Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teismo sprendime nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo.Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnis 1, 2 dalys, CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymą ir leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai pastatytą terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. R. Apeliantė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes ir todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015 patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei L. R. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įpareigojo atsakovę L. R. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-131203-00068, t. y. parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikti ieškovei, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo atsakovė įpareigota savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Minėtame sprendime nurodyta, kad jei atsakovė neįvykdys anksčiau nurodytų įpareigojimų, ieškovei leista pačiai nugriauti savavališkai pastatytą terasą, esančią (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės L. R. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. birželio 17 d. surašė „Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini)“ Nr. 4D-1567 (16.24), iš kurio matyti, kad L. R. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalino savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų 2013 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-131203-00068. Atsižvelgus į šią nustatytą faktinę aplinkybę, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. liepos 21 d. kreipėsi į antstolę A. R. Ž. su vykdomuoju dokumentu Nr. 2-1219-642/2015, pagal kurį antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 75/00969/2016. Antstolė 2016 m. liepos 21 d. surašė „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“ Nr. S-8188. 2016 m. liepos 21 d. surašė patvarkymą Nr. S-5089 „Dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus“, kuris buvo išsiųstas apeliantei. 2016 m. rugpjūčio 16 d. antstolė, tenkinus išieškotojos prašymą, priėmė patvarkymą Nr. S-5615 „Dėl vykdymo atidėjimo sustabdymo“, kuriuo atidėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 75-00969/16 iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Šį prašymą išieškotoja buvo pateikusi atsižvelgus į 2016 m. liepos 8 d. L. R. prašymą nepradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo. 2016 m. spalio 24 d. išieškotoja informavo, kad L. R. savavališkos statybos padarinių nepašalino, todėl antstolė turi tęsti vykdymo veiksmus. 2016 m. spalio 25 d. antstolė patvarkymu Nr. S-7114 „Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo“ vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00969 atnaujino. 2016 m. lapkričio 4 d. L. R. kreipėsi į antstolę su pranešimu apie pradėtą savavališkos statybos padarinių įteisinimą ir prašė atidėti ar sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus. Ji pateikė duomenis, kad 2016 m. spalio 27 d. užregistravo prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Taip pat pateikė 2016 m. spalio 25 d. statinio statybos dalinės ekspertizės aktą Nr. EY-101-2016-02, duomenis, kad sumokėjo 86 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Antstolė 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-7615 „Dėl skolininko prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus“ atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus. 2016 m. gruodžio 21 d. antstolė surašė „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“ Nr. S-8188. Suinteresuotam asmeniui nevykdant teismo sprendimo, antstolė su 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimu Nr. S-8297 „Dėl pasekmių taikymo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.Suinteresuotas asmuo L. R. iš esmės neginčija aplinkybės, kad nėra įvykdžiusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo. Nurodė, kad atliko teismo sprendime nurodytus įpareigojimus, t. y. 2016 m. spalio 27 d. užregistravo prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, 2016 m. spalio 25 d. gavo statinio statybos dalinės ekspertizės aktą Nr. EY-101-2016-02, duomenis, kad sumokėjo 86 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Tad iš esmės ji įvykdė visus teismo sprendime nurodytus veiksmus, išskyrus įpareigojimą gauti rašytinį pritarimą. Tačiau šio įpareigojimo ji neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl institucijos nustatytų formalių prašymų trūkumų. Siekiant įteisinti savavališką statybą buvo privalu ne tik parengti projektinę dokumentaciją, bet ir nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. spalio 3 d. institucija atsisakė išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui ir išvardijo 9 prašymo trūkumus. 2016 m. spalio 27 d. L. R. iš naujo kreipėsi dėl prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Šis prašymas atmestas ir nurodyti 4 prašymo trūkumai. Taip pat buvo kreiptasi dar kelis kartus su prašymais, tačiau jie atmesti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2016 m. gruodžio 20 d. nepritarė šio prašymo išdavimui motyvuodamas tuo, kad projekte pateikto statinio vieta neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto detaliojo plano sprendimų, t. y. planuojama užstatyti už leidžiamos teritorijos ribų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atmetė 2016 m. gruodžio 20 d. prašymą, nes jis neatitiko specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Duomenų, kad apeliantė institucijų sprendimus atmesti jos prašymus įstatymo nustatyta tvarka apskundė, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors apeliantė yra parengusi projektinę dokumentaciją, siekdama įteisinti savavališkai pastatytą statinį, tačiau statybą leidžiančio dokumento nėra gavusi.Apeliacinės instancijos teismas dar atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 8 d. Išieškotoja į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi tik po metų, t. y. 2016 m. liepos 21 d. Suinteresuotas asmuo per visą šitą laiką jokių veiksmų neatliko, kad įteisintų savavališką statybą. Todėl manytina, kad L. R. pasyviai vykdė savo pareigas, dėl to antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pasekmių CPK 771 straipsnio 2 dalyje taikymo.Apeliantė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog jai antstolė neįteikė jokių procesinių dokumentų, todėl ji negalėjo ginti savo pažeistų teisių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. e2S-1137-253/2017 civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, konstatavo, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00969 procesinius dokumentus apeliantei įteikė tinkamai, nepažeisdama CPK nuostatų. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas leisdamas taikyti sprendime numatytas pasekmes neišsiaiškino, ar ieškovė turės realią galimybę atlikti veiksmus – nugriauti savavališką statybą, ir nepasisakė, ar nugriovimas reiškia asmeninę atsakovės prievolę. Nesutiktina su šiais skundo argumentais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Kaip teisingai suinteresuotas asmuo nurodė atsiliepime į skundą, vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu reikalaujami atlikti veiksmai nėra asmeninio pobūdžio, todėl inspekcija turi teisę atlikti veiksmus už atsakovę atsakovės lėšomis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad suinteresuotas asmuo L. R. iki šios dienos neįvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015, kuriame yra nustatytos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos L. R. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį.