Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-383-839/2021 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, įvertinusi prašymo apklausti liudytoją apeliacinės instancijos teisme motyvus, liudytojos galimų paaiškinimų įtaką nagrinėjamai bylai, taip pat ir tai, kad atsakovės nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai išdėstyti apeliaciniame skunde, kurį parengė profesionalus teisininkas (advokatas), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos netenkinamas.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys ir neterminuotai apribota motinos valdžia atsakovei bei sustabdytos asmenines ir turtines teises, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų atsakovei nepilnamečių sūnų atžvilgiu. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nepateikė, todėl laikytina, kad kita sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys ir neterminuotai apribota tėvo valdžia atsakovui (duomenys neskelbtini) bei sustabdytos asmenines ir turtines teises, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų atsakovui nepilnamečių sūnų atžvilgiu, sūnums iš atsakovų priteistas sprendime nurodyto dydžio išlaikymas, taip pat išspręsti kiti susiję klausimai, nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

27. Atsakovė nesutikimą su skundžiama sprendimo dalimi argumentuoja ne tik tuo, kad, tenkinant materialinius reikalavimus byloje, jos nuomone, nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kuriomis galėtų būti grindžiamas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, bet ir dėl proceso teisės normų pažeidimo, kuris pasireiškė tuo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino, jog atsakovė būtų tinkamai atstovaujama procese, taip buvo pažeista CPK 404 straipsnyje numatyta atsakovės teisė turėti atstovą ir tinkamai ginti savo teises.

28. Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikyto motinos valdžios apribojimo būdo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnyje įvardytas sąlygos, dėl kurių gali būti ribojama tėvų valdžia, konstatuota, kad tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis ir visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

29. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135), o sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Scott prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 34745/97).

30. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, įstatymas numato ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog konstatuoti, kad tėvai daro ypatingą žalą vaikui, nėra būtina nustatyti, kad buvo sutrikdyta vaiko psichinė sveikata, vaikui buvo padaryta fizinė žala, pakanka nustatyti bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių: tėvų (tėvo ar motinos) vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimą tėvų valdžia, žiaurų elgesį su vaikais, daromą žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimą vaikais.

31. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamo sprendimo motyvuose nėra pagrįsta nei ypatinga žala vaikų vystymuisi, kurią vaikai esą patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai įgyvendino motinos valdžią, nėra nepagrįsta išvada, kad ji visiškai nesirūpina vaikais ir kodėl laikytina, kad padėtis negali pasikeisti. Iš skundžiamo sprendimo motyvų aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas ypatinga žala vaikų vystymuisi laikė atsakovės žiaurų elgesį su vaikais (smurto naudojimą vaikų atžvilgiu), atsakovės daromą žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu (neišspręstą alkoholizmo problemą, atsakovų tarpusavio konfliktų sprendimą vaikų akivaizdoje), atsakovės vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus (pareigos tinkamai identifikuoti vaikų poreikius nevykdymą, epizodinį bendravimą su jais), taip pat nesirūpinimą vaikais (neteikiamą pakankamą išlaikymą).

32. Spręsdamas dėl atsakovės žiauraus elgesio su vaikais, pirmosios instancijos teismas vertino 2019 m. liepos 8 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuotus atsakovės vaikų pasakojimus apie tai, kad namuose mama juos skriaudžia; dažnai muša diržu, mušė per ranką ir koją, stumdė. Taip pat vertino (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro psichologės informaciniame pranešime nurodytus duomenis, kad 2019 m. liepos 23 d. vykusios konsultacijos metu, atsakovės vyriausiasis sūnus pasakojo, kaip gegužės mėn. girta motina jį stūmė į sieną bei į radiatorių ir prakirto kaktą. Atsižvelgė į ieškovo nurodytus duomenis apie tai, kad vaikų teisių pažeidimai šeimoje buvo fiksuojami ne vieną kartą, t. y. 2015 m. birželio 18 d. (nustatytas galimas smurtas prieš vaikus), 2018 m. liepos 12 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. liepos 6 d. ir 2019 m. liepos 24 d. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai), taip pat atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, užfiksuotus 2019 m. spalio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurių matyti, kad vaikų pasakojimus apie tai, kad atsakovė namuose juos mušė diržu, stumdė, girdėjo ir Skyriaus specialistė (duomenys neskelbtini), atsakovės sesuo (duomenys neskelbtini) bei atsakovo sesuo (duomenys neskelbtini).

33. Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių apie atsakovės smurtinį elgesį vaikų atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad civilinio proceso tvarka vertinami atsakovės veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų priešingumą teisei civilinio proceso tvarka. Be to, iš 2019 m. spalio 16 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodytos informacijos matyti, jog atsakovės vyriausiasis sūnus, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, atsisakė pasakoti apie mamą dėl jai jaučiamo pykčio. Todėl vertinti, kad tokiu būdu atsakovės sūnus pripažino, kad Skyriaus specialistei ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro psichologei pasakojo netiesą, nėra jokio pagrindo.

34. Vertindamas atsakovės daromą žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, pirmosios instancijos teismas iš ieškinyje, kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų nustatė, jog atsakovų šeima nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo problemų. Taip pat nustatė, kad netrukus po to, kai 2019 m. balandžio 5 d. vaikai buvo grąžinti atsakovams, 2018 m. liepos 19 d. teismui leidus juos paimti iš atsakovų pirmą kartą, 2019 m. liepos 15 d. vaikai vėl buvo paimti iš namų ir laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre, nes iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas apie tai, kad vaikų tėvas susimušė su savo broliu, todėl buvo išgabentas į areštinę, o vaikų motina buvo neblaivi, todėl vaikais negalėjo pasirūpinti. Iš 2019 m. liepos 8 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuotų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaikai pasakojo Skyriaus specialistei, kad mama ir tėtis dažnai geria alų ir degtinę, išgėrę tarpusavyje barasi; mama dažnai bara tėtį ir net „padūrė“ jį peiliu; mama prašė tėtį jai nupirkti alaus, jis nepirko, tada mama jį išvarė iš namų. Iš 2019 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro informacinio pranešimo duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2019 m. liepos 23 d. vykusios konsultacijos metu, atsakovų vyriausiasis sūnus pasakojo, kad tuo laiku, kai gyveno su mama, ji dažnai gėrė, girta važinėdavo miestelyje motociklu, tualete būdavo daug alaus bambalių. Remdamasis 2020 m. birželio 1 d. pagalbos plano duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės alkoholizmo problema nėra išspręsta, ką iš esmės pripažino ir pati atsakovė, teismo posėdyje duodama paaiškinimus.

35. Teisėjų kolegija vertina, kad šios byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės neišspręsta alkoholio vartojimo problema ir iš to sekantys tokie neigiami veiksniai, kaip smurtas šeimoje ir prieš vaikus, konfliktų sprendimas nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nepriežiūra, neabejotinai yra žalingi vaikų vystymuisi ir jų požiūrio į šeimos gyvenimą formavimuisi.

36. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikai būtų iš esmės stokoję bendravimo ir / ar socialinių įgūdžių, sutrikusi jų pedagoginė raida, atsiradę pykčio / agresijos priepuoliai, pradėję formuotis žalingi įpročiai, asocialus nusistatymas ir pan. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos (duomenys neskelbtini) duotų parodymų, užfiksuotų 2019 m. spalio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, jog bendraudama su (duomenys neskelbtini) šeima, ji pastebėjo, jog šeimos socialiai įgūdžiai silpni, bendravimas nedraugiškas, agresyvus. Liudytoja nurodė mačiusi, kaip atsakovės vaikai žaisdami tarpusavyje pykstasi, mušasi, yra labai grubūs vienas kito atžvilgiu. Jos nuomone, atsakovės vaikų bendravimas tarpusavyje yra išskirtinai nedraugiškas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Šeimos ir vaiko gerovės psichologė taip pat nurodė, kad vyriausiasis atsakovės sūnus turi emocinių ir elgesio sunkumų. Iš 2019 m. liepos 8 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vyriausiasis atsakovės sūnus buvo paliktas antriems metams kartoti kursą. (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro parengtuose 2020 m. liepos 3 d. raštuose dėl vaikų charakteristikos, 2020 m. birželio 1 d. pagalbos plane nurodoma, kad mama susitikimų su vaikais metu mažai užsiimdavo bendra veikla su vaikais, daugiau laiko skirdavo stebėjimui iš šalies, atsineštam maistui bei kalboms apie tėtį; paraginta užsiimti bendra veikla, pvz., padėti ruošti namų darbus, mama vengė tai daryti. Pastebėta, jog tėvai iš vaikų renka informaciją vienas apie kitą, o ne tiesiogiai bendrauja su vaikais, dėmesys labiau sutelkiamas į tėvų poreikių tenkinimą, tačiau ne į susitikimų prasmę ir tikslą. Tėvai mažai bendrauja su mokykla ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centru.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimu, teisėjų kolegija vertina, kad vaikų ir pačios atsakovės elgesys neabejotinai yra atitinkamai netinkamo vaikų auklėjimo ir pareigos tinkamai identifikuoti vaikų poreikius nevykdymo dėl aplaidumo ar abejingumo pasekmė.

38. (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro parengtuose 2020 m. liepos 3 d. raštuose dėl vaikų charakteristikos, 2020 m. birželio 1 d. pagalbos plane nurodoma, kad mama atvykdavo į centrą 3-4 kartus per mėnesį, tačiau susitikimai su vaikais nebuvo pastovūs, mama nesilaikė susitarto lankymo grafiko, apie neatvykimą nepranešdavo, dažnai neatsakydavo į skambučius. Kelis kartus patys vaikai skambino tėvams. Yra užfiksuota, kada mama vaikams melavo, norėdama pateisinti savo neatvykimą, taip pat yra paskambinusi būdama neblaivi. Globėja (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pasakojo, kad dėl vaikų susitikimų su tėvais bendrauja su (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centru, vaikai supranta, kada jų mama skambina neblaivi, po tokių pokalbių, pasak globėjos, jie būna išbalansuoti, neranda sau vietos, nervinasi. Atsakovė, bendraudama su vaikais, juos apdalina pažadais, kurių vėliau neišpildo, tai vaikus labai nuvilia.

39. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovės bendravimas su vaikais vertintinas kaip epizodinis, socialiai neatsakingas ir yra ilgalaikis, o tai daro vaikams didelę psichologinę žalą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl globėjos (duomenys neskelbtini) trukdymo atsakovei bendrauti su vaikais. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovės epizodinis bendravimas su vaikais yra nulemtas vaikų paėmimo iš šeimos teisinio režimo.

40. Taip pat priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, kurioms esant pripažino, jog nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teisėjų kolegija pritaria šiems motyvams ir jų papildomai nekartoja. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, jog kartą vaikai jau buvo paimti ir grąžinti į šeimą, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovės negebėjimo pasiekti stabilių ir visas sritis apimančių pokyčių, pagrįstumo.

41. Netgi pripažįstant tam tikrus minimalius teigiamus atsakovės elgesio pokyčius, pagrindinė priežastis, lėmusi netinkamą atsakovės motinos pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė paskirtus įpareigojimus vykdė tik iš dalies, bendradarbiavimas dažniausiai vyko socialinės darbuotojos iniciatyva, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą, jos elgesys nesikeičia jau ilgą laiką ir nėra konkrečiai aišku, kokiomis priemonėmis ir kada galima tikėtis pokyčių dėl jos gyvenimo būdo pasikeitimo, todėl duomenų apie tai, kad jos elgesys gali pasikeisti, nėra. Taigi, byloje nenustatyta, kad vaikai gali būti grąžinti į šeimą ir atsakovė yra pajėgi jais tinkamai pasirūpinti, tuo tarpu laikinoji globa trunka nuo 2019 m. liepos 18 d. (pagal CK 3.253 straipsnio 2 dalį laikinoji globa gali trūkti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali būti pratęsta neviršijant maksimalaus aštuoniolikos mėnesių termino), ir šiuo metu turi būti priimtas nuolatinis ir geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas.

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovė nesuvokia nei savo pareigų, nei vaikų poreikių, turi daug problemų dėl savo gyvenimo būdo, su tokiu vertinimu iš dalies sutiko ir pati atsakovė. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė šiuo metu yra pajėgi pati pasirūpinti vaikais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o įrodžius, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (CK 3.181 straipsnis).

43. Pasisakydama dėl atsakovės nurodomo proceso teisės normų pažeidimo, kolegija pažymi, jog pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Atstovavimas – tai specifinė veiklos rūšis, reikalaujanti ne tik laiko, bet ir specialių teisės žinių. Proceso šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys dažniausiai tokių žinių neturi. Dėl to, norėdami geriau apginti savo teises ir interesus, jie kviečiasi į pagalbą advokatus ar kitus asmenis – atstovus. Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga ir gynimas nėra vienintelis atstovavimo tikslas. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principą, taip pat padeda teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Dėl to atstovavimas laikomas viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų. Teisės į teisingą teismo procesą principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sąžiningai, operatyviai, kvalifikuotai, būtų gerbiamos šalių teisės, o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą ir siekdamas sudaryti galimybes asmenims ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus civilinėse ir administracinėse bylose, 2000 m. kovo 28 d. priėmė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.

