Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2298-814/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-14Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-02Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-12-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1-2298-814/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13531-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
D. L.
Advokatai
Neringa Šalčiuvienė, Danius Svirinavičius, Neringa Šalčiuvienėsį
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2298-814/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13531-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorams Vaidotei Žižienei, Artūrui Bužavui,kaltinamajam D. J., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nukentėjusiajai D. L., jos atstovei advokatei Neringai Šalčiuvienei,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J.,

asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis 2019 m. balandžio 3 d. apie 11.30 val. Pravieniškių pataisos namų - atviros kolonijos 3-io sektoriaus pasimatymų laukiamojo patalpose, adresu Šv. Florijono g. 9, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - akivaizdžiai nėščią sugyventinę D. L., t. y. vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, rankomis vieną kartą trenkė į krūtinės sritį, apdraskė dešinės rankos pirštus, kas dėl odos nubrozdinimų kairio skruosto ir dešinės plaštakos II piršto srityje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J., duodamas parodymus po visų byloje dalyvaujančių asmenų apklausos, kaltu neprisipažino. Parodė, kad su nukentėjusiąja nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. gyveno kartu. Nuo 2019 m. liepos 5 d. su nukentėjusiąja vėl artimai bendrauja. Jis nukentėjusiąją lankė ligoninėje, vyko kartu pas gydytojus, kartu būdavo. Esant nukentėjusiajai D. L. nėščiai, jos nuotaikos buvo svyruojančios. Rugsėjo 8 ar 9 d. nuvežė (duomenys neskelbtini) į ligoninę gimdymui, kartu išsinuomojo palatą. Jiems 2019 m. rugsėjo 10 d. gimė vaikas. Ligoninėje prabuvo 8 ar 9 paras, grįžo pas (duomenys neskelbtini). Pas (duomenys neskelbtini) būdavo nuo ryto iki vakaro. Nuo rugsėjo 17 d. visą parą būna kartu, augina vaiką, veda bendrą ūkį. Viskas vyksta kaip normalioje šeimoje, mąsto apie ateitį. D. L. 2019 m. balandžio 2 d. išvyko pas mamą, nes jie susipyko dėl jos rūkymo. Iki įvykio nėra naudojęs smurto prieš nukentėjusiąją. Jis po darbo, apie 10.30 val., užsuko pas nukentėjusiąją D. L. į darbą, nes žinojo, kad ji tuo metu išeidinėja į lauką. Jis prie miškelio pamatė (duomenys neskelbtini) rūkančią. (duomenys neskelbtini), jį pamačiusi, pasimetė, prasidėjo isterijos priepuoliai. Paklausus, kodėl būdama nėščia rūko, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad yra susinervinusi. Tada ji ėmė mėtyti telefoną, raktus, nubėgo paskui pabėgusį šunį. Jis į įstaigą atnešė jos raktus ir telefoną. 2019 m. balandžio 3 d. jis atvyko pas ją į darbą, į Pravieniškių pataisos namus, pasikalbėti, kad ji grįžtų pas jį, nes iš vakaro buvo išvažiavusi miegoti pas savo mamą. Manė, kad bus nusiraminusi. Jis (duomenys neskelbtini) mylį, tuo metu ji laukėsi vaiko. (duomenys neskelbtini), jį pamačiusi, pradėjo bėgti. Jis, nuėjęs į pasimatymų namelį, kuris yra prieš įkalinimo įstaigą, paprašė pareigūno pakviesti (duomenys neskelbtini). Pareigūnui (duomenys neskelbtini) pasakė, kad labai užsiėmusi ir neateis. Kalbant su pareigūnu, atėjo (duomenys neskelbtini) kolegė D. M.. Jis su D. M. kalbėjosi apie darbą, paklausė, ar ji matė rūkančią (duomenys neskelbtini). Jis D. M. pasakė, kad vakar pamatė (duomenys neskelbtini) rūkančią, paprašė ją pakviesti. D. M. išėjus, atėjo R. Č.. Jis mano, kad D. M. grįžusi pasakė (duomenys neskelbtini), kad jis pasakė, jog (duomenys neskelbtini), būdama nėščia, rūko. (duomenys neskelbtini) į pasimatymų namelį atėjo su juo išsiaiškinti, buvo įraudusi, įsiutusi. Namelyje jie buvo tik dviese. Jis prašė (duomenys neskelbtini) sugrįžti pas jį. (duomenys neskelbtini) buvo ant jo supykusi, nes jis jos dviem bendradarbėms išdavė, kad ji rūko, nes niekas to nežinojo. Nukentėjusiajai nepatiko, kad jis ją sukompromitavo jos kolegių akyse. Esmė buvo nukentėjusiosios nėštumas, kad ji rūkė, būdama nėščia. Jis su nukentėjusiąja bandė kalbėti ramiai, nuraminti ją, priminė jos ankstesnį nėštumą, kai ji rūkė ir įvyko persileidimas. (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad jis neturi teisės jai nurodinėti, labai įsižeidė ir bandė dešine ranka suduoti jam į kairę veido pusę. Tuo metu jis užsidengė veidą ranka, pasitraukė. Tuo metu (duomenys neskelbtini) sudavė į jo ranką ir pataikė į žiedą, ir prasivarė pirštą. Kaip atsirado sužalojimai ant nukentėjusiosios veido, negali pasakyti, nežino, jis jos nemušė. Iki įvykio jis turbūt nematė sužalojimų ant nukentėjusiosios. Nukentėjusioji iš pasimatymų kambario kolegėms skambino vieną kartą. Jis nematė, kad nukentėjusioji būtų daugiau kartų skambinusi, gal tuo metu buvo išėjęs. (duomenys neskelbtini), skambindama kolegėm, kvietė jas ateiti, buvo pikta, įsiaudrinusi. Atėjus kolegėms, (duomenys neskelbtini) plovėsi ranką, nes po sudavimo iš kažkurio piršto bėgo kraujas. Kolegės (duomenys neskelbtini) ramino. Rasa Č. D. klausė, ar jis ką nors jai padarė. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nieko nepadarė. Jis girdėjo nukentėjusiosios parodymus, teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) nieko nepadarė. Jis ir nukentėjusioji duoda parodymus, ir jis, ir nukentėjusioji, žino tiesą. Dėl jo ir nukentėjusiosios duodamų parodymų gali pasakyti, kad jų parodymuose nesutampa faktai. Taip išeina, kad nukentėjusioji meluoja. (duomenys neskelbtini) po sudavimo jam ranka pasakė, kad prasidės karas. Pas nukentėjusiąją yra labai greitai besikeičianti psichologinė būklė. Jis nebandė iš nukentėjusiosios atimti telefoną ir nesužalojo jos piršto. Jis ramiai atėjo ir ramiai išėjo. Sužinojęs, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl balandžio 3 d. įvykių, rašė nukentėjusiajai žinutes. Rašydamas žinutes, klausė, kodėl ji taip padarė. (duomenys neskelbtini) kaltino jį. Galėjo rašyti nukentėjusiajai žinutę, kad jei ji sutiktų, galima vykti rašyti tyrėjai, kad būtų nutraukta byla dar neįsibėgėjus. Apie šią bylą su (duomenys neskelbtini) kažkiek kalbėjosi. Jie abu kartu atvyksta į teismą, visur kartu važinėja, kartu gyvena. Su nukentėjusiąja santykiai šiuo metu geri, kartu augina vaiką, stengiasi nesureikšminti to, kas vyksta, mąsto apie jų santykių išsaugojimą. Su pareikštu 5 000 eurų ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes nieko nukentėjusiajai nepadarė. Su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis taip pat nesutinka. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nukentėjusiosios sužalojimo jis neįžiūrėjo. Sužalotos nukentėjusiosios po balandžio 3 d. 11 val. 30 min. nematė. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Jo karinis laipsnis yra pulkininkas – leitenantas. Jo gaunamas darbo užmokestis į rankas - apie 1200-1300 eurų. Savo vardu nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruoti du automobiliai. Turi 24 metų sūnų, dabar ir dukrą. Abu su nukentėjusiąja yra statutiniai pareigūnai. Kitos profesijos, darbo vietos, netekus tarnybos, neturi, visą laiką dirbo šį darbą.

