Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „P. C.“ AS ieškinį atsakovei B. A., trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2019-03-08 pradinė kreditorė - trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ ir atsakovė B. A. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. RNT08032018/0010 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei teisę už užmokestį transporto priemonę Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovė priėmė transporto priemonę iš trečiojo asmens ir ją valdė bei ja naudojosi ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Kaip nurodo ieškovas, atsakovė vėluodavo atlikti mokėjimus, įmokų dydis neatitiko sutarties grafike numatytiems dydžiams. 2018-06-05 ir 2018-08-05 UAB „mogo LT“ išsiuntė atsakovei įspėjimus apie sutarties nutraukimą, kuriuo pareikalavo nedelsiant padengti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti transporto priemonę. Kadangi atsakovė nemokėjo įmokų numatyta tvarka, 2018-09-28 Sutartis nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų.

Iš periodinės reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad UAB „mogo LT“ 2018-09-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui „P. C.“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „P. B.“ OU Lietuvos filialas. 2018-10-16 šios reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovės skola faktiškai perleista ieškovui „P. C.“ A. I. 2018-11-07 pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją). Minimos sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. pradiniam kreditoriui – trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ perleidus savo reikalavimo teisę ieškovui, ieškovas įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl 2086,97 Eur skolos priteisimo: 139,21 Eur sutarties sudarymo mokestis, 293,95 Eur nuomos mokestis, 1318,90 Eur kompensacija už turto defektus/turto vertės atstatymo išlaidos, 334,91 Eur kitos išlaidos - 194,91 Eur transporto priemonės paieška ir 140,00 Eur transporto priemonės transportavimas.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 12 d. T. T. apylinkės T. T. rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė, kad šalių ginčas kilęs dėl šių reikalavimų: 433,16 E. S. sudarymo ir nuomos mokesčio; 1318,90 kompensacijos už turto defektus/turto vertės atstatymo išlaidų ir 334,91 Eur išlaidų, susijusių su transporto priemonės paieška ir jos transportavimu, todėl atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš šių reikalavimų.

Sutartį šalys įvardijo kaip pirkimo-pardavimo sutartį, jos bendrąsias nuostatas jau įvardijo kaip transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, ieškinyje ją įvardijo kaip transporto priemonės nuomos sutartį. Į. S. nuostatas, teismas sprendžia, kad šalis sieja išperkamosios nuomos sutarties teisinis santykis – ginčas kilo dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Civiliniame kodekse tokios sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Minimoje LAT nutartyje pažymėta, kad CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. Tokiu atveju išperkamosios nuomos sutartis turi vieną esminių finansinės nuomos sutarties požymių. Nepaisant to, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį nėra pagrindo vadovautis ir Lietuvos A. T. nutartyse, kuriose buvo sprendžiami nuostolių atlyginimo, nutraukus lizingo sutartis, klausimai, suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika.

