- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1098-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01413-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,IREC Baltic“ prašė patvirtinti 869 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB ,,Bajoras“ bankroto byloje.
2. Pareiškėja prašymą grindė šalių sudarytomis rangos sutartimis (2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-16/2016/11/08, 2017 m. sausio 24 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-17-01-24, 2019 m. gegužės 17 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-19-05-17/28), UAB „Bajoras“ skolų apyvartos žurnalu, delspinigių skaičiavimo lentele, skolų suderinimo aktu, avansiniais ir kitais mokėjimo pavedimais, PVM sąskaitomis faktūromis, pretenzijomis ir pranešimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad kreditoriai reikalavimus UAB „Bajoras“ bankroto byloje turėjo teisę pareikšti iki 2020 m. kovo 23 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, jog nemokumo administratorius elektroniniu paštu kreditoriams, tarp jų ir UAB „IREC Baltic“, nurodė terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti iki 2020 m. balandžio 15 d. UAB „IREC Baltic“ kreditorinį reikalavimą pareiškė 2020 m. balandžio 14 d. Nors įstatymu nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2020 m. kovo 23 d., teismas nusprendė, kad terminą kreditorius praleido dėl svarbios priežasties, todėl jį atnaujino.
5. UAB „IREC Baltic“ 869 058,69 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš tarp UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Bajoras“ sudarytų rangos sutarčių: 1) 787 911,69 Eur skola pagal 2016 m. lapkričio 8 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 2) 40 660,40 Eur skola pagal 2017 m. sausio 24 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-17-01-24 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 3) 10 579,77 Eur skola pagal 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-19-05-17/28 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 29 906,83 Eur delspinigiai: 28 364,82 Eur pagal 2016 m. lapkričio 8 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-16/2016/11/08 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 1 463,72 Eur pagal 2017 m. sausio 24 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-17-01-24 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)); 78,29 Eur pagal 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-19-05-17/28 (objektas adresu (duomenys neskelbtini)).
6. Spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp UAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Bajoras“ (rangovas) įsipareigojo pagal užsakymą atlikti sutartus darbus pagal UAB „IREC Baltic“ (užsakovo) užduotis trijuose objektuose ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas sutiko su administratoriaus bei suinteresuotų asmenų pozicija, kad pareiškėja, prašydama patvirtinti 869 058,69 Eur finansinį reikalavimą, nepateikė aiškios skolos detalizacijos kiekvienai iš skolos sumų pagal atskiras sutartis (787 911,69 Eur, 40 660,40 Eur bei 10 579,77 Eur), o, analizuojant pareiškėjos pateiktus duomenis, jie neleidžia spręsti apie prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju UAB „IREC Baltic“ finansinis reikalavimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad UAB „Bajoras“ laiku neatliko rangos sutartyje Nr. SUT-16/2016/11/08 ((duomenys neskelbtini)) ir rangos sutartyje Nr. SUT-17-01-24/1 ((duomenys neskelbtini)) numatytų darbų, dėl ko užsakovė rangovei bankrutavusiai UAB „Bajoras“ už rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 nutraukimą skyrė 138 200 Eur dydžio baudą, o už rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24/1 nutraukimą – 40 560,40 Eur dydžio baudą. Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise, šiuo atveju – UAB „IREC Baltic“. Tačiau UAB „IREC Baltic“ nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų minėtų statybos darbų rangos sutarčių vienašalio nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nors UAB „IREC Baltic“, nutraukdama sutartis, rėmėsi darbų atlikimo termino (2017 m. spalio 1 d.) pažeidimu, tačiau faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Bajoras“ darbus objekte vykdė ir po sutarties nutraukimo, t. y. iki 2019 metų vidurio. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir pačios UAB „IREC Baltic“ 2021 m. kovo 29 d. pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai bei 2021 m. kovo 22 d. teismui pateikti mokėjimų nurodymai. Mokėjimų nurodymai patvirtina avansų mokėjimą rangovei UAB „Bajoras“ po sutarčių Nr. SUT-16/2016/11/08 ir Nr. SUT-17-01-24 nutraukimo (2019 m. balandžio 4 d.): 2019 m. balandžio 5 d. – 6 651,75 Eur; 2019 m. balandžio 5 d. – 17 746,90 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. – 15 000 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. – 5 520,96 Eur; 2019 m. birželio 14 d. – 100 000 Eur.
8. Be to, teismas nurodė, kad UAB „IREC Baltic“ teigia, jog bankrutavusi UAB „Bajoras“ yra skolinga 10 579,77 Eur dydžio sumą pagal 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. SUT-19-05-17/28 ((duomenys neskelbtini)), tačiau duomenų apie šios sutarties nutraukimą nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikta.
9. Teismas pažymėjo, kad iš UAB „IREC Baltic“ 2019 m. kovo 20 d. pranešimo dėl statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 (statybos objektui (duomenys neskelbtini)) nutraukimo, matyti, jog pareiškėja nurodžiusi, kad yra pervedusi 819 849,88 Eur dydžio avansą, apmokant už būsimus, ateityje atliekamus rangos darbus. 2019 m. kovo 20 d. pranešime dėl statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24/1 (statybos objektui (duomenys neskelbtini)) nutraukimo UAB „IREC Baltic“ nurodžiusi, kad yra pervedusi 227 185,13 Eur dydžio avansą, apmokant už būsimus, ateityje atliktinus statybos rangos darbus, kurie nebuvo atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 2.8 punktu šalys sutarė, jog užsakovas darbų pradžiai finansuoti rangovui perves 70 000 Eur avansą, o 2017 m. sausio 24 d. statybos rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24/1 2.8 punkte sutartas 20 000 Eur avansas už darbų pradžią. 2019 m. gegužės 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. SUT-19-05-17/28 nenumatyti jokie avansiniai mokėjimai. Taigi, pervestos sumos, kaip avansiniai mokėjimai (819 849,88 Eur ir 227 185,13 Eur), neatitiko sutartyse nustatytų maksimalių avansinių sumų dydžių. Todėl, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, ar bankrutavusi UAB „Bajoras“ turi pareigą grąžinti gautus avansinius mokėjimus, svarbu nustatyti kaip buvo vykdomos ginčo rangos sutartys: kokia rangos sutartyse sutarta darbų apimtis buvo įvykdyta, o kokia ne; kokia atliktų darbų apimtis buvo nekokybiškai atlikta ir kokia jų ištaisymo vertė; ar buvo praleistas darbų atlikimo terminas ir kokios priežastys tai lėmė; kokią dalį atliktų darbų užsakovė rangovei apmokėjo.
10. Teismo vertinimu, pareiškėja 869 058,69 Eur dydžio finansiniam reikalavimui pagrįsti nepateikė pirminių dokumentų, kurie leistų nustatyti: atliktų ir neatliktų darbų apimtis, darbų kokybiškumą, darbų atlikimo terminų laikymąsi, kokia dalis atliktų darbų buvo apmokėta ir kokia ne, konstatuoti sutarčių nutraukimo pagrįstumą. Teismui buvo pateikiami dokumentai, kurie neatskleidžia aptartų faktinių aplinkybių, be to, jie neišsamūs, neinformatyvūs, nes, pavyzdžiui, avansiniuose mokėjimuose nėra nurodytos konkrečios rangos sutartys, konkrečios išankstinės sąskaitos, mokėjimo nurodymuose aiškiai nenurodyta paskirtis. Būtent pareiškėjai kilo pareiga pagrįsti finansinį reikalavimą, teikiant išsamius duomenis. Teismas sudarė sąlygas pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomus duomenis, deja, ji duomenis teikė selektyviai, dalies bylai reikšmingų teismo nurodytų duomenų nepateikė. Teismui nebuvo pateiktas statybos objekto (duomenys neskelbtini), techninis projektas, darbo projektas bei darbų žurnalai, taip pat nepateiktas statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), darbo projektas visa apimtimi bei statybos darbų žurnalai. UAB „IREC Baltic“ teismui nepateikė darbo projekto, laikydamasi panašios pozicijos, kaip ir UAB „FREOR LT“, nurodydama, kad darbo projektas nebuvo atliktas, o darbų žurnalai jai nebuvo perduoti. Nurodytus pareiškėjos argumentus dėl negalėjimo pateikti įrodymus teismas vertino kritiškai.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtas 2019 m. birželio 12 d., o objektas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo 100 proc. baigtas dar 2019 m. balandžio 17 d. Šią faktinę aplinkybę patvirtina viešieji registrai bei UAB „Sago“ teikti duomenys. Dėl objektų baigtumo byloje ginčo nekilę. Bylos duomenimis, 2016 m. kovo 15 d. tarp UAB „Sago“ ir UAB „IREC Baltic“ buvo sudaryta statybos valdymo sutartis Nr. SUT-16-03-15/3, kuria statybos objekto ((duomenys neskelbtini)) statytoja – UAB „Sago“ pavedė statybos valdytojai – UAB „IREC Baltic“ – vykdyti statybos organizavimo, koordinavimo bei kontroliavimo darbus. Nurodytos sutarties 3.1.2.8 punkte nustatyta, kad statybos valdytojas organizuoja ir vykdo statybos objekto pridavimą komisijai bei kontroliuoja, jog būtų surinkta visa reikalinga dokumentacija ir perduoda statybos objektą statytojui. Vertinant tai, kad objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybų pabaiga buvo įregistruota 2019 m. balandžio 17 d. bei 2019 m. birželio 12 d., teismas sprendė, jog iki statybos objekto 100 proc. baigtumo įregistravimo privalėjo būti išduoti statybos užbaigimo aktai, taip pat pateikti prašymai dėl jų išdavimo. Prašymą dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo akto išdavimo kartu su visa dokumentacija galėjo teikti arba statytoja UAB „Sago“, arba statybų valdytoja UAB „IREC Baltic“, tuo tarpu prašymą dėl statybos objekto (duomenys neskelbtini), užbaigimo bei visą dokumentaciją turėjo teikti statytoja UAB „IREC Baltic“. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 61 bei 107 punktų reglamentavimu, teismo reikalauti pateikti dokumentai, t. y. statybos darbo projektai ir darbų žurnalai, po statybų proceso užbaigimo, privalėjo būti saugomi objekto (duomenys neskelbtini) statytojos UAB „Sago“ arba objekto (duomenys neskelbtini)statytojos UAB „IREC Baltic“. Tačiau nei UAB „IREC Baltic“, nei UAB „Sago“ teismui jų nepateikė (UAB „Sago“ pateikė tik techninį projektą bei darbo projekto šildymo / vėdinimo ir vandentiekio / nuotekų dalį).
12. Teismas 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. nutartimis buvo įpareigojęs UAB „FREOR LT“ pateikti: 2019 m. gegužės 17 d. Statybos darbų rangos sutartyje Nr. SUT-19-05-17/28 numatyto objekto ((duomenys neskelbtini)) techninį projektą, darbo projektą; darbų žurnalus, objekto užbaigimą patvirtinantį dokumentą. Nors dalis dokumentų ir buvo pateikta, tačiau nebuvo pateiktas objekto darbo projektas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1745/2021 UAB „Bajoras“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl buvusio įmonės vadovo S. K. veiksmų, pastarajam netinkamai tvarkius bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavus UAB „Bajoras“ bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, sudarius bendrovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius. Administratoriaus užsakymu UAB „Bajoras“ bankroto byloje buvo atliktas bankrutavusios UAB „Bajoras“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Teismui pateiktame bankrutavusios UAB „Bajoras“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo akte Nr. A1853, be kita ko, vertinta statybos darbų rangos sutartis Nr. SUT16/2016/11/08 ir konstatuota, kad: rangovė (UAB „Bajoras“) įsipareigojo atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini) už 1 382 000 Eur be PVM, tačiau UAB „Bajoras“ vadovo S. K. pasirašyta objekto objektinė sąmata ir žiniaraščiai už 2 096 937 Eur be PVM (akto 11.1 punktas); sąskaitų išrašyta už 1 417 052,17 Eur, neįskaitant PVM, bei PVM sąskaitų faktūrų už 53 695,40 Eur, neįskaitant PVM, už papildomus darbus (akto 1.3 punktas); akte pateikta objekto sąskaitų analizė patvirtina, kad pagal dalį sąskaitų nėra atliktų darbų aktų (akto 1.3 punktas); vandentiekio / nuotekų / kondensato ir šildymo lokalinės sąmatos yra be parašų; neatitinka lokalinių sąmatų pavadinimai, lokalinėse sąmatose numatytų darbų struktūra, kiekiai ir kainos (akto 11.1 punktas). Taigi, akte patvirtinami administratoriaus argumentai, kad sutarties Nr. SUT16/2016/11/08 objekto sąmata numatyta 1 382 000 Eur be PVM, tačiau pagal sąskaitas ir žiniaraščius ji siekia 2 096 937 Eur be PVM, nors nėra pagrindžiamas papildomų darbų atlikimo pagrindas, avansiniuose mokėjimuose nėra nurodytos konkrečios rangos sutartys, konkrečios išankstinės sąskaitos, mokėjimo nurodymuose aiškiai nenurodyta paskirtis. Todėl būtent pareiškėjai kilo pareiga pagrįsti tiek objektinių sąmatų neatitikimus, darbų struktūrą, kiekius, kainas, papildomų darbų atlikimo pagrindą bei nurodyti, kas, jei ne UAB „Bajoras“, užbaigė darbus objektuose. Tačiau pareiškėja nurodytų aplinkybių nepagrindė.