Nukentėjusioji D. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis - buvęs sugyventinis, vaiko tėvas. Įvykio dieną ji dirbo Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus saugos ir valdymo specialiste - kinologe. Jai yra priskirtas tarnybinis šuo - vengrų vižlas, kurį ji treniruoja, auklėja. Balandžio 2 d. įvyko konfliktas ir ji išvyko pas mamą, nepasiėmus daiktų. Nuo įvykio, t. y. nuo balandžio 3 d., kartu su kaltinamuoju negyveno, nes nenorėjo klausyti kaltinamojo ir patirti smurtą. 2019 m. balandžio 3 d. apie 11 val. 30 min. išėjus pavedžioti tarnybinio šuns, pamatė, kad kaltinamasis D. J. stovi prie jos darbovietės. Kadangi iš vakaro buvo kilęs konfliktas, nenorėdama su juo kalbėtis, grįžo į darbovietę. Jis bėgo paskui ją, bet įeiti nesuspėjo. Tada kaltinamasis paprašė (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbusio KPP praėjimo punkte, ją pakviesti. Ji nenorėjo, pasakė, kad užsiėmusi. D. J. skambino, kvietė. Kad nebūtų didesnio konflikto, ji nuėjo su juo pakalbėti. Susitiko pasimatymų namelyje. D. J. prašė jos sugrįžti pas jį, o jai nesutikus, viskas ir prasidėjo. Ji prašė (duomenys neskelbtini) išvažiuoti ir netrukdyti jai dirbti, pasakė, kad negrįš. Tada (duomenys neskelbtini) užrėmė duris. Ji bandė išeiti visokiais būdais, (duomenys neskelbtini) stovėjo ir neleido. Tada prasidėjo kaltinimai, kad ji su visais duodasi, kad turi kažką kitą. D. J. puolė impulsyviai tikrinti jos kišenes, ėjo link jos, ji ėjo aplink stalą. Pagavęs atsegė kišenes, liepė parodyti, ką turi. D. J. tai yra įprasta ir anksčiau taip tikrindavo. Patikrinęs pasiėmė raktus, tikriausiai dėl to, kad ji negalėtų toliau dirbti, norėjo nuvalyti jos makiažą, sakydamas „kokia graži galėsi eiti dirbti“. Jis spjovė sau į delną ir ranka trynė jai veidą. Įvyko grumtynės, D. J. trenkė jai ranka į kairę veido pusę. Jis sudavė vieną kartą, mano, kad delnu. Sudavė nesmarkiai, po sudavimo liko nubrozdinimai. Porą mėnesių buvo randas kaip nudrėskimo. Ji gynėsi, rėkė, prašė pagalbos, jos niekas negirdėjo. Randas ant veido galėjo atsirasti ir nuo žiedo, ir nagais įdrėskus. Viskas vyko greitai, ji norėjo išeiti, jis neleido, rankomis nustūmė ją nuo durų. Buvo vienas stiprus pastūmimas į krūtinę, nuo pastūmimo skaudėjo krūtinę. Ar kaltinamasis tuo metu buvo su žiedu, negali pasakyti. Jai buvo sužalotas kairės pusės skruostas. Ikiteisminio tyrimo metu susipainiojusi nurodė ne tą skruosto pusę. Yra filmuota medžiaga, kurioje matosi sužalojimo vieta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsina nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 19), jog (duomenys neskelbtini) trenkė delnu į kairį skruostą, patvirtino, kad sakė tiesą, taip buvo. Ji bandė tarnybiniu telefonu kviesti pagalbą, bet (duomenys neskelbtini) neleido. Telefonas laidinis, rinkti numerio nereikia, išsikvieti galima pakėlus ragelį. Tik iš kelinto karto pavyko pasiskambinti, nes D. J. vis ištraukdavo iš jos ragelį. Po to pastebėjo, kad jos dešinės rankos pirštas kruvinas. Galėjo (duomenys neskelbtini) su nagais sužaloti pirštą. Prisiskambinus kolegėms, D. J. nuo jos atstojo. Kiek laiko tęsėsi fizinis smurtas, negali pasakyti. Visas aiškinimasis vyko apie pusvalandį. Konfliktas kilo dėl jos rūkymo, laukiantis kūdikio. D. J. buvo atėmęs jos darbo raktus, bet vėliau grąžino. Iki įvykio sužalota nebuvo. Po įvykio vyko į policiją. Pareiškimas buvo surašytas įvykio vietoje, buvo daromas vaizdo įrašas. Jos veiksmai D. J. atžvilgiu buvo gynybiniai. Ji gynėsi, stūmė (duomenys neskelbtini) nuo savęs, prašė paleisti, išleisti, atstoti nuo jos. Supranta teisines kaltinimo pasekmes, kad, pripažinus kaltu D. J., jis gali netekti tarnybos. Kaltinamasis jos neatsiprašė, jei dėl šio įvykio jos atsiprašytų, ji jam atleistų, taikytųsi su tam tikromis sąlygomis. Už ankstesnius kartus (duomenys neskelbtini) jos atsiprašė ir ji jam atleido. Su kaltinamuoju iki įvykio gyveno kartu pusę metų, dabar kartu negyvena apie pusmetį, nuo balandžio mėnesio. Apie šį įvykį su kaltinamuoju nesikalbėjo. Šiuo metu D. J. stengiasi, jie bendrauja, prižadėjo jai, kad stengsis dėl šeimos. D. J. atvažiuoja, pernakvoja, būna su vaiku ir su ja. Bendro būsto jie neturi. Ji sutiko, kad (duomenys neskelbtini) dalyvautų vaiko gimdyme. Dukra gimė 2019 m. rugsėjo 10 d., vaiko tėvu įrašytas D. J.. Būdamas ligoninėje, (duomenys neskelbtini) jai pasipiršo, bet ji dar nėra apsisprendusi. Santuokai pareiškimų nepadavę. Ji priekaištų dėl rūpinimosi šeima, vaiku D. J. neturi, šiuo metu jų santykiai normalūs. D. J. ne pirmą kartą naudojo smurtą jos atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) pas mamą buvo susistumdymas. Po to 2018 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) neišleido iš buto, buvo jai praskelta galva. Nerašė pareiškimo policijai, kodėl nerašė, negali atsakyti. Ar po šio įvykio ji atleido kaltinamajam, atsakymo į šį klausimą neturi. Po įvykio kaltinamasis sakė, kad reikia viską pamiršti ir gyventi dėl vaiko. Pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės 5 000 eurų žalos palaiko. Šią sumą sudaro jos patirti išgyvenimai. Įvykis ją paveikė psichologiškai, buvo nemigo naktys, tuo metu laukėsi, patyrė didelį stresą. Ji nesijautė saugi, jai buvo rašomos žinutės, buvo stebima prie namų, matydavo prie namų stovintį kaltinamojo automobilį. Po įvykio ji kreipėsi į moterų krizių centrą, buvo nuvykusi daugiau nei 5 kartus, kreipėsi pas psichologą, kad atsigautų po patirto smurto. Kaltinamasis ją terorizavo. Sužinojęs, kad ji kreipėsi į policiją, rašė žinutes, kad nusižudys, prašė atleisti, o jei ji jam neatleis, bus sugadintas jam gyvenimas, prašė atsiimti pareiškimą. Visa tai truko ilgai, kol baigėsi ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu kaltinamasis tikrai žinojo, kad ji laukiasi. Nėštumo pradžioje ji rūkė. Ji nesutinka su kaltinamojo duodamais parodymais, kad jis jai nieko nedarė, kaltinamasis sako netiesą. Ji nesako netiesos, vengdama apkaltinimo dėl melagingų parodymų. Tyrėjai davė teisingus parodymus. Dirbant su tarnybiniu šunimi, būdavo, kad ant kojų atsirasdavo mėlynės. Šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Dirbdama, atskaičius mokesčius, gaudavo apie 650 eurų. Augina dvi nepilnametes dukras. Prie jų vaiko išlaikymo kaltinamasis prisideda. Vaizdo įraše matyti, kad apklausos pabaigoje, praėjus porai valandų po įvykio, ji nusišypsojo, nes buvo nusiraminusi.

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji D. L. - kolegė, bendradarbė. Ji dirba Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje 3-ojo sektoriaus pasimatymų biuro darbuotoja. 2019 m. balandžio 3 d. apie 11:30 val., paskambino D. J. telefonu ir pakvietė D. L. į registracijos namelį. Ji buvo užsiėmusi ir ji apie tai nuėjo pasakyti D. J.. D. J. pradėjo jai pasakoti savo asmenines problemas, kalbėjo, kad D. L. rūko, kad laukiasi kūdikio. Jai sugrįžus, D. L. nuėjo pati su juo pasikalbėti. Po kurio laiko ėmė skambėti telefonas, pakėlus ragelį, niekas nekalbėjo ir taip buvo gal 5-6 kartus. Pakėlus telefono ragelį, išgirdo verkiančios (duomenys neskelbtini) balsą, sakant „ateikit“. Kai išgirdo (duomenys neskelbtini) vos prakalbančią, suvokė, kad (duomenys neskelbtini) skambino kelis kartus ir nekalbėjo. Nuėjusios su kolege pamatė sėdinčią ir verkiančią (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš karto pradėjo teisintis, sakydamas, kad jis jai nieko nedarė. Matė, kad (duomenys neskelbtini) iš piršto bėga kraujas, buvo įdrėkstas žandas. Ji tyrėjai iš karto pasakė, kad nepamena, kuris skruostas sužalotas, viso to nesureikšmino, nebuvo įdomu. Apklausiant ją suklaidino Kaišiadorių policijos tyrėja, nes tyrėja pasakė, kad yra duomenys, kad sužalotas dešinės pusės žandas. Nesureikšmindama nurodė, kad dešinysis žandas. Šią aplinkybę prisiminė vėliau, prisiminė, kur ant suolo sėdėjo (duomenys neskelbtini), matėsi įbrėžta kairė pusė. Ji net ir dabar negali atsakyti, kuris skruostas (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas. Kai (duomenys neskelbtini) ėjo plautis rankų ar žando, (duomenys neskelbtini) pastoviai sakė „aš nieko nedariau“, o (duomenys neskelbtini) ironiškai atsakė: „jo, jo neskriaudei, nemušei“. Iki to momento, kai nuėjo į pasimatymų namelį, jokių išorinių sužalojimų ant (duomenys neskelbtini) veido ar kur kitur, nepastebėjo. Teisingus parodymus tyrėjai davė, nemelavo, koks jai tikslas meluoti. R. Č. buvo kartu su ja, įvykis tas pats, nė viena nemeluoja, abi matė tą patį.

Liudytoja R. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje 3-ajame sektoriuje jaunesniąja specialiste. Įvykis buvo balandžio mėnesį, apie 11 val. Tikrinant daiktus, prie jos priėjo kolegė D. M. ir pakvietė eiti į pasimatymų namelį, sakė, kad kviečia (duomenys neskelbtini). Atėjusios rado ant suolo sėdinčią ir verkiančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), stovintį prie durų. Pokalbio tarp jų negirdėjo. Jos abi (duomenys neskelbtini) klausė, kas nutiko, o (duomenys neskelbtini) stovėdamas sakė: „aš jos nemušiau“. Matėsi paraudęs (duomenys neskelbtini) skruostas ir sužalotas pirštas. Kuo buvo sužalota, nežino, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laikėsi už dešinio žando. Papildomos apklauso metu nurodė, kad buvo sužalotas kairės pusės skruostas. Per apklausą tyrėjai paklausus, kuris skruostas buvo sužalotas, ji suabejojo. Tada tyrėja pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nurodžiusi dešinės pusės žandą. Jei pati (duomenys neskelbtini) taip nurodė, tai ir ji nesureikšminusi taip pat nurodė. Ji tikrai matė, kad (duomenys neskelbtini) žandas buvo paraudęs. Didesnių sužalojimų nepastebėjo. Iki įvykio, iki atėjimo į namelį, ant (duomenys neskelbtini) veido sužalojimų nematė. Ryte (duomenys neskelbtini) žandas paraudęs nebuvo. Ji ir dabar tiksliai negali pasakyti, kuri žando pusė buvo sužalota, greičiausiai kairės. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, kad kaltinamasis ją mušė, nesakė. Matė raudoną (duomenys neskelbtini) skruostą, ar tai kraujosruva, ar dar kažkas, nepastebėjo.

Liudytojas I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu dirbo kontroliniame praleidimo punkte. Atėjęs kaltinamasis elgėsi ramiai, paprašė pakviesti bendradarbę, sakė, kad jie kartu gyvena. Jis paskambino D. L., ji pasakė, kad neturi laiko, turi darbo ir neatėjo. Daugiau jis nieko nematė ir nežino. Į teritorijos vidų galima pateikti tik pro jų postą. Tos dienos rytą jis nukentėjusiąja D. L. matė, su ja pasisveikino, jokių sužalojimų ant jos nematė.

Ekspertas Ž. M. paaiškino, kad pateiktą savo išvadą tvirtina. Jis konstatavo ne itin išreikštus, nežymius, nedidelius nubrozdinimus, kurių dydžiai 05 x 0,6 cm, 0,8 x 0,2 cm. Vienas linijinis, kitas puslankio formos. Nubrozdinimai, vertinant ir aplinkybes, galėjo būti padaryti nagais, plaštaka suduodant smūgį. Atimant telefoną, galėjo būti užkabinta kūno dalis ir padaryti tokie sužalojimai. Sužalojimai padaryti bukabriauniais daiktais. Nagas yra bukabriaunis daiktas. Trinant stipriau veidą delnu ir užkabinus nagais, galima padaryti tokį sužalojimą, sužalojimas būdingas nagų užkabinimui. Nebūtinas stiprus smūgis tokiam sužalojimui padaryti. Šiuo atveju nubrozdinimai yra negilūs, per savaitę nusilupa šašai. Tas sužalojimas galėjo būti padarytas ir rankos delnu, ir įdreskiant nagais. Užkabinant žiedu taip pat gali būti padaromas tokio pobūdžio sužalojimas. Nukentėjusiajai sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, mažiausiai buvo du smūgiai. Sužalotos dvi sritys: plaštakos pirštas ir skruostas. Kas link ko judėjo, ar plaštaka link žalojusio daikto, ar daiktas link plaštakos - to objektyviai negali pasakyti. Teoriškai nukentėjusioji galėjo susižaloti į asmens, užsidengusio veidą, plaštaką.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą (1 t., b. l. 61), matyti sėdinti moteris, dėvinti juodos spalvos bliuzonu bei palaidine, maskuojančiomis (kamufliažinėmis) kelnėmis. Rankose laiko mobilaus ryšio telefoną ir pasakoja apie įvykio aplinkybes. Ant jos veido kairėje, ties smilkiniu, matyti įstriža paraudimo žymė. Vaizdo įraše moteris sako: „D. L., dirbu Pravieniškių pataisos namų atviroje kolonijoje. Atvažiavo sugyventinis pas mane į darbą, kilo konfliktas ir to pasekoje man davė į veidą, atėmė telefoną“.

Nukentėjusioji D. L. paaiškino, kad jos apklausa vyko įvykio dieną, jos metu buvo daromas vaizdo įrašas. Veide matomas sužalojimas, padarytas kaltinamojo D. J..

Ekspertas Ž. M., peržiūrėdamas vaizdo įrašą, parodė, kad mato kairiame skruoste kažkokį paraudimą. Pagal bendrą išvaizdą negalėtų pasakyti sužalojimas yra ar jo nėra, nelabai įžiūrima. Nukentėjusiąją apžiūrėjo po paros laiko, nubrozdinimas iki apžiūros galėjo būti padarytas paros bėgyje. Vaizdo įrašas patvirtina sužalojimų lokalizaciją, apžiūrėjęs toje vietoje rado nubrozdinimus. Iš tokių sužalojimų negalima pasakyti, ar jis padarytas suduodant, ar į kažką atsitrenkiant.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos gautą 2019 m. balandžio 3 d. vaizdo įrašą, vaizdo įrašo laikas: 43 min. 45 s. Nukentėjusioji D. L. patvirtino, kad vaizdo įraše ji išeina iš pasimatymų namelio. Ekspertas Ž. M. paaiškino, kad iš vaizdo įrašo galima matyti rausvesnį skruostą. Iš toli pamatyti, kai nustatyti tokie sužalojimai, yra sunku. Apžiūrinėjant nukentėjusiosios sužalojimus, reikėjo apžiūrėti atidžiai, nes jie nesiekia centimetro dydžio. Nubrozdinimas buvo konstatuotas kairiame skruoste, dešiniame nukentėjusiosios skruoste jokių sužalojimų neaptiko. Buvo du nubrozdinimai skruoste: 0,2 x 0,6 cm ir 05 x 0,6 cm. Dėl nubrozdinimų paslėpimo kosmetinėmis priemonėmis, šis klausiamas ne jo kompetencija.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta įvykio vieta - Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-io sektoriaus pasimatymo laukiamojo patalpose, adresu Šv. Florijono g. 9, Pravieniškių k. Kaišiadorių r.( 1 t., b. l. 1–3).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja R. Č. atpažino D. J. kaip asmenį, kuris yra D. L. draugas ir kuris 2019 m. balandžio 3 d. buvo pasimatymų namelyje su D. L., tuo metu, kai ji atėjo su kolege D. M. (1 t., b. l. 39, 40).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja D. M. atpažino D. J. kaip asmenį, kuris yra D. L. draugas ir kuris 2019 m. balandžio 3 d. buvo pasimatymų namelyje su D. L., tuo metu, kai ji atėjo su kolege R. Č. (1 t., b. l. 47, 48).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas I. J. atpažino D. J. kaip asmenį, kuris 2019 m. balandžio 3 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ią sektorių prašė iškviesti pasikalbėti D. L. (1 t., b. l. 53, 54).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta 2019 m. balandžio 3 d. pranešimo išklotine nustatyta, kad pranešėja D. L. informuoja, jog jai esant tarnyboje, jos atžvilgiu smurtavo draugas, sudavė į veidą, kraujuoja pirštas ( 1 t., b. l. 59 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

D. J. savo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažįsta iš esmės nurodydamas, kad nors nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės D. L. įvyko konfliktas, tačiau jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokio smurto nevartojo, nesudavė ranka į veido sritį, ranka netrenkė į krūtinės sritį, neapdraskė jos rankų pirštų. Priešingai, būtent D. L., būdama labai įžeidusi, kad jis išdavė jos bendradarbėms, jog ji, būdama nėščia, rūko, bandė dešine ranka suduoti jam į kairę veido pusę, jam tuo metu užsidengus veidą, pataikė į jo žiedą ir tokiu būdu susižalojo pirštą. Kaip atsirado sužalojimai ant nukentėjusiosios veido, nežino, jis jos nemušė. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios D. L. parodymai įrodymų tyrimo teisme metu, kur ji nurodė, kad nurodytą dieną ji, pakviesta kolegių, nuėjo į pasimatymų namelį pasišnekėti su ten laukiančiu jos sugyventiniu D. J.. Kadangi jie prieš dieną buvo susipykę, ji nenakvojo namuose, D. J. prašė, reikalavo, kad ji grįžtų namo, o jai nesutikus, pradėjo kaltinti, neva ji turi susiradusį kitą vyrą, ėjo link jos, jai traukiantis, pagavo, tikrino jos kišenes, į prašymus išleisti nereagavo, bandė paspjaudęs į delną seilėmis nuvalyti jai makiažą, vyko grumtynės, ji gynėsi, šaukė, D. J. trenkė ranka į kairę veido pusę, neleisdamas išeiti, stipriai pastūmė nuo durų, nuo pastūmimo krūtinėje jautė skausmą, jai bandant tarnybiniu telefonu išsikviesti pagalbą, neleido, traukdamas iš rankų telefono ragelį, nagais sužalojo pirštą. Po sužalojimo liko ant veido žymė - nubrozdinimai. Nurodydama ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo sužalotas dešinysis veido skruostas, suklydo. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji D. L. nurodė, kad 2019 m. balandžio 3 d. apie 11:30 val. jai dirbant Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriuje, adresu Šv. Florijono 9, Pravieniškės, Kaišiadorių r., išėjus į lauką pavedžioti tarnybinį šunį, pamatė, kad prie jos darbo atvažiavo jos sugyventinis D. J., kuris dirba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. (duomenys neskelbtini), ją pamatęs, pradėjo link jos bėgti. Ji nuo jo pabėgo, įbėgdama į praėjimo punktą, (duomenys neskelbtini) į vidų nepateko. Vėliau ji su (duomenys neskelbtini) susitiko pasimatymo patalpose. (duomenys neskelbtini) pradėjo jos prašyti, reikalauti, kad ji grįžtų namo, o jai nesutikus, pradėjo prieš ją smurtauti, kaltinti, kad ji turinti kitą, ėjo link jos, jai bandant išeiti iš patalpų, neleido, užrėmė duris ir ranka sudavė per veidą, pataikydamas į dešinės pusės skruostą. Tada ji bandė skambinti šalia esančiu tarnybiniu telefonu, bet (duomenys neskelbtini) neleido, išplėšė telefono ragelį iš jos rankų, apdraskydamas jos dešinės rankos pirštus, bei vėliau stipriai sudavė rankomis per krūtinę, dėl ko skaudėjo krūtinę. Vėliau pavyko tarnybiniu telefonu prisiskambinti kolegei ir tik tuomet (duomenys neskelbtini) baigė prieš ją fiziškai smurtauti. Kadangi ji nuo jo laukiasi kūdikio, jis jai grasino, kad visaip trukdys dirbti, susidoros, kad ji neteks darbo. Atėjusios kolegės D. M. ir R. Č. prašė (duomenys neskelbtini) pasišalinti, tik vėliau D. J. pasišalino. D. J. elgiasi taip nebe pirmą kartą (1 t., b. l. 2). Ikiteisminiame tyrime papildomos apklauso metu nukentėjusioji D. L. parodė, kad ji laikosi savo pirminių parodymų, duotų šių metų balandžio 3 d. Viskas, ką pasakė, yra tiesa, išskyrus tai, kad buvo sužalotas jos dešinysis skruostas. Savo pirminėje apklausoje netiksliai nurodė, kuris skruostas buvo sužalotas, nes apklausos metu buvo susijaudinusi, išsigandusi. Iš tikrųjų D. J. jai trenkė delnu į kairį skruostą, buvo matyti toje vietoje sužalojimas, tai užfiksavo teismo medicinos ekspertai ir toje vietoje liko randas. Su (duomenys neskelbtini) kartu pradėjo gyventi nuo 2018 m. spalio mėn. 5 d. Jos dešinės rankos pirštas buvo apdraskytas D. J. tuomet, kai ji ėmė tarnybinio telefono ragelį ir norėjo išsikviesti pagalbą. Ar tą dieną jis ant rankos piršto buvo užsidėjęs žiedą, to nepamena, nes jis nešioja jį nepastoviai. Tarp jos ir D. J. tikrai tą dieną kilo žodinis konfliktas, tačiau iš pradžių jie nešaukė vienas ant kito, nesikeikė. Ji pradėjo šaukti tik tuomet, kai jis pradėjo prieš ją smurtauti. Ir anksčiau jis buvo smurtavęs, ji buvo iškvietusi policiją, bet pareiškimo nerašė (1 t., b. l. 19).