44. CPK 161 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, šį gebėjimą gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, taigi teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

45. CPK 404 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą nagrinėti bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, 4 dalyje numatyta, jog, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylose dėl tėvų valdžios apribojimo sprendžiamų klausimų svarbą, CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo posėdžio pirmininko ar kito bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, turi ypatingą reikšmę. Šios kategorijos bylose vaiko teisėti atstovai paprastai patiria daug neigiamų išgyvenimų, kurie daro neigiamą įtaką jų galimybei racionaliai mąstyti, tinkamai elgtis procese. Dėl to kiekvienu atveju, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nėra pasirūpinę savo teisiniu atstovavimu, teismas turi išsiaiškinti to priežastis, įvertinti šių asmenų galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu. Toks vertinimas apima, be kita ko, vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą amžiaus, išsilavinimo, socialinių įgūdžių, raštingumo ir kitų reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Esant bent menkiausiai abejonei dėl vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sugebėjimo tinkamai ginti savo teises, teismas turi pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese.

47. Susipažinus su proceso pirmosios instancijos teisme eiga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) proceso metu nebuvo atstovaujama advokato. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti asmeniškai 2020 m. gruodžio 29 d., pranešime nurodyta, jog atsakovė per 25 dienas nuo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Pirmasis teismo šaukimas atsakovei į 2021 m. kovo 5 d. teismo posėdį, grįžo neįteiktas, duomenų, kad šaukimas įsiteikė per darbovietę, byloje nebuvo, todėl teismas bylos nagrinėjimą atidėjo. Šaukimas į 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdį atsakovei įteiktas asmeniškai. Atsakovė į teismo posėdį atvyko, jame dalyvavo, tačiau jokių procesinių dokumentų iki teismo posėdžio nepateikė. Teismo posėdžio pradžioje atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo išaiškintos teisės, tame tarpe, ir teisė turėti advokatą, tačiau poreikio pasinaudoti advokato teisine pagalba atsakovė nenurodė. Atsakovė teismo posėdyje pateikė pakankamai suprantamus ir aiškius paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų: nurodė, jog sutinka, kad turi bėdą (alkoholio vartojimą), nurodė, kad planuoja per pusę metų pakeisti savo gyvenimo būdą, planuoja imtis priemonių dėl žalingų įpročių atsikratymo – vykti į Vilnių „koduotis“, paklausta dėl bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, nurodė, kad žino socialinės darbuotojos teises ir pareigas ir jos netekina esama socialinė pedagogė, pasisakė dėl išlaikymo dydžio, kokį galėtų skirti, išreiškė norą, kad būtų laikinai apribota jos valdžia. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir toje dalyje ieškinį tenkinus, atsakovė kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir 2021 m. gegužės 6 d. apeliacinio skundo surašymui jai buvo paskirtas advokatas. Advokato parengtame apeliaciniame skunde ji taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – laikinai apriboti motinos valdžią sūnų atžvilgiu, jokių naujų įrodymų, išskyrus apklausti liudytoja socialinę darbuotoją (duomenys neskelbtini), priimti neprašo ir iš esmės jokių naujų duomenų nenurodo, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme vykusiame teisminiame procese dalyvavo būdama pakankamai brandaus (51 m.) amžiaus, turėdama gyvenimiškos ir dalyvavimo teisminiuose procesuose patirties, nes nepilnamečius vaikus net du kartus buvo leista paimti iš atsakovės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei būtų nustatytas ribotas darbingumas ar atsakovė turėtų psichinės sveikatos sutrikimų. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės išsilavinimą, tačiau išklausius posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašą, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų neraštinga, atsakovė yra dirbanti, bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovės socialinių įgūdžių stoka iš esmės susijusi su atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu bei negebėjimu darniai bendrauti šeimoje, su vaikais, laikytis pozityvios tėvystės principų, nesmurtauti.

49. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismas išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog be advokato pagalbos atsakovė nebūtų galėjusi tinkamai ginti savo teisių ir veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises. Pažymėtina, jog šios kategorijos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus ir teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas surinko įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį, tam, kad būtų išspręstas išlaikymo vaikams priteisimo klausimas ir įvertinęs juos bei atsakovų paaiškinimus, nusprendė sumažinti ieškinio reikalavimą, priteisdamas iš atsakovų po 120 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų išmokų, nes atsakovai patys nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pažeidė pareigą būti aktyviam.

50. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.