Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-08-25 · Civilinė byla Nr. e2-8617-476/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-25
Bylos Nr.
e2-8617-476/2023
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00889-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Atsakovas
G. P.
Civilinė byla Nr. e2-8617-476/2023(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00889-2023-6)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 25 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „N. F.“ pareikštą ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 556,50 Eur negrąžintos kredito dalies, 12,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.), 16,66 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.), 6 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 17 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 23,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 28 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. lapkričio 17 d.), 8,23 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Ieškinį palaiko pilnai.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 17 d. AB,,N. F.“ ir G. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo kreditą 1 000,00 Eur 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 63,68 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 6,00 proc.), 73,39 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. lapkričio 17 d. Atsakovas laiku įmokų nemokėjo ir nereagavo į raginimus susimokėti skolą. Ieškovė 2023 m. kovo 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešime nurodytą terminą skolos nesumokėjo ir liko skolingas 556,50 Eur kredito bei kitų mokėtinų sumų.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dieną 2023 m. liepos 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 1 000,00 Eur kreditas 24 mėnesių laikotarpiui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą vartojimo kreditą, bet taip pat sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 63,68 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 6 procentai), 73,39 Eur tarpininkavimo mokestis, kuris paskaičiuotas iki 2023 m. lapkričio 17 d.). 2023 m. kovo 22 d. ieškovė informavo atsakovą, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta nuo 2023 m. kovo 28 d., nes atsakovas nesumokėjo įsiskolinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės dėl nesumokėtos kredito dalies neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 556,50 Eur negrąžinto kredito, 12,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 28 d.) ir 16,66 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 28 d.).

Ieškovė prašė priteisti 6 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 17 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteistina 6,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. lapkričio 17 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 23,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) dėl nesumokėto tarpininkavimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. lapkričio 17 d.).

Kaip byloje nustatyta, sutartis su atsakovu vienašališkai nutraukta 2023 m. kovo 28 d. Teismo vertinimu, nepagrįstai ieškinyje nurodoma, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 23,35 Eur negautų pajamų dėl nesumokėto tarpininkavimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Pažymėtina, jog naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8,23 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo kiekvienos pradelstos įmokos sumos už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 proc. delspinigių normą.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovui mokėtinus 8,23 Eur delspinigius.

Ieškovė prašo priteisti 15 proc. dydžio metines procesines palūkanas, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktu. Šiame sutarties punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku, todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį, individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta bendrosiose sąlygose, yra standartinė ir iš anksto parengta ieškovės, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta (skolinimo platformoje pasirašydamas nuotoliniu būdu), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo kredito sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ar, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, nepateikė (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas pasirašė vartojimo kredito sutartį ir sutiko su jos sąlygomis, pagrindo daryti išvadą, jog dėl vartojimo sutarties sąlygų vyko realios derybos, jog atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką ginčo sutarties sąlygų turiniui, taip pat nesudaro (CPK 185 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, preziumuojama, kad vartojimo kredito sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte yra įtvirtinta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Teismo vertinimu, sutartyje papildomai įtraukus 6.6 punkto sąlygą, t. y. kredito gavėjo pareigą mokėti dar ir 15 proc. dydžio metines procesines palūkanas (skaičiavimo terminas iš esmės neribojamas), buvo nustatyti didesni mokesčiai kredito gavėjui už įsipareigojimų nevykdymą nei yra numatyta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, todėl šiuo atveju sutarties 6.6 punkto sąlyga pripažintina prieštaraujančia įstatyme numatytam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įsakymo 11 straipsnio 8 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkto sąlyga teismo iniciatyva pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju remiasi naujausia teismų praktika tokio pobūdžio bylose (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-188-661/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-188-661/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d.).

Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė šiuo atveju turi teisę į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 proc. dydžio procesines palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokią poziciją bylą nagrinėjantis teismas grindžia nenuoseklia aukštesnių teismų praktika, vienu atveju sprendžiant, kad įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimas yra tinkamas, kitu atveju laikant, kad sąlygos pripažinimas negaliojančia apskritai eliminuoja galimybę priteisti procesines palūkanas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net ir sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio pripažinus negaliojančia, įstatyme įtvirtintas procesinių palūkanų dydis lieka galioti, o ieškovei ieškinyje išreiškus valią gauti procesines palūkanas, jai turėtų būti priteisiamas bent jau įstatymo leidėjo nustatytas minimumas. Sprendžiant priešingai, sutarties sąlygą pripažinus negaliojančia ir procesinių palūkanų apskritai nepriteisiant, priimamu sprendimu atsakovas apskritai nebūtų skatinamas įvykdyti teismo sprendimą kuo greičiau.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies (96,26 proc.), patirtos jo bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 22,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina 213,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytų išlaidų proporcinga dalis (19,17 Eur) valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Iš ieškovės priteistina išlaidų suma sudaro mažesnę nei minimalią priteistiną sumą, todėl nėra priteisiama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp akcinės bendrovės „N. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 17 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos visiško grąžinimo.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „N. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 556,50 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) negrąžinto kredito, 12,45 Eur (dvylika eurų 45 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct) tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.), 6 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 17 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (593,84 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,70 Eur (du šimtus trylika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,17 Eur (devyniolika eurų 17 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė