- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-573-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui V. G. dėl darbo užmokesčio permokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės (toliau – UAB) „Tamtamas“, pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. G. 2 696,98 Eur darbo užmokesčio permoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Duomenys neskelbtini” bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. Bankroto administratorei susipažinus su perduotais dokumentais (neišmokėto darbo užmokesčio suvestine, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kasos pajamų orderiais ir kt.), paaiškėjo, kad V. G. buvo permokėtas darbo užmokestis (2 696,98 Eur). Ieškovo atstovės teigimu, tai atitinkamai atsispindi bankroto administratorės pateiktoje 2018 m. vasario 15 d. pažymoje apie V. G. darbo užmokestį. Pažymėjo, kad taip atsakovas praturtėjo BUAB „Duomenys neskelbtini” ir jos kreditorių sąskaita ir pažeidė jų interesus. Atkreipė dėmesį, kad jokie įskaitymai nagrinėjamu atveju negalimi, kadangi UAB „Duomenys neskelbtini“ yra iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko. Jo teigimu, ši byla turi būti nutraukta, nes nepasinaudota išankstine šio darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismui nusprendus bylos nenutraukti ieškinį prašė atmesti. Atsakovo manymu, nėra visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje nustatytų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Išmokėdama atsakovui ieškinyje nurodytą sumą UAB „Duomenys neskelbtini“ veikė savo rizika, kurios pareiga buvo tinkamai apskaičiuoti darbo užmokestį. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad kitu būdu atgauti skolą / žalą neįmanoma. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas patvirtino atsakovo V. G., kaip BUAB „Duomenys neskelbtini“ kreditoriaus, 3 441,60 Eur finansinį reikalavimą. Pažymėjo, kad BUAB „Duomenys neskelbtini“, teikdama teismui prašymą dėl šio kreditinio reikalavimo patvirtinimo, patikrino V. G. reikalavimų pagrįstumą ir teismas administratoriaus prašymą tenkino. Ši teismo nutartis įsiteisėjo ir yra šalims privaloma. Esant įstatymo pagrindams administratorė gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir prašyti Klaipėdos apygardos teismą patikslinti teismo nutartimi patvirtintą atsakovo V. G. kreditinį reikalavimą.
3. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į iešinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 000,00 Eur atstovavimo išlaidų, išmokant jas iš atsakovo BUAB „Duomenys neskelbtini“ administravimui skirtų lėšų.
5. Išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojos S. C. (buvusios BUAB „Duomenys neskelbtini“ direktorės) parodymus, įvertinęs, kad nurodoma darbo užmokesčio permoka V. G. galimai atsirado jau po bankroto bylos BUAB „Duomenys neskelbtini“ iškėlimo, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas ieškovo atstovo įrodinėjamas nepagrįsto praturtėjimo institutu, teismas nelaikė šio ginčo kylančiu iš darbo teisinių santykių (individualiu darbo ginču), kur išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka yra privaloma.
6. Pažymėjo, kad tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-791-826/2018 dėl A. G. negalima remtis šioje byloje, kadangi toje byloje spręsta, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti bankroto administratoriaus ieškinį dėl A. G. permokėto darbo užmokesčio, o nagrinėjamoje byloje šis klausimas iškeltas teisėjai jau perėmus iš kito teisėjo jau priimtą ieškinį. Teismas taip pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1243-265/2018 pripažino, kad ginčas teismingas Klaipėdos apylinkės teismui.
7. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, pripažino, kad nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą ir pasisakė dėl ieškinio reikalavimų V. G. atžvilgiu pagrįstumo.
8. Nustatė, kad V. G. UAB „Duomenys neskelbtini“ dirbo vadybininko pareigose laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. vasario 13 d. Iš pradžių V. G. buvo nustatyta 5 darbo dienų savaitė po 2 val. per dieną, bet ne daugiau kaip 12 val. per savaitę, mokant už tai 131,59 Eur per mėnesį. Atlyginimas darbo sutarties pakeitimais buvo keičiamas: nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas 263,17 Eur mėnesinis atlyginimas, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1 842,11 Eur mėnesinis atlyginimas, o nuo 2016 m. lapkričio 1 d. – 2 236,65 Eur mėnesinis atlyginimas. Nenustatė, kad būtų keičiama darbo dienos ar savaitės trukmė, ir kad būtų didinamos ar mažinamos darbo valandos. Pažymėjo, kad V. G. patvirtino, jog jam nebuvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita, taip pat nebuvo aiškiai nurodyta, kuriomis tiksliai valandomis darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. jis turi ateiti į darbovietę. V. G. 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymu jam priklausantis darbo užmokestis UAB „Duomenys neskelbtini“ nuo 2016 m. spalio 1 d. turėjo būti pervedamas į atsakovo sutuoktinės A. G. sąskaitą.
9. Nurodė, kad bankroto administratorė pateikė teismui V. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos pati patvirtino, ir kurie tuometinės UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorės ar kito atsakingo asmens nebuvo pasirašyti, be to už ginčo laikotarpį pateikti ne visi žiniaraščiai. Bankroto administratorės 2018 m. vasario 15 d. V. G. darbo užmokesčio lentelėje nurodyti kiti darbo užmokesčio paskaičiavimai, nei buhalterių. Pažymėjo, kad V. G. buvo nurodęs, jog nuo 2016 m. spalio 1 d. jam priklausantį darbo užmokestį UAB „Duomenys neskelbtini“ pervestų į sutuoktinės A. G. sąskaitą, o iš bankroto administratorės pateikto UAB „Duomenys neskelbtini“ sąskaitos išrašo nustatė, kad po minėtos datos UAB „Duomenys neskelbtini“ pervesdavo darbo užmokestį arba išmokėdavo grynais bankroto administratorės 2018 m. vasario 15 d. nurodomas sumas tiek V. G., tiek A. G..
10. Teismo vertinimu, iš esmės lieka neaiški UAB „Duomenys neskelbtini“ A. G. mokėtų sumų paskirtis ir negalima teigti, kad visos bankroto administratorės lentelėje nurodytos sumos, kurios neatitinka anksčiau UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterių skaičiuotų faktiškai V. G. išmokėtų sumų, ir kurios faktiškai buvo pervedinėjamos gerokai vėliau nei paskaičiuotos.
11. Nurodė, kad administratorės pateiktos lentelės duomenys ne tik neatitinka visų ankstesnių UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą vykdžiųsių asmenų apskaičiavimų, tačiau nėra aišku, kodėl skaičiuotas vienodas darbo užmokestis, kai išdirbta neviedodai darbo valandų, kaip atsižvelgta į darbo užmokesčio pokyčius. Taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorė UAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2017 m. balandžio 4 d. teikė tvirtinti tiek V. G., tiek A. G. kreditinius reikalavimus dėl darbo šioje bankrutuojančioje bendrovėje metu pilnai jiems neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų sumokėjimo, nors turėjo tuos pačius buhalterinius dokumentus.
12. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo nepagrįsto praturtėjimo BUAB „Nira group“ sąskaita sąlygų, taip pat neįrodė, kad atsakovui buvo permokėta ieškinyje nurodyto dydžio suma, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus pateiktus įrodymus.
13.2. Ieškovės atstovas pateikė pažymą, iš kurios aiškiai matyti, kad nutarties iškelti ieškovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienai atsakovui V. G. yra permokėtas 2 696,98 Eur darbo užmokestis. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog nesutinka su kuriomis nors pažymoje nurodytomis pozicijomis.
13.3. Teismo nesutikimo su ieškovo pateikta pažyma argumentai yra abstraktūs.
13.4. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas BUAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto byloje pripažino, kad jam yra permokėtas darbo užmokestis – atsakovas reiškė prašymą sumąžinti savo kreditinį reikalavimą, taip iš esmės siekdamas reikalavimų įskaitymo.
13.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo pateikti atsakovo V. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn.
13.6. Teismo išvada, kad iš esmės lieka neaiški UAB „Duomenys neskelbtini“ trečiajam asmeniui A. G. mokėtų sumų paskirtis, ir negalima teigti, kad visos bankroto administratorės lentelėje nurodytos sumos realiai buvo skirtos V. G., padaryta išsamiai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Byloje yra pateiktas paties atsakovo V. G. prašymas jam priklausantį darbo užmokestį pervesti jo sutuoktinei trečiajam asmeniui A. G.. Byloje taip pat yra pateiktas banko išrašas iš kurio matyti, kad visi mokėjimo pavedimai trečiajam asmeniui A. G. turi aiškiai įvardintą mokėjimo paskirtį – V. G. darbo užmokestis.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – patikslintą pažymą apie darbo užmokestį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
14.1. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą ar žalą grindė nepagrįsto praturtėjimo institutu, tačiau jokių argumentų, kodėl turi būti taikomas šis civilinės teisės institutas, nepateikė. Iš ieškinio turinio (ieškinio pagrindo) negalima suprasti, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja priteisti nurodytą sumą.
14.2. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai, arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi, atsižvelgiant į ieškinio turinį ir ieškovės reikalavimą, nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas veikė nesąžiningai arba darbo užmokesčio permokėjimas įvyko dėl sąskaitybos klaidos, ar ieškovas patyrė nuostolius.
14.3. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis buvo nesąžiningas, turėjo įrodyti ieškovė. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė byloje įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovas būtų elgęsis nesąžiningai.
14.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbuotojas V. G. niekada nebuvo informuotas apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį, atsakovas dirbo daugiau, negu buvo numatyta darbo sutartyje, taip pat darbo sutartimi buvo numatyta, kad atsakovui gali būti mokami priedai pagal atskirą direktoriaus įsakymą. Tai leidžia teigti, kad nebūdamas informuotas apie priskaičiuotą darbo užmokestį atsakovas negalėjo žinoti, koks darbo užmokestis jam priskaičiuotas, koks išmokėtas, ar yra skirti priedai, apie darbo užmokesčio permokas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad permokėjimas galėjo atsirasti nuo 2016 m. gruodžio 21 d. (sumokėta 900 Eur) iki 2017 m. liepos 12 d. (sumokėta 1 700 Eur). Abejotina, kad darbdavys nežinojo, jog neturėjo prievolės pervesti atsakovui tokios pinigų sumos, vadinasi, veikė savo rizika ir negali reikalauti iš jo šios permokos grąžinimo.
14.5. Pažymėtina, kad administratorė taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, ar UAB „Duomenys neskelbtini“ patyrė nuostolių dėl darbo užmokesčio permokėjimo. Atsakovo manymu, UAB „Duomenys neskelbtini“ jokių nuostolių nepatyrė.
15. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Atsižvelgiant į tai, kad prašomo pridėti įrodymo atsakovas negalėjo pateikti iki skundžiamos sprendimo priėmimo, bei įvertinus, jog apeliantė pateikė savo nuomonę dėl šios pažymos, naujas įrodymas pridėtinas prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
20. Bylos duomenimis ieškovė, susipažinusi su atsakovo pateiktu nauju įrodymu – patikslinta darbo užmokesčio pažyma, pareiškė, jog atsisako reikalavimo priteisti 800 Eur darbo užmokesčio permoką ir prašo šią bylos dalį nutraukti. Nurodo, jog palaiko savo teiktą apeliacinį skundą dėl atsakovui permokėtos 1 896,99 Eur darbo užmokesčio sumos
21. Esminiai apeliacinio skundo argumentai susiję su motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Bylos duomenimis, ieškovė reikalavimą priteisti permokėtą darbo užmokestį grindė argumentais, jog išreikalauti permokėtą sumą iš atsakovo kitais civilinių teisių gynimo būdais nėra teisinio pagrindo, o taip pat nenustatyta, jog šalis būtų sieję prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nepagrįsto praturtėjimo institutu asmens teisės gali būti ginama tik tais atvejais, kai reikalavimas grąžinti turtą ar priteisti nuostolius negali būti apgintas kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014 ir joje nurodyta praktika).
24. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Minėta, jog teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik tada, kad turto negalima išreikalauti kitais teisės institutuose numatytais būdais. Byloje nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai darbo santykiai, todėl nepagrįstas praturtėjimas, kaip civilinių teisių gynimo būdas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju netaikytinas.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ginčas, kurio šalys yra darbuotojas ir buvęs darbdavys, atitinka Darbo kodekse (toliau – DK) 285 straipsnyje (toliau tekse – redakcija, galiojusi atsakovo atleidimo iš darbo metu) vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą, kurio esmės nekeičia, kad darbo santykiai yra pasibaigę. Tokiam ginčui turėjo būti taikoma privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, numatyta DK 287 straipsnyje, t. y. darbo ginčų komisijoje. Tačiau šiuo atveju proceso dalyviai objektyviai negalėtų pasinaudoti tokia neteismine tvarka, kadangi yra praleistas DK 289 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Esant šiai situacijai ir įvertinus tai, jog darbo ginčo neišnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje dėl praleisto procedūrinio kreipimosi į ginčų komisiją termino nekliudo darbo ginčo šalims keiptis į teismą, šis darbo ginčas spręstinas iš esmės.
26. DK 224 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio pagrindus. Pagal šio straipsnio nuostatas išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio nurodymu galėjo būti daromos tik kai yra tam tikros įstatymo nustatytos sąlygos: pirma, darbdavys nurodymą atlikti išskaitą turėjo teisę duoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi nustatytas avanso grąžinimo ir įsiskolinimo padengimo terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala; antra, išskaita galėjo būti atliekama tik tais atvejais, kai darbuotojo įsiskolinimas neviršijo jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Nesant nurodytų sąlygų, darbdavys įsiskolinimą galėjo išieškoti kreipdamasis įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra duomenų, jog įstatymo nustatytu terminu darbdays davė nurodymą atlikti išskaitas, spręstina, jog darbdavys dėl atitinkamos sumos išieškojimo turi inicijuoti savarankišką teisminį ginčą, kaip ir yra nagrinėjamu atveju.
27. Ieškovę atstovaujanti bankroto administratorė teigė, jog susipažinus su perduotais dokumentais (neišmokėto darbo užmokesčio suvestine, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kasos pajamų orderiais ir kt.), paaiškėjo, kad atsakovui buvo permokėtas darbo užmokestis. Reikalaujamą priteisti darbo užmokesčio permokos sumą (2 696,98 Eur) grindė pateikta pažyma apie V. G. darbo užmokestį. Kaip jau minėta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškinio reikalavimus sumažino – prašė priteisti 1 896,99 Eur darbo užmokesčio permoką.
28. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).
29. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Išanalizavus bylos duomenis, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bankroto administratorės pateikti įrodymai yra ir neišsamūs, ir iš dalies prieštaringi. Bylos duomenys patvirtina, jog bankroto administratorė pateikė teismui V. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie patvirtinti bankroto administratorės, tačiau nepasirašyti tuometinės UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorės ar kito atsakingo asmens. Taip pat pateikti ne visi ginčo laikotarpiui aktualūs darbo laiko apskaitos žiniaraščiai – nėra žiniaraščių už 2016 m. vasario ir kovo mėn. Taip pat nepateikti visi ginčo laikotarpiui aktualūs atsakovo atlyginimo žiniaraščiai – nėra V. G. darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog bankroto administratorės 2018 m. vasario 15 d. V. G. darbo užmokesčio lentelėje nurodyti kiti darbo užmokesčio paskaičiavimai, nei įmonės buhalteriją tvarkiusių buhalterių.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat svarbu pažymėti, kad nors bylos duomenimis atsakovas buvo nurodęs, jog nuo 2016 m. spalio 1 d. jam priklausantį darbo užmokestį UAB „Duomenys neskelbtini“ pervestų į sutuoktinės A. G., kuri įmonėje dirbo vadybininke, sąskaitą, tačiau galimybes įvertinti, koks konkretus darbo užmokestis buvo pervedamas A. G., o koks – V. G., apsunkina į bylą nepateikti įrodymai. Tai yra, byloje nėra duomenų apie A. G. darbo laiką 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn. Taip pat akcentuotina, kad iš byloje esančio UAB „Duomenys neskelbtini“ sąskaitos išrašo nustatyta, kad po atsakovo prašymo pervesti jo darbo užmokestį į sutuoktinės sąskaitą UAB „Duomenys neskelbtini“ pervesdavo arba išmokėdavo grynais pateiktoje 2018 m. vasario 15 d. pažymoje nurodytas sumas tiek V. G., tiek A. G..
32. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui yra permokėta 1 896,99 Eur dydžio darbo užmokesčio permoka, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovaudamasis netinkamomis materialinės teisės normomis, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
35. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
36. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.