Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1109-1100/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-09
Bylos Nr.
II-1109-1100/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01282-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
V. L.
Advokatai
Matas Balėnas
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-1109-1100/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01282-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. L., jo atstovui advokatui Matui Balėnui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mato Balėno skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16973-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja B. M. 2024 m. birželio 20 d. nutarimu nustatė, kad V. L. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2024 m. balandžio 15 d. 12.46 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkė kitą transporto priemonę kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 ir 140.1 punktų reikalavimus.

V. L. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

V. L. atstovas advokatas M. Balėnas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. birželio 20 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) arba sumažinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki 1 mėnesio.

V. L. atstovas skunde cituoja teismų praktiką aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybes ir teigia, kad skundžiamame nutarime nėra įvertinta, kad pareiškėjui, kuris turi sukaupęs itin didelę vairavimo patirtį, per kurią transporto priemonę vairuoja saugiai ir tvarkingai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcinga priemonė, kuria nėra pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai. V. L. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, nors vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Taigi pareiškėjas nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas.

Skunde nurodoma, kad V. L. ir jo šeimai sukeltos neigiamos pasekmės, įvertinant visų aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į teismų praktiką, yra pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės. Dėl specialiosios teisės atėmimo pareiškėjas negalės tinkamai rūpintis šeima ir vykdyti darbo funkcijų. Pareiškėjas turi vaikų, tačiau po skyrybų retai matosi su jais. Jo bendravimas su vaikais iš esmės vyksta tuomet, kai juos paima iš mokyklos. Veždamas vaikus iš mokyklos namo, V. L. gali bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Kita vertus, administracinio poveikio priemonės taikymas apriboja ne tik galimybę bendrauti su vaikais, bet ir apskritai teikti pagalbą šeimai – atvežant ar išvežant sunkius daiktus arba nuvežant vaikus į polikliniką ir būrelius. Pareiškėjas turi pensinio amžiaus motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri turi sveikatos problemų ir sunkiai vaikšto. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkina galimybę lankyti motiną, bendrauti ir teikti pagalbą, ją nuvežti pas gydytoją.

Pasak V. L. atstovo, aptariamos poveikio priemonės taikymas sukels neproporcingus padarinius ir tuo aspektu, nes V. L. dirba keliose įmonėse – užima teisininko pareigas UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, teisininko ir valdybos nario pareigas UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, taip pat atitikties pareigūno pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo pobūdžio jam tenka dažnai būti šiose įmonėse, taip pat keliauti į susitikimus su partneriais ir priežiūros atstovais. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin apsunkintų darbo funkcijų vykdymą.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta, kad V. L. padarė administracinį nusižengimą esant sausai kelio dangai, šviesiu paros matu tad matomumo ir eismo sąlygos buvo geros. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, t. y. daugiau nebuvo transporto priemonių nei prieš jį, nei šalutiniame kelyje. Tai patvirtina ir 2024 m. balandžio 15 d. vaizdo registratoriuje užfiksuotos aplinkybės. Be to, V. L. atliko lenkimo manevrą tvarkingai, rodydamas posūkio signalą, todėl kitam eismo dalyviui, kurį lenkė, nesudarė pagrindo staigiai keisti važiavimo kryptį ar sumažinti greitį. Pareiškėjas atliko aptariamą manevrą ne centre, o priemiestyje (iki Vilniaus rajono pradžios ženklo yra apie 200 m). Aptartos aplinkybės tik patvirtina, kad V. L. padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, padarytas ne dėl tyčinio poelgio nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Šalies argumentai

V. L. atstovo teigimu, atstovaujamasis viso administracinio nusižengimo bylos metu aktyviai bendradarbiavo su institucijomis, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir neneigė savo kaltės, nebandė klaidinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančios institucijos. Nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Skunde apibendrinama, kad administracinės nuobaudos tikslai ir visuomenės interesas bus užtikrintas neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo V. L..

Atsiliepimas

Institucijos vyriausiasis tyrėjas G. R. atsiliepime į V. L. atstovo advokato M. Balėno skundą prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir V. L. atstovo advokato M. Balėno skundo netenkinti.

Atsiliepime cituojamos ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalies, 34 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos, teismų praktika aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybes ir teigiama, kad nekyla abejonių, jog V. L. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. ANK 420 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato visais atvejais traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu V. L. buvo paskirta aptariama administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl specialiosios teisės atėmimo neproporcingumo. Nenustatyta jokių pareiškėjo padėtį itin švelninančių aplinkybių, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei sankcijoje nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

V. L. advokato M. Balėno skundas tenkinamas.

Pareiškėjas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Bylai reikšmingą dieną jis turėjo paimti vaikus iš mokyklos. Lenkė kitą automobilį, nes pamokos baigėsi 12.45 val. ir vėlavo pasiimti vaikus. Vaizdo įrašas patvirtina, kad eismo sąlygos buvo saugios – sausa kelio danga, šviesus paros metas, nebuvo daugiau jokių eismo dalyvių, dėl padaryto manevro nereikėjo kitam vairuotojui keisti važiavimo krypties ar greičio. Be to, buvo važiuota priemiestyje. Po skyrybų jis negyvena su šeima, paliko namą ir rūpinasi namo kredito išmokėjimu. Reti pasimatymai su vaikais vyksta mokslo metų metu, kai žmona dirba ir paprašo paimti vaikus iš mokyklos. Kai veža vaikus, pabendrauja, duoda jiems patarimų, tai yra vienas iš būdų dalyvauti jų auklėjime. Jis turi du vaikus. Buvusi žmona gyvena su jais. Skyrybos įvyko bendru sutarimu. Pas vaikus nuvažiuoja kartą per savaitę, o mokslo metų metu kokius 2–3 kartus paima juos iš mokyklos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikai – (duomenys neskelbtini), atstumas yra apie 20 km, tiesioginio ir patogaus visuomeninio transporto nėra. Be to, pareiškėjo motina, kuri yra pensinio amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini). Ji yra ligota, sunkiai vaikšto ir vienas iš bendravimo būdų yra automobiliu vežti po aplinkinius kaimus, kad pamatytų, kaip keičiasi aplinka. Jis yra vienintelis motinos sūnus. Stengiasi kiekvieną savaitgalį aplankyti motiną. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini) m. V. L. vertinimu, padarytas administracinis nusižengimas nėra toks pavojingas, kad jam reikėtų taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo atstovo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju V. L. skundžiamu nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

V. L. atstovo advokato M. Balėno skunde prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) arba sumažinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki 1 mėnesio. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti V. L. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje minimalus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. bylai reikšmingu laiku (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkė kitą transporto priemonę kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės). Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. V. L. padarė KET pažeidimą užmiestyje, kur paprastai eismas yra mažiau intensyvus nei mieste. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad, V. L. darant administracinį nusižengimą, be lenkto kito automobilio nebuvo jokių kitų transporto priemonių. Lenktas automobilis neturėjo keisti važiavimo krypties ar greičio. Be to, eismo sąlygos buvo geros – šviesus paros metas, sausa kelio danga, objektyvių kliūčių stebėti eismą kelyje nebuvo. Dėl minėtų priežasčių sutiktina su skundo argumentu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių V. L. turėjo nesilaikyti KET reikalavimų. Pareiškėjas, suprasdamas, kad vėluos pasiimti vaiką iš mokyklos, galėjo iš anksto paskambinti jam ar klasės auklėtojai ir informuoti apie tai, kad vaikas nesijaudintų.

Byloje nustatyta V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas penkių metų laikotarpiu buvo du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros (asmens duomenys, prisegti prie bylos viršelio). Nors dvi administracinės nuobaudos šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu buvo galiojančios, tačiau baudos sumokėtos. Be to, minėti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. V. L. pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tai rodo, kad pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį (nuo (duomenys neskelbtini) m.), iš esmės yra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir laikosi KET – nedaro šiurkščių KET pažeidimų ir nėra sistemingas jų pažeidėjas. Atitinkamai šios aplinkybės rodo, kad V. L. charakterizuojamas kaip besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad, atsižvelgiant į ankstesnį pareiškėjo patraukimą administracine tvarka, nors ir šiuo metu nebegaliojantį (administracinės nuobaudos baigė galioti vos 2024 m. birželio 15 d.), nėra pagrindo sutikti su skundo prašymu, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. L. apskritai neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Svarbu įvertinti ir kitas V. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 75–77), nors ir išsiskyręs, tačiau dalyvauja jų auklėjime. Pareiškėjas taip pat turi senyvo amžiaus neįgalią motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kurią reguliariai lanko (b. l. 72). V. L. dirba keliose darbovietėse (b. l. 64–70). Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių V. L. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 420 straipsnio 6 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į V. L. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažesnį jo pavojingumą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai, V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (dirba, turi nepilnamečių vaikų, senyvo amžiaus motiną, iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti. V. L. gali organizuoti savo dienotvarkę taip, kad galėtų bent iš dalies tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas (pavyzdžiui, į darbo vietą vykti taksi, viešuoju transportu arba pan., taip pat tam tikrus darbus atlikti nuotoliu, o kitus darbus, kurie nėra itin skubūs, perkelti vėlesniam laikui). Pareiškėjas taip pat gali tartis su savo buvusia žmona dėl vaikų paėmimo iš mokyklos, kai jis negalės tam tikrą laiką vairuoti transporto priemones. Neatmetama, kad V. L. ar jo žmona gali tartis su jų vaikų bendraklasių tėvais, kad šie nuvežtų vaikus iš mokyklos į pareiškėjui ar jo žmonai patogią vietą, kur vaikus galima būtų pasiimti. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones tam tikram laikui, akivaizdu, kad pareiškėjui nėra uždrausta bendrauti su vaikais ir toliau kitu būdu, t. y. ne tik vežant juos transporto priemone. Skunde teigiama, kad administracinio poveikio priemonės taikymas apriboja ne tik galimybę bendrauti su vaikais, bet ir apskritai teikti pagalbą šeimai – atvežant ar išvežant sunkius daiktus arba nuvežant vaikus į polikliniką ir būrelius. Visų pirma pasakytina, kad sunkių daiktų atvežimas ar išvežimas nėra pirmo būtino poreikių tenkinimas šeimoje, juolab tokias paslaugas teikia atitinkamos įmonės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. L. vaikai gyvena su jo buvusia sutuoktine, taigi neabejotina, kad vaikų nuvežimu į polikliniką ir būrelius gali pasirūpinti pareiškėjo vaikų motina.

Skunde teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkina galimybę lankyti motiną, bendrauti ir teikti pagalbą, ją nuvežti pas gydytoją. Kita vertus, V. L. gali aplankyti savo motiną nuvažiuodamas viešuoju transportu, taip pat paprašydamas draugų / kaimynų pagalbos. Taigi nėra užkertamas kelias pareiškėjui apskritai lankyti motiną, su ja bendrauti ir teikti pagalbą jai. Nuvežti motiną į gydymo įstaigą taip pat galima prašant draugų / kaimynų pagalbos ir pan. Esant skubiam jo motinos sveikatos pablogėjimui, galima pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti bei rūpintis šeima.

Taigi nors yra nemažai V. L. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. L. atstovo advokato Mato Balėno skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16973-2024 tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16973-2024 dalį, kuria V. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti V. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis