- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- eI3-10839-535/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02495-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti atsakovės VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – Agentūra)2024-04-23 sprendimą Nr. IT03 (toliau – Sprendimas); 2) tuo atveju, jei teismas spręstų, kad Administracija padarė pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal 2013-12-17 Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, teismo prašo: 1) panaikinti Agentūros 2024-04-23 sprendimo Nr. IT03 dalį, kurioje Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, ir įpareigoti Agentūrą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, arba sumažinti Agentūros 2024-04-23 sprendimu Nr. IT03 pritaikytą 25 proc. finansinę korekciją ir taikyti 3 000 Eur, t. y. 3 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės.
Pareiškėja nurodo, kad įgyvendindama projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų su proto ir psichikos negalia plėtra Telšių rajone“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0001 (toliau – Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Apsaugotų būstų – Butų pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje – vietiniame laikraštyje „Telšių žinios“ 2022-09-20 ir tą pačią dieną Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.telsiai.lt. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2022-10-10. Pasiūlymus pateikė trys dalyviai, vienas pasiūlymas buvo atmestas. Pirkimo objektas skaidytas į dvi identiškas dalis siekiant įsigyti po vieną gyvenamąjį butą Telšių mieste kiekvienoje Pirkimo dalyje. Su Pirkimo laimėtojais 2022-12-22 pasirašytos sutartys (toliau – Sutartys).
Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, Sprendimu nustatė Perkančiosios organizacijos pažeidimus. Pažeidimas susijęs su abejomis Pirkimo dalimis.
Agentūros Sprendime dalyje dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimo konstatuota, kad Administracija pažeidė 2013-12-17 Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 1303/2013) 6 straipsnį, o dalyje dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų pažeidimo konstatuota, kad pažeisti Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-12-13 nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 3, 26 ir 75 punktai. Sprendimu Perkančiajai organizacijai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarčių vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 100 000 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, teigia, kad Agentūra nenustatė visų pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, būtinųjų sudėties elementų, todėl Administracijos atžvilgiu negalėjo būti taikomas finansinio koregavimo mechanizmas, t. y. negalėjo būti taikoma finansinė korekcija. Taikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis nemotyvuojamas ir nepateikiamas individualus situacijos įvertinimas.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023-10-25 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo išaiškinimus (LVAT sprendimo 27 punktas), detalizavo pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 būtinus sudėties elementus ir pažymėjo, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: 1) turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; 2) šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; 3) turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. Tik esant visiems 3 elementams galima traktuoti, kad padarytas pažeidimas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013. Nesant nors vieno LVAT sprendimo 27 punkte nurodyto elemento pažeidimas negali būti traktuojamas kaip atitinkantis Reglamentą Nr. 1303/2013.
Pareiškėja paaiškina, kad Agentūra nustatė pažeidimą, nes Perkančioji organizacija negalėjo pateikti duomenų apie Pirkimo skelbimą Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje www.telsiai.lt. Tačiau duomenų apie skelbimą negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių: dėl naujos Administracijos svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios svetainės pašalinimo, o senoji svetainė www.telsiai.lt buvo pašalinta neišsaugant svetainėje skelbtų duomenų, tame tarpe ir dėl Skelbimo paskelbimo.
Agentūra Sprendime tik kartą užsimena apie preziumuojamą galimą žalą Europos sąjungos biudžetui. Agentūra ir Administracija aplinkybes dėl Pirkimo skelbimo paskelbimo interneto svetainėje www.telsiai.lt vertina skirtingai: jei Administracija teigia, kad Pirkimo skelbimo neišsaugojo dėl naujos interneto svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios interneto svetainės www.telsiai pašalinimo, tai Agentūra Administracijos negalėjimą pateikti duomenis apie Pirkimo skelbimo paskelbimą interneto svetainėje www.telsiai vertina kaip Perkančiosios organizacijos norą nuslėpti ar maskuoti Pirkimo procedūrų veiksmus dėl ko galima būtų preziumuoti galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui.
Kaip minėta, kad vienas ir trejų būtinųjų sudėties elementų pažeidimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, yra padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju Agentūra Sprendime nemotyvavo kaip Administracijos duomenų nepateikimas apie Pirkimo skelbimo paskelbimą interneto svetainėje www.telsiai.lt preziumuoja galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Administracija mano, kad neužtenka Sprendime vien nurodyti, kad pažeidimu preziumuojama galima žala Europos Sąjungos biudžetu, bet būtina ir šias aplinkybes motyvuoti. Sprendime tik deklaratyviai užsiminus apie preziumuojamą galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui laikytina, kad ši būtinoji sąlyga nėra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nepagrįstas sudėties elementas dėl Perkančiosios organizacijos konstatuotu pažeidimu padarytos realios ar potencialios žalos Europos Sąjungos biudžetui, laikytina, kad Administracija nepadarė pažeidimo kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, o tai reiškia, kad Administracijos atžvilgiu neteisėtai pritaikytas finansinio koregavimo mechanizmas, t. y. pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.
Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju Agentūra, taikydama finansinės korekcijos dydį, vadovavosi Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės): vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 16 punktu pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės, t. y. nuo 100 000 Eur – 25 000 Eur.
Sutinka, kad nustačius pažeidimą kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, privalo būti pritaikyta finansinė korekcija. Nesutinka su faktiškai pritaikytu 25 proc. finansinės korekcijos dydžiu.