Nukentėjusiosios D. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs, esminėse detalėse sutampantys tarpusavyje. Šiuos nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtino ir liudytojai: liudytoja D. M., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad 2019 m. balandžio 3 d. apie 11:30 val. skambėjo ne vieną kartą telefonas, tačiau pakėlus ragelį niekas nekalbėjo, po to, pavykus prisiskambinti, išgirdo verkiančios (duomenys neskelbtini) balsą, sakė „ateikit“, suprato, kad keletą kartų skambino ir nekalbėjo (duomenys neskelbtini), nuėjusios su kolege pamatė sėdinčią ir verkiančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisinosi, kad jis jai nieko nedarė, atėjusi matė kraujuojantį (duomenys neskelbtini) pirštą, taip pat matė įdrėkstą (duomenys neskelbtini) žandą, iki įvykio jokių išorinių sužalojimų ant (duomenys neskelbtini) veido ar kur kitur, nepastebėjo, ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje tyrėjai iš karto pasakė, kad nepamena, kuris skruostas sužalotas, to dalyko ji nesureikšmino, nurodė, kad nukentėjusiajai buvo padarytas dešinio skruosto nubrozdinimas ir tik vėliau, analizuodama įvykį, prisiminė vietą, kur sėdėjo (duomenys neskelbtini), ir kad sužalotas buvo kairės pusės žandas, taip pat liudytoja R. Č., kuri teisme parodė, kad, atėjusi kartu su kolege D. M. į pasimatymų namelį, rado ant suolo sėdinčią ir verkiančią D. L., (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) nemušė, matė paraudusį (duomenys neskelbtini) skruostą ir sužalotą pirštą, ikiteisminio tyrimo apklausos metu ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laikėsi už dešinio žando, apklausiama tyrėjos ji suabejojo dėl žando pusės, o tyrėjai pasakius, kad nukentėjusioji nurodė dešinės pusės žandą, nesureikšminusi nurodė taip pat, ji kategoriškai tvirtina, jog matė raudoną (duomenys neskelbtini) skruostą, ar tai kraujosruva, ar dar kažkas, nepastebėjo, iki įvykio ant (duomenys neskelbtini) veido sužalojimų nematė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad atėjusi pamatė D. L. verkiančią, išsigandusią, matė paraudusį žandą, (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad sugyventinis jai trenkė per veidą ir į krūtinę, skundėsi skausmu krūtinės srityje, matė kruviną (duomenys neskelbtini) pirštą, matė, kaip (duomenys neskelbtini) prie kriauklės šaltu vandeniu vilgė sumuštą skruostą, grįžusi į kabinetą, (duomenys neskelbtini) verkė, nepratardama žodžio, nusiraminusi paskambino pagalbos telefonu, taip pat (duomenys neskelbtini) pratrūkusi prasitarė, kad tai ne pirmas kartas, kuomet prieš ją ranką pakelia jos gyvenimo draugas, bet ji niekur pagalbos nesikreipdavo, nes bijodavo, (duomenys neskelbtini) pastoviai grasina (b. l. 36 ), liudytojas I. J., kuris teisme parodė, kad, jam dirbant kontroliniame praleidimo punkte, atėjęs kaltinamasis ir prisistatęs kaip nukentėjusiosios sugyventinis, paprašė pakviesti bendradarbę D. L., jam paskambinus, D. L. pasakė, kad negali ateiti, ryte jis matė nukentėjusiąja D. L., jokių sužalojimų nebuvo, ekspertas Ž. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, jis konstatavo ne itin išreikštus, nežymius, nedidelius sužalojimus, buvo sužalotos dvi sritys: plaštakos pirštas ir skruostas, sužalojimas kairiame skruoste galėjo būti padarytas ir rankos delnu, ir įdreskiant nagais, dešiniame nukentėjusiosios skruoste jokių sužalojimų neaptiko, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti nukentėjusioji, einanti iš pasimatymų namelio po įvykio, ekspertas paaiškino, kad matosi nukentėjusiosios kairiame skruoste paraudimas, vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiosios sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiosios apžiūros metu toje vietoje rado nubrozdinimus. Teismas neturi pagrindo abejoti pakankamai nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojų, medicinos eksperto parodymais, kurie iš esmės sutampa su kitais bylos duomenimis. Anksčiau minėtus nukentėjusiosios parodymus, t. y. kad ji patyrė fizinį smurtą ir buvo sužalota, patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, o būtent: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, kad buvo sužalota kaltinamojo D. J., kad jis ranka sudavė per veidą, apdraskė rankos pirštus, sudavė į krūtinę, teismo medicinos specialisto išvada, kuri tuo pačiu paneigia ir kaltinamojo D. J. parodymus, jog jis smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, kad nukentėjusiajai buvo padaryti odos nubrozdinimai kairio skruosto ir dešinės plaštakos II piršto srityse ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti nagai. Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje patvirtino 2019 m. balandžio 4 d. specialisto išvadą Nr. G856/2019(02). Be to, nukentėjusioji D. L. nuosekliai, netrukus po įvykio, kreipimosi į medicinos įstaigą metu nurodė, kad buvo sumušta sugyventinio, kad buvo suduota ranka per veidą ir pataikyta į kairės pusės skruostą, iš rankų išplėšiant telefoną, buvo apdraskyti dešinės rankos pirštai bei stipriai suduota rankomis į krūtinę. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautos 2019 m. balandžio 3 d. pranešimo išklotinės matyti, kad pranešėja D. L. informuoja, kad, jai esant tarnyboje, jos atžvilgiu smurtavo draugas, sudavė į veidą, kraujuoja pirštas (1 t., b. l. 59). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji D. L. ant manekeno parodė, į kurias kūno vietas ji gavo smūgius, parodė tarnybinį telefoną įvykio vietoje, kuriuo ji išsikvietė pagalbą, o D. J., atimdamas telefoną, apdraskė jai pirštą, taip pat parodė, kad kaltinamasis trenkė į krūtinę. Liudytojos R. Č. ir D. M. iš joms pateiktų nuotraukų atpažino D. J., kaip asmenį, kuris yra D. L. draugas bei kuris 2019 m. balandžio 3 d. buvo pasimatymų namelyje su D. L.. Nukentėjusiosios sužalojimo faktas yra užfiksuotas ir vaizdo įraše, kur akivaizdžiai matomi nukentėjusiosios D. L. sužalojimai. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip nukentėjusioji sako, kad tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, sugyventinis davė į veidą, atėmė telefoną. Duomenų, kad nukentėjusiosios atžvilgiu būtų smurtavęs kitas asmuo nei kaltinamasis, byloje nėra.

Kaip matyti iš visų asmenų parodymų, įvykiai kaltinime nurodytoje vietoje buvo ankstesnio konflikto bei tarpusavio santykių aiškinimosi tęsinys. Teismas neabejoja, kad fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiui buvo vartojamas jų tarpusavio santykių aiškinimosi metu, nesant priežasties naudoti smurtinio pobūdžio veiksmus ir jėgą.

Kaltinamojo versijos, kad nukentėjusioji sužalojimus galėjo patirti tarnybos metu užsiimant su tarnybiniu šunimi, nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta. Priešingai, tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytojai, apklausti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad prieš įvykį nukentėjusioji sužalota nebuvo. Šios aplinkybės taip pat nepaneigė ir kaltinamasis, teigdamas teisiamojo posėdžio metu, kad jis iki įvykio sužalojimų ant nukentėjusiosios turbūt nematė.

Tai, kad pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. bei liudytojos R. Č. ir D. M. nurodė, kad buvo sužalotas dešinysis, o ne kairysis nukentėjusiosios skruostas, nepaneigia D. J. dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, nes, kaip jau anksčiau minėta, nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios apklausos metu daryto vaizdo įrašo duomenys bei liudytojų R. Č. ir D. M. parodymai teisiamojo posėdžio metu.

Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nurodė, kad jie kartu gyveno iki 2019 m. balandžio 2 d. Balandžio 2 d. tarp jų įvyko konfliktas dėl nukentėjusiosios rūkymo, esant jai nėščiai, nukentėjusioji išvyko pas savo motiną. Nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, kad jų santykiai šiuo metu yra neblogi, abu augina dukrą, apie 2019 m. balandžio 3 d. įvykį stengiasi nekalbėti. Į teismo klausimą, kaip kaltinamasis D. J. vertina nukentėjusiosios parodymus, pastarasis teigė, kad nukentėjusioji, kaltindama jį nusikalstamos veikos padarymu, sako ne tiesą. Tačiau teismas vis tik tiki nukentėjusiosios parodymais, nes nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji turėtų priežastį nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, kas atitinkamus veiksmus atliko šeimos nario atžvilgiu. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos nariai yra kartu su asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Analogiškai – t. y. kad šeimos nariu laikomas ir kartu su asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos, numatyta ir BPK 38 straipsnyje įtvirtintoje šeimos narių sąvokoje.

Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad iki aktualaus šioje byloje konflikto D. J. ir D. L. gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį. Todėl pripažintina, kad jie laikytini sugyventiniais, t. y. būtent konflikto metu jie dar buvo šeimos nariais (iš parodymų matyti, jog bendras jų gyvenimas pasibaigė būtent po nagrinėjamo įvykio). Atitinkamai pripažintina, jog nustatyti tiek objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai – kaip minėta, D. J. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - nėščią sugyventinę D. L., vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, rankomis vieną kartą trenkė į krūtinės sritį, apdraskė dešinės rankos pirštus, kuriai dėl odos nubrozdinimų kairio skruosto ir dešinės plaštakos II piršto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek ir subjektyvieji veikos požymiai – t. y. tiesioginė tyčia, kadangi, atlikdamas atitinkamus veiksmus, jis suvokė, kad tokie veiksmai gali sukelti pasekmes, ir to siekė. Taigi, D. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nenustatė D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdus jos nėštumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, naudojant smurtą artimoje aplinkoje. Nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas. D. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 165), dirba Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninėje direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigose, (1 t. b. l. 167), UAB „Signata“ duomenimis psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra psichiatro įskaitoje (1 t., b. l. 169). Kaltinamasis kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertina ir dėl savo elgesio nesigaili, nukentėjusiosios neatsiprašė ir žalos neatlygino. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis dirba, administracijos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 164), pasekmių sveikatai nelikę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, kad jų santykiai šiuo metu yra neblogi, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį, tai sudaro pagrindą manyti, kad ateityje smurtinio pobūdžio veiksmai nesikartos. Siekiant paveikti šį asmenį, kad jis nebenusikalstų, skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios paaiškinimus, į tai, kad tai ne pirmas D. J. smurtinis elgesys jos atžvilgiu, siekiant pakeisti kaltinamojo smurtinį elgesį, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismas nesvarstė klausimo dėl BK 37 straipsnio taikymo, t. y. dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme, nes teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017, 2K-103-689/2019).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiosios D. L. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 46–49). Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl tiriamos kaltinamojo padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai D. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų, kuriuos sukėlė kaltinamojo neleistinas fizinis poveikis, nukentėjusiajai teko patirti skausmą. Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją jai esant nėščiai. Visa tai sukėlė nukentėjusiajai papildomo didelio streso, neigiamų išgyvenimų. Nukentėjusioji patyrė tiek fizinės sveikatos neigiamų padarinių, tiek nevienadienių dvasinių išgyvenimų, nerimą. Tai neabejotinai sukėlė ir nepatogumus. Be to, nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kreipėsi pagalbos į Moterų teisių asociaciją, jai buvo suteiktos 4 psichologinės konsultacijos. Akivaizdu, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai skruoste bei plaštakos II piršto srityje, smurto pasekmės nesunkios. Duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių – likę randų ar panašiai – nėra. Nukentėjusioji šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, iki atostogų dirbo specialiste Pravieniškių pataisos namuose, jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, apie 650 eurų, turi išlaikytinių - dvi nepilnametes dukras. Kaltinamasis dirba Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninėje vyr. specialistu, jo gaunamas darbo užmokestis į rankas apie 1200-1300 eurų, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, augina ir išlaiko mažametę dukrą. Byloje esančiais duomenimis, lyginant kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, kaltinamojo turtinė padėtis laikytina geresne nei nukentėjusiosios. Duomenų apie dėl smurto nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, nėra. Nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusioji su kaltinamuoju aiškinosi konfliktinius santykius, pagrindinė konflikto priežastis buvo nukentėjusiosios rūkymas, esant nėščiai. Galimai ir pačios nukentėjusiosios elgesys – rūkymas, besilaukiant kūdikio, galėjo išprovokuoti konfliktą, kurio metu ji nukentėjo. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas iki 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. L. prašo priteisti 710 Eur bylinėjimosi išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokatės Neringos Šalčiuvienės į bylą pateiktų dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios sumokėjimus advokatei Neringai Šalčiuvienei (2 t., b. l. 51 - 200 Eur, 2 t., b. l. 56 - 150 Eur, 2 t., b. l. 58 - 20 Eur, 2 t., b. l. 66 - 170 Eur, 2 t., b. l. 107 - 170 Eur), iš viso už teisines paslaugas, jos atstovavimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. L. advokatei sumokėjo 710 Eur. Advokatė atstovavo nukentėjusiąją dviejuose teismo posėdžiuose, rengė civilinį ieškinį, dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos jai turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 104 straipsnio dalis numato, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui, paskirtam gynėjui, atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, o vadovaujantis BPK 105 straipsniu iš kaltinamojo valstybės naudai išieškomos ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismo turėtos proceso išlaidos. Kadangi liudytojui I. J. iš teismo lėšų buvo išmokėtos kelionės į teismą išlaidos -7, 93 Eur, šios liudytojo turėtos kelionės į teismą išlaidos pripažintinos procesinėmis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK BPK 103 str. 1 dalies 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios - paliktinos nepakeistos, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Paskirti D. J. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad įpareigojimas turi būti vykdomas 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios D. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. J. nukentėjusiajai D. L. priteisti 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios D. L. patirtas 710,00 Eur (septynių šimtų dešimties eurų) išlaidas už advokatės atstovavimą teisme pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš D. J. nukentėjusiajai D. L..

Priteisti iš D. J. 7,93 (septynis eurus 93 ct) išmokėtas liudytojui proceso išlaidas valstybės naudai (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

D. J. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė