Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timresa“ nemokumo administratorės Jolantos Žukauskienės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timresa“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Timresa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Timresa“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Jolanta Žukauskienė (toliau – nemokumo administratorė).

2. Bankrutuojančios UAB ,,Timresa“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) nemokumo administratorė pateikė prašymą pripažinti UAB ,,Timresa“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas M. K.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

19. Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas pripažinti bankrutuojančios UAB ,,Timresa“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendrovės nemokumo momento

20. Pripažįstant bankrotą tyčiniu nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

21. Bankrutuojančios UAB ,,Timresa“ nemokumo administratorė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą, kadangi nepagrįstai įvertino, jog bendrovės turto vertė buvo didesnė nei nurodyta 2020 metų bendrovės balanse.

22. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

23. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, nustatė, jog bendrovės turto vertė sudarė 152 100 Eur, o įsipareigojimai siekė 166 899 Eur, tačiau įvertino, kad reali turto vertė yra didesnė, kadangi pagal 2020 m. lapkričio 26 d. sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį buvo planuojama turtą parduoti už 187 000 Eur. Teismas, įvertinęs bendrovės turto realizavimo momentą, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d., ir skolos valstybės biudžetui susidarymo momentą, t. y. 2022 m. sausio 26 d., nusprendė, kad UAB „Timresa“ tapo nemokia 2022 metų pirmąjį ketvirtį.

24. Iš į bylą pateikto 2020 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad bendrovė turėjo 152 100 Eur vertės turtą, iš kurio ilgalaikis turtas – 111 363 Eur, trumpalaikis turtas – 40 737 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. siekė 166 899 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi realios bendrovės finansinės padėties ir jos nemokumo momento. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, jog būtų išsiaiškinta bendrovės reali turtinė padėtis, teismas bendrovės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudarė 2 783/5 000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 803/50 000 dalis automobilių saugyklos. Į bylą pateikta 2021 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad bendrovė turtą pardavė už 160 000 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apskųstoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad reali bendrovės turėto ilgalaikio turto vertė 2020 m. gruodžio 31 d. buvo didesnė, nei nurodyta balanse, t. y. 160 000 Eur, todėl bendrovės turimas turtas viršijo įsipareigojimus.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovė, realizavusi ilgalaikį turtą, įsipareigojimų kreditoriams nevykdė nuo 2022 m. sausio – vasario mėnesių. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės 13 810,14 Eur skola valstybės biudžetui susidarė nuo 2022 m. sausio 26 d., be to, įsipareigojimų kreditoriams UAB „Kauno vandenys“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Legal Balance“ bendrovė nevykdė nuo 2022 m. sausio – vasario mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Timresa“ nuo 2022 m. sausio mėnesio atitiko vieną iš alternatyvių sąlygų nemokumo būsenai konstatuoti – laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, t. y. buvo nemoki.

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma yra pakankama pripažinti, jog bendrovė buvo nemoki nuo 2022 m. sausio mėnesio (sistemingai laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

27. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

28. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemokia tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).

31. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nenustatyti bankrutuojančios UAB ,, Timresa“ tyčinio bankroto požymiai.

33. Atskirajame skunde teigiama, kad 2021 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Timresa“ pardavė turtą už 132 231,40 Eur, yra ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas bendrovei sandoris, kadangi bendrovė turtą buvo įsigijusi už 154 152,18 Eur. Be to, į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, jog turto rinkos vertė buvo 161 300 Eur, t. y. ženkliai didesnė, nei turto pardavimo kaina.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrovė įsigijo turtą iš UAB „DM Investicija“ už 134 750 Eur. Taip pat į bylą pateikta 2021 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią bendrovė pardavė turtą UAB „Tobulas projektas“ už 160 000 Eur. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, turtas 2021 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas didesne kaina nei buvo įsigytas. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje turto vertė nustatyta ne sandorio sudarymo dieną, t. y. ne 2021 m. gruodžio 16 d., tačiau minėta ataskaita taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog turtas buvo realizuotas už ženkliai mažesnę kainą, nei rinkos vertė, kadangi ataskaitoje nustatyta 161 300 Eur turto vertė, kuri, įvertinus laikotarpį tarp turto vertinimo atlikimo ir turto perleidimo sandorio sudarymo, labai nežymiai skiriasi nuo turto perleidimo kainos (160 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, kad byloje neįrodyta, jog 2021 m. gruodžio 16 d. turto perleidimo sandoris buvo bendrovei nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas ar kad turtas parduotas mažesne, nei rinkos kaina, todėl nenustatyti tyčinio bankroto požymiai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

35. Atskirajame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybės dėl suinteresuotam asmeniui M. K. išmokėtų iš bendrovės sąskaitos 49 850 Eur vertinimas, nurodant, kad minėtos lėšos buvusiam vadovui ir akcininkui išmokėtos be teisinio pagrindo, o tai sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2022 m. sausio 24 d. tarp UAB „Timresa“ ir jos akcininko bei vadovo M. K. buvo atliekami tarpusavio mokėjimai, nurodant įvairias paskirtis, be kita ko, „akcininko įnašas“ ir „akcininko įnašo grąžinimas“. Atkreipiamas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo nuo 2020 m. birželio 7 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, nuo 2020 m. liepos 2 d. buvo bendrovės vadovas. Teismų praktikoje pažymėta, kad papildomi akcininkų įnašai – tai akcininkų sprendimo pagrindu bendrovei neatlygintinai perduodamos piniginės lėšos (pagalba), kai jai trūksta turto (taip pat ir piniginių lėšų), dėl to bendrovė patiria nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1739-823/2016). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 metų ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. balansų duomenys patvirtina, kad bendrovės mokėtinos sumos sumažėjo nuo 166 899 Eur iki 28 644,86 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo, būdamas bendrovės vadovu ir akcininku, savo lėšų pervedimais siekė maksimalios naudos bendrovei – kad nedidėtų jos esminiai įsipareigojimai. Įvertinęs tai, kad po suinteresuoto asmens lėšų pervedimo, kaip akcininko apyvartinių lėšų įnešimo, bendrovei bei po bendrovės lėšų grąžinimo suinteresuotam asmeniui UAB „Timresa“ įsipareigojimai kreditoriams ženkliai sumažėjo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog piniginių lėšų mokėjimai nėra pakankami konstatuoti sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą bei jog jie nulėmė juridinio asmens nemokumą, t. y. nenustatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos bankrotą pripažinti tyčiniu.

37. Atskirajame skunde teigiama, kad iš nemokumo administratorei perduotų bendrovės finansinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti M. K. skolos bendrovei dydžio, todėl tai rodo, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai.

38. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

39. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, remiantis šiuo požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018 29 punktas).

40. Byloje nėra ginčo, kad buvęs bendrovės vadovas M. K. nemokumo administratorei perdavė turėtus bendrovės dokumentus ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. bendrovės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad nenustatytas sąmoningas siekis neperduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nemokumo administratorė, remdamasi jai perduotais bendrovės dokumentais, nustatė bendrovės turimą turtą, įsipareigojimų dydį (patvirtintas kreditorių sąrašas), struktūrą, taip pat nemokumo administratorė turi duomenis apie bendrovės ilgalaikio turto pardavimą, pardavimo kainą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą, bet ir tai, ar suinteresuoto asmens veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien tik aplinkybė, jog iš perduotų dokumentų nemokumo administratorė tiksliai nenustatė suinteresuoto asmens įsiskolinimo dydžio bendrovei, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai. Be to, pažymėtina, kad nemokumo administratorė inicijavo civilinę bylą Nr. e2-4995-1044/2024 dėl skolos priteisimo bendrovei iš suinteresuoto asmens, ieškinys patenkintas iš dalies ir bendrovei priteista skola, taigi, akivaizdu, jog perduotų bendrovės dokumentų pakako skolos dydžiui nustatyti, pareikšti reikalavimą teisme ir jį pagrįsti įrodymais (perduotais dokumentais). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje neįrodytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimas.

41. Apibendrinant, konstatuojama, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog bankrutuojančios UAB „Timresa“ nemokumas ar finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. neįrodytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytos tyčinio bankroto sąlygos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

44. Suinteresuotas asmuo M. K. teismui pateikė prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

45. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio ribos 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4), suinteresuotam asmeniui M. K. priteisiama 726 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš bankrutuojančios UAB „Timresa“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timresa“, juridinio asmens kodas 305510266, administravimo išlaidoms skirtų lėšų.