- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-52-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00521-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- K. T.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei K. T., institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) dėl bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti maksimalią bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S. ir A.S. tvarką, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrautų ne tik nuotoliniu būdu, bet tiesiogiai, vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigų, praleidžiant su jais savaitgalius su nakvynėmis bei dalį atostogų.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37593-930/2017 pagal K. T. ieškinį R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir pagal R. S. priešieškinį ieškovei dėl vaikų R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nustatė laikinąją bendravimo su vaikais tvarką. Bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į tėvo ir motinos konfliktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsižvelgiant į 2017 m. spalio 21 d. paskirtą kardomąją priemonę, kuri panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu.
3. Ieškovo tvirtinimu, nustatant bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, turi būti atsižvelgta į tėvo teisę bendrauti ir matytis su vaikais, į tai, kad vaikai turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su tėvu atitinka vaikų interesus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį, išklausyti nepilnametes dukras. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė prašomos bendravimo su vaikais tvarkos būtinumo, racionalumo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis nori bendrauti su vaikais. Ieškovas nuslėpė nuo teismo, kad jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl to, jog mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametėms R. ir A. S.. 202l m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-932/2021 iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį – išteisino ieškovą dėl fizinio skausmo sukėlimo A. S., kitą nuosprendžio dalį dėl R. S. paliko nepakeistą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2017 m. lapkričio 17d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu iki galutinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2021 m. sausio 22 d.) ieškovui buvo taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su sąlygomis nesilankyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis. Ieškovo nebendravimas su vaikais yra sąlygotas išimtinai paties ieškovo kaltės.
5. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad buvo pravestas pokalbis su atsakove bei nepilnamečiais vaikais. Pokalbis su vaikais buvo pravestas motinai nedalyvaujant. Pokalbio metu R. nurodė, kad prieš savaitę bendravo su tėvu nuotoliniu būdu apie 20 minučių. Pasakė nenorinti bendrauti su tėvu, jog nebėra apie ką kalbėti, ji turi nemalonius prisiminimus apie tėvą, jai nepatinka, jog tėvas negražiai kalba apie motiną. Mergaitė nurodė, kad jai iš tėvo pusės trūksta nuoširdumo ir pasitikėjimo. R. sutiko, kad bendravimas su tėvu gali vykti nuotoliniu būdu 1-2 kartus per mėnesį. Šiam momentui vaikas yra kategoriškai nusiteikęs prieš tiesioginį bendravimą su tėvu, bet neatmeta galimybės, jog ateityje toks bendravimas gali vykti. A. iš esmės pateikė analogiškus paaiškinimus dėl savo pozicijos dėl bendravimo su tėvu. Mergaitės patvirtino, jog motina joms nedraudžia bendrauti su tėvu, jų nenoras bendrauti yra savarankiškas bei nėra susijęs su motinos veiksmais. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas nurodė, kad palaiko išvadoje išdėstytą poziciją dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, kad turi būti atsižvelgta į mergaičių norą, susitikimai turi vykti reguliariai, priimtinu būdu. Prašė nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, bendravimą nustatant nuotoliniu būdu.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; nustatyti ieškovo ir nepilnamečių dukrų R. S. ir A. S. bendravimo tvarką, skiriant pereinamąjį 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu ieškovas su dukromis bendrauja:
6.1. Tėvas su dukromis bendrauja nuotoliniu būdu. Motina sudaro sąlygas nekliudomam A. bendravimui su tėvu vaizdo ryšiu kiekvieną trečiadienį nuo 19:00 iki 20:00 valandos ir R. bendravimui su tėvu vaizdo ryšiu kiekvieną ketvirtadienį nuo 19:00 iki 20:00 valandos;
6.2. Iki 24 valandos vakaro bendravimo išvakarėse motina persiunčia tėvui el. paštu (duomenys neskelbtini) nuorodą į nuotolinį pokalbį msteams arba zoom programėlėse. Motina užtikrina, kad vaikams būtų sudarytos sąlygos nekliudomam bendravimui ir jie šiuose pokalbiuose dalyvautų;
6.3. Jei yra priežasčių, galinčių sukliudyti tokį bendravimą, apie jas abi šalys informuoja viena kitą, informuojama ne vėliau kaip prieš 24:00 valandas iki pokalbio ir sutariama dėl kito bendravimo laiko;
6.4. Motina perduoda vaikams Tėvo ir jo mamos, vaikų močiutės telefono numerius ir el. pašto adresus ir skatina nuotolinį bendravimą;
6.5. Motina įsipareigoja nedelsdama objektyvia forma (įskaitant, bet neapsiribojant: raštu, trumpąja žinute, elektroniniu laišku, per bendravimui skirtas programėles ir pan.) informuoti tėvą apie vaikų sveikatos būklę, tame tarpe vaikams susirgus, apsilankius sveikatos įstaigose, atlikus profilaktinius medicininius patikrinimus;
6.6. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.
7. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei iš ieškovo 1660,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
8. Teismas nurodė, kad, remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia būtent jam ar jai.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog ieškovo ir jo dukrų bendravimas nuotoliniu būdu būtų žalingas, neigiamas pasekmes vaikams sukeliantis procesas. Nors mergaičių ir ieškovo nuotolinis bendravimas ne visada yra sklandus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo ir jo dukrų bendravimas išvis būtų negalimas. Pažymėjo, jog, esant netinkamam tėvo elgesiui, jei ieškovo bendravimas su dukromis keltų vaikams pavojų, kenktų jų interesams, darytų neigiamą įtaką jų pasaulėžiūrai, vaikai būtų traumuojami, tai būtų pagrindas apriboti ieškovo valdžią.
10. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos poziciją padarė išvadą, kad tėvo ir vaikų ryšys yra silpnas, atitolęs, prasidėjus šiam teisminiam procesui jis nesustiprėjo. Mergaitės yra paauglės, kurios labai mažai bendravo su tėvu, nes jaučiasi nesaugios, nusivylusios, bendravimas su tėvu joms kelia stresą ne tik dėl to, kad ieškovas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, bet ir dėl to, kad nededa aktyvių pastangų atkurti ryšį su jomis, kas teismo manymu, vertintina kritiškai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad dėl tokios susidariusios situacijos prisiimti atsakomybę turi ieškovas, jis turi dėti maksimalias pastangas atkurti/kurti darnius santykius su savo dukromis. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, maksimalus skyrium gyvenančio ieškovo bendravimas su dukromis šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Visų pirma, nagrinėjamu atveju turi būti stengiamasi atkurti tėvo ir dukrų ryšį. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos išvadą dėl geriausių vaikų interesų apsaugos, atsakovė ir Tarnyba prašo nustatyti pereinamojo bendravimo laikotarpį. Atsakovė prašo dvylikos mėnesių, Tarnyba – šešių mėnesių laikotarpį. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos poziciją dėl tėvo ir dukrų pereinamojo bendravimo, paaiškinimus, sprendė esant pagrindą nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį ieškovo su dukromis ryšiui atkurti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Teismas padarė procesinius pažeidimus, lėmusius neteisingą bylos išnagrinėjimą. Nors teismo sprendime nurodyta, kad byla išnagrinėta ieškovui dalyvaujant byloje, tačiau teismo posėdžio įrašas patvirtina, kad posėdyje ieškovas nedalyvavo, kas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti. Teismas sudarė sąlygas atsakovės atstovei dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau ieškovui tokios galimybės nebuvo suteiktos, tokiu būdu negarantuojant šalims vienodų procesinių teisių (CPK 14, 17 str.). Bylą išnagrinėjus ieškovui nedalyvaujant, buvo pažeistos ieškovo teisės į teisingą teismą. Teismas nepateikė argumentų, kodėl nebuvo pritaikyta CPK 246 straipsnio norma.
11.2. Vadovaujantis CPK 235 straipsniu teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir jos atstovė baigiamosiosiose kalbose rėmėsi melagingais teiginiais, kurių teismas neprašė patikslinti ar pagrįsti.
