- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-2406-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00902-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Linas Zinkevičius, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- Trakų
- Advokatai
- Vaidotas Puklevičius, Vaidotas Puklevičius Trakų
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.6Kredito unijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Dalios Trumpulienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Trakų kredito unijai dėl kredito unijos narių 2020 m. balandžio 20 d. susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti Trakų kredito unijos (toliau – atsakovė) 2020 m. balandžio 20 d. susirinkime priimtus nutarimus (sprendimus) negaliojančiais ir juos panaikinti bei įpareigoti atsakovę inicijuoti naujo rinkiminio unijos narių susirinkimo sušaukimą tais pačiais darbotvarkės klausimais; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra kooperatinės bendrovės Trakų kredito unijos narė. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovės interneto puslapyje buvo paskelbtas pranešimas (toliau ir – Pranešimas 1), jog 2020 m. balandžio 20 d. 17.30 val. atsakovės buveinėje šaukiamas pakartotinis atsakovės narių visuotinis ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas (toliau – Susirinkimas). Pranešime 1 buvo nurodyta, jog dėl karantino ir viešųjų renginių draudimo atsakovės narių pakartotinis visuotinis susirinkimas organizuojamas balsuojant raštu iki 2020 m. balandžio 20 d. 17.00 val. pagal iš anksto numatytą susirinkimo darbotvarkę. Jame taip pat buvo nurodyta, kad užpildytą ir pasirašytą prašymą bei balsavimo biuletenį prašoma atsiųsti paštu, el. paštu arba atnešti į Trakų kredito uniją ir įmesti į balsadėžę. Vadovaudamasis Pranešimu 1, ieškovei atstovaujantis advokatas Vaidotas Puklevičius kartu su faktines aplinkybes konstatavusiu antstoliu Donatu Kisieliumi 2020 m. balandžio 20 d. 16.15 val. atvyko į Trakų kredito unijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Advokatas V. Puklevičius su savimi atsinešė užpildytus 73 atsakovės narių prašymus dėl bendrojo balsavimo biuletenio išdavimo ir bendruosius balsavimo biuletenius, kuriuos jam pateikė ieškovė ir kuriais buvo išreikšta 73 atsakovės narių (įskaitant ieškovės) valia Susirinkime svarstomais klausimais. Tačiau atsakovės administracijos vadovė atsisakė ieškovės atstovui pateikti bendrą narių registracijos sąrašą, todėl nėra aišku, kiek iš tikrųjų buvo balsavusių Susirinkime. Taip pat administracijos vadovė neleido pristatytų narių balsavimo biuletenių ir prašymų įmesti į bendrą balsavimo dėžę. Lieka neaišku, kur jie buvo vėliau padėti, ar nebuvo sugadinti. Ieškovės atstovui advokatui V. Puklevičiui faktiškai buvo neleista pasilikti atsakovės patalpose iki Susirinkimo pabaigos ir dalyvauti skaičiuojant atsakovės narių prašymus dėl bendrojo balsavimo biuletenio išdavimo ir bendruosius balsavimo biuletenius, esančius balsavimo dėžėje. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias įsitikinti ir antstolio pagalba užfiksuoti balsų skaičių balsadėžėje iškart pasibaigus nustatytam balsavimo laikui. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovės administracijos vadovė J. D. užtikrino, kad papildomų balsavimo biuletenių balsavimo dėžėje neatsirastų po numatytos balsavimo pabaigos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovės patalpų durys buvo uždarytos ir užrakintos nepasibaigus atsakovės narių balsavimo laikui, t. y. durys buvo užrakintos 16.58 val. Pranešime 1 buvo aiškiai nurodyta, jog visas Susirinkimas truks iki 17.30 val. Atitinkamai neaišku, kiek atsakovės narių objektyviai tiesiog nebegalėjo Susirinkime balsuoti ir dalyvauti.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. atsakovės interneto puslapyje buvo paskelbtas pranešimas (toliau – Pranešimas 2), kuriame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 20 d. Trakų kredito unijoje įvyko kredito unijos narių pakartotinis visuotinis ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas. Pranešime 2 nurodyta, kad skelbtame pirmajame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime, vykusiame 2020 m. balandžio 20 d., raštu nuotoliniu būdu balsavo 75 nariai, o 2020 m. balandžio 20 d. vykusio Susirinkimo metu pagal pateiktą darbotvarkę raštu nuotoliniu būdu balsavo 139 nariai. Iš viso balsavo 214 asmenų, iš jų 26 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Pranešime 2 nurodyta, jog atsakovės narių visuotinio ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo darbotvarkėje paskelbtiems klausimams pritarė 188 arba 12,4 % kredito unijos narių, balsavusių raštu nuotoliniu būdu. Pranešime 2 nurodyta, kad Susirinkime buvo priimti šie nutarimai: stebėtojų tarybos ataskaita įvertinta teigiamai; vidaus audito tarnybos ataskaita įvertinta teigiamai; valdybos ataskaita įvertinta teigiamai; paskolų komiteto ataskaita įvertinta teigiamai; metinės finansinės atskaitomybės rinkinys ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projektas patvirtintas; nutarimas dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priimtas; 2020 m. kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmata patvirtinta; į kredito unijos valdybą išrinkti šie nariai: J. D., A. A., V. Z., J. B. ir V. N.; į valdybos pirmininkus išrinkta J. D.; į kredito unijos stebėtojų tarybą išrinkti šie nariai: S. S., V. P., N. Z.; į stebėtojų tarybos pirmininkus išrinktas V. P.; į kredito unijos paskolų komitetą išrinkti šie nariai: L. K., N. J. ir A. K.; į kredito unijos paskolų komiteto pirmininkus išrinkta L. K.; suteikti įgaliojimai valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų priėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
4. Ieškovės nuomone, šiuo atveju visiškai nebuvo laikytasi atsakovės narių susirinkimo rengimo tvarkos, buvo iš esmės pažeista narių balsavimo Susirinkime tvarka, neleidžiant nariams tinkamai balsuoti Susirinkime buvo grubiai pažeistos jų kaip kredito unijos narių teisės, administracijos vadovė, atlikdama aukščiau nurodytus veiksmus, nevykdė pareigos veikti unijos ir jos narių interesais, o siekė asmeninių tikslų būti išrinktai į valdybą bei į valdybos pirmininkes, todėl 2020 m. balandžio 20 d. Susirinkime priimti nutarimai pripažintini neteisėtais, negaliojančiais, todėl naikintini, o atsakovės narių rinkiminis susirinkimas šauktinas pakartotinai tais pačiais darbotvarkės klausimais.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, atsakovės administracijos vadovė Susirinkimo metu atliktais veiksmais, t. y. nepateikusi ieškovės atstovui bendro narių registracijos sąrašo, neleidusi įmesti narių prašymų dėl bendrojo balsavimo biuletenio išdavimo ir bendrųjų balsavimo biuletenių į balsadėžę, užrakinusi atsakovo patalpas nesibaigus Susirinkimui, nesudariusi galimybių dalyvauti skaičiuojant atsakovės narių prašymus dėl bendrojo balsavimo biuletenio išdavimo ir bendruosius balsavimo biuletenius, grubiai pažeidė atsakovės įstatų 5.2 punktą ir CK 2.87 straipsnio 1–6 dalis. Kadangi Susirinkimas buvo rinkiminis, jame buvo sprendžiami atsakovui svarbūs valdymo klausimai, todėl privalėjo būti laikomasi visų teisės aktų reikalavimų. Susirinkimo eiga, balsavimas ir balsų skaičiavimas turėjo vykti skaidriai, sudarant visas galimybes dalyvauti Trakų kredito unijos nariams, kad nebūtų sukelta jokių neigiamų padarinių atsakovui, jo nariams ir viešajam interesui.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad, visų pirma, šių (2020 m.) metų balandžio 20 d. vyko pakartotinis atsakovės narių visuotinis ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, visuotinis susirinkimas, kaip ir visose Lietuvos Respublikos kredito unijose, buvo organizuojamas balsuojant raštu iki 2020 m. balandžio 20 d. 17 val., pagal iš anksto numatytą visuotinio susirinkimo darbotvarkę (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Apytiksliai 16.40 val. (pastebėtina, kad kartu su ieškiniu pateiktame Antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. balandžio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/20/030 klaidingai nurodytas atvykimo laikas - nurodoma 16.15 val.), į patalpas atėjo 6-7 asmenų grupė, tarp kurių buvo ir kandidatai į kredito unijos valdybos narius K. K. bei I. K. Vienas iš atvykusiųjų turėjo filmavimo kamerą ir filmavo kredito unijos vidaus patalpas. Vienas iš jų prisistatė nurodydamas, jog yra advokatas, bei pranešė, jog turi 73 kredito unijos narių balsavimo raštu biuletenius, bei ketino juos įmesti į balsadėžę. Pastebėtina tai, kad nė vienas atvykęs asmuo pilnai neprisistatė bei nepateikė savo asmens dokumento ar kitokio pareigas ir/ar konkretų statusą patvirtinančio pažymėjimo. Advokatu prisistačiusiam asmeniui buvo paaiškinta, jog balsavimas vyksta raštu, ir tokiu atveju, jeigu jis teigia, jog atstovauja 73 kredito unijos narius ir siekia balsuoti jų vardu, jis turėtų pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą (Kredito unijų įstatymo 15 straipsnis). Be to, tokiu atveju asmuo gali atstovauti ne daugiau kaip trims unijos nariams. Nurodytas asmuo nepateikė nei įgaliojimo, nei savo asmens dokumento. Nežiūrint į tai, šis asmuo primygtinai reikalavo leisti jam atneštus balsavimo biuletenius įmesti į balsadėžę. Kadangi pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.3. punkto redakciją (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d.) buvo „draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai“, o nurodyti asmenys į prašymus palikti patalpas nereagavo, buvo iškviesta policija, kuri ir išlydėjo minimus asmenis iš kredito unijos patalpų. Vėliau visi advokatu prisistačiusio asmens atnešti balsavimo biuleteniai buvo analizuojami, tikrinami (be kita ko, buvo nustatyta, kad sąraše nurodyti 73 balsavimo raštu biuleteniai, o faktiškai buvo rasti 79 balsavimo raštu biuleteniai) ir visi galiojančiais balsavimo biuleteniais pateikti kredito unijos narių balsai buvo įskaityti į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus (kas, be kita ko, atsispindi ir susirinkimo protokole). Pakartotinio visuotino ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo metu pagal pateiktą susirinkimo darbotvarkę raštu nuotoliniu būdu balsavo 139 nariai. Pagal skelbtą pirmąjį ir pakartotinį visuotinį kredito unijos narių susirinkimus raštu nuotoliniu būdu iš viso balsavo 214 asmenų, tačiau 26 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Iš jų: balsavime dalyvavo 3 asocijuoti juridiniai asmenys, 8 asmenys, kurie nėra kredito unijos nariai, 15 balsavimo biuletenių buvo sugadinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės atstovas nepateikė prašymo leisti dalyvauti skaičiuojant biuletenius, o jei toks prašymas ir būtų buvęs pateiktas, jo patenkinti nebūtų galimybės dėl minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ reikalavimų, bei dėl to, kad balsavimas vyko balsuojant raštu. Be to, tokia teisė nei Kredito unijų įstatyme, nei Trakų kredito unijos įstatuose nėra suteikiama nei unijos nariams, nei jų atstovams.
8. Advokatui V. Puklevičiui buvo atsisakyta pateikti bendrą narių registracijos sąrašą, nes nei Kredito unijų įstatymas, nei atsakovės įstatai tokios teisės nei kredito unijos nariams, nei jų įgaliotiniams nesuteikia. Šiame dokumente yra duomenys (įskaitant ir visų unijos narių asmens duomenis), kurie vadovaujantis Trakų kredito unijos paslapties apsaugos nuostatų, patvirtintu Trakų kredito unijos valdybos 2018 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. V-21. 3.1. bei 3.2. punktu sudaro unijos paslaptį. Be to, tai nebuvo daroma dar ir dėl to, kad nurodyto advokato atstovaujami asmenys, unijos nariai, ieškovė ir jos sutuoktinis K. K., atsakovės žiniomis, pasinaudodami neteisėtai gautais unijos narių asmens duomenimis siekė daryti jiems įtaką dėl balsavimo susirinkime, ir dėl šios priežasties, atsakovės manymu, bendras narių registravimo sąrašas jiems buvo reikalingas vieninteliu tikslu - gauti aktualią informaciją apie unijos narius, jų asmens duomenis ir ateityje tai panaudoti savo neteisėtų tikslų siekimui.
Atsiliepimas
9. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė netinkamai supranta ir/ar bando aiškinti balsavimo tvarką ir atsakovės Informacinį pranešimą dėl Trakų kredito unijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo sušaukimo. Kaip nurodyta pranešime, „Dėl karantino ir viešųjų rengimų draudimo kredito unijos narių pakartotinas visuotinis susirinkimas organizuojamas, balsuojant raštu iki 2020 m. balandžio 20 d. 17.00 val., pagal iš anksto numatytų visuotinio susirinkimo darbotvarkę. <...> Užpildytų ir pasirašytų prašymų bei balsavimo biuletenį prašome atsiųsti paštu, el. paštu arba atnešti į Trakų kredito uniją ir įmesti į balsadėžę iki 2020 m. balandžio 20 d. 17.00 val.“. Taigi, atsakovės įsitikinimu, yra daugiau nei akivaizdu, jog po 17.00 val., jeigu koks nors unijos narys ir būtų atvykęs su tikslu balsuoti susirinkime, jo balsas nebūtų priimtas. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad durys buvo užrakintos lygiai 17.00 val., t. y. kuomet pasibaigė balsavimo laikas. Protokole nurodytas laiko neatitikimas galimai atsirado dėl netiksliai nustatyto jį surašiusio antstolio ar kito asmens, kuris nurodė laiką antstoliui, laikrodžio.
10. Atsakovės teigimu, visa ši situacija yra didžiąja dalimi inspiruota neteisėtų ieškovės ir jos sutuoktinio K. K. veiksmų, kurie visais, teisėtais ir neteisėtais, būdais siekia būti išrinkti į kredito unijos valdymo organų narius. 2020 m. balandžio 18 d., apie 10 val. ryto, iš keleto kredito unijos narių atsakovė gavo informaciją, jog jiems įkyriai skambina jauno balso vyriškis, prisistato, kad skambina iš Trakų kredito unijos, ir įkyriai reikalauja balsuoti už kandidatus į valdybos narius K. K. bei I. K. Taip pat, siūlo į namus atvežti paruoštus balsavimo biuletenius. Kitas unijos narys, valdybos narys A. A., informavo, jog į jo gyvenamosios vietos kiemą automobiliu atvyko du jaunuoliai (K. K. sūnus su draugu) ir išsitraukę kredito unijos narių sąrašą bei balsavimo biuletenius ragino balsuoti už nurodytus kandidatus. Kadangi nurodyti asmenys, net nebūdami atsakovės nariais, turėjo kredito unijų narių sąrašus, kuriuose yra nurodyti kredito unijos narių vardai ir pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai bei telefono numeriai, tai sukėlė nerimą nurodytiems unijos nariams. Supratę, kad pakankamai jautrūs jų asmens duomenys yra perduoti nepažįstamiems asmenims, jie pradėjo nerimauti net dėl savo indėlių, laikomų Traku kredito unijoje, saugumo. Ir dėl šios priežasties, išaiškėjus nurodytiems faktams, buvo kreiptasi tiek į policiją bei prokuratūrą, tiek ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
11. Be deklaratyvių teiginių, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, ieškovė nenurodo nė vieno argumento, kurios iš jos išvardintų įvairių Kredito unijų įstatymo teisės normų traktuojamos kaip imperatyvios ir kodėl, nors tai, kaip pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, būtina nustatyti ir įrodyti, siekiant pripažinti, jog tam tikras sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Be to, ieškiniu kaip tariami imperatyvių teisės normų pažeidimai įvardinami išimtinai tariamai atsakovės atlikti procedūriniai pažeidimai, susiję su visuotinio susirinkimo organizavimo tvarka, visiškai nekvestionuojant jų turinio, kas savo ruožtu, nesudaro sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindo. Atsakovė nesutiko su ieškinyje vardijamais neva atsakovės padarytais procedūriniais pažeidimais, susijusiais su visuotinio susirinkimo organizavimo tvarka, nes jokių nei įstatymų, nei įstatų teisės normų atsakovė nepažeidė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir nurodė, kad atsakovė, atsisakiusi ieškovės atstovui advokatui V. Puklevičiui pateikti bendrą narių registracijos sąrašą, nei įstatymų, nei atsakovės Įstatų nepažeidė, kadangi nei Kredito unijų įstatymas, nei Trakų kredito unijos įstatai tokios teisės (gauti minėtą informaciją) nei kredito unijos nariams, nei jų įgaliotiniams nesuteikia.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės atstovo advokato V. Puklevičiaus atnešti balsavimo biuleteniai buvo priimti iki informaciniame pranešime nurodyto laiko, kad jie buvo išanalizuoti, patikrinti ir balsų skaičiavimo komisijos pripažinti galiojančiais, biuleteniai buvo įtraukti į Trakų kredito unijos bendrųjų balsavimo biuletenių išdavimo registrą ir suskaičiuoti su kitais pateiktais biuleteniais, padarė išvadą, kad kredito unijos nariams nebuvo trukdoma dalyvauti (balsuoti) visuotiniame kredito unijos narių susirinkime. Be to, balsų skaičiavimui iš unijos narių buvo sudaryta komisija, kuri atliko nurodytą darbą, o ieškovės atstovui, neturinčiam tokių įgaliojimų, pagrįstai nebuvo leista dalyvauti balsų skaičiavime.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės administracijos vadovė teisėtai ir pagrįstai neleido ieškovės atstovui advokatui V. Puklevičiui įmesti į balsadėžę jo atneštų balsavimo biuletenių, kadangi biuletenius pristatė ne unijos nariai ir ne jų įgaliotas asmuo.
15. Teismas nurodė, kad jeigu balsavimo patalpos durys ir būtų uždarytos 16.58 – 16.59 val., toks pažeidimas būtų traktuotinas kaip formalus, nesukėlęs jokių pasekmių, t. y. nesutrukdęs įgyvendinti balsavimo teisės nė vienam iš unijos narių.
16. Teismo vertinimu, ieškovė, be deklaratyvių teiginių, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, nenurodė nė vieno argumento, kurios iš jos išvardintų įvairių Kredito unijų įstatymo teisės normų jos traktuojamos kaip imperatyvios ir kodėl. Procedūriniai visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai gali būti pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu, jei pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir nedalyvavusio akcininko balsai galėjo turėti įtakos priimtiems sprendimams. Kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai turi turinio trūkumų, jie gali būti pripažinti negaliojančiais, net jei jie priimti nepažeidžiant susirinkimo sušaukimo tvarkos ir už juos balsavo akcininkų dauguma. Ieškovės ieškinyje nėra nurodoma, kaip visuotinio susirinkimo konkretus sprendimas (o gal visi sprendimai), konkrečiai pažeidė jos kaip unijos narės teises ar teisėtus interesus, kaip ir nėra konkretinama, kaip tariamas balsavimo procedūrų pažeidimas konkrečiai pažeidė ieškovės kaip unijos narės teises. Juolab kad ir pati ieškovė neneigia, jog jai buvo sudarytos visos sąlygos balsuoti susirinkime ir ji šią savo teisę įgyvendino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti 2022 m. liepos 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas nesant tam jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6-1-298/2021 turi prejudicinę reikšmę šiam ginčui. Nutarimas priimtas administracinio nusižengimo byloje, kas yra atskira bylų kategorija, nepriskirtina nei prie administracinių, nei prie civilinių bylų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, gali turėti prejudicinę galią šioje (civilinėje) byloje. Be to, administracinio nusižengimo byloje ir šioje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys: administracinio nusižengimo byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo atsakovė. Todėl neegzistuoja CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta sąlyga nutarime konstatuotus faktus pripažinti turinčiais prejudicinę galia šioje byloje.
17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės administracijos vadovei J. D. atsisakius ieškovės atstovui pateikti atsakovės nariams išduotų Biuletenių registrą, neleidus įmesti atsakovės narių prašymų ir biuletenių į balsadėžę, užrakinus atsakovės patalpas nesibaigus nustatytam balsavimo laikui, atsakovės nariams nebuvo trukdoma balsuoti Susirinkime, tad nei įstatymai, nei atsakovės įstatai nebuvo pažeisti. Iš balsavusiųjų Registro akivaizdžiai matyti, kad visi atsakovės nariai, atnešę biuletenius į uniją (o ne atsiuntę juos paštu / el. paštu), pasirašydavo Registre, taigi, be kita ko, turėjo galimybę susipažinti su Registru ir matyti, kiek yra Susirinkime jau balsavusių atsakovės narių. Taigi galimybė susipažinti su Registru, jame pasirašyti ir matyti, kiek yra balsavusių narių, nebuvo sudaryta išimtinai tik ieškovės atstovui advokatui V. Puklevičiui. Be to, Pranešime buvo vienareikšmiškai nurodyta, kad tuo atveju kai biuletenis nėra siunčiamas paštu ar el. paštu, atsakovės patalpose balsuojama įmetant biuletenį į balsadėžę (o ne paliekant biuletenius ant stalo atsakovės patalpose ar pan.). Taigi jau vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovės atstovui nebuvo leista atsineštų biuletenių (tarp jų ir užpildyto ieškovės) įmesti į balsadėžę, pakanka konstatuoti, jog daliai atsakovės narių (tarp jų ir ieškovei) buvo neteisėtai trukdoma balsuoti Susirinkime.
17.3. Pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą, neteisingą išvadą, kad Kredito unijų įstatymas įpareigoja asmenį, pristatantį kredito unijos narių savarankiškai užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius, pateikti notariškai patvirtintą įgaliojimą. Toks neteisingas Kredito unijų įstatymo nuostatų aiškinimas lėmė neteisingą byloje susiklosčiusios situacijos vertinimą ir neteisėto Skundžiamo sprendimo priėmimą.
17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurinęs bylos nagrinėjimo ribas, todėl byloje esantys įrodymai nebuvo ištirti, kas lėmė nepagrįsto, nemotyvuoto skundžiamo sprendimo, surašyto perrašant atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, priėmimą. Teismas, nepaisant to, kad pats nutartimi išreikalavo iš atsakovės prašymus ir biuletenius, ne tik atsisakė tirti šiuos įrodymus, tačiau netgi ieškovės atstovui neleido šiais įrodymais remtis bylos nagrinėjimo metu, neleido užduoti liudytojams konkrečių klausimų, susijusių su šiais įrodymais ir pan., motyvuodamas tuo, esą klausimai apie biuletenių pildymą, kodėl vienas biuletenis buvo priimtas ir įskaitytas, o analogiškai užpildytas kitas – ne ir pan., peržengia ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Atitinkamai neteisėtai buvo suvaržyta ieškovės teisė įrodyti savo ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atsakovė iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju teismų sprendimai administracinio nusižengimo byloje, šioje byloje, kaip turintys prejudicinę reikšmę, galėjo būti taikomi vadovaujantis ne Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tačiau tai nedaro teismo sprendimo nepagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas neapsiribojo vien tik prejudicijos taikymo galimybe, o ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus detaliai išnagrinėjo, ištyrė ir įvertino bylos nagrinėjimo metu.
18.2. Apeliantė painioja du skirtingus dalykus – narių, atvykusių balsuoti į atsakovės patalpas pareigą pasirašyti Bendrųjų balsavimo biuletenių išdavimo registre su kredito unijos nario teise susipažinti su Bendrųjų balsavimo biuletenių išdavimo registru. Kaip visiškai pagrįstai nustatyta tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei teismams nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tokia kredito unijos narių teisė nėra įtvirtinta jokiame teisės akte.
18.3. Priešingai nei deklaratyviai nurodo apeliantė, visi apeliantės atstovo atnešti balsavimo biuleteniai buvo analizuojami, vertinami ir tie, kurie nebuvo pripažinti negaliojančiais, buvo suskaičiuoti (laikyti dalyvavusiais visuotiniame narių susirinkime ir jų balsai buvo įskaityti į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus). Šias aplinkybes taip pat paliudijo byloje apklausti liudytojai, kurie betarpiškai dalyvavo skaičiuojant balsus (Lietuvos centrinės kredito unijos 6 darbuotojai, J. A. ir A. K.). Kaip ir liudytojai, kurie patys visus balsus skaičiavo – V. V. bei O. D.
18.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, kai pažeidžiamos procedūrinės susirinkimo organizavimo taisyklės – sušaukimo, kvorumo ir pan., taip pat ir tais atvejais, kai pats sprendimų priėmimo turinys yra neteisėtas. Procedūriniai visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai gali būti pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu, jei pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir nedalyvavusio akcininko balsai galėjo turėti įtakos priimtiems sprendimams. Kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai turi turinio trūkumų, jie gali būti pripažinti negaliojančiais, net jei jie priimti nepažeidžiant susirinkimo sušaukimo tvarkos ir už juos balsavo akcininkų dauguma. Šiuo atveju pati apeliantė faktiškai pripažįsta, kad atsakovės tariami procedūriniai pažeidimai niekaip negalėjo turėti įtakos ir neįtakojo galutinių visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Kas dar kartą leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovės ieškinys buvo visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, ką sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
18.5. Visos bylos aplinkybės apeliantei tapo žinomos dar 2020 m. rugsėjo 2 d., kuomet vykdant pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį, teismui atsakovė pateikė visus balsavimo biuletenius. Per visą laikotarpį po balsavimo biuletenių gavimo ieškovė nepasinaudojo savo teisėmis, įtvirtintomis Civilinio proceso kodekso 141 straipsnyje, t. y. keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai bylą nagrinėjo ieškinio reikalavimų ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl Trakų kredito unijos narių 2020 m. balandžio 20 d. susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių
22. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovės Trakų kredito unijos interneto puslapyje buvo paskelbtas Informacinis pranešimas, jog 2020 m. balandžio 20 d. 17.30 val. Trakų kredito unijos buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini), šaukiamas pakartotinis Trakų kredito unijos narių visuotinis ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas. Dėl karantino ir viešųjų renginių draudimo Trakų kredito unijos narių pakartotinis visuotinis susirinkimas organizuojamas balsuojant raštu iki 2020 m. balandžio 20 d. 17.00 val. pagal iš anksto numatytą susirinkimo darbotvarkę. Užpildytą ir pasirašytą prašymą bei balsavimo biuletenį prašoma atsiųsti paštu, el. paštu arba atnešti į Trakų kredito uniją, esančią (duomenys neskelbtini), ir įmesti į balsadėžę iki 2020 m. balandžio 20 d. 17.00 val.
23. 2020 m. balandžio 23 d. Trakų kredito unijos interneto puslapyje buvo paskelbtas pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 20 d. Trakų kredito unijoje įvyko kredito unijos narių pakartotinis visuotinis ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas. Visuotiniame kredito unijos narių susirinkime, vykusiame 2020 m. balandžio 20 d., raštu nuotoliniu būdu balsavo 75 nariai, o 2020 m. balandžio 20 d. vykusio Susirinkimo metu pagal pateiktą darbotvarkę raštu nuotoliniu būdu balsavo 139 nariai. Iš viso balsavo 214 asmenų, iš jų 26 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Šiame pranešime nurodyta, jog Trakų kredito unijos narių visuotinio ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo darbotvarkėje paskelbtiems klausimams pritarė 188 arba 12,4 % kredito unijos narių, balsavusių raštu nuotoliniu būdu. Trakų kredito unijos Susirinkime priimti šie nutarimai: stebėtojų tarybos ataskaita įvertinta teigiamai; vidaus audito tarnybos ataskaita įvertinta teigiamai; valdybos ataskaita įvertinta teigiamai; paskolų komiteto ataskaita įvertinta teigiamai; metinės finansinės atskaitomybės rinkinys ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projektas patvirtintas; nutarimas dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priimtas; 2020 m. kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmata patvirtinta; į kredito unijos valdybą išrinkti šie nariai: J. D., A. A., V. Z., J. B. ir V. N.; į valdybos pirmininkus išrinkta J. D.; į kredito unijos stebėtojų tarybą išrinkti šie nariai: S. S., V. P., N. Z.; į stebėtojų tarybos pirmininkus išrinktas V. P.; į kredito unijos paskolų komitetą išrinkti šie nariai: L. K., N. J. ir A. K.; į kredito unijos paskolų komiteto pirmininkus išrinkta L. K.; suteikti įgaliojimai valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų priėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
24. Antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. balandžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/20/030 konstatuota, jog 2020 m. balandžio 20 d. 16.15 val. atvykus į Trakų kredito unijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu vyko kredito unijos narių balsavimas. Kredito unijos narių K. K. bei I. K. atstovas advokatas Vaidotas Puklevičius Trakų kredito unijos administracijai įteikė 73 narių balsavimo biuletenių ir prašymų sąrašą su pačiais balsavimo biuleteniais ir prašymais. Kredito unijos administracijos vadove prisistačiusi moteris atsisakė leisti biuletenius ir prašymus įmesti į bendrą balsavimo dėžę, todėl biuleteniai ir prašymai buvo palikti ant greta balsadėžės esančio stalo. Taip pat konstatuotina, jog fiksavimo metu kredito unijos administracijos vadove prisistačiusi moteris atsisakė tenkinti prašymą tikrinti, kiek iš viso yra balsavusių narių. Trakų kredito unijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), durys buvo uždarytos ir užrakintos nepasibaigus kredito unijos narių balsavimo laikui, t. y durys užrakintos 16.58 val. Faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 2020 m. balandžio 20 d., 16.15 val., baigtas 2020 m. balandžio 20 d. 17.15 val.
25. Iš byloje esančio Trakų kreditų unijos bendrųjų balsavimo biuletenių išdavimo registro matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. buvo išduoti 188 balsavimo biuleteniai.
26. Iš advokato V. Puklevičiaus 2020 m. balandžio 20 d. Trakų kredito unijoje pateikto kredito unijos bendrųjų balsavimo biuletenių registro matyti, kad jame nurodyti 73 Trakų kredito unijos narių, kuriems buvo išduoti balsavimo biuleteniai, vardai ir pavardės, jiems buvo išduota po prašymą, 1 lapas; balsavimo biuletenis, 1 lapas bei jų išdavimo data.
27. Iš 2020 m. balandžio 20 d. Trakų kredito unijos pakartotinio visuotinio ataskaitinio - rinkiminio kredito unijos narių susirinkimo protokolo Nr. VNS-02 matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. kredito unijoje yra 1512 fizinių narių ir 34 asocijuoti juridiniai nariai. Dėl paskelbto Lietuvos Respublikoje karantino sąlygų, visuotiniame kredito unijos narių susirinkime, vykusiame iki 2020 m. balandžio 20 d. 17.00 val., nuotoliniu būdu raštu balsavo 75 nariai. Pakartotinio visuotinio ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo metu pagal pateiktą susirinkimo darbotvarkę nuotoliniame balsavime dalyvavo 139 nariai. Pagal skelbtą pirmąjį ir pakartotinį visuotinį kredito unijos narių susirinkimus nuotoliniu būdu iš viso balsavo 214 asmenų, tačiau 26 balsavimo biuleteniai yra sugadinti: balsavime dalyvavo 3 asocijuoti juridiniai asmenys; balsavime dalyvavo 8 asmenys, kurie nėra kredito unijos nariai; balsavimo metu 15 balsavimo biuletenių buvo sugadinti. Iš viso balsavime nuotoliniu būdu yra registruoti 188 balsavimo biuleteniai.
Žemesnės instancijos teismas
28. Ieškovė, kuri yra Trakų kredito unijos narė, kreipėsi į teismą dėl Trakų kredito unijos narių 2020 m. balandžio 20 d. susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylą išnagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
29. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos ieškinio, be pagrindo byloje vadovavosi 2021 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6-1-298/2021 kaip prejudicinę reikšmę turinčiu šiam ginčui, o taip pat neteisingai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, kas lėmė, jog jis konstatavo, kad balsavimas buvo vykdomas laikantis teisės aktų ir nėra pagrindo jo metu priimtus nutarimus ir sprendimus pripažinti negaliojančiais.
Dėl unijos narių balsavimo organizavimo teisėtumo
30. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad balsavimas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes buvo pažeistos unijos narių balsavimo teisės. Kaip vieną iš pagrindinių balsavimo pažeidimų apeliantė nurodo aplinkybę, jog atsakovės vadovė neleido ieškovės atstovui advokatui V. Puklevičiui įmesti į balsadėžę jo atneštų balsavimo biuletenių.
31. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovas advokatas V. Puklevičius Trakų kredito unijos administracijai įteikė 73 narių balsavimo biuletenių ir prašymų sąrašą su pačiais balsavimo biuleteniais ir prašymais. Kredito unijos administracijos vadovė atsisakė leisti biuletenius ir prašymus įmesti į bendrą balsavimo dėžę, todėl biuleteniai ir prašymai buvo palikti ant greta balsadėžės esančio stalo. Atsakovės šie biuleteniai buvo traktuoti kaip gauti paštu ir/ar el. paštu, buvo patikrinti ir visi galiojančiais pripažinti balsavimo biuleteniai buvo įskaityti į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo atveju ieškovės atstovo advokato V. Puklevičiaus veiksmus, atnešus unijos narių balsavimo biuletenius, traktavo kaip atstovavimą pagal Kredito unijų įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus ir kad nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Šiuo atveju atstovavimo santykiai nesusiformavo, nes V. Puklevičius nebalsavo už kitą asmenį, o tik atnešė jau užpildytus 73 balsavimo biuletenius ir norėjo juos įmesti į balsadėžę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovės vadovės veiksmai neleidžiant V. Puklevičiui įmesti biuletenių į balsadėžę nelaikytini neteisėtais, o vertintini kaip tinkami šioje situacijoje. V. Puklevičius nepateikė jokio įgaliojimo ar kito dokumento, kad jį kas nors įgaliojo/paprašė atvežti ir įmesti balsavimo biuletenius į balsadėžę, o toks didelis jų skaičius pagrįstai sukėlė atsakovės vadovės įtarimus. Tuo pačiu paminėtina, kad atnešti balsavimo biuleteniai buvo priimti, išanalizuoti, patikrinti ir balsų skaičiavimo komisijos pripažinti galiojančiais biuleteniai buvo įtraukti į Trakų kredito unijos bendrųjų balsavimo biuletenių išdavimo registrą ir suskaičiuoti su kitais pateiktais biuleteniais, todėl darytina išvada, kad kredito unijos nariams nebuvo trukdoma balsuoti visuotiniame kredito unijos narių susirinkime. Byloje buvo pateikti duomenys apie kai kuriuos biuletenius, kurie buvo pripažinti negaliojančiais dėl to, kad tam tikri asmenys nėra unijos nariai arba neturi teisės balsuoti, tačiau šių duomenų ieškovė neginčijo, o tai tik dar kartą patvirtina, jog organizuojant balsavimą ir vykdant balsų skaičiavimą pažeidimų nebuvo padaryta.
