- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1225-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00902-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- Trakų
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Trakų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Trakų kredito unijai dėl kredito unijos narių 2020 m. balandžio 20 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Trakų kredito unijos 2020 m. balandžio 20 d. susirinkime priimtus nutarimus (sprendimus) negaliojančiais ir juos panaikinti bei įpareigoti atsakovę inicijuoti naujo rinkiminio unijos narių susirinkimo sušaukimą tais pačiais darbotvarkės klausimais. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamų Trakų kredito unijos narių 2020 m. balandžio 20 d. susirinkimo nutarimų pagal 7, 8 ir 9 darbotvarkės klausimus galiojimą bei vykdymą, t. y. palikti įgaliojimus iki 2020 m. balandžio 20 d. veikusiai bendrovės valdybai, valdybos pirmininkui, stebėtojų tarybai, stebėtojų tarybos pirmininkui, paskolų komitetui bei paskolų komiteto pirmininkui; 2) uždrausti atsakovei registruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre Trakų kredito unijos 2020 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė Trakų kredito unijos 2020 m. balandžio 230 d. narių susirinkimo nutarimų pagal 7, 8 ir 9 darbotvarkės klausimus (dėl asmenų, išrinktų į kredito unijos valdybą, stebėtojų tarybą, paskolų komitetą, jų pirmininkus) galiojimą bei vykdymą; 2) uždraudė atsakovei Trakų kredito unijai registruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre Trakų kredito unijos 2020 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus (naujai išrinktų valdybos primininko, stebėtojų tarybos pirmininko ir paskolų komiteto pirmininko duomenis bei bendrovės valdybos, stebėtojų tarybos bei paskolų komiteto narių duomenis).
3. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, jog ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl konkrečių kredito unijos susirinkime priimtų nutarimų, kuriuos prašo ne tik panaikinti, bet ir įpareigoti atsakovę inicijuoti naujo rinkiminio unijos narių susirinkimo sušaukimą tais pačiais darbotvarkės klausimais. Teismas sprendė, jog nesiėmus ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, naujai išrinktiems atsakovės valdymo organams pradėjus vykdyti veiklą, spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus, priimti sprendimus, būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
5. Teismo vertino, kad reikalavimas uždrausti Juridinių asmenų registre įregistruoti ginčijamus nutarimus neperteklinis, nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinyje neįrodinėjamas ieškovės teisinis suinteresuotumo ginčyti sprendimą CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. nenurodoma, kaip visuotinio susirinkimo konkretus sprendimas ar tariamas balsavimo procedūrų pažeidimas konkrečiai pažeidė ieškovės, kaip unijos narės, teises ar teisėtus interesus. Ieškovė neneigė, kad jai buvo sudarytos visos sąlygos balsuoti susirinkime ir ji šią savo teisę įgyvendino.
6.2. Nėra ryšio tarp tariamų procedūrinių pažeidimų, vardijamų ieškinyje, tariamo ieškovės intereso pažeidimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
6.3. Ieškovė neįrodė grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlyga grindžiama ne objektyviomis aplinkybėmis ar jas galinčiais pagrįsti įrodymais, o deklaratyviais pamąstymais ir prielaidomis apie kažkokius galimus Trakų kredito unijai žalingus sprendimus, jų nekonkretizuojant, nenurodant aplinkybių, kodėl jie galėtų būtų žalingi atsakovei. Ieškovė neargumentavo, kaip šie sprendimai galėtų įtakoti jos interesus.
6.4. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, bet nereiškiant savarankiško ieškinio, taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nustatytas priemones, t. y. laikiną juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimų sustabdymą ar asmens pašalinimą iš valdymo organų narių bei laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimą. Tai nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais, numatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje.
6.5. Teismas nurodė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne dėl ieškovės nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galimai keliančių realią grėsmę sprendimo vykdymui, o dėl ieškinio dalyko, kuris nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
6.6. Ieškovės prašymas pateiktas teismui ne kartu su ieškiniu, o vėlesnėje stadijoje. Pirmosios instancijos teismui priimant nutartį, atsakovė buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įtvirtintą atsakovės teisę į teisingą teismą (teisingą bylos nagrinėjimą), civilinio proceso principus. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas ir kiekviena šalis būtų išklausyta.