11.3. Teismas nepagrįstai nenustatė maksimalios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas nepagrindė, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaikais būtų jiems žalingas, o apsiribojo tik pastebėjimu, kad minimalus bendravimas per nuotolį nėra žalingas. Maksimalaus bendravimo su tėvu tvarkos, esant tokiai galimybei, nenustatymas, pažeidžia esminius vaiko interesus.
11.4. Posėdžio, kuriame ieškovas nedalyvavo, metu išvadą teikiančios institucijos atstovo teiginiai prieštaravo vieni kitiems ir pačios Tarnybos praktikai tokiose bylose. Tarnybos išvadoje nepateikiama tiesioginio bendravimo grėsmės vaikų interesams, priešingai, konstatuojamas nutrūkęs tarpusavio ryšys, kuriam atkurti ir nustatoma bendravimo tvarka.
11.5. Teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2914-647/2021 teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo - nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su ieškovu. Atsakovė nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos, konkrečiai įpareigojimo užtikrinti, kad vaikai dalyvautų pokalbiuose. Laikotarpiu nuo laikinųjų priemonių paskyrimo vaikai nuotoliniame susitikime bendravo tik du kartus po 20 minučių, neįsijungdami vaizdo kameros. Kitais atvejais susitikimas arba nepradedamas, arba išjugiamas tik pradėtas. Atsakovė nededa pastangų atkurti vaikų bendravimą su tėvu.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, neva teismas pažeidė procesinės teisės normas išnagrinėdamas bylą ieškovui nedalyvaujant. Proceso metu apeliantui buvo užtikrintos jo procesinės teisės: ieškinį pareiškė per EPP, prašydamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; du kartus teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; dalyvavo 2021-06-08 teismo posėdyje, pateikė prašymą jį atidėti, dėl ko teismas prašymą tenkino, paskirdamas kitą nuotolinį teismo posėdį 2021-08-26; apeliantui 2021-06-09 buvo išsiųstas teismo šaukimas dėl 2021-08-26 teismo posėdžio, pranešimas dėl nuotolinio teismo posėdžio su nuoroda prisijungimui per zoom pklatformą, šie dokumentai jam buvo įteikti; net po teismo šaukimo įteikimo apeliantas procese elgėsi aktyviai - teikė atskirąjį skundą, rašytinius paaiškinimus, kas patvirtina, jog visus procesinius dokumentus jis gavo, jie buvo įteikti tinkamai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, apeliantui procesinės teisės normos buvo taikomos lanksčiai ir itin jam palankiai. Taigi, ieškovas, būdamas išsilavinęs, įgijęs aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, turėdamas patirties teismų procesuose, vertinant visą proceso eigą, turėjo realias galimybes tiesiogiai ar informacinių technologijų pagalba dalyvauti bylos nagrinėjime, žodžiu ar raštu išsakyti argumentus, susipažinti su bylos įrodymais ir pasisakyti dėl jų vertinimo, tai yra įgyvendinti savo procesines teises.
12.2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas turėjo nustatyti maksimalią jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Nors įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), tačiau turi būti atsižvelgiama į konkrečias individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatytas nutrūkęs apelianto ir nepilnamečių dukterų ryšys. Todėl šiuo konkrečiu atveju maksimalus skyrium gyvenančio ieškovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis objektyviai nėra įmanomas, kadangi: tarp vaikų ir tėvo nėra jokio tarpusavio ryšio, ši situacija susiklostė išimtinai dėl apelianto kaltės, jo fizinio smurto vartojimo; dukros dėl savo amžiaus (13 ir 16 metų) gali išdėstyti savo norus, poziciją šiuo klausimu; Tarnybos 2021 m. gegužės 18 d. išvadoje nurodyta, kad mergaitės išsakė savo nuomonę, kad jos nenori bendrauti su tėvu nenuotoliniu būdu, dėl ko Tarnyba konstatavo esant būtiną pereinamąjį laikotarpį, kai tėvas bendraus su vaikais tik nuotoliniu būdu; 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus šeimos psichologijos centro rašte konstatuota, kad dukters A. ryšys su tėvu yra nutrūkęs, kad mergaitė nesijaučia emociškai saugi bendraudama su juo, kad būtina įvertinti mergaitės nuomonę, o tėvo ir vaiko ryšį atstatyti palaipsniui; byloje nebuvo nustatyta, kad vaikų norai prieštarautų jų interesams.