33. Nesudaro pagrindo spręsti, kad unijos narių balsavimo teisė buvo pažeista 16.58 val. uždarius unijos duris. Nors balsavimas turėjo vykti iki 17.00 val., dviejų minučių skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad laiką fiksavo skirtingi asmenys ir jų laikrodžių rodomas laikas šiek tiek skyrėsi. Be to, iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad faktines aplinkybes antstolis fiksavo iki 17.15 val., todėl jeigu būtų kuris nors unijos narys atvykęs, antstolis tai būtų užfiksavęs. Bylos medžiaga patvirtina, kad apie 17.00 val. į uniją buvo atvykusi policija, patalpose taip pat buvo balsavimo stebėtojai, todėl jeigu kas nors būtų atvykęs iki 17 val. tikrai būtų įleistas palikti savo balsą. Tačiau tokių asmenų nebuvo, kaip ir nebuvo nė vieno asmens nario skundo, kad jam buvo sutrukdyta balsuoti.
34. Išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė atsisakė ieškovės atstovui leisti dalyvauti skaičiuojant atsakovės narių prašymus dėl bendrojo balsavimo biuletenio išdavimo ir bendruosius balsavimo biuletenius. Byloje nėra jokių duomenų, jog toks prašymas būtų pateiktas, išskyrus ieškovės teiginius ieškinyje. Pažymėtina, kad net ieškovės prašymu antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo užfiksuota, jog ieškovės atstovas tokį prašymą pateikė atsakovės vadovei. Faktą, kad buvo pateiktas toks prašymas neigia ir pati atsakovė. Be to, teismo vertinimu, jeigu toks prašymas būtų pateiktas, jis negalėtų būti tenkinamas. Iš Trakų kredito unijos valdybos posėdžio 2020 m. kovo 31 d. protokolo Nr. V-11 matyti, kad tą dieną buvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Taigi, ieškovės atstovo prašymas, pateiktas 2020 m. balandžio 20 d., paskutinėmis balsavimo minutėmis laikytinas kaip pateiktas ne laiku.
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad suteikiant teisę ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžiuoti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, kai pažeidžiamos procedūrinės susirinkimo organizavimo taisyklės – sušaukimo, kvorumo ir pan., taip pat ir tais atvejais, kai pats sprendimų priėmimo turinys yra neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021).
36. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad skundžiami sprendimai pažeidžia jos, kaip unijos narės, teises. Ji nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip skundžiami sprendimai pažeidžia jos teises. Be to, ji tik deklaratyviai nurodė, kad organizuojant balsavimą buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, tačiau nenurodė kokios ir kaip.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6-1-298/2021 turi prejudicinę reikšmę šiam ginčui pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą.
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, bei įsiteisėjusio teismo nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, atžvilgiu taikoma CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė, ir atitinkamai prejudicinių faktų taisyklė, įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, netaikoma. Atsižvelgiant į tai, teismo nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, nustatytų aplinkybių prejudicialumo civilinėje byloje klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022, 24 punktas).
39. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, nuosekliai formuoja praktiką, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes asmens veiksmai baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamojo ar administracinių nusižengimo kodeksų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.
40. Teismo nutarimai administracinio nusižengimo byloje, kuriais nustatyti tam tikri faktai, civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai ir vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6-1-298/2021 šioje byloje vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas.
41. Nors pirmosios instancijos teismas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6-1-298/2021 šioje byloje nepagrįstai vertino kaip turintį prejudicinę reikšmę, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neapsiribojo vien tik pačiais nurodytais prejudiciniais faktais, tačiau bylos nagrinėjimo metu detaliai išnagrinėjo, išanalizavo, ištyrė ir įvertino visus ieškinio reikalavimus, bylos aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus ir priėmė jais pagrįstą sprendimą.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teisme
42. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jos teisę įrodyti ieškinio reikalavimus, nes neleido bylos dalyviams užduoti klausimų apie biuletenių pildymą motyvuodamas, kad klausimai peržengia ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
43. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.
44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo ieškovės atstovui teisę užduoti klausimus liudytojams apie balsavimo biuletenių pildymą, nes aplinkybių, susijusių su biuletenių pildymu ieškovė ieškinyje nenurodė ir nereiškė su tuo susijusių reikalavimų. Juolab kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė į bylą pateikė visus balsavimo biuletenius, o ieškovė turėdama profesionalų atstovą per daugiau kaip pusantrų metų nepasinaudojo galimybe pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką.
45. Paminėtina ir tai, kad apeliacinio skundo 35-37 punktuose ieškovė nurodo aplinkybes, kuriomis negrindė ieškinio ir kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl netinkamo biuletenių įvertinimo ir skaičiavimo laikytinos naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos nenagrinėjamos, jos nėra apeliacijos dalykas, nesant teismo išvadų dėl tam tikrų aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvados, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
47. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
48. Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
50. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą sumokėjo 1300 Eur. Atsakovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsiliepiant į ieškovės apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Trakų kredito unijai iš ieškovės I. K. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.