Dėl sutarties sudarymo ir nuomos mokesčio

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartis nutraukta atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal ją, t. y. nemokant nustatytų periodinių įmokų ir susijusių sumų. Š. S. aptarė jos sudarymo mokesčio klausimą, taip pat sureguliavo tarpusavio atsakomybę, kai Sutartis nutraukiama dėl vienos jų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo dieną gavėjas turi sumokėti sutarties mokestį, kuris lygus 7,5 proc. nuo transporto priemonės vertės. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad UAB „mogo LT“ finansuojama suma už atsakovės išsirinktą transporto priemonę buvo 1890 Eur. Atsakovė patvirtino aplinkybę, kad sutarties sudarymo dieną nemokėjo jokio sutarties mokesčio. Atsakovė, pasirašydama Sutartį su UAB „mogo LT“ sutiko su joje numatytomis sąlygomis, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl 139,21 Eur sutarties sudarymo mokesčio laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Trečiasis asmuo su atsakove Sutartį nutraukė dėl esminių sutarties pažeidimų. Atsakovė netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atliko nepilnus mokėjimus, taip pat vėluodama juos atlikti - iš Sutartyje nustatyto mokėjimų grafiko matyti, kad atsakovė kiekvieno mėnesio 8 dieną turėjo įmokėti po 100,58 Eur, mokėjimo įmokas pradedant mokėti nuo 2018-04-08 ir įmokant paskutinę įmoką 2021-03-08. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo kvitų ir byloje esančio mokėjimo balanso nustatyta, kad atsakovė įmokėjo įmokas: 2018-04-25 – 110 Eur, 2018-05-17 – 60 Eur, 2018-06-13 – 100 Eur, 2018-07-09 – 55 Eur, 2018-07-24 – 50 Eur, 2018-08-10 -50 Eur. Atsakovė aplinkybės, kad mokėjo nepilnas įmokas už transporto priemonės nuomą nepaneigė ir motyvavo tuo, kad pinigus reikėjo skirti įsigytos transporto priemonės remontui, vienok, ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo tinkamos ir savalaikės prievolės vykdymo, t. y. nuomos mokesčio periodinių mokėjimų. Sutartis sudaryta 2018-03-08, nutraukta 2018-09-28. Nors atsakovė teigia, kad tiksliai neprisimena, kada transporto priemonė buvo iš jos paimta, nurodo skirtingas datas, byloje esanti medžiaga, t. y. 2018-08-05 įspėjimas apie sutarties nutraukimą iš kurio matyti, kad rugpjūčio mėnesį sutartis dar buvo nenutraukta ir transporto priemonė negražinta; 2018-09-13 UAB „mogo LT“ elektroninis laiškas atsakovei, kuriuo informuoja apie tai, kad nesilaikant sutarties sąlygų, sutartis bus nutraukta ir prašoma pristatyti transporto priemonę į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių; 2018-09-29 transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad transporto priemonę trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ perėmė iš atsakovės 2018-09-27, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė transporto priemonę valdė ir naudojo iki 2018 m. rugsėjo mėnesio 27 d. ir iki šio termino turėjo mokėti pilnas įmokas. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 293,95 Eur nuomos mokesčio priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Pažymėtina, kad atsakovė su ieškinio reikalavimu dėl 139,21 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 293,95 Eur transporto priemonės nuomos mokesčio sutinka, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą T. T. apylinkės T. T. rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimo, ieškinį aukščiau aptartų reikalavimų dalyje pripažino pagrįstu.

Dėl kompensacijos už turto defektus/ turto vertės atstatymo išlaidų priteisimo

Šalių pozicija dėl šio ieškinio reikalavimo kategoriškai skiriasi: ieškovas teigia, kad automobilis atsakovei buvo perduotas techniškai tvarkingas, o jo atsiėmimo metu nustatyta eilė reikšmingų gedimų, dėl ko automobilio remontuoti ekonomiškai neapsimokėjo. Atsakovė teigia nusipirkusi netinkamą transporto priemonę, kuri jau važiuojant namo į Tauragę sugedo, ją keletą kartų remontavo servise S.. Norėjo transporto priemonę grąžinti, tačiau nuvykus į Kėdainiuose esančią aikštelę, kur buvo parduotas automobilis ją savininkas išvarė. Teigia, kad transporto priemonę Renault M. S. sutvarkius, pranešė trečiajam asmeniui, kad jos nebenori ir ją pasiimtų, nes nesinaudoja. Visą vasarą šis automobilis prastovėjo nenaudojamas, juo nuvažiavo tik apie 220 kilometrų, todėl nesupranta, kaip galima buvo nustatyti jam tiek defektų. Pažymi, kad ji nebuvo kviečiama tuo metu, kai tie defektai nustatyti.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju svarbu tiksliai nustatyti įrodymų naštos paskirstymo aplinkybes. Pagal bendrą principą, įrodyti turi tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo, kuriuo poziciją palaiko ir ieškovas, teigdamas, kad automobilis atsakovei buvo perduotas nepriekaištingos techninės būklės, o atsiimtas su reikšmingais defektais, šias aplinkybes grindžia S. B. nuostatų 6.2 punkto „Gavėjas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir pardavimu, taip pat Transporto priemonės eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidas“, bei 12.7 punkto „Davėjui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo šios Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimosi laikotarpį. Gavėjui nesilaikant šiame punkte aprašytų reikalavimų, Davėjas turi teisę reikalauti Gavėjo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti Transporto priemonės būklę“, nuostatomis, taip pat sutarties priedo – priėmimo-perdavimo aktu Nr. PA08032018/0010, iš kurio matyti, kad automobilio gavėja B. A. patvirtino, kad perdavimo metu automobilis buvo tvarkingas, taip pat UAB „Longo LT“ trečiojo asmens užsakymu pateikta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad variklio (naudoto) kaina – 500 Eur, turbinos remonto ir keitimo kaina 240 Eur, variklio keitimo kaina 350 Eur, iš viso, su PVM – 1318,90 Eur. Atsakovė šias aplinkybes laiko nepagrįstomis, teigia, kad nuo pirmos dienos automobilis gedo, į jo remontą investavo nemažą sumą, be to, šiuo automobiliu beveik nesinaudojo, todėl ji tikrai negalėjo jį taip apgadinti, kad jo remontas kainuotų iš esmės daugiau nei jo likutinė vertė.

Šalys neginčija aplinkybės, kad jų ginčas kilo iš vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų skirtingo traktavimo.

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas). Vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Nagrinėjamoje byloje Sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovės) ir verslo subjekto – bendrovės (ieškovo). Vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovės paaiškinimus, akivaizdu, kad Sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius. Be to, kaip minėta, išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo kredito sutartimi. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.

Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 nurodyta, kad kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga įvertinus tiek patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Pagal LAT suformuotą praktiką taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

Ieškovas aplinkybių, jog Sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos su atsakove, nei ieškinyje, nei teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu, nenurodė. Jo atstovas, motyvuodamas tuo, kada ginčo automobiliu nedisponavo, negalėjo pateikti jokios informacijos nei apie Sutarties sudarymo, automobilio pardavimo atsakovei bei kitų reikšmingų aplinkybių, kurias esminėmis šiam ieškinio reikalavimui išspręsti nurodo atsakovė. Sutarties 14.2. nuostatos visą riziką, susijusią su transporto priemonės įsigijimu, perkėlė Gavėjui (atsakovei), o trečiasis asmuo, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas iš esmės neprisiėmė jokios atsakomybės nei dėl Sutarties sudarymo nei vykdymo metu kilusių rizikų, todėl ši Sutarties nuostata pripažintina kaip pažeidžianti vartotojo teises. Sutartyje nėra jokių reikšmingų šiai bylai sąlygų, kurios vertintinos kaip individualiai aptartos su atsakove, tai yra, kokios būklės transporto priemonė jai perduodama, tik apsiribojama lakoniškais teiginiais, jog atsakovė pati pasirinko transporto priemonę ir įsitikino jos tinkamumu. Bylos aplinkybės patvirtina, kad prieš sudarant Sutartį atsakovei nebuvo pateikti jokie duomenys nei apie jos techninę būklę, nei ridą - atsakovė viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad ji tik apsuko ratą prieš pasirašydama Sutartį o ją sudarant rašėsi ant daugybės lapų iš esmės net neskaitydama jų turinio, taigi ir ši aplinkybė patvirtina, kad Sutarties sąlygos su atsakove nebuvo individualiai aptartos. Sutartyje nėra ir nuostatų, kokius kriterijus reikia vertinti, kai transporto priemonė grąžinama (atsiimama) nutraukus Sutartį, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti realios transporto priemonės ridos tiek jos perdavimo atsakovei tiek grąžinimo trečiajam asmeniui metu. Atsakovė savo iniciatyva išreikalavo duomenis apie automobilio ridą jo įsigijimo metu – iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ rašto matyti, kad „privalomosios techninės apžiūros metu 2018 m. kovo 8 d. transporto priemonei Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuota 29868 km rida. Laikotarpyje 2018.09-28-2018.10.15 duomenų aptiktas technines apžiūras (ridos rodmenų) Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje nėra“. Minimas raštas liudija, kad per visą naudojimosi automobiliu laikotarpį atsakovė neprivalėjo atlikti privalomosios techninės apžiūros, nes ji, sprendžiant iš šio rašto turinio, atlikta prieš automobilio perdavimą atsakovei. Sutartyje nurodyta, tai patvirtino ir trečiojo asmens atstovė, kad minimas automobilis pagamintas 2003 metais. Iš esmės visi proceso dalyviai sutinka, kad tokia rida automobilio pardavimo dieną (ši data sutampa su techninės apžiūros data) yra nereali, juo labiau – automobiliui su tokia rida negalėtų būti nustatyti tokie kritiniai jo pagrindinių mazgų gedimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Longo LT“ išduotoje remonto sąmatoje automobilio R. S. rida nėra nurodyta, o į jokį valstybinį techninių apžiūrų centrą, kaip matyti iš minėto „Transeksta“ rašto, po automobilio susigrąžinimo trečiasis asmuo nesikreipė, dėl ko ieškovas prarado galimybę paneigti atsakovės argumentus dėl jos nuvažiuotos ridos automobilio naudojimosi laikotarpiu.

Atsakovė kategoriškai nesutinka su trečiojo asmens pateikta remonto sąmata (duomenys neskelbtini) motyvuodama tuo, kad niekas jos į transporto priemonės gedimų defektavimo procedūrą nekvietė, tokių apgadinimų būti negalėjo. Teismas pažymi, kad situacija apie defektų konstatavimą Sutartyje, pažeidžiant vartotojo interesus, taip pat nėra aptarta, nors akivaizdu, kad asmeniui turėtų būtų tinkamai pranešama apie tokį veiksmą ir jis turėtų teisę pasinaudoti galimybe dalyvauti nustatant gedimus, taip pat išreikšti dėl jų savo nuomonę. Nors trečiojo asmens atstovė teigia, kad atsakovei buvo skambinama, tačiau ji neatsiliepė, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad įprasta trečiojo asmens ir atsakovės bendravimo forma Sutarties vykdymo metu buvo susirašinėjimas elektroniniu paštu, tačiau šiuo atveju šia priemone nebuvo pasinaudota, kas, teismo įsitikinimu, liudija, kad trečiasis asmuo nebuvo suinteresuotas, kad identifikuojant automobilio gedimus dalyvautų ir atsakovė.

Ieškovė teigia įsigytą automobilį keletą kartų remontavusi Skaudvilėje pas automobilių meistrą, kurį ji įvardijo „S“. Teismas dėjo visas įmanomas pastangas atsakovės nurodytą liudytoją apklausti, tačiau galiausiai turi pripažinti, kad tokio asmens nepavyko identifikuoti – šaukimai jam nebuvo atsiimami, o įpareigojus atsakovę šį liudytoją pasikviesti savo iniciatyva, jis taip pat neatvyko nė karto. Ieškovė teigia neišsaugojusi nė vieno mokėjimo šiam asmeniui už paslaugas kvito, teigia, kad ir jis per tiek laiko jų neišsaugojo. Atsakovės atstovas minimo liudijimo neatvykimą į teismą sieja su galimai jo baime būti demaskuotam dėl mokesčių slėpimo. Aptartų aplinkybių pagrindu teismui kyla pagrįstų abejonių, ar aplamai toks asmuo, neva remontavęs atsakovės įsigytą automobilį, buvo - kaip ir aplinkybė, ar atsakovės įsigytas automobilis jos buvo remontuojamas. Vienok, aplinkybė, ar atsakovė realiai buvo remontavusi įsigytą transporto priemonę, esminės reikšmės šiam ieškinio reikalavimui išspręsti neturi, nes atsakovė priešieškinio byloje nepareiškė, jos turėtų išlaidų priteisti neprašo.

Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje, vadovaudamas atitinkamomis Sutarties ir CK nuostatomis konstatavo, kad atsakovė atsako tik už tuos transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado atsakovei valdant ir naudojant transporto priemonę, o procesinė pareiga įrodyti faktines aplinkybes dėl būtinybės atlikti remonto darbus, įgyti medžiagas ir patirti kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę, tenka ieškovui. Šiame sprendime jau minėta, kad ieškovo atstovas šių aplinkybių aplamai neįrodinėjo, teigdamas kad jis nėra automobiliais prekiaujanti įmonė, o trečiojo asmens atstovė nurodė, kad jie yra tik finansiniai tarpininkai, todėl neįsitikina transporto priemonės technine būkle - pasitiki pirkėjo ir pardavėjo santykiais. Šalių pareigą įrodinėti, bei konkrečias įrodytinas aplinkybes teismas nustatė dar 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje, tačiau iš esmės jokių reikšmingų įrodymų taip ir nepateikta viso bylos nagrinėjimo proceso metu. Šios aplinkybės liudija, kad nei ieškovas nei trečiasis asmuo ne tik kad nepateikė jokių apeliacinės instancijos teismo nurodytų įrodymų, bet ir iš esmės teigia, kad dėl savo veiklos specifikos tokių įrodymų rinkimas jiems neįmanomas, tokiu būdu pareigą įrodinėti ir visą atsakomybę, taigi ir galimų defektų buvimo faktą sudarant Sutartį, taip pat aplinkybę, kad transporto priemonė grąžinta tokios pat būklės, perkeldami atsakovei, kas prieštarauja tiek vartojimo normas reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, tiek teisingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad minimoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad be 2018 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pardavimo-priėmimo akto, kuriame nurodyta, kad automobilis neužsiveda, išsamesnių duomenų apie automobilio techninę būklę nėra, išskyrus pastabą apie smulkius kėbulo defektus, o liudytojas I. K. teisme paaiškino, kad paėmimo metu transporto priemonė buvo apžiūrėta tik vizualiai, variklio būklė nebuvo tikrinta. Įvertinęs ir atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra galimybės padaryti išvadą, ar 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Longo“ parengtoje remonto sąmatoje nurodytos remonto išlaidos buvo būtinos ir priverstinės. Teismas, byloje ištirtų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad nėra galimybės nustatyti, ar minimoje remonto sąmatoje nurodytos detalės buvo pakeistos o remonto darbai atlikti, nes į bylą nepateikta jokios sąskaitos faktūros ar kito mokėjimo dokumento, kurie įrodytų, jog trečiasis asmuo realiai patyrė sąnaudas automobilio būklės atstatymui. Trečiojo asmens atstovė teigia, kad automobilis aplamai po grąžinimo iš atsakovės nebuvo remontuojamas, o realizuotas dalimis, tačiau ir tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė.

Įvertinęs aplinkybes, kad transporto priemone atsakovė disponavo tik keletą mėnesių, kad atsakovė kategoriškai ir nuosekliai viso proceso metu teigė, jog transporto priemonę ji įsigijo su defektais, kurie pasireiškė jau parsigabenimo metu, kad automobiliu Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji nuvažiavo tik kiek daugiau nei 200 kilometrų ir po to jis visą vasarą stovėjo nenaudojamas, ir šių aplinkybių ieškovui nepaneigus, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė yra silpnos sveikatos ir šia aplinkybe paaiškintinas kai kurių jos parodymų netikslumas ir nelogiškumas, daugumą posėdžių vedė per savo atstovą, teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovo nurodyti automobilio defektai buvo jau automobilio perdavimo atsakovei metu. Ieškovas neįrodė, nors tokią galimybę turėjo viso proceso metu, o iš esmės netgi atsisakė įrodinėti aplinkybes, nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir turinčias esminės reikšmės sprendžiant dėl sąnaudų automobilio remontui pagrįstumo, todėl ieškinys dalyje dėl kompensacijos už automobilio defektus priteisimo iš atsakovės atmestinas.

Dėl transporto priemonės paieškos ir transportavimo išlaidų bei delspinigių priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 334,91 Eur kitų išlaidų, t. y. 194,91 Eur už transporto priemonės paiešką ir 140 Eur už transporto priemonės transportavimą. S. B. nuostatų 10.6. punktas nustato pareigą Gavėjui (atsakovei) mokėti 300 eurų dydžio netesybas už kiekvieną Bendrųjų nuostatų 18.1 ir 18.2 punktų pažeidimą. Ieškinyje už šį pažeidimą priteistina suma sumažinta iki 194,91 Eur ir ši suma įvardinta kaip transporto priemonės paieškos išlaidos. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad netesybas, vadovaudamasis Sutarties 10.6. punktu, kurioms pritaikė 35 procentų nuolaidą, priskaičiavo dėl to, kad atsakovė pažeidė Sutarties 8.4.3.; 13.9.2. bei 18.1. punktus. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Sutarties 10.6 punkte nustatytos netesybos galėjo būti priskaičiuotos tik už Bendrųjų nuostatų 18.1 ir 18.2 punktų pažeidimus, taigi trečiasis asmuo nepagrįstai išplėtė pažeidimų, už kuriuos reikia mokėti Sutarties 10.6. punkte nustatytas netesybas, sąrašą, reikalaudamas sumokėti netesybas ir už Sutarties 8.4.3. punkte nustatytą pažeidimą, t.y. už transporto priemonės nepateikimą patikrinimui ar apžiūrai, bei už 13.9.2. punkto pažeidimą, t.y savo lėšomis grąžinti transporto priemonę ir, esant poreikiui, atstatyti ją į Sutartyje nustatytą būklę ar kompensuoti Davėjui (trečiajam asmeniui) jo patirtas atstatymo išlaidas. Sutarties 18.1. punktas suteikia teisę Davėjui (trečiajam asmeniui) bet kuriuo metu apžiūrėti transporto priemonę, jei Sutartis vykdoma netinkamai ir padengti visas su tuo susijusias išlaidas (18.1.1. p.p.); bet kuriuo metu gauti visus su Sutartimi susijusius dokumentus (18.1.2. p.p.); gauti be atskiro Gavėjo (atsakovės) sutikimo informaciją apie transporto priemonę iš Trečiųjų šalių (18.1.3. p.p.). Sutarties 18.2 numato pareigą Gavėjui (atsakovei) per septynias dienas pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su transporto priemonės valdymu ir naudojimu. Ieškovas aplamai nenurodė, dėl kokių konkrečiai Sutarties punktų pažeidimo prašo priteisti netesybas, o trečiasis asmuo nurodė atsakovę pažeidus Sutarties 18.1. punktą, tačiau kokį konkrečiai šio punkto papunkčio pažeidimą padarė atsakovė, neįvardijo. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ginčo automobilis nuo trečiojo asmens atsakovės buvo slepiamas. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens atstovui 2018-09-27 atvykus į atsakovės namus, automobilis Renault M. S. nebuvo paslėptas, trečiojo asmens atstovas jį be problemų apžiūrėjo ir iškvietė automobilių transportavimu užsiimančią įmonę automobilio pargabenimui į Vilnių. Atsakovė nuosekliai teigė, kad transporto priemonės neslėpė ir laikė ją savo gyvenamojo namo kieme. Aptartų aplinkybių pagrindu priteisti ieškovui 194,91 Eur, jo įvardintus kaip sumą už transporto priemonės paiešką, teisinio pagrindo nėra.

Iš byloje esančių 2018-06-05 ir 2018-08-05 įspėjimų apie sutarties nutraukimą matyti, kad atsakovė trečiojo buvo raginama padengti įsiskolinimą, o negalint padaryti – kuo greičiau grąžinti transporto priemonę. Atsakovei to nepadarius, 2018-09-17 pas atsakovę atvykus trečiojo asmens atstovui ir radus automobilį, buvo nuspręsta jį transportuoti į Vilnių. Tai atliko UAB „Akomanda“. Paslauga suteikta, dėl to trečiasis asmuo realiai patyrė 140 Eur išlaidų, tą patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas galėjo naudotis ir automobilių apžiūros punktais, esančiais Tauragėje ar Klaipėdoje. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad jų veiklos praktikoje automobiliai yra gabenami tralu, nes gabenant sava eiga yra rizika jog automobilis suges ir šia aplinkybe gali pasinaudoti buvęs jo valdytojas. Tauragėje ir Klaipėdoje yra tik klientų aptarnavimo skyriai, saugant automobilius juose reikėtų papildomai mokėti. Vilniuje yra pagrindinė būstinė, su Gariūnų verslo centru turi sudarę sutartį, kur jiems nuomoja plotą - ten išpirkta saugojimo aikštelė, kurioje saugomi automobiliai, sugrąžinti iš klientų. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad automobilio transportavimo į Vilnių išlaidos buvo būtinos: trečiojo asmens buveinė yra Vilniuje, ten jis turi nuomojamą aikštelę, kurioje saugomos iš klientų grąžintos transporto priemonės, taigi papildomų sąnaudų už kiekvienos transporto priemonės saugojimą jis nepatiria, tuo tarpu kituose miestuose jis turėtų papildomas sąnaudas už transporto priemonės saugojimą. Pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju, kaip asmuo, disponuojantis transporto priemone, trečiasis asmuo visus klausimus susijusius su ginčo automobiliu (dėl jo techninės būklės tikrinimo, pardavimo ar išardymo dalimis), turėjo geresnę galimybę spręsti Vilniuje. Remiantis nurodytais motyvais ieškovui iš atsakovės priteistina 140 Eur už automobilio transportavimą.

Asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas, delspinigius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). P. S. Bendrųjų nuostatų 10.3 p. nuomininkas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti nuomotojo naudai 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Ieškovo skaičiavimu, atsakovė privalo sumokėti delspinigius už 73 dienas -laikotarpį nuo faktinio reikalavimo perleidimo 2018-10-16 iki 2018-12-28. Ieškinį patenkinus iš dalies, delspinigiai paskaičiuotini nuo 573,16 Eur sumos (139,21 Eur sutarties sudarymo mokestis, 293,95 Eur transporto priemonės nuomos mokestis, 140 Eur automobilio transportavimo išlaidos) už 73 dienas (573,16 Eur x 0,05 proc. x 73 d.), todėl iš atsakovės priteistina ieškovo naudai 20,92 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys patenkintas iš dalies – tenkinta 27 procentai ieškinio reikalavimų, todėl, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 13 Eur (49x27) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys teismui pateiktas ir civilinė byla išnagrinėta naudojantis tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 573,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 16 ct) skolos, 20,92 Eur (dvidešimt eurų 92 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 Eur (trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų „Plus P. C.“ AS, įmonės kodas 11919806, korespondencijos adresas Vilnius, A. M. g. 6, a. s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.