Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), asmuo neturintis Lietuvos Respublikos pilietybės, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, rusas, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vienuolika kartų teistas, paskutinį kartą nuteistas 2012-06-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d., 3 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 10 d. 22:20 val. iki 2016 m. liepos 11 d. 1.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, Tilžės g. 109, autobusų stotyje, nuo įrengto dviračių stovo, nupjovęs pakabinamą dviračio spyną, pagrobė svetimą turtą - A. Š. priklausantį dviratį DEXTER 29 MTB, 600 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 600 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis O. L. kaltu prisipažino ir parodė, jog padaryti šią vagystę jį paskatino tai, kad „jo draugė gulėjo komoje“, ir jam reikėjo pinigų, siekė išgelbėti jos gyvybę.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo O. L. visiško prisipažinimo jo kaltė byloje įrodoma ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Iš ikiteisminiame tyrime duotų O. L. parodymų matyti, kad jis visiškai pripažino savo kaltę. Jis paaiškino, kad apytikriai nuo 2016 m. liepos 10 d. 22.20 iki 2016 m. liepos 11 d. 1.00 val., tikslaus laiko neatsimena, vaikštinėjo po Šiaulių autobusų stotį, Tilžės gatvėje prie prekybos ir pramogų centro "Saulės miestas". Autobusų stotyje pamatė prie dviračių stovo pakabinama spyna prirakintą dviratį. Sugalvojęs dviratį pavogti ir parduoti, jis turėtu geležies pjūkleliu nupjovė dviračio spyną. Dviratį nusitempė iki Šiaulių traukinių stoties ir pardavė jį nepažįstamam vyrui už 20 eurų. Pakabinamą spyną ir pjūklelį išmetė gatvėje. Už pinigus, gautus pardavus dviratį, nusipirko čeburėkų, kitų maisto produktų, pavalgė. Kitą dieną jis vėl vaikštinėjo po autobusų stotį ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (b.l. 43-44, 47-48).

A. Š. 2016 m. liepos 11 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016 liepos 11 d., apie 1.00 val., jo sūnus D. Š. pranešė apie tai, kad Šiauliuose, Tilžės g. 109, nuo autobusų stotyje esančio dviračių stovo, nupjovus spyną, pagrobtas jam priklausantis dviratis DEXTER 29 MTB, 600 eurų vertės (b.l. 5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, jog 2016 m. liepos 11 d. buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti Tilžės g. 109, Šiauliuose, pateikti apžiūros rezultatai. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (b.l. 6-7).

Iš 2016 m. liepos 12 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad „Grifs AG“ apsaugos darbuotojas N. P. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vagystės faktas (b.l. 12).

Iš 2016 m. liepos 13 d. objektų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoto vaizdo įrašo, matosi, kaip O. L. Šiaulių autobusų stotyje pagrobė pritvirtintą prie dviračių stovo dviratį, pateikiami apžiūros rezultatai (b.l. 13-14).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo O. L. teisme ir ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojų – D. Š. ir R. B. apklausos protokoluose duotus parodymus,- bei kitus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas O. L., aplinkybės yra aiškios. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, O. L. padarė nesunkią nusikalstamą veiką ir ją padarė tiesiogine tyčia: kaltinamasis suprato, kad slapta pagrobė svetimą turtą - A. Š. priklausantį dviratį DEXTER 29 MTB norėdamas pasipelnyti, numatė, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam ir to norėjo. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 178 str. 1 d., nes yra visi subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam O. L., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme. Kaltininkas turi ne tik laisva valia prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertinti savo elgesį, stengtis sušvelninti nusikaltimo padarinius, padėti ištirti bylos aplinkybes, pašalinti nusikaltimu padarytą žalą. Tai yra bendrieji įstatymo reikalavimai, tačiau kiekvienoje byloje taip pat privalu atsižvelgti ir į veikų ypatumus, kaltinamųjų asmenybes, jų tarpusavio santykius, kaltinamųjų parodymų reikšmingumą, jų elgesį proceso metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2010). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje. Konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai savo sprendimą turi motyvuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012).Vertinant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, svarbu įvertinti kad kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60/2014).

Teismas, vertindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę, sutinka, kad O. L. savo kaltę visiškai pripažino, tačiau tai, jog jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismo neįtikino. O. L. savo elgesio nevertino kritiškai, gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus, jis deklaratyviai tvirtino besigailintis dėl to, ką padarė. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo O. L. prisipažinimas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, esant formaliam gailesčiui, nepripažintinas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teismų praktikoje teigia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-73/2009). Vadinasi, BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir (ar) aplinkybes, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546/2009).

Kaltinamasis teistas 11 kartų, asmuo neturintis Lietuvos Respublikos pilietybės, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam O. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusysis A. Š. pareiškė 600 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 24). Turtinė žala padaryta kaltais tyčiniais kaltinamojo O. L. veiksmais, žalos dydis įrodytas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 1 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2145 dėl 31,85 EUR (trisdešimt vieno euro ir aštuoniasdešimt penkių centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo O. L. valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat šioje normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis O. L. turto neturi, pajamų taip pat negauna, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

O. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę O. L. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, O. L. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo – suėmimo – laiką nuo 2017 m. vasario 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš O. L. nukentėjusiajam A. Š. 600 EUR (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Byloje esančius daiktus: vieną CD laikmeną su vaizdo įrašu, kurioje yra užfiksuotas vagystės faktas, - palikti prie bylos; pavogto dviračio paso kopiją – palikti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš O. L. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.