Pareiškėja aptaria LVAT sprendimo 53-54 punktuose, išdėstytas Gairių ir Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas, kurios susijusios su finansinės korekcijos taikymu, ir teigia, kad Agentūra Administracijos atžvilgiu pritaikydama konkretų korekcijos dydį, privalėjo atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius, o pažeidimo sunkumas įvertinamas pirmiausia atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį; skaidrumą; lygiateisiškumą, ir kas labai svarbu nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą. Net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio.
Pareiškėja teigia, kad pritaikyta finansinė korekcija 25 000 Eur niekaip nesusieta su Administracijos nepagrįstai gauta nauda. Pritaikytu finansinės korekcijos dydžiu nėra siekiama susigrąžinti Administracijos nepagrįstai gautą naudą, tačiau siekiama pritaikyti sankciją tokiu dydžiu, kuris akivaizdžiai neproporcingas pažeidimui.
Pareiškėja mano, kad Agentūros pritaikytas 25 proc. (25 000 Eur) finansinės korekcijos dydis turi eliminuoti Perkančiosios organizacijos nepagrįstai gautą naudą. Iš pateikiamų duomenų matosi, kad abiejų pirktų butų vidutinė rinkos kaina pagal turto vertinimo agentūros paskaičiuotą rinkos vertę yra 113 700 Eur (59 300+54 400 Eur), kai tuo tarpu Administracija abu butus nupirko už 100 000 Eur (56 000 Eur +44 000 Eur). Nagrinėjamu atveju Administracija nupirko abu butus už kainą, kuri žemesnė nei rinkos kaina, tačiau Administracijai vis tiek nuo kainos, kuri sumokėta už abu butus, tai yra 100 000 Eur, dar taikoma 25 proc. finansinė korekcija, kurios dydis yra 25 000 Eur. Administracijai nupirkus abu butus už 100 000 Eur, kurių bendra vertė net 13 700 Eur žemesnė už rinkos kainą, ir tuo pačiu Administracijai dar pritaikyta 25 000 Eur finansinė korekcija yra akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į turto vertinimo agentūros pateiktą ataskaitą, taip pat į teisės taikymo taisyklę, kad finansinių korekcijų tikslas yra susigrąžinti atitinkamo ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, nėra pagrindo teigti, kad Pirkimu Administracija nepagrįstai gavo 25 000 Eur naudą. Neįmanoma nupirkti šiame skunde minimų butų už 75 000 Eur (iš pirkimo kainos atėmus pritaikytą finansinę korekciją (100 000-25 000), kai abiejų butų vidutinė rinkos vertė 113 700 Eur.
Nagrinėjamu atveju taikant finansinės korekcijos 25 proc. dydį Agentūra neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sunkumą (konkurencijos lygį; skaidrumą; lygiateisiškumą), fondų finansinius nuostolius, taip pat į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, nurodytomis Gairių 2.2 lentelės 16 punkte, ir dėl to pritaikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis akivaizdžiai neproporcingas Sprendime nurodytam Perkančiosios organizacijos pažeidimui. Agentūra neatliko pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Pritaikytas finansinės korekcijos dydis nemotyvuotas, nepateikiamas individualus aplinkybių įvertinimas. Sprendime neatlikus aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, visumos vertinimo, negali būti tinkamai nustatytas galutinis finansinės korekcijos dydis. Sprendimo dalis dėl finansinės korekcijos dydžio taikymo neatitinka Reglamento Nr. 1303/2013 ir Gairių nuostatų, LVAT praktikos.
Pareiškėja teigia, kad yra pagrindas Sprendimu pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos dydį mažinti ir laikyti, kad pažeidimo pobūdį, sunkumą, ir fondų finansinius nuostolius atitinkanti yra 3 proc. finansinė korekcija, nes: a) Pirkimų skelbimai neišsaugoti dėl naujos interneto svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios interneto svetainės www.telsiai pašalinimo; b) pretenzijų dėl Pirkimo nebuvimas; c) atliktas Pirkimas neturėjo jokio finansinio poveikio Europos sąjungos biudžetui, nes abu butai nupirkti už žemesnę rinkos kainą; d) Administracijos pažeidimas nėra sisteminis.
Atsakovė Agentūra atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Atsakovė nurodo, kad išsamūs Agentūros argumentai dėl nustatyto pažeidimo pateikti Sprendime, todėl atsiliepime jų nekartos, pasisakys dėl pareiškėjos skunde pateiktų esminių argumentų ir motyvų.
Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pati pareiškėja skunde pripažįsta, jog skelbimą apie Pirkimą, kurį privalėjo paskelbti savo svetainėje, pašalino ir neišsaugojo, t. y.: 1) iniciavo naujos svetainės sukūrimą ir įdiegimą (2021-11-03 sudarė sutartį su teikėju dėl naujos interneto svetainės sukūrimo (Skundo priedas Nr. 4)); 2) 2022-10-07 aktyvavo naują interneto svetainę 3) 2023-02-20 senoji interneto svetainė (kartu ir jos duomenys), kurioje, anot pareiškėjos, buvo paskelbtas skelbimas apie Pirkimą (įvertinus Laikraštyje pateiktą informaciją, daroma išvada, kad jis turėjo būti paskelbtas – 2022-09-20), buvo pašalinta.
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT) 484 punkte nustatyta, jog projekto vykdytojai, su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti iki Projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, kuris, pagal Projekto sutartį ir jos pakeitimą, nustatytas iki 2030-12-31.
Atkreipia dėmesį į tai, kad PAFT 488.7 punkte nustatyta, jog projekto vykdytojai privalo saugoti pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, bei siekdama užtikrinti su Projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą pagal Projekto sutartį, turėjo visas galimybes per beveik 3,5 mėn. laikotarpį (laikotarpis nuo naujos svetainės aktyvavimo iki senos svetainės pašalinimo) padaryti ir užsaugoti senoje interneto svetainėje paskelbto skelbimo kopiją, kurioje atsispindėtų tinklapyje www.telšiai.lt paskelbta informacija ir paskelbtos informacijos laikas. Atsižvelgiant į tai, laiko nepagrįstu pareiškėjos teiginį, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo įmanoma pateikti www.telsiai.lt paskelbto skelbimo apie Pirkimą, nes pareiškėjai buvo žinoma (buvo inicijuota pačios pareiškėjos), kad kuriama nauja internetinė svetainė tuo pačiu adresu (www.telsiai.lt), todėl pareiškėja turėjo visas galimybes bei pareigą padaryti skelbimo apie Pirkimą kopiją ir ją saugoti iki 2030-12-31.
Atsakovė pažymi, kad įvertinus teismų praktiką, darytina išvada, kad norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Europos Sąjungos teisiniame reguliavime, Projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro įtakos pažeidimo nustatymui, svarbu įvertinti, ar vykdant tam tikras procedūras (šiuo atveju pirkimo) buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o pirkimų atveju – jų principai. Taigi, pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) skelbimo apie Pirkimą (ar jo kopijos) neišsaugojo, todėl Agentūra negalėjo įsitikinti, ar pareiškėja laikėsi Aprašo 26 punkto reikalavimų ir užtikrino, kad informacija apie pirkimo objektą, pasiūlymų pateikimo bei vokų plėšimo terminus, reikalavimus dėl dokumentų pateikimo ir kita informacija abejuose skelbimuose apie Pirkimą sutapo, dėl ko buvo pažeistas Aprašo 3 punkte nustatytas skaidrumo principas.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, neįgyvendinusi savo pareigos išsaugoti skelbimo apie Pirkimą, paskelbto savo svetainėje, padarė pažeidimą, nes neužtikrino Pirkimo procedūrų ir Sutarčių sudarymo audito sekos ir neįrodė, kad buvo laikomasi Aprašo 3 punkte įtvirtinto skaidrumo principo bei Aprašo 26 punkto nuostatų. Taip pat pareiškėja nesilaikė Aprašo 75 punkto ir PAFT 484 ir 488.7 punktų nuostatų, kuriose įtvirtinta pareiškėjos pareiga saugoti dokumentus ar jų kopijas iki Projekto sutartyje nustatyto termino.
Atsakovė aptaria LVAT praktiką ir nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo konstatuotas Aprašo, kartu ir PAFT pažeidimas, Sprendime buvo įvertinta, kad toks pažeidimas dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo) padarė / padarytų žalą Europos Sąjungos biudžetui.
Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, kuri taikoma su tam tikrais pakeitimais, dėl trečiojo pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėties elemento, vertinama, kad žala Europos Sąjungos biudžetui būtų padaryta tuomet, jeigu už, šiuo atveju, nacionalinės teisės pažeidimą, nebūtų nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos pagal Projektą (nebūtų pritaikyta finansinė korekcija nuo Sutarčių verčių, tenkančių Projektui) ir visos išlaidos Projekto vykdytojui būtų išmokėtos, finansuojant jas iš Europos Sąjungos fondų (biudžeto).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad pareiškėja pažeidė Aprašo 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą bei į tai, kad konstatuotas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje 16 punkte nurodytą pažeidimo rūšį „Nepakankama sutarties sudarymo audito seka“, už kurią taikoma fiksuoto dydžio pataisos norma – 25 proc. (kai nepakanka susijusių dokumentų dėl sutarties sudarymo pagrįstumo ir dėl to trūksta skaidrumo), daroma išvada, kad pažeidimas laikomas turinčiu finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog pažeidimas nebuvo padarytas ar, kad dėl tokio pažeidimo nebuvo padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui, nes pareiškėja, neužtikrindama Pirkimo dokumentų ir Sutarčių sudarymo audito sekos, pažeidė Aprašo 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą, dėl ko, pagal PAFT, Gairių nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, nustatytas pažeidimas turi finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui, o dėl padaryto pažeidimo, nepritaikius finansinės korekcijos ir nenustačius netinkamų finansuoti išlaidų pagal Projektą (šiuo atveju – jų nesusigrąžinus), būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.
Papildomai pažymi, kad pareiškėja skunde selektyviai cituoja LVAT 2023-10-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, nurodydamas: „kad vien pažeidimo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui“ ir ignoruoja, kad vėliau LVAT sprendime (44 pastraipa) yra aiškiai nurodyta, kad pirkimų principų pažeidimai gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, t. y. taikyti finansines korekcijas.
Atsakovė akcentuoja, kad Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai, arba į juos panašūs, turi finansinį poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma atitinkama finansinė korekcija (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), kuri parenkama, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius fondų nuostolius, tokiu būdu užtikrinant, kad parinktos finansinių korekcijų normos atitiks proporcingumo principą.
Dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo rūšį, nurodytą Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ ir (jeigu taikoma) įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas PAFT 7 priedu patvirtinto „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10.1–10.4 punktuose, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos (LVAT 2019-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019; LVAT 2020-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, LVAT 2021-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-489-552/2021).
Nurodo, kad Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į pažeidimo rūšį, pritaikė 25 proc. dydžio finansinę korekciją.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad PAFT 7 priedo 13 punkte nustatyta, jog „Nustačius pažeidimą galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai“. Taigi, nacionaliniame teisės akte, reglamentuojančiame Gairių taikymą, apibrėžta, kad kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas galima taikyti, tuo atveju, jei jas siūlo taikyti audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Pažymi, kad kituose Agentūros atliktuose panašaus pobūdžio pažeidimų tyrimuose (neišsaugoti pirkimo dokumentai), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (audito institucija) ir Gairių leidėja, t. y. Europos Komisija siūlė taikyti 25 proc. finansinę korekciją, vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 16 punkto nuostatomis.
Atsakovė teigia, kad Agentūra, Sprendime nustatydama finansinę korekciją, veikė pagal PAFT ir Gairių nuostatas ir laikėsi jai, kaip įgyvendinančiai institucijai nustatyto teisinio reguliavimo, įvertino visas pažeidimui svarbias aplinkybes bei užtikrino, kad taikoma finansinė pataisa atitiktų proporcingumo principą ir teisinį reguliavimą. Tai atitinka ir LVAT 2020-05-13 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 suformuotą praktiką, kad nustatant taikytiną finansinės korekcijos dydį, turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. pažeidimo pobūdis, svarba ir fondų finansinių nuostoliai, tam, jog būtų užtikrintas proporcingumo principas taikant finansinę korekciją.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris negali elgtis taip, kad peržengtų savo diskrecijos ribas ir pažeistų Viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ). Netinkamas PAFT ir Gairių nuostatų taikymas reikštų, kad viešojo administravimo subjektas nesilaiko VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų
Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad apeliuojant į LVAT sprendimą, Sprendime turėjo būti taikoma mažesnė (3 proc.) finansinė korekcija, nes nurodytas LVAT sprendimas negali būti taikomas nagrinėjamos bylos atveju.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo, LAT ir LVAT suformuotą precedento instituto aiškinimą, LVAT sprendimas negali būti laikomas precedentu byloje, kiek tai susiję su finansinės korekcijos mažinimu už konkretaus pobūdžio pažeidimą. Faktinės pažeidimo, nagrinėto LVAT sprendime, aplinkybės, susijusios su finansinės korekcijos nustatymu ir jos mažinimu nesutampa ir nepritaikomos šioje byloje nagrinėjamam pažeidimui. LVAT sprendime buvo sprendžiamas ginčas dėl kito, su šiuo ginču nesusijusio, Agentūros sprendimo dėl pažeidimo. Šiame ginče pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyta kitų ūkio subjektų (subrangovų) pasitelkimą ribojanti sąlyga, įvardijanti perkamo objekto dalį (procentinę išraišką), kuriai tiekėjas galėjo pasitelkti subrangą, t. y. nustatyta, kad tiekėjas subrangovams galėjo perduoti vykdyti ne daugiau kaip 40 proc. paslaugų. Dėl šio pažeidimo buvo taikytas Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punktas, kuris taikomas už pažeidimus dėl nepagrįsto subrangos ribojimo ir numato vienintelį finansinės korekcijos dydį, t. y. 5 proc. Kaip matyti, pažeidimo rūšis iš esmės yra kitokia, nei nustatytos Sprendime. Kaip matyti, faktinės aplinkybės dėl finansinės korekcijos mažinimo, nagrinėtos LVAT sprendime, iš esmės skiriasi nuo ginčijamo Sprendimo faktinių aplinkybių, todėl šis LVAT sprendimas negali būti laikomas precedentu nagrinėjamoje byloje, kuris sudarytų galimybę mažinti pareiškėjai pritaikytą finansinę korekciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad dėl LVAT sprendime pateiktų argumentų finansinė korekcija už Sprendime nustatytą pažeidimą turi būti mažinama (nuo 25 proc. iki 3 proc.), yra nepagrįstas.
Papildomai pažymi, kad Gairių 1.3 skirsnyje įtvirtinta, jog finansinės pataisos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Europos Komisijai deklaruotą su sutartimi (arba jos dalimi) susijusią išlaidų, kurioms turėjo įtakos pažeidimas, sumą, taikant tinkamą fiksuoto dydžio pataisą pagal Gairių 2 skirsnį, atsižvelgiant į Gairių 1.4 skirsnyje nurodytus kriterijus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei PAFT, nei Gairėse nėra įtvirtintos kitos netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo taisyklės, pavyzdžiui, kad skaičiuojant netinkamas finansuoti išlaidas (taikant finansinę pataisą) turi būti įvertinta, jog Projekto vykdytojas, įvykdęs derybas su pardavėjais, susiderėjo nekilnojamąjį turtą įsigyti pigiau, dėl ko deklaruota Sutarčių vertė de facto yra mažesnė nei galėjo būti. Jeigu Projekto vykdytojas būtų sudaręs Sutartis, kurių bendra vertė galėjo būti 113 700 Eur, kaip teigiama skunde, ir visa vertė būtų susijusi su Projektu, tuomet finansinė pataisos norma (25 proc.) būtų taikyta nuo 113 700 Eur ir netinkamos finansuoti išlaidos sudarytų 28 425 Eur.
Atsižvelgiant į Gairėse nustatytą finansinės korekcijos taikymo mechanizmą, Sprendime finansinė korekcija apskaičiuota nuo Sutarčių vertės, tenkančios Projektui, nes Projekto vykdytojas visas išlaidas pagal sudarytas Sutartis deklaravo, pateikdamas tarpinį mokėjimo prašymą Nr. MP014.
Atsižvelgiant į tai, visa deklaruota Sutarčių suma sudaro 100 000 Eur yra susisijusi su nustatytu pažeidimu ir finansinės pataisos norma pagal Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 16 punktą buvo taikyta nuo šios sumos.
Atsakovė teigia, kad Agentūra dėl Sprendime nustatyto pažeidimo pagrįstai pritaikė 25 proc. pataisos normą nuo Sutarčių vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 100 000 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 25 000 Eur.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjai už Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnio, Aprašo 3 punkte numatyto skaidrumo principo, 26 ir 75 punktų nuostatų pažeidimus, nes neįrodžiusi, kad antrasis skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje www.telsiai.lt, neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl korekcijos mažinimo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, įvykdė pirkimą skelbiamų derybų būdu „Apsaugotų būstų – Butų pirkimas (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje – vietiniame laikraštyje „Telšių žinios“ (toliau – Laikraštis) 2022-09-20. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2022-10-10. Pirkimo objektas skaidytas į dvi identiškas dalis, siekiant įsigyti po vieną gyvenamąjį butą Telšių mieste kiekvienoje Pirkimo dalyje.
Projekto vykdytojas su dviem Pirkimo laimėtojais sudarė nekilnojamojo turto (butų) pirkimo-pardavimo sutartis: 1. Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Projekto vykdytojo suteiktas Nr. S-20650 (sutarties vertė – 56 000,00 Eur, pardavėjas – A. M.); 2. Notarinio registro Nr. 10167, Projekto vykdytojo suteiktas Nr. S-20651 (sutarties vertė – 44 000,00 Eur, pardavėjas – D. K. ir R. K.).
Projekto vykdytojas 2023-01-15 per Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.
Agentūra, vadovaudamasi PAFT 463, 471, 472, 475, 476 punktais, atliko vidaus procedūrose nustatytus Pirkimo vertinimo veiksmus ir 2024-02-27 informavo Projekto vykdytoją, kad pradėjo pažeidimo tyrimą Nr. IT03 bei, vadovaujantis PAFT 303 punktu, paprašė pateikti paaiškinimus dėl įtarimą sukėlusių aplinkybių.
Agentūra, atlikusi Pirkimo patikrą, nustatė, kad skelbimas apie Pirkimą paskelbtas Laikraštyje, tačiau nebuvo pateikti įrodymai, kad skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, nors tokia pareiga nustatyta Aprašo 26 punkte: „Apie skelbiamas derybas perkančioji organizacija turi paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tais atvejais, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1 000 eurų, apie skelbiamas derybas gali būti skelbiama tik perkančiosios organizacijos interneto svetainėje. Skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur turi būti tapatus“.
Projekto vykdytojas 2024-01-11 el. paštu pateikė paaiškinimą (toliau - Paaiškinimas) (rašyba netaisyta): „Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau - Administracija) patvirtina, kad interneto svetainėje www.telsiai.lt buvo įdėję skelbimą dėl butų pirkimo, skelbimas pridedamas. Tačiau 2022-10-07 aktyvuota nauja interneto svetainė adresu https://telsiai.lt/. todėl informacijos apie paskelbtą pirkimą internetinėje svetainėje nebėra galimybės rasti. Pridedamas IT specialistų susirašinėjimas. Prieš aktyvuojant naują interneto svetainę IT specialistai informavo, kad Administracija išsisaugotų iš senosios interneto svetainės reikalingą informaciją, kadangi tuo metu pirkimas nebuvo numatytas paskesnei patikrai, todėl nebuvo išsisaugota informacija dėl pirkimo“.
Agentūra vertino, kad Perkančiosios organizacijos pateiktas Paaiškinimas nepaneigia įtarimo dėl galimo pažeidimo, kadangi iš viešai skelbiamos informacijos negalima pamatyti, kad skelbimas apie Pirkimą Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje buvo paskelbtas. Šiuo atveju nėra galimybės įsitikinti, jog skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur yra tapatus bei tuo, kad skelbimas Perkančiosios organizacijos svetainėje buvo paskelbtas laikantis Aprašo 28 punkto nurodytų terminų. Atsižvelgdama į tai, Agentūra įtarė, kad Perkančioji organizacija nesilaikė Aprašo 3, 26, 75 punkto nuostatų. Įvertinusį tai, kad Pirkimo sutartis yra įgyvendinta, vadovaujantis PAFT 298 punkto nuostatomis, todėl pažeidimas negalėjo būti ištaisytas, užregistravo įtarimą apie pažeidimą ir pradėjo jo tyrimą. Atliekant pažeidimo tyrimą buvo įvertinti šie dokumentai: Pirkimo sąlygos; Sutartys; Paaiškinimas; Agentūros 2024-02-27 pranešimas apie įtariamą pažeidimą Projekte.