12.3. Ieškovas, net ir priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepripažino savo kaltės dėl smurto dukters atžvilgiu, pradėjus bendrauti nuotoliniu būdu neatsiprašė dukterų, bendrauja įsakmiai.
12.4. Bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra tęstiniai santykiai, todėl, pasikeitus atitinkamoms aplinkybėms, gali būti koreguojami. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai nustatė faktinį ginčo pagrindą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisinės išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
16. Atsakovė prašo prijungti 2021 m. spalio 26 d. antstolės A.Puodžiukienės raštą dėl informacijos pateikimo, paneigiantį ieškovo R. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, neva atsakovė riboja jo ir vaikų bendravimą. Nurodė, kad šis įrodymas gautas jau po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo teismui, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
17. Teismo vertinimu, atsakovės teikiami duomenys reikšmingi bylos nagrinėjimui, atsakovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, duomenis gavo po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais įrodymais.
Dėl procesinių pažeidimų (ne)buvimo
18. Apelianto tvirtinimu, teismas padarė procesinius pažeidimus, lėmusius neteisingą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
19. Apeliantas remiasi tuo, kad: teismo sprendime nurodyta, kad byla išnagrinėta ieškovui dalyvaujant byloje, tačiau teismo posėdžio įrašas patvirtina, kad posėdyje ieškovas nedalyvavo, kas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti; teismas sudarė sąlygas atsakovės atstovei dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau ieškovui tokios galimybės nebuvo sudarytos, tokiu būdu negarantuojant šalims vienodų procesinių teisių (CPK 14, 17 str.), pažeidžiant ieškovo teisę į teisingą teismą; teismas nepateikė argumentų, kodėl nebuvo pritaikyta CPK 246 straipsnio 4 dalies norma.
20. Apeliantas remiasi CPK 246 straipsnio 4 dalies norma, nustatančia, kad nesant duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba jeigu jos į teismo posėdį šalys neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrindė, kodėl netaikė CPK 246 straipsnio 4 dalyies normos, nors apeliantas neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė šias aplinkybes pateisinančių priežasčių.
21. Ieškinio palikimas nenagrinėto kaip neigiama procesinė pasekmė taikoma ieškovui tuo atveju, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
22. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
23. Byloje nustatyta, kad ieškinyje, pateiktame per EPP, apeliantas (ieškovas) buvo išreiškęs pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovas byloje pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, atsikirsdamas į atsakovės pateiktus argumentus. Buvo paskirtas 2021-06-08 parengiamasis teismo posėdis, kuriame ieškovas dalyvavo. 2021-06-08 protokoline nutartimi buvo paskirtas kitas nuotolinis parengiamasis teismo posėdis 2021-08-26 13.30, taigi apie šį parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neišvengiamai buvo informuotas. Be to, apeliantui 2021-06-09 buvo išsiųstas teismo šaukimas dėl 2021-08-26 teismo posėdžio, pranešime dėl nuotolinio teismo posėdžio pateikta nuoroda prisijungimui per zoom platformą, šie dokumentai jam buvo įteikti. Po teismo šaukimo įteikimo apeliantas procese elgėsi aktyviai - teikė atskirąjį skundą, rašytinius paaiškinimus, kas patvirtina, jog procesiniai dokumentai jam buvo įteikiami tinkamai. Byloje nėra duomenų, tuo nesiremiama ir apeliaciniame skunde, kad ieškovas būtų pateikęs teismui prašymą atidėti teismo posėdį, nurodęs priežastis dėl nedalyvavimo jame.
24. Nagrinėjamu atveju formaliai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto teisinius padarinius - ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovui neatvykus į teismo posėdį ir nepranešus apie neatvykimo priežastis. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kuomet ieškovas nebuvo pasyvus, aktyviai dalyvavo procese, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, kuomet parengiamojo teismo posėdžio tikslai buvo pasiekti – išsiaiškinta ginčo esmė, nustatyta reikalavimų apimtis, surinkti bylos nagrinėjimui iš esmės reikalingi duomenys, ieškovui dublike išdėsčius argumentus į atsakovės atsiliepimą, ieškinyje esant išreikštai ieškovo pozicijai dėl ginčo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nesant pripažintam jo dalyvavimui procese būtinu, kitai proceso šaliai sutinkant bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, į teismų formuojamą praktiką, ieškinio palikimas nenagrinėto nebūtų suderinamas su proceso ekonomiškumu (CPK 7 str.).
25. Todėl pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pagrįstai išnagrinėjo iš esmės, netaikydamas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos teisinių padarinių.
26. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad proceso metu nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės. Nutarties 23 punkte išdėstytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos aktyviai dalyvauti procese, ką jis sėkmingai ir darė. Aplinkybė, kad ieškovas nepateikė atsikirtimų į atsakovės atstovės argumentus, išdėstytus 2021-08-26 teismo posėdyje, nesudaro pagrindo spręsti apie jo galimai pažeistas procesines teises. Visų pirma, ieškovui buvo sudarytos realios galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, tačiau jis savo pasirinkimu be pateisinamų priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje. Visų antra, nenustatyta, kad 2021-08-26 teismo posėdyje atsakovė būtų rėmusis naujais reikšmingais argumentais, apie kuriuos ieškovui nebūtų žinoma. Pažymėtina ir tai, kad atsikirtimus į kitos šalies argumentus apeliantas turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde, pateikdamas juos pagrindžiančius įrodymus. Todėl konstatuoti jo procesinių teisių pažeidimo nėra pagrindo.
27. Aplinkybė, kad šioje byloje ginčijamo teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad ieškovas dalyvavo teismo posėdyje, nors faktinės aplinkybės patvirtina jam nedalyvavus jame, laikytina kaip rašymo apsirikimas (juo labiau, kad teisingi duomenys nurodyti teismo posėdžio pažymoje), nesudarantis pagrindo naikinti teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo (CPK 276 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
28. Byloje sprendžiamas ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė 6 mėnesių pereinamojo bendravimo su vaikais terminą, kuomet tėvas bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu. Apelianto tvirtinimu, pereinamasis laikotarpis ir minimalus tėvo bendravimas su vaikais nustatytas nepagrįstai, juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė informaciją, kad kasacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir kuriuo rėmėsi kita proceso šalis apelianto netinkamam elgesiui su dukra pagrįsti.
29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
31. Nagrinėjamojoje byloje ieškiniu ieškovas siekia nustatyti maksimalią bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S. ir A. S. tvarką, ieškovui su vaikais bendraujant ne tik nuotoliniu būdu, bet vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigų, praleidžiant su jais savaitgalius su nakvynėmis bei dalį atostogų.
32. Apeliaciniame skunde nepaneigta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto ir nepilnamečių dukterų ryšys yra nutrūkęs / susilpnėjęs, kurį reikia atkurti.
33. Nors apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad atsakovė nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2914-647/2021 nustatytos laikinos tėvo bendravimo su dukromis tvarkos, neužtikrino vaikų dalyvavimo pokalbiuose, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).
34. Atsakovės prašymu kaip įrodymas apeliacinėje instancijoje buvo prijungtas 2021 m. spalio 26 d. antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2021-10-26 raštas Nr. S-21-173-12553 dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad antstolių kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0173/21/00901 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį Nr. e2-2914-647/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Rašte nurodyta, kad vykdomojoje byloje nenustatyta, kad K. T. nevykdytų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties Nr. e2-2914-647/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių - tėvo R. S. bendravimo su nepilnametėms dukromis tvarkos. Taigi antstolės pateikta informacija paneigia apelianto argumentus, kad atsakovė trukdė dukrų bendravimui su tėvu, nevykdė teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
35. Bylos šalių dukros dėl savo amžiaus (13 ir 16 metų) turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl bendravimo su tėvu. Kaip matyti iš Tarnybos išvados, buvo pravestas pokalbis su nepilnametėmis motinai nedalyvaujant. Pokalbio metu R. nurodė, kad prieš savaitę bendravo su tėvu nuotoliniu būdu apie 20 minučių, tačiau nenorinti bendrauti su tėvu, nebėra apie ką kalbėti su juo, ji turi nemalonius prisiminimus apie tėvą, jai nepatinka, jog tėvas negražiai kalba apie motiną. Mergaitė taip pat nurodė, kad jai iš tėvo pusės trūksta nuoširdumo ir pasitikėjimo. R. sutiko, kad bendravimas su tėvu gali vykti nuotoliniu būdu 1-2 kartus per mėnesį. Šiam momentui vaikas yra kategoriškai nusiteikęs prieš tiesioginį bendravimą su tėvu, bet neatmeta galimybės, jog ateityje toks bendravimas gali vykti. A. iš esmės pateikė analogiškus paaiškinimus dėl savo pozicijos dėl bendravimo su tėvu. Mergaitės patvirtino, jog motina joms nedraudžia bendrauti su tėvu, jų nenoras bendrauti yra savarankiškas bei nėra susijęs su motinos veiksmais. Atsižvelgiant į nutrūkusį apelianto ir nepilnamečių dukterų ryšį, Tarnybos atstovas išreiškė poziciją dėl 6 mėnesių pereinamojojo laikotarpio nustatymo, bendravimui vykstant nuotoliniu būdu.
36. 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus šeimos psichologijos centro rašte konstatuota, kad dukters A. ryšys su tėvu yra nutrūkęs, kad mergaitė nesijaučia emociškai saugi bendraudama su juo, kad būtina įvertinti mergaitės nuomonę, o tėvo ir vaiko ryšį atstatyti palaipsniui.
37. Kaip jau minėta, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų interesus. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad yra panaikintas apelianto atžvilgiu priimtas nuosprendis, nesudaro pagrindo spręsti, kad maksimalus apelianto bendravimas su dukromis labiausiai atitiktų vaikų interesus. Dukros yra kategoriškai nusiteikusios prieš tiesioginį bendravimą. Jos pritaria nuotoliniam bendravimui, neatmesdamos galimybės ateityje bendrauti tiesiogiai. Nenustatyta, kad tokia vaikų pozicija akivaizdžiai prieštarautų jų interesams.
38. Todėl, esant nutrūkusiam / susilpnėjusiam apelianto ir nepilnamečių dukterų trapusavio ryšiui, paauglėms dukroms esant kategoriškai nusiteikusioms prieš tiesioginį bendravimą, atsižvelgiant į vaikų emocinę būklę bei Tarnybos ir psichologo išreikštą poziciją dėl tėvo ir vaikų ryšio atstatymo palaipsniui, maksimalaus bendravimo nustatymas šiuo metu akivaizdžiai neatitiktų vaikų interesų, dėl ko pagrįstai buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, tėvui su dukromis bendraujant nuotoliniu būdu.
39. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas kenktų vaikų interesams. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis yra pakankamas atkurti šiltesnius tarpusavio santykius, padėti pagrindus saugiam ir vaikus netraumuojančiam tiesioginiam bendravimui.
Dėl bylos baigties
40. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė proceso teisės normas, užtikrino šalių lygias teises, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
42. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei priteisiama iš ieškovo 847 Eur (su PVM) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo įžanginėje dalyje, iš nurodyto dalyvaujančių teismo posėdyje asmenų sąrašo pašalinant ieškovą R. S..
Priteisti atsakovei K. T. iš ieškovo R. S. 847 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.