- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-2068-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00521-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- K. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei K. T. dėl bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei K. T. dėl bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų R. S. ir A. S. bendravimo tvarką su ieškovu (tėvu) R. S. tokiomis sąlygomis: 1) tėvas su dukromis bendrauja nuotoliniu būdu ir tiesiogiai. Motina K. T. sudaro sąlygas nekliudomam A. S. bendravimui su tėvu vaizdo ryšiu kiekvieną trečiadienį nuo 19:00 iki 20:00 valandos ir R. S. bendravimui su tėvu vaizdo ryšiu kiekvieną ketvirtadienį nuo 19:00 iki 20:00 valandos; 2) iki 24 valandos vakaro bendravimo išvakarėse motina persiunčia tėvui el. paštu (duomenys neskelbtini) nuorodą į nuotolinį pokalbį msteams arba zoom programėlėse. Motina K. T. užtikrina, kad vaikams būtų sudarytos sąlygos nekliudomam bendravimui ir jie šiuose pokalbiuose dalyvautų; 3) jei yra priežasčių, galinčių sukliudyti tokį bendravimą, apie jas abi šalys informuoja vienas kitą, informuojama ne vėliau kaip prieš 24:00 valandas iki pokalbio ir sutariama dėl kito bendravimo laiko; 4) motina K. T. perduoda vaikams tėvo ((duomenys neskelbtini)) ir jo mamos, vaikų močiutės ((duomenys neskelbtini)) telefono numerius ir el. pašto adresus (duomenys neskelbtini) ir skatina tiesioginį bendravimą; 5) motina K. T. įsipareigojama nedelsdama objektyvia forma (įskaitant, bet neapsiribojant: raštu, trumpąja žinute, elektroniniu laišku, per bendravimui skirtas programėles ir pan.) informuoti tėvą apie vaikų sveikatos būklę, tame tarpe vaikams susirgus, apsilankius sveikatos įstaigose, atlikus profilaktinius medicininius patikrinimus; 6) tėvas turi teisę lankyti vaikus ligos metu, jei jie yra slaugomai stacionarioje gydymo įstaigoje, o vaikų gyvenamojoje vietoje - su motinos sutikimu; 7) šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas skubiai pakeisti laikinas bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas, nustatyti, kad vaikai su tėvu bendrauja tiesiogiai, siekiant atstatyti nutrūkusį bendravimą ir abipusį ryšį su vaikais. Papildomai nustatyti, kad vaikai su tėvu praleidžia pirmąjį vasaros atostogų mėnesį, paimant juos iš gyvenamosios vietos 2021 m. birželio 25 d. 11 val. ryto, ir gražinant į gyvenamąją vietą 2021 m. liepos 25 d. 11 val. ryto. Nurodo, kad atsakovė nevykdo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, konkrečiai įpareigojimo užtikrinti, kad vaikai dalyvautų pokalbiuose. Pasak ieškovo, per laikotarpį nuo laikinųjų priemonių paskyrimo vaikai nuotoliniame susitikime bendravo tik du kartus po 20 minučių, neįsijungdami vaizdo kameros. Kitais atvejais susitikimas arba nepradedamas, arba išjungiamas tik pradėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo, nustatant laikinąją nepilnamečių vaikų R. S. ir A. S. bendravimo tvarką su ieškovu (tėvu), yra numatyta nuostata ir dėl tiesioginio bendravimo (1 pastraipa) - tėvas su dukromis bendrauja nuotoliniu būdu ir tiesiogiai. Motina sudaro sąlygas nekliudomam A. S. bendravimui su tėvu vaizdo ryšiu kiekvieną trečiadienį nuo 19:00 iki 20:00 valandos ir R. S. bendravimui su tėvu vaizdo ryšiu kiekvieną ketvirtadienį nuo 19:00 iki 20:00 valandos. Kita tiesioginio bendravimo nuostata įtvirtinta 6 bendravimo tvarkos punktu - tėvas turi teisę lankyti vaikus ligos metu, jei jie yra slaugomai stacionarioje gydymo įstaigoje, o vaikų gyvenamojoje vietoje - su motinos sutikimu. Pastaroji nuostata įtvirtina vaikų ir tėvo taip pat tiesioginį bendravimą.
7. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė el. paštu informavo, jog su dukromis išvyksta ir kurį laiką nebus pasiekiamos, nepagrindžia aplinkybių dėl tiesioginio bendravimo pažeidimo. Vien tai, kad nepilnamečiai vaikai laikinai išvyksta iš savo gyvenamosios vietos ir neturės galimybės bendrauti kurį laiką nuotoliniu būdu su ieškovu, esant iš anksto atsakovės pateiktam informavimui, neleidžia spręsti, kad yra pažeidžiama nustatyta bendravimo tvarka.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje laikina ginčo situacija yra teisiškai ir tinkamai sureguliuota, tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra tokia konkreti, kokios norėtų ieškovas, savaime nereiškia neteisėtos situacijos, todėl teismas ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką taip: 1) tiesiogiai bendraujama kartu praleidžiant mažiausiai du savaitgalius su keturiomis nakvynėmis per mėnesį. Jei šalys nesusitaria kitaip, tėvas paima vaikus iš ugdymo/papildomo ugdymo įstaigos ir užtikrina jų pristatymą į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17 val.; 2) tėvas įsipareigoja nurodyti bendravimo savaitgalius kitam mėnesiui iki mėnesio 25 d. el. p. (duomenys neskelbtini); 3) tėvas turi teisę praleisti su vaikais pusę jų mokymosi (vasaros) bei kitų (ne vasaros) atostogų (numatytų mokslo kalendoriuje) laiko, atostogų laiką derinant su vaikų motina. Jei šalys nesusitaria kitaip, tai laikoma, kad tėvas su vaikais ištisai atostogauja: nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., nuo lapkričio 1 d. iki 6 d. bei nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 31 d., paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ryto ir į juos grąžindamas iki 17 val. paskutinę atostogų dieną. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Apeliantas nurodo, kad teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nenumato įprastinio vaikų ir kartu negyvenančio tėvo bendravimo susitinkant, leidžiant laiką kartu ir nėra pakankama atstatyti vaikų ir tėvo ryšio. Byloje nepateikti ir skundžiamojoje nutartyje nenurodyti jokie įrodymai ar argumentai, kurie leistų teigti, kad bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kenktų nepilnamečių dukrų interesams, remiamasi vaikų išreikštu nenoru bendrauti. Atitinkamai nepagrįstas ir sprendimas nenustatyti tiesioginės bendravimo tvarkos.
9.2. Nors skundžiamojoje nutartyje teismas akcentuoja, kad pagal galiojančią laikiną bendravimo tvarką, tėvo susitikimai su vaikais gali vykti net ir nesant nustatytai konkrečiai bendravimo tvarkai, tačiau tokie susitikimai su vaiku privalėtų būti derintini su vaikų motina, o tai, apelianto nuomone, neužtikrintų santykių stabilumo. Esant konfliktiškiems tėvų santykiams, tokia bendravimo tvarka neišvengiamai sukeltų ginčus ir nesutarimus.
9.3. Vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje R. and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11). Apeliantas nurodo, kad R. S. ir A. S. teismo psichologinės ekspertizės aktuose baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-932/2021 nurodoma, kad motina jas psichologiškai bei emociškai įtakojo, nuteikinėjo prieš tėvą, o pačios mergaitės buvo įtrauktos į tėvų nesutarimus. Psichologas taip pat pažymi kad užsitęsęs nebendravimas su tėvu gali ir turės neigiamas pasekmes vaikams, todėl turi būti kuo skubiau nutrauktas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, jog byloje nėra nustatyta duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kai vaikų interesais yra būtina keisti nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką – nustatant tiesioginį, kontaktinį, betarpišką bendravimą su nakvynėmis. Tarp vaikų ir tėvo nėra jokio tarpusavio ryšio, ši situacija susiklostė išimtinai dėl ieškovo kaltės, jo fizinio smurto vartojimo. Atsakovės nuomone, nustatyta laikina bendravimo tvarka yra pakankama. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis galėtų vienas savarankiškai kelias dienas būti su dukromis, kad jo namuose tam yra sudarytos tinkamos sąlygos. Pažymi, kad dukros dėl savo amžiaus (13 ir 16 metų) gali išdėstyti savo norus, poziciją šiuo klausimu - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-1057/2020 R. S. buvo paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti, tačiau R. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šio įpareigojimo vykdymą, dėl ko akivaizdu, kad vis dar nėra pakeitęs savo elgesio modelio, vaikų bendravimas su tokiu asmeniu bus žalingas. Pažymėjo, kad net ir ta aplinkybė, kad ieškovas dalyvaus seminare, programoje, nepašalina grėsmės vaikų interesams. Ieškovo bendravimas su dukromis nenustačius pereinamojo laikotarpio, neišklausius vaikų nuomonės, bus žalingas vaikams. Vaikai tėvo bijo, nenori su juo bendrauti. Ieškovas prašydamas pakeisti nustatytą laikiną tvarką, tik formaliai remiasi teismų praktika, tačiau neįvertina, kad vaikų ir tėvo ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai atsižvelgiant į faktinę situaciją - ieškovas nepateikė jokių duomenų, kaip jis, esant nutrūkusiam jo ir vaikų ryšiui, įvertinus dabartinę vaikų emocinę ir psichologinę būseną, stengsis atkurti prarastą ryšį, kokias pastangas tam deda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
15. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręstas ieškinio reikalavimas dėl bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos nustatymo.
16. Apeliantas kaip esmines laikinųjų apsaugos priemonių keitimui aplinkybes nurodė, kad teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nenumato įprastinio vaikų ir kartu negyvenančio tėvo bendravimo susitinkant, leidžiant laiką kartu ir nėra pakankama atstatyti vaikų ir tėvo ryšio. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmetaa. Nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, pravedęs pokalbį su atsakove ir nepilnamečiais vaikais, 2021 m. gegužės 18 d. išvadoje nurodė, jog vaikai sutiko, kad bendravimas su tėvu gali vykti nuotoliniu būdu 1-2 kartus per mėnesį, dukros kategoriškai nusiteikusios prieš tiesioginį bendravimą su tėvu. Atsakovė nurodė, kad vaikai dėl praeityje patirto smurto iš tėvo pusės yra psichologiškai traumuoti, tarp vaikų ir tėvo nėra jokio tarpusavio ryšio, vaikai bijo tėvo, nenori su juo bendrauti. Vaiko teisių apsaugos skyrius minėtoje išvadoje nurodė, kad ieškovo ir vaikų santykiui atkurti reikalingas pereinamasis (pav. 6 mėnesių) bendravimo su vaikais nuotoliniu būdu laikotarpis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teigiamą tėvo ir vaikų emocinį ryšį reikia atkurti palaipsniui, nustatant bendravimą nuotoliniu būdu, nes priešingu atveju bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kenktų nepilnamečių dukrų interesams. Pažymėtina, kad apeliantas prašydamas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad yra pagrindas keisti bendravimo su vaikais tvarką.
17. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
18. Nagrinėjamu atveju vaikai dėl savo amžiaus (13 ir 16 metų) gali išdėstyti savo norus, poziciją dėl bendravimo su tėvu tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė ne tik į vaikų nuomonę, bet ir į kompetentingos institucijos išvadas, prioritetą teikdamas būtent vaikų interesams. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti sąlygas vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium, bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, kol bus išspręstas galutinai šalių ginčas ir priimtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismo nustatytas apelianto laikinas bendravimas su dukromis nuotoliniu būdu vaizdo ryšiu, taip pat ir tiesiogiai vaikų gyvenamojoje vietoje, suderinus su motina, yra tinkamas ir pakankamas.
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.