Agentūra 2024-02-27 pranešimu apie įtariamą pažeidimą Projekte informavo Projekto vykdytoją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir pasiūlė pateikti papildomus paaiškinimus. Projekto vykdytojas papildomų paaiškinimų nepateikė.
Agentūra, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas, teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) praktiką, darė išvadą, kad Perkančiajai organizacijai negalint pateikti duomenų apie Pirkimo skelbimą Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, nors tokius duomenis Perkančioji organizacija privalėjo saugoti, neįmanoma objektyviai ir nešališkai įsitikinti, kad skelbimas buvo paskelbtas, todėl Perkančioji organizacija pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 26 ir 75 punktų nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.
Agentūra, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ (toliau - Taisyklės), 9.3 punktu, PAFT, Gairių 1.1 punktu, 2.2 punkto lentelės 16 punkto nuostatomis, pareiškėjai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 100 000 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 25 000,00 Eur.
Pareiškėja su Agentūros nustatytu pažeidimu nesutinka. Teigia, kad Sprendimas nemotyvuotas, nes neįrodyta, kad padarytas pažeidimas atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nustatytų sąlygų. Sprendime pritaikyta finansinė korekcija (arba kitaip – pataisos norma) yra neproporcinga, nes Agentūra neįvertino individualių nustatyto pažeidimo savybių, kurios leistų taikyti mažesnę pataisos normą, nes pažeidimu nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.
Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Taisyklėse ir PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis) ; atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).
Reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato PAFT. Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus PAFT VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius). PAFT 407 punkte nustatyta, jog apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose Projektų taisyklėse nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai.
PAFT 408 punkte nurodoma, kad išlaidos turi atitikti PAFT, projektų finansavimo sąlygų apraše ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus.
Sistemiškai vertinant PAFT 407 - 408 punktų nuostatas, daroma išvada, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti.
Kaip minėta, pažeidimas nustatytas, nes Perkančioji organizacija negalėjo pateikti įrodymų, kad skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, nors tokia pareiga nustatyta Aprašo 26 punkte, taip neužtikrino audito sekos.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Aprašo 26 punkte nustatyta, kad apie skelbiamas derybas perkančioji organizacija turi paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tais atvejais, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1 000 eurų, apie skelbiamas derybas gali būti skelbiama tik perkančiosios organizacijos interneto svetainėje. Skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur turi būti tapatus.
Aprašo 27 punkte aprašomas skelbimo turinys.
Aprašo 34 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar kvietime dalyvauti neskelbiamose derybose pateikta informacija neatitinka kituose pirkimo dokumentuose pateiktos informacijos, teisinga laikoma skelbime apie pirkimą ar kvietime dalyvauti neskelbiamose derybose nurodyta informacija.
Aprašo 35 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija vykdydama skelbiamas derybas pirkimo dokumentus turi paskelbti savo interneto svetainėje ir (arba) kito viešosios informacijos skleidėjo interneto svetainėje, o interneto svetainės adresą pateikti skelbime apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą.
Aprašo 75 punkte nustatyta, kad su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
PAFT 484 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojai su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo tų metų, kuriais priimtas sprendimas dėl sąskaitų Europos Komisijai. PAFT 488.7 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo saugoti pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas.
2020-12-11 Projekto sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad Projekto vykdytojas privalo saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip iki Projekto sutarties 1 priedo 7.2 papunktyje nurodytos datos. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 42 skirsnyje nurodyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju Sutarties 1 priedo 7.2 papunktyje nurodytas su Projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimo terminas buvo „2029-12-31“.
Iš aptarto konstatuotina, kad pagal Projekto sutartį, Projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalėjo saugoti ne trumpiau, kaip iki 2029-12-31. Kaip minėta, pareiškėja neprieštarauja, kad negalėjo pateikti Pirkimo skelbimo interneto svetainėje turinio, tačiau teigia, kad tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl naujos Administracijos svetainės www.telsiai.lt įdiegimo ir senosios svetainės pašalinimo, o senoji svetainė www.telsiai.lt buvo pašalinta neišsaugant svetainėje skelbtų duomenų, tame tarpe ir dėl Skelbimo paskelbimo. Tačiau Pirkimo skelbimai buvo skelbti Laikraštyje, kas įrodo, kad Pirkimo sutartys buvo sudarytos teisėtai.
Byloje pateikti įrodymai, o ir pareiškėja to neneigia, kad pareiškėja pateikė Pirkimo skelbimo interneto svetainėje turinio, todėl konstatuotina, kad neturint Pirkimo skelbimo interneto svetainėje turinio, Agentūra neturėjo galimybės savarankiškai įsitikinti, ar Projekto vykdytojas įvykdė Pirkimą pagal Aprašo reikalavimus ir užtikrino tapačias sąlygas visiems potencialiems pirkimo dalyviams, t. y. tiek Laikraščio skaitytojams, tiek www.telsiai.lt lankytojams, todėl teismo įsitikinimu, Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad skelbimo Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje nepateikimas laikytinas esminiu trūkumu Pirkimo procedūroms pagal Aprašą įvertinti, t. y. Perkančioji organizacija Agentūrai nepateikė pakankamų ir tinkamų įrodymų dėl skelbimo apie Pirkimą interneto svetainėje www.telsiai.lt paskelbimo, o Agentūra negalėjo įsitikinti, kad Pirkimas įvykdytas laikantis Aprašo 3 punkte įvirtinto skaidrumo principo.
Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje, kuri šiuo atveju taikoma su tam tikrai pakeitimais, yra nurodęs, kad „35. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tyčinis ar aplaidus paramos gavėjo veiksmų pobūdis negali būti laikomas būtinu veiksniu, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą. Šią išvadą Teisingumo Teismas grindė tuo, kad Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 dalies, kurioje pateikta pažeidimo apibrėžtis, formuluotėje nėra patikslinama, ar tokie veiksmai arba neveikimas ir galiausiai „pažeidimas “, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, yra subjektyvus elementas, susijęs su atitinkamo ūkio subjekto ketinimu ar aplaidumu; taip pat tuo, kad teisės aktų leidybos lygmeniu yra daromas aiškus skirtumas tarp Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio bendros sąvokos „pažeidimas“ ir 5 straipsnio sąvokos „ tyčinis pažeidimas arba pažeidimas dėl aplaidumo“, t. y. akivaizdus pažeidimas, už kurį gali būti skirtos administracinės nuobaudos. Tokį aiškinimą, anot Teisingumo Teismo, patvirtina tikslas užtikrinti tinkamą ir veiksmingą fondų naudojimą siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Iš tiesų, kaip nurodė Teisingumo Teismas, atsižvelgiant į tokį tikslą, sąvoką „pažeidimas“ reikia aiškinti plačiai. Pavyzdžiui, net jei ūkio subjektas pažeidė pareigą, suteikiančią jam teisę į fondų paramą dėl savo vienintelio verslo partnerio nemokumo ar veiklos nutraukimo, ši aplinkybė savaime netrukdo tokį pažeidimą laikyti „pažeidimu“, nes tokio pažeidimo buvimui nėra būtina įrodyti tokio gavėjo tyčią ar aplaidumą (Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 57-63punktai). 36. <...>pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Europos Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė (Teisingumo Teismo sprendimo Pometon, C-158/08, 28 punktas, 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Cruz & Companhia, C-341/13, 45 punktas; 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Judetul Neamt ir Judetul Bacau, C-260/14 ir C-261/14, 50 punktas). Būtent Reglamento Nr. 2988/95 II dalies „Administracinės priemonės ir nuobaudos “ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama, be kita ko, įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; o 4 dalyje, - kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Taigi akcentuotina, kad finansinių korekcijų, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimus (angl. irregularities) veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą (angl. an advantage improperly received), visų pirma, įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas (Teisingumo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Judetul Neamt ir Judetul Bacau, C-260/14 ir C-261/14, 49 punktas). Apibendrinus konstatuotina, kad, nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė - nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gauta nauda. Finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir Reglamentą Nr. 2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą) darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo (perkančiosios organizacijos) kaltę, padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, todėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies motyvai laikytini nepagrįstais“ (LVAT 2023-10-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).
Įvertinus teismų išaiškinimus, konstatuotina, kad norint kvalifikuoti pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES teisiniame reguliavime, vadovaujantis teismų formuojama praktika, projekto vykdytojo kaltė arba aplaidumas (neatsargumas) nedaro įtakos pažeidimo nustatymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius su nepateikto skelbimo apie Pirkimą interneto svetainėje www.telsiai.lt paskelbimo dėl objektyvios klaidos įdiegiant naują svetainę, kadangi šios aplinkybės nedaro įtakos pažeidimo nustatymui bei finansinės korekcijos taikymui ir atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalies sąlygas.
Teismo įsitikinimu, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, bei siekdama užtikrinti su Projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą pagal Projekto sutartį, turėjo visas galimybes per beveik 3,5 mėn. laikotarpį (laikotarpis nuo naujos svetainės aktyvavimo iki senos svetainės pašalinimo) padaryti ir užsaugoti senoje interneto svetainėje paskelbto skelbimo kopiją, kurioje atsispindėtų tinklapyje www.telšiai.lt paskelbta informacija ir paskelbtos informacijos laikas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai buvo žinoma (buvo inicijuota pačios pareiškėjos), kad kuriama nauja internetinė svetainė tuo pačiu adresu (www.telšiai.lt), todėl pareiškėja turėjo visas galimybes bei pareigą padaryti skelbimo apie Pirkimą kopiją ir ją saugoti iki 2029-12-31.
Iš byloje pateikto skelbimo Laikraštyje matyti, kad jame yra duodama nuoroda į Perkančiosios organizacijos svetainę ir nurodoma, kad Pirkimo dokumentai yra prieinami Perkančiosios organizacijos administracijoje arba interneto puslapyje www.telsiai.lt. Abu paminėti skelbimo būdai Laikraštyje ir Perkančiosios organizacijos svetainėje Aprašo nuostatomis laikomi tinkamais ir būtinais, kai įsigyjamo turto vertė viršija 1 000 Eur. Įvertinus Perkančiosios organizacijos interneto svetainės struktūrą ir Aprašo nuostatų turinį, paskelbus apie Pirkimą Perkančiosios organizacijos svetainėje reiškia, kad toks skelbimas pasieks visus interneto svetainės lankytojus, kai skelbimas gali būti pateiktas ne tik interneto svetainės pradiniame (tituliniame) puslapyje, tačiau patalpintas ir specifiniame interneto svetainės medžio skyriuje, taigi skelbimas Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje laikytinas vienodai svarbiu žinios skleidimo būdu, žinią skelbiant ir Laikraštyje.
Kaip nustatyta, pasiūlymus pateikė iš viso trys dalyviai, pasiūlymai pateikti pagal Pirkimo sąlygų 1 priede nustatytą pasiūlymo formą ir turinį, tačiau tai neįrodo, kad Pirkimo dalyviams susipažinus su Pirkimo sąlygomis, paskelbtomis tik Laikraštyje, Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus pateikė visi norintys parduoti butus asmenys, t. y. nebuvo užtikrintos plačiausios imties auditorijos galimybės teikti Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus nekilnojamojo turto pardavimui Perkančiajai organizacijai.
Teismas konstatuoja, kad Perkančiajai organizacijai nurodant, kad Pirkimo skelbimas Perkančiosios organizacijos svetainėje buvo paskelbtas, tačiau nebuvo išsaugotas, galima taikyti griežčiausią įrodymų nepakankamumo taisyklę, jog tokiu atveju skelbimas Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje apskritai nebuvo patalpintas, tokiu atveju Pirkimo procedūros nelaikytinos įvykdytomis sutinkamai su Aprašo nuostatomis, nes paskelbimas Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje nebuvo užtikrintas kitomis priemonėmis, todėl tokiu atveju pažeidimas dėl skelbimo Perkančiosios organizacijos interneto svetainėje neišsaugojimo Projektinės ir poprojektinės veiklos vykdymo terminu laikytinas kaip sudarantis sąlygas Perkančiajai organizacijai nuslėpti ar maskuoti Pirkimo procedūrų veiksmus dėl ko galima būtų preziumuoti galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs į aptartą teismų praktiką viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, įvertinęs visas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 26 ir 75 punktų nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.
Teismas, vertindamas atsakovės veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuoja, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.
Pažymėtina, jog LVAT yra nurodęs, kad „Aiškinant trečiąjį pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėties elementą, kuris susijęs su padarytu faktiniu ar galimu finansiniu poveikiu Europos Sąjungos biudžetui, pažymėtinos Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatos, pagal kurias pažeidimas yra tik tada, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Todėl tokį pažeidimą reikia laikyti pažeidimu, jeigu jis gali turėti poveikio biudžetui. Tačiau nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Kaip ne kartą konstatuota Teisingumo Teismo, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wroclaw - Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 44-45 punktai, 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Naponala de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C-408/16, 60-61 punktai)“ (LVAT 2023-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) yra nurodęs, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2005-09-15 sprendimas Nr. C 199/03; ESTT 2011-12-21 spendimo Nr. C-465/10, 47 punktas). LVAT iš esmės analogiškai ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (LVAT 2022-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; LVAT 202212-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022; LVAT 2023-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023). Taigi, kaip pažymima administracinės jurisprudencijos nuostatose, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (LVAT 2018-04-23 administracinėje byloje Nr. A-727- 502/2018; LVAT 2023-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023). Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; LVAT 2017-07-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; LVAT 2018-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; LVAT 2021-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021; LVAT 2023-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-527- 629/2023).
Gairių 1.1 punkte nurodoma, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti ES finansinius interesus ir atitiktį ES teisės aktams (pirmiausia - skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Todėl šiose Gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimu rūšys ir atitinkamos finansiniu pataisų normos“ nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį.
Kaip matyti, Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija.
Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis), todėl pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas neturėjo įtakos ES lėšų panaudojimui, laikytinas nepagrįstu.
Teismas, vertindamas atsakovės sprendime nustatytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, pritaria Sprendime ir atsiliepime išdėstytai Agentūros motyvuotai pozicijai, ir daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju remiantis galiojančiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, Agentūra Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nepateikusi www.telsiai.lt paskelbto skelbimo apie Pirkimą, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 26 ir 75 punktų nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. Agentūra, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą bei vadovaudamasi Taisyklėmis, PAFT ir Gairių 2.2 punkto lentelės 16 punkto nuostatomis, pareiškėjai pagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 100 000 Eur.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad faktinės aplinkybės dėl finansinės korekcijos mažinimo, nagrinėtos LVAT sprendime, iš esmės skiriasi nuo ginčijamo Sprendimo faktinių aplinkybių, todėl šis LVAT sprendimas negali būti laikomas precedentu nagrinėjamoje byloje, kuris sudarytų galimybę mažinti pareiškėjai pritaikytą finansinę korekciją. Teismas atmeta pareiškėjos argumentą, kad dėl LVAT sprendime pateiktų argumentų finansinė korekcija už Sprendime nustatytą pažeidimą turi būti mažinama (nuo 25 proc. iki 3 proc.).
Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, Sprendimas, kaip administracinis aktas, išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui, todėl teisinio pagrindo Agentūros Sprendimą panaikinti nėra.
Konstatavus, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, kad Administracija padarė pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal 2013-12-17 Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, panaikinti Agentūros 2024-04-23 sprendimo Nr. IT03 dalį, kurioje Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, ir įpareigoti Agentūrą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, arba sumažinti Agentūros 2024-04-23 sprendimu Nr. IT03 pritaikytą 25 proc. finansinę korekciją ir taikyti 3 000 Eur, t. y. 3 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.