13. Teismas konstatavo, kad UAB „IREC Baltic“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros už neva pačios UAB „IREC Baltic“ atliktus darbus, tam tikras prekes, komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą, nuostolių atlyginimą, nėra pagrįstos pirminiais dokumentais ir / ar sutarčių nuostatomis ir neįrodo UAB „IREC Baltic“ reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo. Be to, dalyje šių sąskaitų apskritai nenurodoma, su kuria iš trijų statybos rangos sutartimi ir kokiu objektu UAB „IREC Baltic“ sieja savo reikalavimą sumokėti šiose sąskaitose nurodomas sumas.
14. Pareiškėja UAB „IREC Baltic“ finansiniam reikalavimui pagrįsti kaip įrodymu remiasi 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktu, pasirašytu UAB „IREC Baltic“ bei bankrutavusios UAB „Bajoras“ buvusio vadovo S. K., pagal kurį UAB „Bajoras“ skola UAB „IREC Baltic“ sudaro 861 603,49 Eur. Tačiau tiek administratorius, tiek suinteresuoti asmenys laikosi nuomonės, kad šis dokumentas nėra laikytinas įrodymu, pagrindžiančiu bankrutavusios UAB „Bajoras“ įsiskolinimo pagrindą ar dydį. Kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktą pasirašė bankrutavusios UAB „Bajoras“ vadovas, atsakingas už UAB „Bajoras“ tyčinį bankrotą, skolų suderinimo aktas pasirašytas UAB „Bajoras“ vadovui žinant apie inicijuojamą bankroto bylą (kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto iškėlimo pateiktas teismui 2019 m. rugsėjo 30 d., byloje yra kreditoriaus pateikti įrodymai, kad iki kreipiantis į teismą, UAB „Bajoras“ buvo pasirašytinai supažindintas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo 2019 m. rugsėjo 11 d.), UAB „IREC Baltic“ neteikiant visų reikšmingų pirminių įrodymų tarpusavio įsipareigojimams ir atsiskaitymams pagrįsti, nenurodant ir nepagrindžiant, kas užbaigė darbus objektuose, teismo vertinimu, 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktas nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu UAB „IREC Baltic“ finansinį reikalavimą, todėl teismas juo nesivadovavo.
15. Teismo vertinimu, byloje reikalauti įrodymai turi esminę reikšmę ginčo dalykui, jais remiantis būtų buvusi galimybė nustatyti UAB „Bajoras“ faktiškai atliktų darbų apimtis ir kainas. Pareiškėjai, teikiant duomenis selektyviai, neteikiant duomenų, kurie turėjo būti jos žinioje, neteikiant pirminių įrodymų, taikytina contra spoliatorem (liet. prieš pažeidėją) prezumpcija, t. y. aplinkybės vertintino ne UAB „IREC Baltic“ naudai.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti UAB „IREC Baltic“ pretenzijų pagrįstumą, esminio rangos sutarčių pažeidimo faktą. Remiantis UAB „IREC Baltic“ pranešimais, baudos rangovei skirtos už tai, kad ji neįvykdė rangos sutarties iki rangos sutartyse nustatytų terminų. Rangovas darbus vykdė ir po rangos sutartimis nustatytų terminų bei po rangos sutarčių nutraukimo, nors nepagrindė nurodytų darbų vykdymo pagrindo. UAB „IREC Baltic“ nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti bankrutavusios UAB „Bajoras“ atliktų darbų apimtį, šių darbų kokybės trūkumus, konkrečių darbų atlikimo terminus ir apmokėtos sumos dalį, nebuvo pateikė duomenų apie UAB „IREC Baltic“ faktiškai patirtų nuostolių dydį. Esant neįrodytai sutartinės prievolės neįvykdymo aplinkybei, UAB „IREC Baltic“ reikalavimą priteisti baudas teismas laikė nepagrįstu.
17. Taip pat teismas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. UAB „IREC Baltic“ reikalavimas dėl netesybų buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Kadangi UAB „IREC Baltic“ reikalavimą sumokėti netesybas pareiškė 2019 m. kovo 20 d. pranešimuose dėl rangos sutarčių nutraukimo, ieškinio senaties terminas laikytinas suėjusiu 2019 m. rugsėjo 20 d., todėl, pasak teismo, finansinis reikalavimas dėl netesybų negali būti patvirtintas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Pareiškėja UAB ,, IREC Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti, arba klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai:
18.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nesiaiškino iš ko susidaro kreditorės prašomo patvirtinti 869 058,69 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma, nepaisant to, kad pareiškėja pateikė detalius paaiškinimus dėl finansinio reikalavimo sudėties bei pateikė finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra kildinimas iš kelių skirtingų tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, todėl teismas privalėjo kiekvieną sudėtinę finansinio reikalavimo dalį nagrinėti atskirai bei dėl kiekvienos dalies, kuri turi aiškią piniginę išraišką, pasisakyti. Tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino bei priėmė vieną sprendimą dėl viso pareikšto finansinio reikalavimo, neatsižvelgdamas į jo sudėtines dalis. Be kita ko, teismas visiškai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 pagal atsakovės ieškinį pareiškėjai dėl skolos priteisimo nustatytas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu atsakovės ieškinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, jog atsakovė neatliko įrodinėtų papildomų darbų, o tuo atveju, jeigu pastarieji darbai ir būtų buvę atlikti, reikalavimas bet kuriuo atveju būtų atmestas, kadangi šalys rangos sutartimi susitarė dėl fiksuotos darbų kainos. Minėtoje byloje pati atsakovė pripažino, kad pareiškėja yra sumokėjusi atsakovei 298 920,46 Eur daugiau nei priklauso, dėl ko atsakovė ieškiniu sumažino reikalavimą nuo 872 382,69 Eur iki 573 462,23 Eur. Civilinės bylos esmės neatskleidimas galimai yra sąlygotas ir civilinės bylos nagrinėjimo trukme.
18.2. Nutartis priimta pažeidus materialiosios teisės ir proceso teisės normas. Pareiškėjos 869 058,69 Eur finansinį reikalavimą sudaro: 1) 298 920,46 Eur avansinių mokėjimų suma (permoka); 2) 540 231,40 Eur suma pagal pareiškėjos išrašytas ir atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras; 3) 29 906,83 Eur dydžio delspinigiai. Apie finansinio reikalavimo sudėtines dalis pareiškėja plačiai ir išsamiai pasisakė 2022 m. sausio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, taip pat nurodė iš ko susidaro finansinis reikalavimas ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu. Teismas reikalavimą vertino tik vienu pagrindu – ar pareiškėja pagrįstai išrašė 138 200 Eur ir 40 560,40 Eur dydžio PVM sąskaitas faktūras už dviejų rangos sutarčių nutraukimą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei apskritai nepasisakė dėl likusio 361 471 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš pareiškėjos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovei, dalies. Teismas 869 058,69 Eur finansinį reikalavimą visa apimtimi grindė pareiškėjos atliktais avansiniais mokėjimais, kas neatitinka pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo faktinio pagrindo. Tik ta aplinkybė, kad atsakovė darbams pagal sutartį atlikti galimai išleido didesnę nei 1 382 000 Eur sumą ar galimai atliko darbus, kurie nėra deklaruoti darbų aprašymuose, savaime nereiškia, jog pareiškėja privalo sumokėti atsakovei daugiau, nei sutartyje nustatyta fiksuota kaina.
18.3. Atsakovė neva papildomai atliktais darbais grindė atsikirtimus į pareikštą finansinį reikalavimą. Taigi, būtent atsakovė privalėjo įrodyti, jog ji neva faktiškai atliko įrodinėjamus darbus. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjai, pažymėdamas, jog pareiškėjai kilo pareiga pagrįsti atsakovės pateiktų objektinių sąmatų neatitikimą, darbų struktūrą, kiekius, kainas ir kt. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, bet ir neatsižvelgė į tai, jog pastarosios aplinkybės buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje.
18.4. Teismas nepagrįstai nesirėmė tarp pareiškėjos ir atsakovės 2019 m. spalio 14 d. sudarytu 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktu. Skolų suderinimo aktas buvo sudarytas pirminių dokumentų pagrindu – tiek pareiškėjos, tiek atsakovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pareiškėjos atliktais mokėjimų pavedimais. Skolų suderinimo aktas yra kvalifikuojamas ne tik kaip buhalterinių duomenų suvestinė, bet ir kaip sandoris, sukūręs šalims teises ir pareigas, kuris gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytam teisiniam pagrindui. Tuo tarpu atsakovė nereiškė reikalavimo dėl skolų suderinimo akto nuginčijimo, dėl ko šis yra galiojantis ir privalomas šalims. Skolų suderinimo akto pasirašymas yra itin nenaudingas atsakovės buvusiam vadovui S. K., kadangi tokiu aktu jis iš esmės patvirtino atsakovės skolinį įsipareigojimą pareiškėjai. Atitinkamai, sudarius tokį aktą ir patvirtinus itin didelį įsiskolinimą vienam iš kreditorių, atsakovės bankroto byloje galimai būtų keliamas klausimas dėl atsakovės vadovo atsakomybės, kas, iš esmės ir buvo sprendžiama, atsakovės nemokumo administratoriui pateikus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
18.5. Pasisakydamas dėl atsakovo 2021 m. gruodžio 2 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimo akto, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pagal dalį atsakovės išrašytų sąskaitų už darbus nėra atliktų darbų aktų. Visi atliktų darbų aktai, pagal tyrimo akte nurodytas atsakovės išrašytas sąskaitas, buvo pateikti pareiškėjos į civilinę bylą – tiek pagal atsakovės 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. BAJ2015719, tiek pagal 2019 m. gegužės 17 d. sąskaitą Nr. BAJ2015944. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės buvusio vadovo vienašališkai pasirašytuose darbų kiekio žiniaraščiuose, kuriais atsakovė atsikirtinėja į pareiškėjos finansinį reikalavimą, nurodytos statybos darbų pozicijos neatitinka šalių sudarytos statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 sąmatose nurodytų darbų. Taigi, tuo atveju, jeigu atsakovės nurodomi 872 382,69 Eur vertės darbai iš tikrųjų būtų buvę atlikti, didžioji dalis sutarties sąmatoje bei atsakovės darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų pozicijų sutaptų.
18.6. Teismas nėra nustatęs, kad atsakovės vadovas klaidingai apskaitė operacijas su pareiškėja. Be kita ko, kaip matyti iš pastarosios teismo nutarties, vertindamas aplinkybę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, teismas išskirtinai rėmėsi atsakovės veiklos tyrimo aktu. Tyrimo akte nurodyta, kad į atsakovės apskaitą yra įtraukta 788 158,39 Eur skola pareiškėjai.
18.7. Teismas visiškai nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė contra spoliatorem prezumpciją. Byloje yra pateikti visi pirminiai dokumentai, kuriais pareiškėja grindžia finansinį reikalavimą, o būtent: visi pareiškėjos mokėjimų pavedimai, kurie pagrindžia piniginių lėšų pervedimą atsakovei; pareiškėjos išrašytos PVM sąskaitos faktūros už medžiagas, komunalines išlaidas, baudas ir nuostolius; atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktai. Be pirminių dokumentų, kuriais buvo grindžiamas finansinis reikalavimas, byloje taip pat yra pateiktos pareiškėjos teiktos pretenzijos atsakovei dėl baudų taikymo pagal sutartis, šalių sudarytas skolų suderinimo aktas, apyvartos žiniaraštis, atsakovės ūkinės veiklos tyrimo aktas ir kt. Visi byloje surinkti tiek pirminiai, tiek antriniai įrodymai yra nuoseklūs. Iš esmės vienintelis įrodymus, kuriuo paremti atsakovės atsikirtimai, yra atsakovės buvusio vadovo vienašališkai pasirašyti darbų kiekių žiniaraščiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kada, kokiomis aplinkybės buvo sudaryti šie žiniaraščiai, nėra duomenų, kad žiniaraščiai būtų buvę siųsti pareiškėjai ir kt. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė statybos objekto (duomenys neskelbtini), techninio projekto. Šio objekto techninis projektas buvo pateiktas į bylą dar 2021 m. balandžio 19 d. Darbo projektas bei statybos darbų žurnalas nebuvo pateikti į bylą, kadangi pareiškėja šių dokumentų savo dispozicijoje neturi. Atitinkamai, pareiškėjos veiksmuose nėra contra spoliatorem prezumpcijos taikymo sąlygų, kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų ne dėl savo kaltės (atsisakius juos pateikti), o dėl to, kad ji dokumentų neturi, todėl įpareigojimas pateikti dokumentus pažeidžia principą – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. 2021 m. balandžio 19 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad remiantis tarp šalių 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-16/2016/11/08, darbo projektą privalo parengti atsakovė, tačiau atsakovė darbo projekto neparengė, ką patvirtina pareiškėjos 2018 m. gegužės 30 d. siųstas pranešimas.
18.8. Vienašališkai nutraukus statybos rangos sutartis Nr. SUT-16/2016/11/08 ir Nr. SUT-17-01-24/1 sutartyse nurodytais pagrindais, pareiškėja neprivalo įrodyti esminio sutarčių pažeidimo. Sutartyje ir įstatyme išvardintų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.
18.9. CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, jog jis prievolę pripažįsta. Atsakovės vadovas priėmė PVM sąskaitas faktūras dėl netesybų, pasirašė skolų suderinimo aktus, kuriuose matyti ir netesybos. Atsakovė niekada nereiškė pareiškėjai jokių pretenzijų dėl apskaičiuotų netesybų, kas patvirtina, jog atsakovė jas pripažino. Atsižvelgiant į tai, teismas, taikydamas ieškinio senatį, pažeidė CK 1.130 straipsnį.
Atsiliepimas
19. Atsakovė bankrutavusi UAB „Bajoras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutarti palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas atskleidė bylos esmę, todėl nėra pagrindo naikinti nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Iš nutarties matyti, kad teismas pasisakė dėl kiekvienos pagrindinio UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo sudėtinės dalies – dėl tariamai permokėto avanso, baudų ir netesybų. Tai, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 nustatytas aplinkybes, šiuo atveju taip pat neįrodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (byla pagal bankrutavusios UAB „Bajoras“ apeliacinį skundą nagrinėjama apeliacine tvarka), todėl jame nustatytos aplinkybės ir teismo padarytos išvados neturi prejudicinės galios. Kita vertus, šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1645-565/2022 nagrinėjimo dalykas yra skirtingas, todėl civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 konstatuotinos aplinkybės iš esmės neturi reikšmės sprendžiant dėl UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo trukmė niekaip nelėmė bylos esmės neatskleidimo, UAB „IREC Baltic“ nepateikė jokių įtikinančių argumentų ar įrodymų, kurie leistų manyti, jog užsitęsęs bylos nagrinėjimas galėjo sąlygoti nepagrįsto ar neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Teismas vertino visas UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo dalis, dėl kurių sprendė, jog UAB „IREC Baltic“ neįrodė turinti 869 058,69 Eur finansinio reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Bajoras“. UAB „IREC Baltic“ neįrodė, kad 298 920,46 Eur iš tiesų yra permokėtas avansas. UAB „IREC Baltic“ sumokėta tariamo avanso suma gerokai viršijo statybos rangos sutartyse nurodytus maksimalius mokėtino avanso dydžius ir, be kita, buvo mokama net po šių sutarčių nutraukimo, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių BUAB „Bajoras“ turėtų pareigą grąžinti pinigines lėšas už atliktus darbus. UAB „IREC Baltic“ nurodo, kad kitą finansinio reikalavimo dalį, 540 231,40 Eur, pagrindžia PVM sąskaitos faktūros, tačiau vien sąskaitų išrašymas už tam tikras prekes, paslaugas ar baudas savaime nepagrindžia finansinio reikalavimo pagrįstumo. Kaip pagrįstai motyvavo teismas, UAB „IREC Baltic“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros už neva pačios UAB „IREC Baltic“ atliktus darbus, tam tikras prekes, komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą, nuostolių atlyginimą, nėra pagrįstos jokiais pirminiais dokumentais ir / ar statybos rangos sutarčių nuostatomis, todėl neįrodo finansinio reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo. Be to, byloje yra sąskaitų, iš kurių turinio apskritai neįmanoma nustatyti nei kokiam objektui šios sąskaitos priskiriamos, nei už ką ir kokiu teisiniu pagrindu šios sąskaitos išrašytos.
19.3. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nutartyje pagrįstai vertino, kad UAB „IREC Baltic“, turėdama galimybę pateikti papildomus duomenis, juos teikė selektyviai, o dalies bylai reikšmingų, teismo nurodytų duomenų, nepateikė. UAB „IREC Baltic“ nepateikus bylai reikšmingų įrodymų, kuriais ji disponuoja ar turi įstatyminę pareigą disponuoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją UAB „IREC Baltic“ atžvilgiu. UAB „IREC Baltic“ dėstomų aplinkybių apie tai, kad statinio pridavimo metu komisijai atliekant patikrinimą statybos žurnalas buvo vis dar pildomas ir neperduotas komisijai, nepatvirtina nei teisės aktų nuostatos, nei rašytiniai įrodymai. Vien tai, kad bankrutavusi UAB „Bajoras“ po statybos užbaigimo akto surašymo dar atliko statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina, jog UAB „IREC Baltic“ neturi ir nesaugo dokumentų, kuriuos saugoti privalo pagal įstatymą ir pateikti juos teismui, vykdant teismo nustatytą įpareigojimą.
19.4. Priešingai nei nurodo UAB „IREC Baltic“, kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jo nebūtina pripažinti negaliojančiu. Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, aktas gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio, todėl faktinį skolos dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad bankrutavusios UAB „Bajoras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, aplaidžiai, o iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui perduoti ne visi bendrovės dokumentai. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi konstatuota, kad dėl didelės dalies bankrutavusios UAB „Bajoras“ dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, įmonės vadovo disponavimo grynaisiais pinigais tinkamo neapskaitymo, nėra galimybės tiksliai nustatyti bankrutavusios UAB „Bajoras“ nemokumo momentą, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Šis dokumentas, kaip ir visi kiti bankrutavusios UAB „Bajoras“ buhalterinės apskaitos dokumentai, neteisėtų buvusio bendrovės direktoriaus veiksmų, lėmusių UAB „Bajoras“ bankrotą, kontekste, turėtų būti vertinami kritiškai. Nesant kitų pirminių ir tiesioginių finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad bankrutavusios UAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ skolų suderinimo aktas įrodo realų UAB „IREC Baltic“ reikalavimo dydį.
19.5. Priešingai nei teigia UAB „IREC Baltic“, teismas, atmesdamas UAB „IREC Baltic“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, nesirėmė bankrutavusios UAB „Bajoras“ vadovo pasirašytais darbų kiekių žiniaraščiais bei objektine sąmata, todėl nesuteikė šiems įrodymams pirmenybės prieš visus kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, žiniaraštį vertino visų kitų rašytinių įrodymų kontekste, todėl pagrįstai nusprendė, kad byloje yra daug prieštaravimų, kurių UAB „IREC Baltic“ nepašalino: neatitinka bankrutavusios UAB „Bajoras“ atliktų statybos rangos darbų kiekis, kaina ir apimtis; objektinių sąmatų duomenys; neaiški darbų struktūra, kiekiai, kaina, papildomų darbų atlikimo pagrindas bei koks subjektas, jei ne bankrutavusi UAB „Bajoras“, užbaigė darbus objektuose. UAB „IREC Baltic“ minėtų prieštaravimų nepašalino. Iš UAB „IREC Baltic“ į bylą pateiktų atliktų darbų aktų negalima nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su bankrutavusios UAB „Bajoras“ atliktais darbais pagal su UAB „IREC Baltic“ sudarytas statybos rangos sutartis. Dalis atliktų darbų aktų yra neišsamūs, iš jų neįmanoma nustatyti atskirų darbų, prekių, jų kainos ir kiekio.
19.6. Teismas pagrįstai netvirtino UAB „IREC Baltic“ 138 200 Eur ir 40 560,40 Eur finansinio reikalavimo dalies, kuri kildinama iš baudų, paskirtų pagal 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pretenzijas dėl statybos rangos sutarčių nutraukimo.
Atsiliepimas
20. Suinteresuoti asmenys UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutarti palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tik tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų, pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Būtent pareiškėja bankroto bylą nagrinėjančiam teismui privalo pateikti aiškią finansinio reikalavimo detalizaciją, visus finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, veikti aktyviai įrodymų rinkimo procese, jei byloje esančių įrodymų nepakanka finansiniam reikalavimui bankroto byloje pagrįsti.
20.2. UAB „IREC Baltic“ bylos nagrinėjimo teisme metu taip ir neišaiškino bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei proceso dalyviams, iš ko susidaro jo reiškiamas 869 058,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kokie tikslūs byloje esantys įrodymai patvirtina jo pagrįstumą.
20.3. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde pareiškėja akcentuoja fiksuotą statybos rangos sutarčių kainą, neva ši negalėjo būti viršijama. Nepaisant pareiškėjos pozicijos dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos, ji su atskiruoju skundu teikia tariamus bankrutavusios UAB „Bajoras“ prašymus dėl papildomų avansinių mokėjimų, kurie buvo pateikti statybos rangos sutarčių vykdymo laikotarpiu. Pasak pareiškėjos, neva šių prašymų pagrindu UAB „IREC Baltic“ pervedė bankrutavusiai UAB ,,Bajoras“ didesnę avansinių mokėjimų sumą, o tai paneigia teiginius apie fiksuotos statybos rangos kainų nustatymą ir viršijimą.
20.4. Pareiškėjos elgesys, kuomet ji pateikė itin didelį kiekį įrodymų, tačiau detaliai nepaaiškino, kokiu pagrindu įrodymus teikia, yra nesąžiningas, nes tikimasi, kad teismas ar nemokumo administratorius savarankiškai išanalizuos visus duomenis ir išsiaiškins, kokiais įrodymais vis tik grindžiamas finansinis reikalavimas. Tokiais veiksmais UAB „IREC Baltic“ nepagrįstai siekia perkelti imperatyvią pareigą pagrįsti savo finansinį reikalavimą teismui ir kitiems proceso dalyviams.
20.5. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. UAB „IREC Baltic“ nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde neįrodė, kad turėjo teisę nutraukti statybos rangos sutartis su bankrutavusia UAB „Bajoras“. UAB „IREC Baltic“ atlikti mokėjimai paneigia pareiškėjos argumentus dėl nutrauktų statybos rangos sutarčių pasibaigimo momento. Vertinant tai, jog UAB „IREC Baltic“ mokėjimai už atliktus bankrutavusios UAB „Bajoras“ statybos rangos darbus buvo atliekami ir po tariamų statybos rangos sutarčių nutraukimo momento, akivaizdu, jog nėra aiški UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo dalis, grindžiama netesybomis, kadangi nėra aišku, kada iš tiesų statybos rangos sutartys tarp UAB „IREC Baltic“ ir bankrutavusios UAB „Bajoras“ buvo nutrauktos.
20.6. UAB „IREC Baltic“ reikalavimas dėl netesybų pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, kuris, vadovaujantis CK nuostatomis, yra šeši mėnesiai nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo dienos. Kadangi UAB „IREC Baltic“ reikalavimą sumokėti netesybas pareiškė 2019 m. kovo 20 d. pranešimuose dėl rangos sutarčių nutraukimo, ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 20 d.
20.7. UAB „IREC Baltic“ pateiktas 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktas negali būti laikomas leistinu įrodymu, pagrindžiančiu bankrutavusios UAB „Bajoras“ įsiskolinimo pagrindą ar dydį. Teismas pagrįstai nesivadovavo bankrutavusios UAB „Bajoras“ buhalterinės apskaitos duomenimis, kadangi UAB „Bajoras“ bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo pripažintas tyčiniu dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismas netvirtino UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne remdamasis tik pavieniais įrodymais, todėl nėra pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį.
20.8. Nors UAB „IREC Baltic“ į bylą pateikė didelį kiekį dokumentų, tačiau iki šiol nėra pateikti statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), darbo projektas visa apimtimi ir statybos darbų žurnalai; statybos objekto (duomenys neskelbtini), darbo projektas ir darbų žurnalai. Pareiškėja teigė, kad nepateikė darbo projektų, nes jie nebuvo atlikti, o darbų žurnalai jai apskritai nebuvo perduoti. Visi šioje byloje reikalingi dokumentai privalo būti UAB „IREC Baltic“ arba trečiojo asmens UAB „Sago“ žinioje, nes privalėjo būti teikiami komisijai su prašymu dėl statybos užbaigimo akto išdavimo. Nepaisant to, nei UAB „IREC Baltic“, nei trečiasis asmuo UAB „Sago“ teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „IREC Baltic“, UAB „Sago“ ir UAB „FREOR LT“ teismui nurodė neteisingas ir nepagrįstas faktines aplinkybes, slėpė esminius įrodymus bei dokumentus, teismas pagrįstai sprendimą grindė contra spoliatorem principu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „IREC Baltic“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios UAB „Bajoras“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė bankrutavusios UAB „Bajoras“ prašymus atlikti avansinius mokėjimus. Apeliantė nurodo, kad teismas nutartyje nurodė, jog atsakovės sumokėta avansinių mokėjimų suma neatitinka tarp šalių rangos sutartyse nurodytos maksimalios avansinių mokėjimų sumos, tačiau neatsižvelgė į tai, kad avansiniai mokėjimai buvo atliekami išskirtinai atsakovės rašytinių bei žodinių prašymų pagrindu, ką minėjo ir pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu. Pažymi, kad įrodymai nėra didelės apimtiems, savo turiniu yra aiškūs bei nereikalaujantys specialių žinių, siekiant su jais susipažinti.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais ir skundžiama nutartimi, sprendžia, kad šiuo atveju apeliantės teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o, priežastys, lėmusios šių įrodymų pateikimą tik apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrįstos, todėl atsisako naujai teikiamus įrodymus priimti ir jų nevertina.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
25. Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė civilinės bylos esmės. Apeliantės įsitikinimu, civilinės bylos esmės neatskleidimas sudaro pagrindą skirti civilinę bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis (ir atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į jį arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šiuo atveju nepagrindė prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, tik nurodė, kad tai sudarytų galimybę visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktų duomenų visuma, nurodo, kad jų pakanka tam, jog būtų galima visapusiškai ir objektyviai įvertinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl kreditorės UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
28. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliantės teigimu, teismas nesiaiškino iš ko susidaro kreditorės prašomo patvirtinti 869 058,69 Eur finansinio reikalavimo suma, nepaisant to, kad kreditorės pateikė detalius paaiškinimus dėl finansinio reikalavimo sudėties, pateikė finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
29. Iš byloje esančių apeliantės teiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareikštas finansinis reikalavimas susideda iš kelių sumų, kurios buvo apskaičiuotos skirtingais pagrindais. Apeliantė nurodė, kad 869 058,69 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš 2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-16/2016/11/08 (787 911,69 Eur skola ir 28 364,82 Eur delspinigiai), 2017 m. sausio 24 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-17-01-24 (40 660,40 Eur skola ir 1 463,72 Eur delspinigiai) ir 2019 m. gegužės 17 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SUT-19-05-17/28 (10 579,77 Eur skola ir 78,29 Eur delspinigiai). Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad finansinį reikalavimą susidaro: 298 920,46 Eur apeliantės atlikti avansiniai mokėjimai (permoka); 540 231,40 Eur pagal apeliantės išrašytas ir atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras; 29 906,83 Eur dydžio delspinigiai. Taigi, iš esmės kreditorė teigia, kad ji yra permokėjusi atsakovei pagal statybos darbų rangos sutartis, taip pat ji išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras pagal atsakovei teiktas pretenzija dėl netinkamo sutarčių vykdymo.
30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir išanalizavęs pateiktus duomenis, sprendė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia spręsti apie prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas analizavo, ar kreditorė pagrįstai atsakovei taikė netesybas, t. y. ar pagrįstai vienašališkai nutraukė (ir ar apskritai nutraukė) rangos sutartis. Be to, teismas nurodė, kad teismui pateikti dokumentai yra neišsamūs, neinformatyvūs, nes, pavyzdžiui avansiniuose mokėjimuose nėra nurodytos konkrečios rangos sutartys, konkrečios išankstinės sąskaitos, mokėjimo nurodymuose aiškiai nenurodyta mokėjimų paskirtis. Be kita ko, teismas sprendė, kad UAB „IREC Baltic“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros už neva pačios UAB „IREC Baltic“ atliktus darbus, tam tikras prekes, komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą, nuostolių atlyginimą, nėra pagrįstos pirminiais dokumentais ir / ar sutarčių nuostatomis, todėl neįrodo UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo. Taigi, kaip matyti, iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino kreditorės reikalavimo dėl jos atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma šiuo atveju, kaip nurodė apeliantė, sudaro net 540 231,40 Eur finansinio reikalavimo dalį. Tai sudaro pagrindą sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinto aplinkybės, jog apeliantės reiškiamas finansinis reikalavimas susideda iš kelių skirtingų dalių, kurie grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir skirtingais pagrindais.
31. Kita vertus, teisėjų kolegija, nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ji detaliai iš aiškiai išdėstė, iš ko konkrečiai susideda jos finansinis reikalavimas. Apeliantė užsimena, kad reikalavimas susideda iš kelių dalių, tačiau iš bylos nagrinėjamo metu apeliantės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad apeliantė skaičius pateikta apibendrintai, todėl akivaizdu, jog teismui, gavus daugybę ir didelės apimties įrodymų, iš esmės buvo neįmanoma atrinkti ir nustatyti, kuriai finansinio reikalavimo daliai pagrįsti yra pateikti kurie įrodymai. Pavyzdžiui, apeliantė ir atskirajame skunde nurodo savo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų grupavimą į kelias grupes (už apeliantės parduotas prekes atsakovei; už komunalines išlaidas objektuose; baudos dėl rangos sutarčių nutraukimo; apeliantės patirtų nuostolių atlyginimas; baudos už rangos sutarčių pažeidimus, tokius kaip neblaivaus darbuotojo pasirodymas objekte ir kita), tačiau tokio grupavimo savo procesiniuose dokumentuose neatlieka, t. y. konkrečiai nenurodo, kuri PVM sąskaita faktūra ir kokiai konkrečiai sutarčiai turėtų būti priskiriama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, tam, kad būtų įvertintas apeliantės finansinis reikalavimas, turėjo būti nustatyta: 1) dėl kokios vertės darbų šalys susitarė ir kokios vertės darbai buvo atlikti pagal kiekvieną sutartį atskirai skirtinguose statybos objektuose; 2) kokio dydžio mokėjimus atsakovei atliko apeliantė pagal kiekvieną sutartį atskirai; 3) kokio dydžio PVM sąskaitas faktūras ir konkrečiai už kokius darbus, medžiagas, baudas ir pan. apeliantė išrašė atsakovei pagal kiekvieną sutartį atskirai. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Šiuo atveju, teismas, nustatęs, kad apeliantės pareikštas finansinis reikalavimas nėra detalus, netinkamai (neaiškiai) nurodytas finansinio reikalavimo faktinis pagrindas, turėjo pasiūlyti apeliantei pateikti paaiškinimus, kuriuose ji galėtų išsamiai ir aiškiai nurodyti, iš ko konkrečiai susideda pareikštas finansinis reikalavimas, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis pagal kiekvieną iš sutarčių grindžiamas reikalavimas, kokie įrodymai patvirtina išdėstytas aplinkybes, tačiau teismas, to nepadaręs, tiesiog nusprendė, jog apeliantė neįrodė pareikšto finansinio reikalavimo.
32. Be kita ko, atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija taip pat sutinka.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami finansiniai reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kildinamas iš rangos tiesinių santykių. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialiosios ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-576-881/2020).
34. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad atsakovė jai liko skolinga pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir taip pat yra sumokėjusi atsakovei didesnė sumą nei faktiškai buvo atlikta darbų pagal sutartis. Tai reiškia, kad būtent atsakovei, siekiančiai atsikirsti į apeliantės reikalavimą, kyla pareiga įrodyti tai, jog su ieškove ji yra atsiskaičiusi arba tai, jog sąskaitos buvo išrašytos nepagrįstai, kad jos neatitinka sutarčių turinio, taip pat įrodyti, jog apeliantės atsakovei sumokėti avansai padengia atsakovės apeliantei išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir nepagrįstai sprendė, kad būtent apeliantei kilo pareiga pagrįsti atsakovės pateiktų objektinių sąmatų neatitikimus, darbų struktūrą, kiekius, kainas, atliktų avansų mokėjimų paskirtį ir kita.
35. Tai pat iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti apeliantės pretenzijų pagrįstumą, esminio rangos sutarčių pažeidimo faktą. Kaip pagrįstai pastebi ir apeliantė, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, jog toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).
36. Nagrinėjamu atveju matyti, kad rangos sutarčių 16.2 punktas numato, jog apeliantė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti sutartį įspėjusi rangovą raštu prieš 10 darbo dienų iki numatomo sutarties nutraukimo, jei: (iii) rangovas daugiau nei 20 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti bet kurio nors kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatyto etapo darbus, ar jei (iv) darbų atlikimo metu pasidaro aišku, kad darbai nebus atlikti tinkamai ir / arba laiku bei rangovas po užsakovo pareikalavimo nepateikia užsakovui priimtinų įrodymų ar užtikrinimų, jog sutartis bus įvykdyta tinkamai ir laiku, ar jei (vi) rangovas atsisako ar nustatytu laiku nepradeda šalinti darbų defektų / trūkumų, ar jei (vii) rangovas atlieka esminį šios sutarties pažeidimą ar bet kokį kitą sutarties pažeidimą, kuris pagal savo esmė laikytinas esmine sutarties sąlyga, ar jei (viii) rangovui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla. Kaip nurodo apeliantė, atsižvelgdama į darbų atlikimo vėlavimą bei kitus pažeidimus, ji pasinaudojo statybos rangos sutarčių 16.2 punkto suteikiama teise bei nutraukė sutartis 2019 m. kovo 20 d. pranešimais. Viena vertus, vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs rangos sutartimis prisiimtų šalių įsipareigojimų, nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė esminio rangos sutarčių pažeidimo. Kita vertus, tuo atveju, jei teismas vertina sutarties nuraukimo pagrįstumą, tai vėlgi – pareiga įrodyti neteisėtumą kylą šaliai, kuri su tokiu nutraukimu nesutinka, o nagrinėjamu atveju susiklostė priešinga situacija – apeliantei buvo perkelta pareiga įrodyti, kad ji rangos sutartis nuraukė pagrįstai, t. y. įrodinėti, kad atsakovė atliko esminius rangos sutarčių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas galėjo lemti nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo nutartį bei atskirojo skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino selektyviai, netinkamai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iš naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nors aplinkybė dėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1645-565/2022 nesudarė privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo, tačiau iš neįsiteisėjusio sprendimo matyti, kad sprendime buvo konstatuotos aplinkybės tiek dėl šalių sudarytų rangos sutarčių vykdymo, darbų apimties, tiek dėl apeliantės atliktų mokėjimų atsakovei. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 29 d. teismo sprendimas, kuriuo atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš apeliantės nebuvo tenkintas, nėra įsiteisėjęs, tačiau siūlytina, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo išvadas civilinėje byloje Nr. e2A-957-516/2022, kurioje bus nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių įrodymus ir tai galimai turėjo įtakos nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimui, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
40. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.