7. Ieškovė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės reikalavimas grindžiamas prie ieškinio pridėtais įrodymais. Ieškovė taip pat suformulavo prašymus išreikalauti iš atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. susirinkimo protokolą, susirinkimo dalyvių registravimo sąrašą, iš anksto raštu balsavusių unijos narių bendruosius balsavimo biuletenius, apklausti liudytoją, kuris gali patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes. Ieškinyje pateikti išsamūs paaiškinimai, nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimus. Ieškinio reikalavimas tinkamai suformuotas, įtraukta tinkama atsakovė.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė nurodė, kad iš esmės buvo pažeista balsavimo susirinkime tvarka, atsakovės įstatų 5.2 punktas, CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys, viešasis interesas, atsakovės ir ieškovės, kaip kredito unijos narės, teisėti interesai. Neleidžiant nariams tinkamai balsuoti susirinkime pažeistos jų, kaip kredito unijos narių, teisės, galimai buvo siekiama išvengti kai kurių narių dalyvavimo susirinkime, administracijos vadovė nevykdė pareigos veikti unijos ir jos narių interesais, siekė asmeninių tikslų būti išrinktai į valdybą bei į valdybos pirmininkes.
7.3. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankus teismo sprendimas netektų prasmės, neturėtų realaus poveikio, nes pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei unijos steigimo dokumentus neteisėtai išrinkta valdyba, stebėtojų taryba bei paskolų komitetas jau būtų priėmę atsakovei žalingus sprendimus. 10 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo suteikti įgaliojimai valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų priėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
7.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų inicijuoti nauji teisminiai procesai dėl neteisėtai išrinktų unijos organų priimtų sprendimų (nutarimų) pripažinimo negaliojančiais ir (ar) šių sprendimų pagrindu sudarytų sandorių ginčijimo ir (ar) restitucijos taikymo bei žalos atsakovei atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai ne tik pagrįsti savo reikalavimą, bet ir argumentuoti teismo sprendimo negalimumo įvykdyti grėsmę. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, bet tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikšto reikalavimo gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
11. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
12. Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškiniu pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
13. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, teismų formuojamos praktikos matyti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, jog prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendžiami ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Tik išimtiniais atvejais, jeigu teismas nustato, jog būtini papildomi duomenys, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti išspręstas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Dėl to teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar pakanka pateiktų duomenų klausimui išspręsti, ar būtina apie prašymą informuoti atsakovą. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinumo informuoti atsakovę apie gautą prašymą. Aplinkybė, kad prašymas nebuvo suformuluotas ieškinyje, bet pateiktas vėliau, savaime nepagrindžia būtinumo informuoti atsakovę apie gautą prašymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, civilinio proceso principus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones, apie jos priėmimą informavo atsakovę, išaiškino teisę ją apskųsti. Atsakovė dėl nutarties pasinaudojo savo procesine teise ir pateikė atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, turi pareigą išsamiai vertinti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas sprendė tik ieškinio pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo vykdymui klausimus. Dėl to ieškovės ir atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo bus išsamiai įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, į bylą šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nenustatė, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė turimus įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, suformulavo prašymus išreikalauti papildomus įrodymus, apklausti liudytojus, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, o apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
15. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad neįrodė grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymui. Ieškovė ginčija susirinkime priimtus nutarimus (sprendimus), prašo juos panaikinti bei įpareigoti atsakovę inicijuoti naujo rinkiminio unijos narių susirinkimo sušaukimą, kad būtų išspręsti tie patys klausimai. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus, jog galbūt buvo pažeista balsavimo susirinkime tvarka, atsakovės įstatų nuostatos, ieškovė ir kiti kredito unijos nariai negalėjo tinkamai balsuoti susirinkime, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Sutiktina, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia neleisti kilti potencialiai žalai, kredito unijos narių susirinkime suteikti įgaliojimai valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų priėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
16. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės narių susirinkime priimtus nutarimus, bet nesiekia atlikti atsakovės veiklos tyrimo, reglamentuoto CK X skyriuje. Dėl to apeliantės argumentai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, bet nereiškiant savarankiško ieškinio, taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nustatytas priemones, atmestini kaip nepagrįsti. Kiti pareiškėjo argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
17. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl paliktina nepakeista, atsakovės atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovės Trakų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį.