbtini) m. apsaugos darbuotojas, sąmoningas, rankos trauma. Atvykus nurodytu adresu, apie (duomenys neskelbtini) val., P. L. elgėsi agresyviai, neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl panaudojus spec. priemonę - antrankius vyras buvo sulaikytas bei pasodintas į tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, vyras, būdamas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius, todėl buvo garsiai įspėtas, kad nusiramintų. Jam būnant tarnybinio automobilio vairuotojo vietoje, girdėjo, kad vyras, vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo daužyti (spardyti) tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, todėl jis garsiai jam pasakė, kad jis nusiramintų. Kadangi P. L. ir toliau daužė (spardė) tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, jis išlipo iš tarnybinio automobilio bei nuėjo prie šios patalpos. Atidaręs duris, jis įspėjo P. L., kad jis nusiramintų ir nespardytų tarnybinio automobilio patalpos, jis jam atsakė, kad nori į tualetą. Jis vyrui nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės jį palydėti į tualetą, tačiau greitu metu bus vykstama į policijos komisariatą, kur jis turės galimybę pasinaudoti tualetu. P. L. kojomis pradėjo spardyti tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, jos sieną. Jis jį dar kartą įspėjo, kad jis nurimtų. Jis toliau girdėjo, kaip P. L. daužo (spardo) tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, girdėjo, kad jis spardo durų grotas bei nuolat vartoja necenzūrinius žodžius. Vykstant į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, girdėjo, kad įtariamasis daužo (spardo) tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, todėl jį dar ne kartą garsiai įspėjo, kad jis nurimtų. Apie (duomenys neskelbtini) val., atvykus į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, jis pamatė, kad yra sugadintos tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo lubos, todėl apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas (2 t. b. l. 3-5).

ROIK ataskaitų žiūryklės duomenimis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. gautas pranešimas, kad tą pačią dieną, nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. laikant, vežant sulaikytąjį P. L., ties (duomenys neskelbtini), pastebėta, kad apgadinta tarnybinės transporto priemonės laikino sulaikymo kamera (1 t., b. l. 156).

Iš 2025 m. sausio 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) borto Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)-065504-065938-20010400“. matomos datos (duomenys neskelbtini) ir laiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žymos. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, padarytas policijos tarnybinės transporto priemonės vidaus vaizdo stebėjimo kamera „ON CH4 N“, kuri yra laikino sulaikymo patalpoje. Įraše fiksuojamas vyras (toliau - vyras Nr. 1), vilkintis juodus trumpų rankovių marškinėlius ir mėlynus džinsus, sėdintis policijos sulaikymo kameroje. Vaizdo įraše tyrimui nieko reikšmingo nepastebėta. Vaizdo įrašas baigiasi – 06:59:39. Įrašo trukmė – 4:33 min.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)-065938-072438-20010400“ matomos datos (duomenys neskelbtini) ir laiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žymos. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, padarytas policijos tarnybinės transporto priemonės vidaus vaizdo stebėjimo kamera „ON CH4 N“, kuri yra laikino sulaikymo patalpoje. Įraše fiksuojamas vyras Nr. 1, sėdintis policijos tarnybinės transporto priemonės laikino sulaikymo kameroje. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atsistoja nuo sėdimos vietos pasisuka kairiu šonu į laikino sulaikymo patalpos duris ir 4 kartus dešine koja spiria į laikino sulaikymo kameros durų apatinę dalį. (duomenys neskelbtini) pakeičia koją, t. y. atsistoja ant dešinės kojos, pakelia kairę koją ir kulnu atlieka spyrį į pertvaros apačią, kuri yra tarp laikino sulaikymo patalpos ir tarnybinės transporto priemonės vidaus. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atsisėda ant sėdimos vietos. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 vėl atsistoja nuo sėdimos vietos ir susilenkęs priartėja prie vaizdo stebėjimo kameros, atsisuka nugara į vaizdo kamerą ir toliau kalba pro angą stovėdamas. (duomenys neskelbtini) vėl atsisėda ant sėdimos vietos. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 iš sėdimos padėties penkis kartus kaires kojos kulnu spiria į laikino sulaikymo patalpos durų grotas. Vaizdo įraše daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašas baigiasi – (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė – (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)-072438-074935-20010400“ matomos datos (duomenys neskelbtini) ir laiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žymos. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, padarytas policijos tarnybinės transporto priemonės vidaus vaizdo stebėjimo kamera „ON CH4 N“, kuri yra laikino sulaikymo patalpoje. Įraše fiksuojamas vyras Nr. 1, sėdintis policijos tarnybinės transporto priemonės laikino sulaikymo kameroje. (duomenys neskelbtini) matoma, kaip vyras Nr. 1 atsisuka veidu į laikino sulaikymo patalpos duris ir bando jas užkelti jas ant grotų, galiausiai (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 tris kartus dešine koja spiria į laikino sulaikymo patalpos durų grotas. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 vėl atsistoja nuo sėdimos vietos, apsisuka nugara į pertvarą tarp sulaikymo patalpos ir penkis kartus dešinės kojos kulnu spiria į pertvaros apatinę dalį, po spyrių vėl atsisėda ant sėdimos vietos. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo išorines duris atidaro pareigūnas ir pradeda bendrauti su vyru Nr.1, tarp jų vyksta pokalbis. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atsistoja nuo sėdimos vietos, atsisuka nugara į laikino sulaikymo patalpos duris ir į jas įsiremia savo kūnu, po keleto akimirkų vyras Nr. 1 atsisėda ant sėdimos vietos. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 dar kartą atsistoja nuo sėdimos vietos, priartėja prie vaizdo stebėjimo kameros, pakelia dešinę koją ir ją įremia į sulaikymo patalpos duris, kiek pastovėjęs vėl atsisėda ant sėdimos vietos. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 būdamas sėdimoje padėtyje ištiesia kairę koją, kurią uždeda ant sulaikymo patalpos durų, tačiau koja nuslysta. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše pastebėta nebuvo. Vaizdo įrašas pasibaigia – (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė – (duomenys neskelbtini) min.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)-074935-080800-20010400“ matomos datos (duomenys neskelbtini) ir laiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žymos. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, padarytas policijos tarnybinės transporto priemonės vidaus vaizdo stebėjimo kamera „ON CH4 N“, kuri yra laikino sulaikymo patalpoje. Įraše fiksuojamas vyras Nr. 1, sėdintis policijos tarnybinės transporto priemonės laikino sulaikymo kameroje. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 iš sėdimos padėties dešine koja atlieka 7 spyrius į laikino sulaikymo patalpos duris ir durų grotas, po spyrių vėl atsisėda. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 sėdėdamas atlieka 4 spyrius į objektą po vaizdo kamera, priešais save, kurio vaizdo kameroje nesimato. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 iš sėdimos padėties pradeda dešine koja spardyti laikino sulaikymo patalpos duris, atlieka 4 spyrius. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 vėl spiria dešine koja iš sėdimos padėties į sulaikymo patalpos durų grotas, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atlieka dar 7 spyriu į sulaikymo patalpos duris ir grotas. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 vėl atlieka dar 5 spyrus į durų grotas. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atlieka dar 4 spyrius į sulaikymo patalpos duris, (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atlieka dar 5 spyrius į duris, (duomenys neskelbtini) atlieka dar 7 spyrius į šoninę durų konstrukciją. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 vėl pradeda spardyti sulaikymo patalpos duris, atlieka 12 spyrių, (duomenys neskelbtini) vėl tęsia spardyti duris, atlieka dar 4 spyrius. Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vyras Nr. 1 dešine koja atlieka dar apie 17 spyrių į duris ir grotas. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atsistoja nuo sėdimos vietos pasisuka nugara į laikino sulaikymo talpos duris ir dešinės kojos kulnu atlieka dar apie 5 spyrius į duris bei galva prisiartina prie vaizdo stebėjimo kameros, galiausia vėl atsisėda ant sėdimos vietos. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 iš sėdimos padėties kaire koja atlieka dar 21 spyrį į durų šoninę konstrukciją. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 atlieka spyrį dešine koja į vaizdo stebėjimo kamerą. (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 vėl pradeda spardyti sulaikymo patalpos duris, atlieka 3 spyrius. (duomenys neskelbtini) pareigūnas atidaro sulaikymo patalpos išorines duris, atidaro vidines ir (duomenys neskelbtini) vyras Nr. 1 yra išlipa iš tarnybinio automobilio. (duomenys neskelbtini) pareigūnas apžiūri laikino sulaikymo patalpą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nepastebėta. Vaizdo įrašas pasibaigia – (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė – (duomenys neskelbtini) min. (1 t., b. l. 159-167).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai tokio pobūdžio veiksmai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai, moralės požiūriu aiškiai nepriimtini, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. K-310-942/2016; 2K-159-976/2021).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje viešoji vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai, ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namai, bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistojo gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitokios šventės, įsibrovė nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009, 2K-152-689/2021).

Kaltinamasis P. L. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai. Kaltinamojo teigimu, naktiniame klube „A. M.“, kur su draugu linksminosi, kilo konfliktas tarp minėto draugo ir kitų asmenų, buvo susistumdymas, tad įsikišo į šį konfliktą, norėjo peiliu pagąsdinti, kad atstotų nuo jo draugo, tyčia durti nurodo nesiekęs, tačiau neginčija, kad P. P. įdūrė konflikto, susistumdymo metu. Jis buvo pargriautas ant žemės, galėjo įdurti apsaugos pareigūnui grumtynių metu. Kaltinamasis teigė buvęs apsvaigęs, tuo metu buvo chaosas klube, tad aplinkybes pamena miglotai. Vis dėlto, jokių faktinių kaltinimo aplinkybių neginčijo nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, išreikšdamas nuoširdų apgailestavimą dėl padarytų veikų. Kaltinimo aplinkybes, be paties kaltinamojo parodymų, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų P. P. bei S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. P. P. teigimu, klube kaltinime nurodytu metu buvo konfliktas, buvo sumaištis, žmonės stumdėsi praeinant ir jam tuo metu buvo „užkabinta“ nugara, buvo išvežtas į ligoninę, padaryta įpjova, ne durtinė žaizda. S. T. parodė, kad klube du akivaizdžiai neblaivūs asmenys konfliktavo, vėliau vienas tų asmenų pradėjo konfliktuoti su kitu vyru, bandė pastarąjį nuraminti, asmuo užsimojo savo dešine ranka ir smūgiavo, pataikydamas į jo dešinę ranką, pajautė fizinį skausmą, bet į tai dėmesio neatkreipė, galvojo, kad tiesiog užgavo ranką, po smūgio pastebėjo, kad tas pats agresyvus asmuo bandė smūgiuoti dešine ranka kitam asmeniui į krūtinės/pilvo sritį, kurį mėgino nuo jo atskirti, tačiau jis smūgio neužbaigė, nes jis abejomis rankomis sugavo jo dešinę ranką ir imtynių veiksmais paguldė jį ant žemės. Nukentėjusiojo teigimu, paguldžius asmenį ant žemės, jis dešinės rankos kumštyje laikė suspaudęs peilį už rankenos, geležtės dalimi į išorę. Kolega peilį išmušė iš rankų, nukentėjusysis vis dar laikė kaltinamąjį ant žemės ir pastebėjo iš rankos dešinės rankos piršto bėgantį kraują, suprato, kad tai gali būti padaryta žaizda po ką tik gauto smūgio, dėl kurio dėmesio neatkreipė. Liudytojas D. S. taip pat patvirtino, kad sulaikytas kaltinamasis klube buvo agresyvus, pradėjo mosikuoti rankomis, vedė jį kartu su kolega S. T., kadangi jis toliau mosikavosi, paguldė asmenį ant žemės, guldymo metu sulaikytasis išsitraukė peilį. Pribėgęs kolega kelis kartus sudavė kaltinamajam per plaštaką, kurią jis atpalaidavo ir peilį paleido, konflikto šalis išvedant iš baro, pastebėjo, kad S. T. dešinė ranka buvo sužalota. Iš esmės tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas I. V., be kita ko, taip pat nurodęs, kad klube dar vienam vyrui kraujavo iš nugaros, buvo perpjautas megztinis, padavė jam popieriaus stabdyti kraujavimą (1 t., b. l. 99-100). Kad S. T. buvo sužalota ranka, patvirtino ir naktinio klubo administratorė E. G., nurodžiusi, kad į pagalbines patalpas atėjo minėtas apsaugos darbuotojas, matė jo kruviną ranką ir pasakė jam likti tvarstyti žaizdą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai J. J. ir E. J. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau nurodė, kad atvykę buvo informuoti apie klube sužalotus du asmenis (1 t., b. l. 104-106, 95-96). Apžiūrėjus įvykio vietą, užfiksuotos raudonos spalvos dėmės naktinio klubo viduje (1 t., b. l. 33-41). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1269/2025 (01) ir Nr. G 958/2025 (01) nurodyta, kad P. P. nustatyta pjautinė žaizda nugaros kairėje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o S. T. - dešinės plaštakos I-m piršto pjautine žaizda su radialinės pusės savojo piršto nervo ir arterijos pažeidimu ir dešinės plaštakos IV-o piršto pjautine žaizda, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad P. L. naktiniame klube „A. M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, matant kitiems asmenims, tyčia peiliu dūrė P. P. į nugarą, o apsaugos darbuotojui S. T. siekiant jį sulaikyti, tuo pačiu peiliu įdūrė pastarajam į dešiniąją plaštaką. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai naktiniame klube, t. y. viešoje vietoje, laikytini įžūliais. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, klube aptariamu metu dar buvo besilinksminančių asmenų, konfliktą teko valdyti apsaugos darbuotojams, buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad po tokių kaltinamojo veiksmų apsaugos darbuotojo darbas buvo nutrauktas, jis buvo išvežtas į gydymo įstaigoje. Be kita ko, į gydymo įstaigą buvo pristatytas ir nukentėjusysis P. P.. Taigi, teismo vertinimu, aptartais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Aukščiau aptartas kaltinamojo elgesys patvirtina, kad jis, pasirinkdamas tokį elgesio variantą, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Be to, P. L., aptariamo įvykio metu durdamas peiliu į S. T. ranką, padarė jam sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Aptariamo nusikaltimo atveju - tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Teismų praktika dėl turto vertės nustatymo nėra visiškai vienoda ir formuojama kategoriškai. Antai vienais atvejais pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tačiau yra atvejų, kai teismų praktikoje išaiškinta, jog turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad P. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. sugadino svetimą turtą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis viso proceso metu pripažino padaręs ir šią nusikalstamą veiką, paaiškindamas, kad prašė išleisti jį į tualetą, tačiau tai nebuvo padaryta, tuomet jis pradėjo negražiai elgtis ir kalbėti. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę šios veikos padarymu pagrindžia liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad P. L., patalpintas į tarnybinio transporto laikino sulaikymo kamerą, spardė ją, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, ir toliau spardė laikino sulaikymo kamerą, jos sieną, atvykus į VPK, pamatė, kad yra sugadintos laikino sulaikymo kameros lubos (2 t., b. l. 3-5); taip pat vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padarytą turtinę žalą įvertino 617,55 Eur, kurią įvardijo ir civiliniame ieškinyje, prašydamas šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Matyti, kad byloje nėra kartu su pareiškimu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurioje atsispindi padarytos žalos apskaičiavimas, toks dokumentus yra tik tarp suskaitmenintų elektroninių duomenų. Vis dėlto, šiame dokumente yra nurodyta ta pati suma, kaip padarytos turtinės žalos dydis (617,55 Eur), kurią kaltinamasis jau yra atlyginęs. Ginčo dėl jos dydžio, sugadinto turto vertės, nėra. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas ir norėjo taip veikti. Sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis P. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje P. L. teistas už analogiškų veikų padarymą, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Tačiau asmuo nusikalto dar būdamas nepilnametis, teistumas už ankstesnes veikas yra išnykęs. Matyti, kad paskutinį kartą kaltinamasis buvo nuteistas 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu už apysunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas baigėsi 2020 m. spalio 5 d. Taigi, laikytina, kad nusikalstamas veikas P. L. šioje byloje padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 64-72). 2023 m. gegužės 24 d. buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 62-63). Kaltinamasis yra dirbantis, UAB „F.“ vadovės charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas, imlus naujovėms, laiku ir tinkamai vykdantis darbo funkcijas, mandagiai ir nuoširdžiai besielgiantis su kolegomis ir klientais. Pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad drausminių nuobaudų kaltinamasis nėra turėjęs, jam ne kartą buvo įteiktos padėkos už puikiai atliktą darbą ir pasiekimus (2 t., b. l. 126). Kaltinamajam nustatytas dalinis darbingumas, jis augina mažametį vaiką (2 t., b. l. 125, 127). Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų, psichiatro įskaitoje nėra.

Kaltinamasis, kaip jau minėta, tiksliai visų aplinkybių negalėjo nurodyti dėl buvusio girtumo ir apskritai, kaip teigė, chaotiškos situacijos, visgi papasakojo visas aplinkybes tiek, kiek jų prisiminė, nurodė nuoširdžiai dėl savo elgesio besigailintis. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu ne tik atlygino žalą Valstybinei teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiųjų gydymo, taip pat Vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau ir padengė ir visas gydymosi išlaidas nukentėjusiajam S. T., pastarajam net nepareiškus civilinio ieškinio. Taigi, nustatyta dar viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad savanoriškai atlygino padarytą žalą. P. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taigi, kaltinamajam už BK 284 straipsnyje padarytą veiką skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimas 1 metams, už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimas 7 mėnesiams, nei vienu atveju netaikant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant P. L. laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).